La Cumparsita: RAi??ta ai??zA?aliojiai??? prieA? DaliAi?? ai??zraudonAi??jAi??ai???

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??
DATA: 2013-11

without prescription cialis black

NeslAi??psiu: kiek netikAi??tas didA?iulis susidomAi??jimas straipsniu ai??zA?iniasklaidos kuriama Lietuva” (LiteratAi??ra ir menas, 2013 08 30) paskatino raA?yti A?A? tAi??sinA?. Nes koks raA?ytojas ai??i?? atvirai ar atvirai kuklindamasis ai??i?? netrokA?ta populiarumo? Nebent po hipnozAi??s, po Nobelio ar po mirties. Yra ir kita prieA?astis ai??i??Ai?? skaitinAi??dama spaudAi??, rinkdama straipsniA? antraA?tes iA? A?vairiA? portalA? ir dienraA?A?iA? praneA?imui, tiesiog ai??zuA?sikabliavau”. Kaip Jackas Lemmonas filme ai??zDA?iaze tik merginos”. Jo veikAi??jas, persirengAi??s moterimi, A?oko su lyties neatpaA?A?stanA?iu gerbAi??juAi??La CumparsitaAi??restorane, perduodamas A?sikAi??stAi?? roA?Ai?? partneriui tiesiai A? lAi??pas, ir grA?A?Ai??s A? vieA?butA? iA? inercijos tebemojavo barA?kuA?iais lovoje. Dabar aA? irgi laiA?kus draugams ir kai kuriems paA?A?stamiems siunA?iu (taip pat iA? lovos) pradAi??dama ne ai??zSveikas” ar ai??zSveika”, bet tos dienos antraA?te iA? spaudos. PavyzdA?iui: ai??zBitAi??Ai??gelia svetimAi?? abonentAi??”, ai??zMikutaviA?ius matavosiAi??kino A?ortus“, ai??zGraA?Ai??s orai kraunasi lagaminus”. PerskaiA?iusi antraA?tAi?? ai??zNaujAi??jA? N. NumaviA?iaus ir I. StaA?keviA?iaus kAi??dikA? uA?plAi??do CV”, pirmAi?? akimirkAi?? pamaniau, kad surogatinAi?? motina pagimdAi?? ne tik verslo vienijamA? vyrA? porai maA?ylA? ir dabar jie renkasi auklAi??. KlaidA?iojimas antraA?Ai??tAi??mis tapo rudeninAi?? melancholijAi?? (…kai ai??zVirA? Lietuvos plasnoja sveA?iai iA? Ai??iaurAi??s”,Ai??Delfi) iA?blaA?kanA?ia manija. Ko gero, A?A? tango irgi uA?baigsiu atitinkamai ai??i?? sukAi??stais dantimis A? skaitytojA? lAi??pas perduosiu kokiAi?? kvapniAi??, ryA?kiAi?? antraA?tAi??.
SAi??mojingesni mano paA?A?stami irgi apsirgo ta paA?ia liga. Ai??mAi?? raA?yti laiA?kus taip pat pradAi??dami antraA?tAi??mis, tai gal iA? kaupiamo fondo kada nors kas nors vAi??l iA?eis. VienAi?? dienAi?? gavau du laiA?kus, prasidedanA?ius vienodai: ai??zPrezidentAi?? Dalia GrybauskaitAi??:Ai??Man truputA? gAi??da” ir ai??zPrezidentAi?? A?iek tiek susigAi??do”. Na, vienAi?? antraA?tAi?? iA? archyvA? reikia iA?trinti, nes kam jA? reikia vienodA?. Bet tikrindama paA?ias A?inutes (15min.ltAi??irAi??ekspertai.eu) atradau, kad prezidentAi?? ne A?iaip kaA?ko prisidirbo ir jAi?? sAi??A?inAi?? grauA?ia (taip pavadinAi?? A?inutes autoriai manAi??, kad ir skaitytojai taip manys), bet jai gAi??da dAi??l valdininkA? pasirinkto algA? atstatymo. NeiA?kastruotAi?? mintA? antraA?tAi??je paraA?Ai?? ai??zKlaipAi??da” cituodama BNS: ai??zPrezidentei gAi??da dAi??l valdininkA? pasirinkto algA? atstatymo.”
Kaip A?ia neprisiminsi rusiA?ko kalambAi??ro ai??zpomilovat nielzia poviesit”, beje, iki nuobodulio taip pat iA?veA?Ai??jusio antraA?tAi??se. Nuo kablelio vietos A?ia priklauso A?mogaus likimas, o pirmuoju atveju sAi??moningai nutrauktas vidury sakinys formuoja poA?iAi??rA? A? A?mogA?. Esu pati susidAi??rusi su panaA?iu, tiesa, nesAi??moningo netikslumo, atveju. Buvo cituota viena vidury sakinio nutraukta mintis, kad prozoje siuA?etAi?? siAi??lau nuA?auti. Nelikus kitos sakinio dalies ai??zir palaidoti jA? su derama pagarba”, kai kurie kritikai ir raA?ytojai suprato, kad esu prieA? siuA?eto apraiA?kas kAi??rinyje apskritai, o juk pasakojimo pagrindAi?? sudaro trys svarbiausi dalykai ai??i?? istorija, istorija ir istorija. J. Miltinis sakydavo, kad intonacija keiA?ia situacijAi??, tai kAi?? jau kalbAi??ti apie paA?iAi?? kalbAi??. ai??zMan truputAi??lA? gAi??da” yra klasikinis demagogijos pavyzdys, kai aptariant problemAi?? tema keiA?iama asmeniu (1). TokiA? pavyzdA?iA? iA? mAi??sA? spaudos galime pasirinkti kiekvienAi?? savaitAi??: ai??zPrezidentAi?? atvaA?iavo A? mokyklAi??, bet A?ildymo neA?jungAi??” (lrytas.lt) ir pan.
Kita demagogijos taisyklAi?? (2): jei oponentas turAi??s vis A?rodinAi??ti, kad jis ne kupranugaris, tai jis nuolat aiA?kins A?vairias jam pametamas nesAi??mones ir neturAi??s laiko kaltintojAi?? demaskuoti iA? esmAi??s, ai??i?? publikai tada atrodys, kad dominuoja kaltintojas. Na,Ai?? viagra order kaipAi??tame tango, kai partneris uA?mirA?usiam judAi??ti moteriA?kai Lemonui nustebAi??s duodavo pastabAi??: ai??zYou are leading again…” Mano manymu, daugelis vieA?A?jA? asmenA?, nereaguodami A? tokiAi?? kritikAi??, elgiasi darbingai.
Politika domiuosi prieA?okiais, tik kaip rinkAi??ja, bet teksto darymo principais ai??i?? iA? A?irdies. T. y. man visada buvo svarbiau ai??i??Ai?? kaip, o neAi??apie kAi??. Tai yra laisvalaikio uA?siAi??mimas ir irgi manija. Reikia nereikia skaitau buitiniA? prietaisA? instrukcijas (ai??zant savAi??s drabuA?iA? nelyginti”), grafiA?ius (ai??zgerumAi?? iA?rado BaA?nyA?ia, visos teisAi??s saugomos”) ir skelbimus ant stulpA?. Ai??tai vakar radau du skelbimus viename lapuke: ai??zPirksiu butAi?? A?iame name.” Vertimas rusiA?kai: ai??zNiedorogo kupliu kvartiru v etom domie.” Veiksmas gresia neA?vykti dAi??l prieveiksmio. Neseniai perskaiA?iau savo mAi??gstamo (dabar dAi??l savito stiliaus, anksA?iau ai??i?? ir dAi??l objektyvios analitikos) apA?valgininko R. Valatkos straipsnA? ai??zChevron paA?alintas, Lietuva ai??i?? Rusija 0:4″. Jame apgailestaujama dAi??l daugelio dalykA?: kad laimAi??jo tupyklA? paveldo saugotojai (staliai ar kokie statybininkai gal, nes neA?tikAi??tina, kad A?emaitis taip iA?vadintA? A?emaiA?ius), kad niekam nerAi??pi valstybAi?? Lietuva. TradiciA?kai neigiamo dAi??mesio skiriama ir Vyriausybei, ir Daukanto aikA?tei. A?ia tai keista ai??i?? dAi??l Chevron pasi(atsi)traukimo prezidentAi??s ir autoriaus nuomonAi??s tarsi sutapo. Straipsnyje kliAi??va ir kolegoms: ai??zApgailAi??tina ir tai, kad ai??zPiervyj Baltijskij” dirba daug lietuviA?, bet tik viena A?urnalistAi?? atsistatydino po A?lykA?A?ios laidos apie Sausio 13-Ai??jAi??.” Jeigu jau laikysimAi??s patriotiniA? atsistatydinimo taisykliA?, tai galima pasakyti, kad ai??zLietuvos ryte” irgi dirba daug lietuviA?, bet nAi?? vienas neatsistatydino, kai dienraA?A?io finansinius reikalus iA? esmAi??s pataisAi?? ai??zlietuviA?kas” bankas ai??zSnoras”, kurio mokumas buvo nepriekaiA?tingas kaip Betliejus… Vos neparaA?iau kaipAi??Bentliejus… AtvirkA?A?iai. BuvAi??s dienraA?A?io darbuotojas nepatingAi??jo nuskristi A? LondonAi?? liudyti teisme, kad bankAi?? dAi??l politiniA?-asmeniniA? prieA?asA?iA? sutvarkAi?? aukA?A?iausieji valstybAi??s asmenys (-uo), nes jiems neA?tiko laikraA?tyje reiA?kiamos apie juos kritiA?kos nuomonAi??s. NesusireikA?minkim… VienAi??spalviA? neigiamA? poA?iAi??riA?, pasityA?iojimo A?vairiomis formomis (pamfletais ir paroAi??dijomis), manipuliacinAi??mis antraA?tAi??mis, ai??ztiesA?” su supainiotais ar pritrauktais argumentais, taip pat grynos dezinformacijos ar ai??zanA?iA?” apie A?vairius asmenis, taip pat ir aukA?A?iausius, daA?nai papila leidiniai ir net LRT. O kai kuriA? A?urnalistA? manymu, nekritikuotina prezidentAi?? jau gali krauti lentynAi?? iA? kritiA?kA? straipsniA? ir net knygA? apie save… Be to, dAi??l atsistatydinimA? laikausi prieA?ingos nuomonAi??s: jei redakcijoje, institucijoje, verslo A?monAi??je, televizijos kompanijoje (net ir kontroliuojamoje svetimos valstybAi??s) yra lojaliA? Lietuvai sAi??A?iningA? darbuotojA?, tai jie turi atsistatydinti ne pirmi, o paskutiniai.
Tame straipsnyje R. Valatka perfrazuoja A?inomAi?? posakA? apie kariuomenAi??: ai??zJei nemaitinsi savos A?iniasklaidos, A?ersi svetimAi??.” PasakyA?iau kitaip: ai??zJei nemaitinsi savos A?iniasklaidos, tai ji ims Ai??sti tave.” Kartais uA?sikAi??sdama valstybAi??s vAi??liava ir uA?gerdamaAi??KristiAnosAi??kvepalais. Vienoje laidoje B. Gudelis A?auniai atsakAi?? A? A?urnalistAi??s klausimAi?? apie asmeninA? turtAi??. Kai ji jo paklausAi??, ar prabangus namas priklauso jam, jis atA?ovAi?? ai??i?? ne, jis priklauso A?monai, bet A?mona priklauso jam. R. Valatkos (as)meninAi?? skiltis, minAi??ta Londono teisme, priklausAi?? taip pat ne jam, ai??zLietuvos rytui”, bet dienraA?tis priklausAi?? ai??zSnorui”. Na, bet tiek to tos maitinanA?ios rankos… UA?siimsiu didesnAi??s apimties analitiniais A?urnalistiniais tekstais.

* * *

buy aricept from canada.

RAi??tos JanutienAi??s, dabar ai??i?? ai??zLietuvos ryto” TV A?urnalistAi??s, knygAi?? ai??zRaudonoji Dalia” iA?leido VA?Ai??, kurios vadovas yra Algirdas Janutis. A priori A?tariai vertinA?iau Giedros SubaA?ienAi??s knygAi??, iA?leistAi?? Giedriaus SubaA?iaus, bet tegul kalba kalba.
BAi??dvardA?iu raudonoji konstatuojama, kad prezidentAi?? su savo praeitimi priklauso tebeaktyviems Lietuvos prieA?ams, prieA? kuriuos visi kovojome, bet ne visi laimAi??jome (ne visi juk privatizavome). VisiA?kai pritariu V. ValentinaviA?iui, jisAi??15min.ltAi??raA?Ai??: ai??zSu tokiomis biografijomis ai??i?? pusAi?? Seimo.” O jei dar pasidalysime prisiminimais su niekuo valdA?ioje nepanorusiais tapti tremtiniais, mitinguotojais, pragmatiA?kai gerovAi??s netvarkiusiais inteligentais… O jei iA?klausytume jA? pasakojimA? apie kai kuriA? dabartiniA? europarlamentarA? elgesA? savanoriA? saugomame Parlamente, apie buvusA? pirmAi??jA? LKP CK sekretoriA? ir kartu Pabaltijo karinAi??s apygardos tarybos narA? a. a. prezidentAi??, 1988 m. tautinAi?? vAi??liavAi?? vadinusA? skuduru… Apie arA?ius ateistus, po NepriklausomybAi??s atgavimo tapusius romiais religijotyrininkais. Apie tarybinius propagandistus, diplomatais skraidanA?ius Vakaruose. Apie aktyvistus, Vilniaus universiteto specialiuosiuose fonduose ideologiA?kai tikrinusius aspirantus pagal jA? ten uA?sakomas disertacijoms knygas, o dabar europietiA?kus ambasadorius. Apie protingus, bet kai ko kita stokojanA?ius komjaunuolius, pusdykiai nusipirkusius A?imtus kvadratiniA? (tAi??vynAi??s) metrA? ir tAi??vynAi??s (organA?) akcijA?. Apie jaunus komunistus, paknopstom spAi??jusius tapti jaunais konservatoriais. Apie visuomenAi??s nuomonAi?? formuojanA?ius A?urnalistus, pasakojusius NepriklausomybAi??s pradA?ioje po vizitA? JAV apie priedurniusAi?? meds without a percription. dipukus, iA? kuriA? galima gauti kelis dolerius uA? A?uns pavedA?iojimAi??, o dabar demonstruojanA?ius rafinuotAi?? skonA? gurmanA? uA?kandinAi??se. A?A?A?-aaa!.. Netekdamas A?ado taip suA?ukdavo aklas generolas filme ai??zMoters kvapas”, prisimindamas atsiverianA?iAi?? tamsumAi?? tarp mylAi??tA? moterA? A?launA?…
Ne pagal ideologijAi??, o pagal demagogijAi?? bAi??dvardis raudonoji A?iuo atveju priklauso etikeA?iA? klijavimo triukui (3). Demagogas, oponentui klijuojantis etiketAi??, charakteristikAi?? pateikia prieA? analizAi?? (virA?elyje). TokiA? antspaudA? knygoje ne vienas: ai??zGelAi??nas ai??i?? geras diegas”, iA?tikimoji R. JukneviA?ienAi??, apsukrus UdrAi??nas, J. MarkeviA?ius ai??i?? ai??ztoksAi??visiA?kai joks“, ai??ziA?trauktA? piniginAi?? iA? rankA?, tai sunkiai galAi??A?iau apibAi??dinti iA?vaizdAi??” (4 triukas, kai aptariant neutraliAi?? ypatybAi??, ji kergiama su neigiama, A?iuo atveju sAi??mojingai pramanyta). Na, bet kaip irgi apie neA?sidAi??mAi??tinos iA?vaizdos A?mones sakydavo Miss Marple, nesprAi??skite apie knygos turinA? iA? virA?elio.
…TaA?iau ir skaitant toliau epitetai A?sakmiai verA?ia orientuotis tarp teigiamA? (jA? maA?uma) ir neigiamA? herojA?, kaip nemAi??stanA?iam A?iAi??rovui skirtuose filmuose, kuriuose nekalbus randuotas A?udikas dirba autoservise, o bAi??simoji auka flanelAi??s marA?kiniais prieA? miegAi?? skaito vaikams pasakAi??. PrezidentAi??: ai??zvyriA?ka”, ai??zpiktoka”, ai??zmalkas skaldo vyriA?kais judesiais”, ai??zantrarAi??A?Ai??” elitinAi??je mokykloje (taip, SalomAi??jos Neries vidurinAi??je pirmarAi??A?iai buvo ne vairuotojA?, bet nomenklatAi??rininkA? vaikai), ai??zpono tarnA? vaikas”, ai??zpelenAi?? su A?pyga kiA?enAi??je”, ai??zveido iA?raiA?ka ai??i?? Pavkos KorA?iagino”, ai??zkarjeristAi??”, ai??zgriboA?enka”, ai??zgrybcAi??”, ai??zvaldinga”, ai??zdygi”, ai??zkerA?tinga”, rAi??ksminga moteriA?kAi??, linkusi A? intrigas, konfliktiA?ka su nepaklusniais, kalbanti ai??zkapotai, telegrafiA?kai” (p. 56). Prieveiksmis ai??zkapotai” pasikartoja jau po trijA? puslapiA? (p. 59), paryA?kinamas sinonimais: ai??z(…) Leningrade ji tapo ne ai??zsaigonaute”, bet labai jauna komuniste. Tas, beje, lyg kodas A?spausta ir dabartinAi??je GrybauskaitAi??s kalbAi??senoje, tokioje valdiA?koje, kapotoje. PanaA?u, kad kalba kariA?kis.”
ApraA?omoji kalbos maniera ai??i??Ai??paskutinAi??s instancijos nuogos tiesosAi??ai??i?? bAi??dinga paA?iai knygos autorei R. Janutienei, kai ji, nuolatos kAi?? nors demaskuodama, TV pertraukinAi??ja paA?nekovus ir ironiA?kai reziumuoja iA?sakanA?ius nepalankiAi?? jai nuomonAi??. Tik valdingumui priskirA?iau pasikartojanA?ius knygoje pertarus, skiriamus skaitytojams: ai??zaiA?kinu”, ai??zklausykit!”, ai??zkantrybAi??s!”. O kAi?? jau kalbAi??ti apie A?urnalistAi??s ai??zminkA?tosios galios” priemonAi??, kai ji apstumdAi?? savo laidoje Kauno komisariato virA?ininkAi??. Nors tada nebuvau iki tol nematytos policijos jAi??gos demonstravimo A?alininkAi??, esu apie tai raA?iusi, nuomonAi??s nepakeiA?iau ir nebenoriu kartotis. Bet vis dAi??lto grA?A?telsiu nuo retorikos prie gyvenimo… R. JanutienAi?? priekaiA?tauja prezidentei, kad ji pradA?ioje ai??zvisaip rodAi?? esanti VenckienAi??s pusAi??je”, o grA?A?usi iA? JAV (tomis dienomis vyko vaiko paAi??mimas iA? namA?) ai??ztAi?? vyksmAi?? gal stebAi??jo tik pro uA?uolaidA? tarpelA?”. Daugelis, dAi??l A?vairiausiA? prieA?asA?iA? atidA?iai sekusiA? tAi?? bylAi??, lygiai taip pat stebisi dAi??l pasikeitusio paA?ios A?urnalistAi??s poA?iAi??rio. BAi??dama viena iA? nedaugelio VenckienAi??s patikAi??tiniA?, ji gynAi?? vienAi?? tiesAi??, o vAi??liau ir perAi??jusi dirbti A? kitAi?? TV kanalAi??, Ai??mAi?? laikytis kitos pozicijos. A?urnalistAi?? teigAi??, kad paaiA?kAi??jo naujA? faktA?. Na, bet paaiA?kAi??ti naujA? faktA? ar rastis naujA? aplinkybiA? galAi??jo juk ir kitiems… AA? pati kaA?kodAi??l irgi esu daug akylesnAi??, kai A?iAi??riu ne A? veidrodA?. Niekaip neA?tariant knygos autorAi??s nedrAi??sa ar papirkimu, neapykantAi?? prezidentei gal galima aiA?kinti ir psichologine prieA?astimi ai??i??Ai?? panaA?Ai??s poliai vienas kitAi?? stumia?
PrezidentAi??s motina, ai??zkojiniA? pardavAi??ja, vargo univermago skyriuje” ai??i?? ai??zmaA?utAi??”, ai??zstora” ir ai??zskAi??pi”. Taip jAi?? apibAi??dina ne knygos autorAi??, bet pirmoji prezidentAi??s tAi??vo A?mona. Demagogijoje tai vadinama liudijimu (5), kai teiginys sakomas ne kryptingAi?? nuomonAi?? formuojanA?io lAi??pomis, bet ai??zobjektyvaus” autoriteto. TAi??vas ai??i??Ai??Ai?? su tatuiruote, mAi??gAi??jas iA?gerti, lovelasas, ai??zpagyrAi??nas”, ai??ztinginys”, mAi??gAi??jas paA?iept A?mogA?, ai??zne chuliganas”, ai??zne muA?eika”, su NKVD uniforma. Liudijimas pakartojamas remiantis A. AnuA?ausko NKVD-NKGB pokario veiklos tyrimais, taip subjektyviAi?? nuomonAi?? stengiantis sutvirtinti profesionalaus istoriko argumentais: ai??zNKVD gvardija turAi??jo visas sovietinei visuomenei bAi??dingas ydas, kurios ypaA? grauA?Ai?? aukA?tesniuosius jos sluoksnius, buvo vagys, plAi??A?ikai, girtuokliai, iA?tvirkAi??liai.”
DaA?niausiai prieA?ingomis spalvomis tapomi prezidentAi??s oponentai ai??i?? A. Valinskas ai??zkalbAi??jo tvirtai”, ai??zneA?tarsi, kad improvizuoja”. PrieA? prezidentAi??s tAi??vAi?? liudijanti jo pirmoji A?mona ai??i?? ai??znedidukAi??, linksma senutAi??, gyvenanti skurdA?iai maA?utAi??lyje namelyje”. Apie D. GrybauskaitAi?? knygoje teigiamAi?? nuomonAi?? reiA?kia tik ideologiniai Lietuvos prieA?ai (arba kai kurie liudytojai tokie padaromi). O jei teigiamai charakteristikai skirtAi?? A?odA? pavartoja pati knygos autorAi??, tai ironiA?kai: ai??zTalentas A?ymi kAi??rybines galias. GrybauskaitAi?? labai talentingai kAi??rAi?? savo karjerAi??.” PrieA? prezidentAi?? ne kartAi?? pasisako anonimai, pavyzdA?iui, ai??zA?mogus, kuris buvo greta ir mano A?inAi??s, kAi?? kalba” (p. 195): ai??zJos arba bijo, arba nekenA?ia, arba ji pati nekenA?ia.” Nebuvus greta prezidentAi??s vis tiek svyla klausimas, kaip iA? baimAi??s ir neapykantos jAi?? iA?rinko 946 976 rinkAi??jai. Juolab kad ir knygos autorAi?? pripaA?A?sta: ai??zPati rinkimA? kampanija vyko labai blankiai. PagrindinAi?? kandidatAi?? su niekuo nesileido A? diskusijas. Nedalijo interviu, jei A?urnalistai nesutikdavo iA? anksto suderinti klausimA?.” Kiek atsimenu, vieA?A?jA? ryA?iA? specialistai ir stilistai, kartais mAi??gstantys A?sijausti A? vangA? ir demiurgA? vaidmenis, net nuogAi??stavo, kad prezidentAi?? neturi komandos, formuojanA?ios jos A?vaizdA?. Galima daryti iA?vadAi??, kad nesuvokiantys prezidentAi??s populiarumo prieA?asA?iA? jos oponentai mano, jog 51,67 proc. rinkAi??jA? yra runkeliai.
Ne kartAi?? knygoje naudojama skirtingA? dalykA? gretinimas pagal bendrAi?? A?alutinA? poA?ymA? (6). Cituojamas A?. IA?kauskas: ai??zKitas daug kam peno palyginimams davAi??s bendras D. GrybauskaitAi??s ir V. Putino bruoA?as ai??i?? RytA? kovos menA? pomAi??gis. Abu jie turiAi??juoduosius dirA?us.” Dar pavyzdys: ai??zDalios GrybauskaitAi??s A?tabas A?venA?ia jos pergalAi?? prezidento rinkimuose. O kas sAi??di prie laimAi??tojos stalo jai iA? deA?inAi??s? Jonas GarbaraviA?ius, rusiA?kos elektros monopolijos tarpininkas.” Ir toliau tame paA?iame puslapyje raA?oma: ai??zTai, kas buvo GarbaraviA?iA?, tapo bendra su rusais, kurie faktiA?kai yra Kremlius, Putinas. Uraaaa…”
SpalvA? sutirA?tinimas kontrasto principu (7) paryA?kina prezidentAi??s, liepianA?ios teisAi??saugai tiesiog pakapoti A?tariamA?jA? galvas, A?vaizdA?: ai??zpirmaisiais Kubiliaus premjeravimo metais jo draugo Matuzo net iA?orAi?? simbolizavo sAi??kmAi??. GraA?us, sveikata trykA?tantis A?takingas vyras”. Ir A?tai kokA? jA? knygos autorAi?? iA?vysta 2013 metA? sausA? prie Seimo: ai??zrAi??stus, papilkAi??jAi??s, sulysusiu it disidento veidu…” PrezidentAi??s kandidatAi??rAi?? palaikiusios ir tebepalaikanA?ios partijos nariui ai??zdisidentui”, kiek galima sprAi??sti iA? spaudos, prokurorai pateikAi?? A?tarimA? dAi??l sukA?iavimo ir piktnaudA?iavimo ES lAi??A?omis. PanaA?ioje situacijoje sveikata trykA?ti ir A?degti geba tik pragmatiA?kai charizmatiA?kas V. Uspaskichas.
Knygoje yra daug esminiA? klausiamA?jA? sakiniA? ai??i?? pradedant prezidentAi??s A?aknimis, baigiant karjera, A? kuriuos nAi??ra argumentuotA? atsakymA?, bet A?vairios versijos skaitytojui pateikiamos tarsi atsakymai. Pvz., ai??zTAi??tis ai??i?? Polikarpas, o tatuiruotAi??je ai??i?? ai??zKolia”. KAi?? ai??zKolia” pasakojo maA?ylei apie save?” Galimas atsakymas: ai??zPolitinius prasiA?engAi??lius pokariu sodindavo gerokai ilgesniam laikui, todAi??l tikAi??tina, kad buvo nubaustas ne uA? paA?iAi??ras, bet uA? elgesA?. PavyzdA?iui, kriminalinA?, kaip Dalios GrybauskaitAi??s tAi??tis Polikarpas (Kolia) Gri(y)bauskas.” Beje, ieA?kodama vardo Polikarpas rusiA?kos ar lenkiA?kos kilmAi??s (tarsi yra daug lietuviA?, kurie tokiA? A?aknA? neturi, ar tokios A?aknys bAi??tA? kompromituojamos), A?urnalistAi?? pamirA?ta, kad vardas Polikarpas yra graikiA?kas. ai??zKAi?? veikAi?? D. GrybauskaitAi?? tuo metu, kai Leningrade, KGB prieglobstyje, buvo kuriami SSRS reformos ir sovietinAi??s supervalstybAi??s iA?saugojimo planai?” Galimas atsakymas: ai??zTaip jau sutaps, kad prie Dalios GrybauskaitAi??s Lietuva pateks A? visiA?kAi?? energetinAi?? priklausomybAi?? nuo Rusijos, o Lietuva ims teikti keistas paslaugas Maskvai ir Minskui.” TipiA?kame demagoginiame tekste nAi??ra tiesos, bet, aiA?ku, nAi??ra ir akivaizdaus melo (8). Skaitytojai perA?amAi?? klausimais be atsakymA? versijAi?? prieina patys, panaA?iai kaip tikslAi?? pasiekia orientacininkai, sekdami jiems paliktus A?enklus.
Raudonosios Dalios LeningradAi?? ai??i?? A?danovo universitetAi??, ai??zRot front” fabrikAi?? ir galimai KGB ai??i?? autorAi?? knygoje A?kalina tarp dviejA? poliA? ai??i?? partinAi??s nomenklatAi??ros karjeristA? ir poetA?, filosofA? bei disidentA? mAi??gstamos kavinAi??s, neoficialiai vadintos ai??zSaigonu”. AutorAi?? raA?o, kad D. GrybauskaitAi?? ai??zSaigone” nesilankAi??, o A?tai J. IvanauskaitAi?? iA? tos patirties net paraA?Ai?? romanAi?? ai??zMAi??nulio vaikai”… Jei D. GrybauskaitAi?? bAi??tA? lankiusis ai??zSaigone”, tai vargu ar bAi??tA? tapusi Borisu GrebenA?A?ikovu. Daroma iA?vada: kadangi ji laisvamaniA? kavinAi??je nesilankAi??, tai jAi?? tegalAi??jo formuoti ai??zRot front” fabriko dvasia. Fabrikas, pagal autorAi??s pateikiamus interneto duomenis, buvo kone A?valgA? rengimo ai??zpriedangos organizacija”. Kaip argumentas pateikiamos garsios bAi??simo ai??zputinizmo” ir bAi??simos ekonomikos architektA? pavardAi??s (G. Romanovas, A. A?iubaisas ir kt.), kuriA? vienintelis ryA?ys su Grybauskaite yra tai, kad jie tuo metu gyveno ir veikAi?? Piteryje, o pora iA? jA? tolimesnio rato buvo jos bendramoksliai A. Kudrinas ir A. Ilarionovas (pastarasis yra dabar arA?us Putino prieA?as). Jau anekdotu yra tapAi??s klausimas tikrinant lietuvio dorovAi??, kur tu buvai per Sausio 13-Ai??jAi??? A?danovo universiteto studento dorovAi?? knygoje tikrina klausimas ai??i?? ar mokydamasis ten jis lankydavosi ai??zSaigone”. Jei ne, tai jis turAi??jo tapti Andropovo aplinkos auklAi??tiniu. Logika maA?daug tokia ai??i?? jei neA?okdavai ai??zSuokalbyje” ant stalo, tai buvai nomenklatAi??rinis raA?ytojas. Demagogijoje iA?vardijimas nesanA?iA? savybiA? (9), A?iuo atveju kAi??rybiA?kumo, apsisprendimo sovietijoje bAi??ti marginalu, reiA?kia metodAi??, kai oponentas savaime charakterizuojamas prieA?ingai: ai??zLaisvamanybAi??s dvasia neA?veikAi?? Dalios GrybauskaitAi??s (…)” Teigiama, kad mieste, kuris A?veikAi?? barbarus, ji ai??zneaikA?iojo”. Bet kartu paradoksaliai pripaA?A?stama, kad apie tuos gyvenimo metus nieko nAi??ra A?inoma.
Knygoje daug kur kalbama daugiskaitos pirmuoju asmeniu. Akcentuojamas solidarumas ir biA?iuliA?kumas su skaitytojais kuria bendros pozicijos A?spAi??dA? (10): ai??zLeiskimAi??s A? kelionAi?? laiku…”; ai??zPratAi??skime Antano Maceinos mintA?…”; ai??zPrisimenat? Kaip neprisiminsi…” ir pan. Politikai vieA?ose diskusijose naudoja tAi?? paA?iAi?? priemonAi??. PavyzdA?iui, oponentui sakoma ai??zna, jAi??s pats turite pripaA?inti, kad…”; ai??zmums visiems aiA?ku, jog…”; ai??zne sykA? patyrAi??me, kad…”.
IA?kalbingi ekspresyvAi??s veiksmaA?odA?iai charakterizuoja veikAi??jAi?? be fakto (11): jau minAi??tasis ai??zneaikA?iojo”, per A?ventes prezidentAi?? A? Latvelius ai??znerauna” (lieka TurniA?kAi??se), prezidentAi?? ai??zlAi??kAi??”, profesorius ai??zsiuvo” (su tikslu daA?nai vaA?inAi??jo), ai??zstAi??gavo” politikos apA?valgininkai ir t. t.
DemagoginA? tekstAi?? demaskuoja pats naratyvas, jo A?rodinAi??jimais galima iA?traukti kvadratinAi?? A?aknA? iA? imbiero A?aknies. Jei jau spaudos A?monAi??s dAi??l kokiA? nors prieA?asA?iA? pasirenka oponentAi??, jei ieA?ko ne jo naudai liudijanA?iA? faktA?, jei turi drAi??sos, aistros kviesti prieA?ininkAi?? A? dvikovAi??, tai pakAi??lus revolverA? juokinga A?audyti kulkomis iA? rAi??ko. Nes klaidinga raiA?ka paralyA?iuoja idAi??jAi??. PanaA?iai bAi??na prastame filme: verkia miA?ke iA?sigandAi??s vaikas, staiga griaustinis, aplink plAi??A?rAi??s A?vAi??rys, A?aibai, dar pasipila liAi??tis, A?iAi??rovA? akys jau tuoj bus pilnos aA?arA?, bet, o varge, pasimato, kad lietus iA? A?arnos… IdAi??jAi?? kompromituoja ir tikslas ai??i??Ai?? ne aiA?kintis ir analizuoti, bet triuA?kinti ir parklupdyti. Knygoje ai??zRaudonoji Dalia” visai neperdedant galima pasakyti, kad prezidentAi?? kalta dAi??l visko. Neargumentuota kalba, deja, ir faktus verA?ia vertinti A?tariai, nes daugeliu atvejA? pati kalba juos ir kuria. TodAi??l lieka daug esminiA? klausimA?, bet ne tA?, kuriuos knygos pradA?ioje kAi??lAi?? autorAi??.
PavyzdA?iui, prezidentAi?? ir knygos autorAi??, ir daugelis kitA? apA?valgininkA? nuolat kaltina savikritikos neturAi??jimu: ai??zNiekada negirdAi??jau, kad GrybauskaitAi?? apie savo praeitA? bAi??tA? pasakiusi:Ai??AA? klydau. AtleisAi??kit.” Man neteko girdAi??ti, kad uA? savo klaidas atsipraA?ytA? bet kas iA? aukA?A?iausiA? asmenA?. Jei tokiuose postuose esantys asmenys nuoA?irdA?iai (nuoA?irdumo stengiuosi nepainioti su diplomatija, rinkimA? priemonAi??mis ar ironija) pripaA?intA? savo klaidas, tai nereikAi??tA? nei opozicijos, nei prieA?A?. Prezidentai tAi?? paA?iAi?? dienAi?? bAi??tA? sutraiA?kyti jA? paA?iA? nuoA?irdumu savos spaudos. AntraA?tAi?? ai??zPrezidentAi?? A?sismagino ai??i??Ai?? valosi kojas A? teismus” ai??i?? pasikeistA? taip: ai??zPrezidentAi?? pati prisipaA?ino, kad valosi kojas A? teismus”. Na, nereikia ir prisipaA?inimA?, A?tai nesena antraA?tAi??: ai??zKas blogiau: mazgote tapAi?? politikai ar bobA? karas valdA?ioje?”
Kitas klausimas… Kaip A?ia atsitiko, kad neturinti diplomatijos, Ai??mi, raudona, nepripaA?A?stanti kitA? nuomoniA?, nepalenkiama D. GrybauskaitAi?? tam tikrais savo karjeros etapais sugebAi??jo patikti tokiems skirtingiems (ir ideologiA?kai, ir asmenybiA?kai) politikams kaip V. Landsbergis, V. Adamkus ir A. Brazauskas. Knygoje teigiama, kad pas prezidentAi?? V. Landsbergis ir A?. JurA?Ai??nas lankosi iki dabar.
Toliau… Raudonosios A?danovo auklAi??tinAi??s, knygoje spAi??jama, kad KGB kursantAi??s, D. GrybauskaitAi??s autoritariA?kai valdoma valstybAi?? vis susilaukia A?vairiA? sankcijA? iA? RytA? kaimynAi??s. RaA?oma, kad ji nieko nepadarAi?? dAi??l energetinAi??s nepriklausomybAi??s, o dar su konservatoriais stabdAi?? energetinA? savarankiA?kumAi?? galAi??jusius garantuoti projektus. Su tuo siejama net ai??zlaiku A?vykusi” B. Lubio mirtis, leidA?iama suprasAi??ti, kad ji nebuvo savaiminAi??. Tai, logiA?kai mAi??stant, Rusija, taip pat ai??zkolega, irgi kursantas” V. Putinas, su kuriuo prezidentAi?? tiesiogiai siejama juoduoju karatisto dirA?u (ir ne tik juo), turAi??tA? visomis priemonAi??mis palaikyti jos reitingus, o ne skelbti pieno ir kitokius karus.
Nesugebanti turAi??ti draugA?, nemAi??gstanti ir nemokanti palaikyti A?iltA? ryA?iA? su A?monAi??mis karjeristAi??, be A?vaizdA?io kAi??rAi??jA? pagalbos daranti sau paprastAi?? makiaA?Ai??, biurokratAi?? iA?renkama Lietuvoje A? prezidento postAi?? didA?iausiu istorijoje procentu. Kokios A?io fenomeno prieA?astys? Milijonas runkeliA??
KodAi??l asmuo su iA?plAi??A?tais biografijos, kurios dalis prabAi??go sovietiniame Leningrade, puslapiais, turAi??jAi??s sovietmeA?iu darbus, susijusius su ideologija, laukiamas ES ir net JT struktAi??rose?
Taigi, kamuojama nevisavertiA?kumo kompleksA?, viena kalbanti, kitAi?? daranti ai??zvirA?ininkAi??”, ai??zdegraduojanti”, ai??zkarjerizmo didmeistrAi??”, ai??zA?iAi??rinti A? savo atspindA? nupoliruotame darbastalyje” ai??i?? ir A?ia sutinku su kito nuoA?maus demagogiA?ko kritiko A. Vinokuro antraA?te ai??i?? ai??zPrezidentAi?? A?oka tango viena…” ManyA?iau, kad kaip tik tai labiausiai kai kuriuos ir siutina. Nes mAi??sA? A?vairiA? vadovA? raudona sovietinAi?? praeitis, pradedant 1993-aisiais, nieko nebejaudina. Nekritikuotiniems,Ai??chamiA?kAi?? order Sertraline Ai??turgaus A?odA? suvokiantiems kaip paskutinAi?? instancijAi??, o politikoje ai??i?? kovojantiems pirmiausia dAi??l valdA?ios, A?takos ir asmeninAi??s gerovAi??s ai??zrAi??pestAi??liams” vieniA?i, savarankiA?ki, ryA?tingi ir nepaklusnAi??s veikAi??jai yra labai nemalonAi??s. O jei jie dar ir populiarAi??s, tai jie erzina dvigubai. Ir taip yra ne tik politikoje. Versle, mene, A?urnalistikoje ai??i??Ai?? taip pat.
TodAi??l rengdamiesi konkurso ai??zAi??ok su manimi” finalui geguA?Ai?? ant slidaus parketo, niekaip neA?stengdami tapti pavojingo, klaidaus ir sudAi??tingo A?okio partneriais, jie mosuoja barA?kuA?iais. Dantyse A?sikAi??sta ir roA?Ai??. Bet liAi??dna ir pikta. Nes kol kas nAi??ra aiA?ku, kam ai??i?? patikliam, susisaisA?iusiam ir kartkartAi??m ai??zpamaitinanA?iam spaudAi??” ai??i??Ai?? jAi??, kaip atsipirksianA?iAi?? investicijAi??, perduoti. Tada, atsikvAi??pus su vyno taure ketvirtosios valdA?ios ar A?iaip bendraminA?iA? bAi??relyje, galima bAi??tA? atsidusti: ai??zWe are leading again.”

Daivos KaireviA?iAi??tAi??s grafikos darbas
Daivos KaireviA?iAi??tAi??s grafikos darbas