Laiko matavimai

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Parodos
AUTORIUS:Ai??EglAi?? JuoceviA?iAi??tAi??
DATA: 2012-03

Laiko matavimai

EglAi?? JuoceviA?iAi??tAi??

A?ilvino Landzbergo instaliacijos Vilniaus ai??zVartuoseai??? ir Rygos meno centre KIM?

Ai??DAi??minAi??n pirkion Jus traukia parodomoji auksarankio dailidAi??s ir dievdirbio dirbtuvAi??. Lentynose sudAi??ta ruoA?iniai ir baigtos skulptAi??rAi??lAi??s, o ant juodos sienos balta kreida pripaiA?yta skulptAi??rAi??liA? eskizA?. Bet svarbiausia ai??i?? A?sispraudAi??s tarp lentynA? knygomis apkrautas stalas. VirA?um jo ai??i?? ant riestai droA?tos A?akelAi??s ai??i?? tupi paukA?tis nedidukas. Visa tai apA?viesta iA? po A?emAi??s, iA? tenai, kur rangosi gyvatAi??s.

Ai??*

PraAi??jusA? rudenA? galerija ai??zVartaiai??? Vilniuje porai mAi??nesiA? buvo virtusi memorialiniu muziejumi. Na bent jau vienos salAi??s pusAi?? ai??i?? tai tikrai. A?ilvino Landzbergo instaliacija ai??zSun Setai??? (2011) susideda iA? dviejA? erdviA?. Pirmoji ai??i?? tai SaulAi??lydA?io aikA?tAi?? su surAi??dijusiu fontanu ir gAi??rimA? automatu A?alia blukia freska iA?tapytos sienos. UA?Ai??jus uA? freskos, patenkama A? dievdirbio dirbtuvAi??, apie kuriAi?? A?ia jau uA?siminta. Tai iA? tiesA? galAi??tA? bAi??ti paties Landzbergo dirbtuvAi??, jei jis A? ai??zVartusai??? laiko maA?ina bAi??tA? perkeltas iA? XX amA?iaus pirmosios pusAi??s. Arba jei dabartinis Landzbergas, nukeltas bent 90 metA? A? praeitA?, praradAi??s viltA? grA?A?ti pas mus, bAi??tA? ramiai A?sikAi??rAi??s viename iA? smAi??lingos PietA? Lietuvos kaimeliA? ir toliau iA? pliauskA? droA?inAi??tA? knygas, raides, gyvates, skrybAi??les cilindrus bei A?unA? galvas. PagarsAi??tA? kaip keistuolis, dAi??l asmeninio A?avesio ir A?taigios A?nekos pamaA?u tapAi??s vietos legenda. Ir jei dAi??l istorinAi??s neteisybAi??s jo kukli dirbtuvAi??lAi?? bAi??tA? iA?niokota ir nugrimztA? uA?marA?tin, tai kaip tik dabar, archyvA? ir mikrolegendA? klestAi??jimo laikais, jai atgimti visu graA?umu ai??i?? pats metas.

PanaA?iu metu kaip Vilniuje demonstruota A?i ai??zatrastojiai??? Landzbergo dirbtuvAi??lAi??, Rygoje, meno centre KIM?, taip pat buvo eksponuojami Landzbergo reliktai, tik rasti kitoje, deja, sudegusioje dirbtuvAi??je. PastarAi??jAi?? jis, matyt, A?sirengAi?? su ta paA?ia laiko maA?ina patekAi??s A? milA?inA? kraA?tAi??. DidA?iulAi??s medinAi??s skulptAi??ros medinAi??je dirbtuvAi??je buvo lengvas grobis godA?iai, neA?inia iA? kur atklydusiai liepsnai. Tarp anglimis virtusios dirbtuvAi??s likuA?iA? nebuvo lengva skulptAi??rAi?? atskirti nuo jai droA?ti pasiruoA?tos medA?io A?akos, be to, tvirtA?, pergabenimAi?? galAi??jusiA? iA?tverti likuA?iA? aptikta nedaug, o kiekvienas naujai surastas Landzbergo godotas medA?io gabalas jo gerbAi??jA? yra itin laukiamas ir vertinamas. TodAi??l KIM? matome vienAi?? didA?iulAi?? aprAi??kusiAi?? medinAi?? galvAi?? ir keletAi?? taip pat aprAi??kusiA? nemenkA? A?akA?, primenanA?iA? S, F ir C raides. Ant sienA? pateikti autentiA?ki Landzbergo eskizai, atskleidA?iantys kAi??rAi??jo minA?iA? eigAi??.

*

MenotyrininkAi?? A?la Tornau iA?skyrAi?? tris skirtingus laikus, veikianA?ius Landzbergo instaliacijose. Pirmasis ai??i?? tai esamasis, A?iAi??rovo buvimo instaliacijoje laikas, ta trumpa akimirka, kai A?A?engi A? instaliacijAi?? perlipAi??s galerijos slenkstA? ir nesusigaudai, kas A?ia darosi. Ir ta akimirka, kai iA?eini iA? instaliacijos ir eini tolyn apA?velgti parodAi??. Kitas laikas ai??i?? tai ai??zaptiktosiosai??? istorijos laikas, tie ai??zprieA?ai???, ai??zpoai??? ir ai??zdAi??l toai???, kuriuos susidAi??lioji galvoje, bandydamas susigaudyti. Patogiausia susikurti tokA? mitinA? pasakA? pasaulA?, kokiame paskendau pirmosiose trijose A?io raA?inio pastraipose ai??i?? pasaulA?, neapribotAi?? logiA?kais laiko ir erdvAi??s matavimais. Tiksliau ai??i?? veikiantA? pagal sapno logikAi??, kuria sAi??kmingai vadovaujamAi??s siuA?eto nereikalaujanA?ioje pasAi??monAi??je. Vis dAi??lto, blaivios sAi??monAi??s atvesti A? Landzbergo instaliacijAi??, mes norime siuA?eto. Vienintelis bAi??das susidAi??lioti istorijAi??, iA?sitenkanA?iAi?? A?iuolaikinio meno retorikos rAi??muose, yra vaizduotAi??je iA?sidAi??lioti instaliacijos objektus po vienAi?? ir juos ai??znusiluptiai???, iA?siaiA?kinti, kam jie skirti, ar A?vykdytA? tAi?? priskirtAi?? darbAi??, ar yra padaryti taip, kaip atrodo padaryti, ir jeigu ne (o daA?niausiai ai??i?? ne), tai kas iA? to viso? Taip atsiranda Tornau iA?skirtas treA?iasis laikas ai??i?? menamas atskirA? instaliacijAi?? sudaranA?iA? objektA? laikas. Landzbergo instaliacijose jis daA?niausiai varijuoja tarp industrinAi??s masinAi??s produkcijos (fordistinio) modernizmo laiko (kuris iA? esmAi??s panaA?us tiek socializme, tiek kapitalizme) ir deA?imtojo XX a. deA?imtmeA?io postsovietinAi??je erdvAi??je. Jei A?iAi??rAi??ti A? A?iA? dviejA? erdviA? emocinA? krAi??vA? ai??i?? tai tarp kietakaktiA?kai progresyvaus modernizmo ir ramybAi??s ieA?kanA?io regresyvaus postsovietinio postmodernizmo.

Tai, kas rudens pabaigoje iA?tA?so tarp Vilniaus ir Rygos, vasaros pradA?ioje buvo projekto Curated by_Viena 2011: EAST by SOUTH WEST dalis, pavadinta ai??zThe Future is Nowai???, ir tai buvo galima pamatyti projektA? erdvAi??je Projectraum Victor Bucher Vienoje. Nusidriekusi geografiA?kai, paroda suskilo A? tris atskiras instaliacijas ir buvo gerokai papildyta naujais objektais, kontekstais bei aspektais. Vilniuje pristatytos Ai??instaliacijos ai??zSun Setai??? ir parodos pavadinimAi?? perAi??musi ai??zThe Future is Nowai???, o Rygoje ai??i?? ai??zFor Ever Againai???.

Trijose instaliacijose sukurtos keturios skirtingos erdvAi??s, jas sAi??lyginai galima A?vardyti kaip vieA?Ai??jAi??, uA?darAi??jAi??, mitinAi?? miA?ko erdves ir mitinAi?? erdvAi?? aplink lauA?Ai??. Pirmosios dvi sukurtos instaliacijoje ai??zSun Setai???. Vos A?Ai??jus A? ai??zVartA?ai??? galerijAi?? pasitinka menkA? gabaritA? aikA?tAi??, vieA?oji erdvAi??, viliojanti skysA?iais (fontanu ir gAi??rimA? automatu) ir papuoA?ta nublukusia freska Ai?? la septintasis deA?imtmetis ar Ed Ruscha su uA?raA?u ai??zSunsetai??? (ai??zSaulAi??lydisai???). Ai??sipylus gAi??rimo iA? freskos sienoje A?taisyto gAi??rimA? automato ir slenkant A? kitAi?? galerijos salAi??, sustabdo prie sienos pritvirtintas veidrodAi??lis. IA?vysti save su stiklinaite SaulAi??lydA?io fone. Ai??tai ir tapai istorijos dalyviu.

Instaliacijos objektai ai??i?? surAi??dijusioje vonelAi??je A?okinAi??janti fontano A?iurkA?lAi?? ir aplink jAi?? plAi??duriuojanA?ios vienkartinAi??s stiklinaitAi??s bei automatas, A?pilantis neaiA?kios kilmAi??s gAi??rimo. Toks bandymas kurti patraukliAi?? vieA?Ai??jAi?? erdvAi??, joje A?rengiant automatizuotas atrakcijas ir paslaugas, tikiu, puikiai atliko savo funkcijas tiek socialistiniame, tiek kapitalistiniame miestuose, kol buvo noro ir pinigA? tuos automatus priA?iAi??rAi??ti. TaA?iau socialistiniuose miestuose, o, manau, ir keletoje kapitalistiniA?, noro ir pinigA? uA?teko neilgam, tad nepriA?iAi??rimos atrakcijos tapo neveikianA?ios, nepatraukliAi??s vieA?osios erdvAi??s simboliais. Beveik neosimbolistinAi?? ai??zSaulAi??lydA?ioai??? freska A?ymi ribAi?? tarp neveikianA?ios vieA?osios erdvAi??s ir mitinAi??s erdvAi??s, A? kuriAi?? patenkama pro dureles freskoje. O patenkama A? erdvAi??, mano A?vardytAi?? kaip dievdirbio dirbtuvAi??. A?ia saugu nuo viso likusio pasaulio negandA?, o A?rengta neA?inia kokiu laiku. Ir nors, atrodytA?, dirbtuvAi?? turAi??tA? tarnauti aiA?kiam ir praktiA?kam tikslui, gamyba ir fizinio darbo A?enklai iA? jos paA?alinti. A?ia galima kontempliuoti knygA? tomelius (medA?io trinkas su faneriniais virA?eliais), kontempliacijos metu uA?kluptam vizijos, ant sienos pasipaiA?yti figAi??rA? siluetus. Ir A?tai, apvaizdai, burtams ar stebuklui pasidarbavus, lentynos pilnos skulptAi??rAi??liA?. Tokia tad mitinAi?? intelektualinAi?? erdvAi??, kurioje galAi??jo dirbti Platonas, Tomas Akvinietis ir Josephas Beuysas, o dabar A?sikAi??rAi?? A?ilvinas Landzbergas. Parodoje Vienoje iA?minA?iaus staliukas su knygomis stovAi??jo baltame, A?viesiame kambaryje, lyg atliepiant ai??zsenovinAi??sai???, bet miestietiA?kos ir ilgas tradicijas turinA?ios austrA? filosofijos mokyklos A?vaizdA?. Tai, A?inoma, iA?ryA?kAi??ja sugretinus austriA?kAi?? ir lietuviA?kAi?? ekspozicijos variantus, kaip iA?ryA?kAi??ja ir lietuviA?ko varianto kaimo iA?minA?iaus A?vaizdis.

GrA?A?us A? SaulAi??lydA?io aikA?tAi?? ir traukiant gilyn A? galerijAi??, patenkama A? kitAi?? Landzbergo instaliacijAi?? ai??i?? ai??zThe Future is Nowai???: A?ia sukurta mitinAi?? miA?ko erdvAi??. ai??zSun Setai??? ir ai??zThe Future is Nowai??? sudaro A?domiAi?? kaimynystAi??, jei A?sivaizduosime A?alia SaulAi??lydA?io aikA?tAi??s stovintA? daugiabutA? namAi??, kuriame iA?sitenka ir dievdirbio dirbtuvAi??, ir devintojo deA?imtmeA?io siurrealistinio interjero butas. Instaliacija ai??zThe Future is Nowai??? susideda iA? dangaus A?ydrumo kilimo, veidrodinAi??s balos, dviejA? kelmA?, bambuko ar kito medA?io pagaliukA? uA?uolaidos ir dviejA? lavos gabalus primenanA?iA? A?viestuvA?. Galvodama apie tai, kad A?i paroda tAi??sis iki sausio, A?sivaizdavau, kaip KalAi??dA? (SaulAi??grA?A?os A?ventAi??s) iA?vakarAi??se MokytojA? namA? kolektyvas galAi??s griebti tuos du, nors ir guminius, kelmus ir tempti juos per Vilniaus gatvAi??, uA?sukdami A? visus kiemus. Ai??i A?iauri fantazija mane aplankAi?? prisiminus pagoniA?kAi??jA? kelmAi?? BlukA?, kuris simbolizavo A?aknis (pradA?iAi?? ir pabaigAi??) ir slibinAi??, ir visAi?? blogA?, kurA? reikia nugalAi??ti, kad grA?A?tA? SaulAi??. TodAi??l, pravilkAi?? per visAi?? kaimAi??, bA?ltai tAi?? kelmAi?? sudegindavo.

Landzbergo kelmA? toks likimas neiA?tiko, nes jie sudAi??tingesni nei Blukiai. Ant jA? virA?aus uA?dAi??ta, sakytum, skrybAi??lAi?? cilindras. Ji mano simboliA? lentelAi??je veikia dviem kryptimis ai??i?? kaip iliuzionistA? naudojama talpykla triuA?iams bei karveliams ir kaip senos sistemos atstovo bei lygiA? teisiA? prieA?o aksesuaras Georgeai???o Orwello veikale ai??z1984ai???. Pradanginti ar bent paslAi??pti A?aknis ir praeities blogio (sistemos) slibinAi??, ai??i?? gal tam cilindras stirkso ant kelmo? Bala, vadovaujantis Blukio logika, yra poA?eminio blogio akis, o A?ia ji ai??i?? veidrodinAi??, todAi??l atspindi tinklu dengtas galerijos lubas ir mAi??sA? paA?iA? nustebusius veidus. Ir vAi??l netyA?ia tampi instaliacijos dalimi ai??i?? poA?eminio blogio taip lengvai nepamatysi. Jo nepamatysi dar ir dAi??l to, kad tas ai??zpoA?emisai??? uA?dengtas dangaus A?ydrumo ir tyrumo dangalu ai??i?? pasirodo, A?ia viskas aukA?tyn kojom. MediniA? pagaliukA? uA?uolaida su sAi??lyginiu kalnA? peizaA?u, Vienoje kabAi??jusi patalpos viduryje, tarnavo kaip pereinama (tartum tikri austriA?ki kalnai) ir permatoma siena tarp dviejA? instaliacijos daliA?, o ai??zVartuoseai??? ji buvo pakabinta ant sienos kaip svajonAi?? ai??zkalnus pamatytiai??? A?kAi??nijantis plakatas ar sieninis kilimas. Kalnai, kaip ir A?vytintys lavos gabalai, prapleA?ia instaliacijos geografijAi?? ir verA?ia A? kvadratiniame kambaryje sutalpintAi?? peizaA?Ai?? A?velgti tarptautiniu A?vilgsniu. Taip lietuviA?ki Blukiai tampa, pavyzdA?iui, Ai??varcvaldo girios ir Richardo Wagnerio operA? Blukiais.

Tai, kas rodyta ai??zThe Future is Nowai??? Vilniuje ir ai??zFor Ever Againai??? Rygoje, Vienos parodoj iA?siteko vienoje patalpoje, bet buvo atskirta ta medA?io pagaliukA? uA?uolaida su kalnais. Turint tai omenyje, siena ai??zVartuoseai???, ant kurios kabo uA?uolaida, tampa portalu A? RygAi??, arba, kaip tik, A?vaizdina sienAi?? tarp Lietuvos ir Latvijos, kuri fiziA?kai yra visiA?kai lengvai A?veikiama, o mentaliai tenka pereiti kalnus, nes tie, kurie kitapus ai??i?? kitokie. FiziA?kai ir mentaliai persikAi??lus A? RygAi??, instaliacijoje ai??zFor Ever Againai??? atrandama ketvirtoji erdvAi?? ai??i?? erdvAi?? aplink lauA?Ai??. Ai??domu, kad erdvAi?? aplink lauA?Ai?? ai??i?? seniausia, archetipinAi?? A?moniA? susibAi??rimo vieta ai??i?? rado savo vietAi?? ir britA? architektAi??ros kritiko Raynerio Banhamo teorijoje apie skirtingAi?? apribotos (bounded space) ir energija valdomos (power-operated space) erdviA? pobAi??dA? (ai??zThe Architecture of the Well-tempered Environmentai???, 1969). Apribota erdvAi?? egzistuoja dAi??l ribA?, dAi??l aptvAi??rimo ai??i?? sienA?, lubA?, grindA? ai??i?? ir yra suvokiama labiau kaip vieta, o ne kaip erdvAi??. Ai??itokiAi?? erdvAi?? A?kAi??nija pati pirmoji A?mogaus susikurta pastogAi??. Joje labai aiA?ki skirtis tarp vidaus ir iA?orAi??s, tarp to, kas prijaukinta ir kas laukiniA?ka. AntrAi??jAi?? atskiriame pasitelkAi?? jusles ai??i?? dAi??l A?ilumos, kvapo, garso, A?viesos ar spalvos. Jos pavyzdys kaip tik ir bAi??tA? A?ilta bei A?viesi erdvAi?? aplink lauA?Ai??, kurios vientisumAi?? galima jausti tol, kol sklinda karA?A?io ir A?viesos energijos bangos. Banhamas teigia, kad pirmosios rAi??A?ies erdvei vertinti reikalingi kiekybiniai kriterijai ai??i?? dydis, lubA? aukA?tis, o antrosios ai??i?? kokybiniai, tai yra kaip A?mogus jauA?iasi toje erdvAi??je.

IA? tiesA?, Landzbergo instaliacijoje lauA?o A?spAi??dA? sukelia vienos sienos apaA?ioje A?rengta sodriai raudonai A?vieA?ianti juosta, padekoruota liepsnos imitacija iA? vAi??jo kilnojamos medA?iagos, ir anglies juodumo objektai, iA?skaptuoti iA? putplasA?io. Tad A?ia turime reikalAi?? su dirbtiniu lauA?u, jo ai??zlauA?iA?kumasai??? veikia tik vizualiai, nAi??ra energinio (karA?A?io) lauko, kuris juslAi??ms nubrAi??A?tA? A?ios erdvAi??s veikimo ribas. Vis dAi??lto tas vizualus potyris A?tikina ir sukuria erdvAi?? iA? vietos. Tai A?vyksta, mano manymu, dAi??l dviejA? dalykA?. Pirma, joje neatskiriami vidus ir iA?orAi??. Tai galima pajusti kelionAi??s po ekspozicijAi?? pabaigoje, apA?iAi??rinAi??jant sienoje uA? didA?iA?jA? objektA? A?rengtAi?? miniatiAi??rinAi?? instaliacijAi??, maA?ytAi?? erdvAi??, panaA?iAi?? A? galerijAi??. Tai objektas pavadinimu ai??zYra vAi??liau, nei manaiai???, perkeliavAi??s jau per kelias Landzbergo instaliacijas. A?iAi??rAi??damas A? jos vidA? pro sienoje prapjautAi?? angAi?? atsiduri iA?orAi??je, nes A?iAi??ri A? vidA?. ai??zLauA?asai??? palei sienAi?? ir ai??zapdegusiosai??? skulptAi??ros, nors akivaizdA?iai dirbtiniai, vis dAi??lto veikia iliuziA?kai ir bent trumpam tikrai iA?kelia iA? KIM? Tuo tarpu eskizas brAi??A?inys, iA?paiA?ytas ant sienos, grAi??A?ina A? vidA?, A? uA?darAi?? mokslinAi?? kAi??rybinAi?? erdvAi??. Tad ai??i?? A?A?syk stebint nuo pradA?ios ai??i?? A?einame A? uA?darAi?? vietAi??, pagal Banhamo reikalavimus apribotAi?? sienomis. Bet A?ia mus pasitinka energija valdomos erdvAi??s iliuzija, ir bent jau kol neperprantam butaforijos, mintimis nusikeliam kaA?kur toli. Atgal A? galerijAi?? mus sugrAi??A?ina eskizai brAi??A?iniai ant sienA?, o maA?oji galerija, A?rengta sienoje, mus priverA?ia ir A? savo buvimAi?? galerijoje paA?iAi??rAi??ti iA? iA?orAi??s.

Antrasis dalykas, lemiantis ai??zFor Ever Againai??? erdvinAi?? kokybAi??, susijAi??s su tuo, kaip Banhamas apibAi??dina vietos ir erdvAi??s santykio pokytA? XX amA?iaus architektAi??roje ai??i?? be kitA?, labiau techniniA? prieA?asA?iA? (apA?vietimo, A?ildymo, kondicionavimo galimybAi??s), Banhamas pabrAi??A?ia, kad architektai Ai??mAi?? projektus matuoti ketvirtuoju ai??i?? laiko, o tiksliau: patyrimo ai??i?? matmeniu. DAi??l to vieta ir erdvAi??, ribos ir energija Ai??mAi?? jungtis A? hibridinAi?? visumAi??. Taigi A?ia ir vAi??l grA?A?tam prie laiko matavimo Landzbergo instaliacijoje. ai??zFor Ever Againai??? nAi??ra sociokultAi??riniA? nuorodA? A? tam tikrus istorinius laikotarpius, kaip ai??zSun Setai???, tai veikiau gilesnAi?? studija to, kas vyksta vilniA?kAi??je dievdirbio dirbtuvAi??je. Tai tarsi uA?burtas kAi??rybos ratas, kuriame prieA?astis ir pasekmAi?? keiA?iasi vietomis: maA?Ai??jAi?? erdvAi?? sienoje, net ir laikydami jAi?? nuoroda A? galerijAi?? kaip socialinA? reiA?kinA?, galime suvokti ir kaip menininko sAi??monAi??, kurioje kol kas tuA?toka, bet yra susiformavusios atskiros erdvAi??s, o jose savo ruoA?tu formuojasi objektai. Eskizas brAi??A?inys ant sienos nurodo A? formos paieA?kA? laikotarpA?. O patys objektai, vos telpantys galerijoje, nurodo A? didA?iulA? ir didA? darbAi??, kurA? menininkas nudirba gamindamas savo menAi??. Gamindamas savo menAi?? menininkas turi juo degti. Pagaminti objektai nurodo A? kieno nors kito sukurtas kultAi??rines formas (Pinokis) ir kartoja gamtos formas, virstanA?ias kalbos formomis (medinAi??s raidAi??s). O galiausiai, kai visa tai sudega ar perdega, didA?iulAi?? anglies lazdelAi?? brAi??A?ia naujAi?? linijAi?? ant baltos sienos. Ai??ie etapai gali judAi??ti bet kokia eilAi??s tvarka, ir kiekvienas etapas, mAi??sA? vaizduotAi??je atsidAi??rAi??s kitame laike, gali sukurti vis kitokiAi?? energijAi??.

Laikas, kaip svarbiausias raktas, atrakinantis A?ilvino Landzbergo instaliacijA? reikA?mes, A?A?kart tapo itin svarbiu instaliacijos veikAi??ju, jei A?sivaizduosime idealA? A?iAi??rovAi??, kuris vienu kartu nutarAi?? apA?iAi??rAi??ti abi parodas. Keturios valandos kelio nuo Rygos iki Vilniaus galAi??jo tapti, o gal kam nors ir tapo kelione, kurios metu galerijose matyti objektai surado savo vietas baltiA?kai rudeniA?kuose miA?kuose ir laukuose.