LaimAi?? ir ekonomika

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Ekonomika
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius

DATA: 2012-09

LaimAi?? ir ekonomika

Almantas SamalaviA?ius

Su ekonomistu Marku Anielskiu kalbasi Almantas SamalaviA?iusAi??

Kanadietis ekonomikos ekspertas Markas Anielskis yra A?inomas tarptautiniu mastu kaip tikrojo turto (genuine wealth) koncepcijos ir tikrosios paA?angos indikatoriA? (genuine progress indicators) kAi??rAi??jas. KurA? laikAi?? dirbAi??s vyriausiuoju ekonomikos analitiku Albertos provincijos aplinkosaugos departamente ir finansA? apskaitos tarnyboje, vAi??liau Albertos universitete su grupe tyrAi??jA? analizavo buhalterinAi??s apskaitos ir ekonominiA? matavimA? sistemas, ieA?kodami alternatyvA?. Nuo 2003 m. jis yra A?io universiteto Verslo fakulteto profesorius, dAi??sto ir BreinbridA?o instituto (JAV) magistrantams, be to, yra konsultacinAi??s firmos, kuriAi?? A?steigAi?? jo A?eima, prezidentas.

Marko Anielskio veikalas ai??zLaimAi??s ekonomikaai??? (The Economics of Happiness, 2007) tapo ryA?kiu mokslo A?vykiu, smarkiai paveikusiu ekonominAi??s darnos diskursAi??. 2011 m. uA? Kinijos vyriausybAi??s konsultavimAi??, kaip kurti A?aliAi??jA? BVP (bendrAi??jA? vidaus produktAi??), Anielskis pelnAi?? Johno Cobbo A?steigtAi?? Bendrojo gAi??rio premijAi??. Ai??iAi?? patirtA? apibendrinanti knyga A?vertinta aukso medaliu Los AndA?elo Nautilus knygA? konkurse (ai??zsAi??moningo versloai??? kategorijoje) ir bronzos medaliu Niujorko aksiomatiniA? knygA? konkurse (ekonomikos kategorijoje).

Su analitiku Marku Anielskiu kalbAi??jomAi??s, kaip reikAi??tA? reformuoti dogmatiA?kAi?? neoklasikinAi??s ekonomikos modelA?, kuris viskAi?? matuoja naudos kategorijomis, skatindamas plAi??A?rA? godumAi??, ir kas laikytina tikrAi??ja sAi??kme ekonomikos srityje.

Almantas SamalaviA?ius: JAi??sA? knyga ai??zLaimAi??s ekonomikaai??? yra ne tik teorinis iA?A?Ai??kis pasaulyje dominuojanA?iai ekonomikos sampratai (ja remiasi ir RytA? Europa, kuri 1990 m. pasinAi??rAi?? A? laisvAi??jAi?? rinkAi??, vildamasi, kad iA? chroniA?ko socialistinio nepritekliaus galAi??s lengvai perA?okti A? gausos kultAi??rAi??). Kartu tai instrumentas, leidA?iantis ai??ziA?preparuotiai??? dabartinAi?? sistemAi??, paremtAi?? neribojamu ekonomikos augimu, ir parodyti, kad gerovAi??, suvokiama vien kaip vartojimo didinimas, yra kelias A? niekur. Kas paskatino Jus ieA?koti alternatyvaus poA?iAi??rio A? ekonomikAi??, o gerovAi??s sAi??vokai suteikti naujAi?? turinA??

Mark Anielski: Dabartinio ekonomikos modelio, grindA?iamo vien ekonomikos augimu, trAi??kumus iA?dAi??sA?iau knygoje ai??zLaimAi??s ekonomika: tikrojo turto kAi??rimasai??? (www.genuinewealth.net). O kas paskatino A? tai gilintis? Studijavau neoklasikinAi?? ekonomikAi??, miA?kininkystAi??, finansA? apskaitAi??, domAi??jausi teologija, ir visa A?i A?vairovAi?? leido man iA? skirtingA? pusiA? paA?velgti A? pasaulA?. Mokydamasis buhalterinAi??s apskaitos, suvokiau, kokia svarbi yra fizinAi?? turto inventorizacija, nes tik pasvAi??rus pajamas ir iA?laidas galima priimti tinkamus sprendimus.

DabartinAi?? buhalterinAi??s apskaitos sistema savo A?aknimis siekia renesansAi??, kai vienuolis pranciA?konas ir matematikas Luca Pacioliai??i??s, padedamas Leonardo da Vinciai??i??o, sukAi??rAi?? dvejybinio A?raA?o metodAi?? ai??i?? buhalterinAi??je apskaitoje jis naudojamas iki A?iol. PatarinAi??damas Venecijos verslininkams, kurie tuo metu bAi??rAi??si A? prekybininkA? gildijas ar kooperatyvus, Luca mokAi??, kad iA?mintingas verslininkas turAi??tA? sutelkti dAi??mesA? A? fizinA? inventoriA? ir A? turto santykA? su skolomis (rizika) (tAi?? atskleidA?ia pajamA? ir iA?laidA? balansas), kad uA?tikrintA? verslo ir namA? Ai??kio, kuris susijAi??s su tuo verslu ir yra nuo jo priklausomas, klestAi??jimAi?? ir atsparumAi??. Lucos teigimu, visas turtas priklauso Dievui (KAi??rAi??jui), todAi??l nuolatinAi?? A?monAi??s veiklos rodikliA? apskaita leidA?ia atsiskaityti prieA? DievAi??, atsidAi??kojant uA? tai, kad turtas iA?mintingai valdomas ir uA?tikrina Venecijos klestAi??jimAi??. Renesanso laikais Venecijai leido klestAi??ti bAi??tent iA?mintingi Lucos patarimai ir universalus Leonardo talentas.

Ai??gijAi??s buhalterio diplomAi??, grA?A?au A? Albertos universitetAi?? studijuoti ekonomikos ir miA?kininkystAi??s. A?ia man diegAi?? ekonomikos, pagrA?stos neoklasikinAi??mis aksiomomis, ai??zteologijAi??ai???. TurAi??jau nedvejodamas priimti teorijas, kurios paverA?ia A?mones individais, varA?omais jA? pajamA? dydA?io, ai??i?? t. y. racionaliais vartotojais ir naudos maksimizuotojais. NeoklasikinAi?? ekonomika A?sitikinusi, kad gAi??rybiA? ir paslaugA? kainas lemia, pajamas paskirsto rinka, reaguodama A? poreikiA? ir jA? tenkinimo dinamikAi??, todAi??l ai??zaugimas yra gAi??risai???, jam netaikomi jokie apribojimai, o esminis paA?angos rodiklis yra bendrasis vidaus produktas (BVP). Kai perpratau neoklasikinAi??s ekonomikos klaidas ir prieA?taravimus, pirmiausia kilo klausimas, ar visi individai siekia maksimalios naudos ir vien materialinio turto? Ar A?is modelis nesubyra tada, kai A?monAi??s veikia, vedami uA?uojautos ir altruizmo, kai, uA?uot be saiko vartojAi??, renkasi kuklesnA?, paprastesnA? gyvenimo bAi??dAi??? Kas yra naudingumas? Kas yra nauda kaip laimAi??s vienetas? Ar A?manoma iA?matuoti ir monetarizuoti laimAi??? Supratau, kad rinka niekada nebuvo tobula, neretai ignoravo ar tiesiog neA?A?velgAi?? tikrA?jA? vertybiA?, tokiA? kaip gamtinis kapitalas ar paslaugA? ekosistema. NacijA? ir korporacijA? buhalterinAi?? apskaita nesiremia jokiais natAi??raliA? dalykA? vertAi??s A?kainiais, nepasveria rizikos, susijusios su agresyvia ekonomine veikla, nepaiso pramonAi??s poveikio aplinkai. Tarsi verslo ar bendruomenAi??s klestAi??jimui nedarytA? jokios A?takos nei atsakomybAi??s suvokimas, nei rizikos apskaiA?iavimas. Be to, iA?siaiA?kinau, kad nAi?? vienos pasaulio A?alies valdA?ia nAi??ra inventorizavusi savo A?mogiA?kojo, socialinio, gamtinio ir sukurtojo turto, nekreipia dAi??mesio A? pajamA? santykA? su iA?laidomis. O juk net korporacijos, pavyzdA?iui, Coca-Cola, negalAi??tA? veikti, jei bAi??tA? paA?eistas pajamA? ir iA?laidA? balansas, A? kurA? kaip turtas A?eina ir prekAi??s A?enklo vertAi??.

Veikiausiai pats svarbiausias dalykas, kurA? supratau, buvo tai, kad dabartinAi?? ekonominAi?? sistema A?sivaizduoja, esAi?? tikrAi??jAi?? daiktA? vertAi?? iA?reiA?kia pinigai ai??i?? tobulas naudingumo, BVP ar kitA? visuomenAi??s gAi??rybiA? ir paslaugA? matas. TaA?iau argi tai A?manoma? Juk patys pinigai neturi savarankiA?kos vertAi??s. A?odis ai??zvertAi??ai??? yra kilAi??s iA? lotynA? kalbos A?odA?io valorum, kuris reiA?kia bAi??ti vertingam, bAi??ti stipriam. Nustebau suvokAi??s, kad dauguma A?moniA?, tarp jA? ir ekonomistai, neturi supratimo, kas yra pinigai, kaip jie kuriami ir kas juos kuria. IA?siaiA?kinau: pinigams nebAi??dinga originali vertAi?? arba jie jos neturi todAi??l, kad yra kuriami iA? oro, kitaip tariant, dekretu, kai viena ar kita vyriausybAi?? iA?leidA?ia naujAi?? valiutAi?? arba kai privatAi??s bankai suteikia paskolAi??, kurios gavAi??jai paverA?iami mortgages (A?is prancAi??ziA?kas A?odis reiA?kia ai??zA?kaitai iki mirtiesai???). Dauguma (98 proc.) A?iuolaikiniA? pinigA? yra sukuriami kaip privataus banko paskola, kuri niekaip nesusijusi su tikruoju bendruomeniA? ar tautA? sukauptu turtu. Tai reiA?kia, kad pinigai YRA skola, o didinti tAi?? skolAi?? skatina palAi??kanA? galia. Augantis totalios neapmokAi??tos paskolos kalnas galiausiai taps toks didelis, kad ekonomikos sistema katastrofiA?kai A?lugs, nes neuA?teks pinigA? padengti net paskolos palAi??kanoms. Supratau ir prieA?astA?, kodAi??l ekonomistai ir politikai toliau reikalauja vis spartesnio ekonomikos augimo, teigdami, esAi?? A?is kelias veda A? darnAi?? ir didina gerovAi??, ai??i?? jie viliasi, neva didesnis BVP (augantis vartojimas, daugiau kokybiA?kos produkcijos ir verslo paslaugA?) padAi??s suvaldyti kylantA? ir vis labiau slegiantA? skolos kalnAi??. Luca nustAi??rtA? suA?inojAi??s, kad moderni ekonomikos sistema disponuoja tautA? turtu be tikslios pajamA? ir iA?laidA? apskaitos, o pinigai pagal mAi??sA? monetarinAi?? sistemAi?? neturi nieko bendra su realiomis pajamomis ir A?sipareigojimais, nors tai galiausiai ir lemia tiek gyvenimo kokybAi??, tiek kiekvienos bendruomenAi??s laimAi??. Tada supratau, kad, palyginti su miA?kA? ekosistema, globali ekonomika, A?tikAi??jusi amA?inu augimu ir nepaisanti jau dabar sunkiai pakeliamos skolA? naA?tos, vis labiau primena vAi??A?io lAi??stelAi??, kuri be atvangos grauA?ia A?monijos kAi??nAi??, protAi?? ir sielAi??.

Tapo aiA?ku: naivus tikAi??jimas amA?inu ekonomikos augimu, kolektyvinis pinigA? prigimties ir jA? kAi??rimo neiA?manymas yra globali aklavietAi??, A? kuriAi?? slenka mAi??sA? gerasis Titanikas, nepaisydamas rizikos, kad susidurs su ledkalniu. PraA?Ai??ties grAi??smAi?? iA?kilusi tiek A?monijai, tiek gamtai, bet nAi?? vienos A?alies lyderiai to nepripaA?A?sta ir nesiAi??lo jokiA? alternatyvA?.

Ai??ie nuogastavimai, asmeniA?ki svarstymai padAi??jo man suprasti, kad savo A?A?valgas privalau paversti knyga. Daugelis mano magistrantAi??ros studentA? irgi ragino, kad uA?raA?yA?iau viskAi??, kAi?? A?inau apie ekonomikAi??, apie buhalterinAi?? apskaitAi??, apie pinigus ir miA?kA? mokslAi??. Tad 2006 m. sAi??dau raA?yti, o 2007 m. buvo iA?leista ai??zLaimAi??s ekonomika: tikrojo turto kAi??rimasai???. Knyga sukAi??lAi?? didA?iulA? susidomAi??jimAi??. Daugiau nei 30 JAV radijo stoA?iA? Ai??mAi?? iA? manAi??s interviu apie laimAi??, nors iA? tikrA?jA? aA? raA?au ne tiek apie jAi??, kiek stengiausi perspAi??ti A?monijAi??, koks pavojingas yra nepadengtos skolos ledkalnis. Priminiau, kad svarbiausia yra atsikratyti vis labiau slegianA?ios skolos, nors tada dar niekas nekalbAi??jo apie krizAi??. 2008-aisiais Jungtines Amerikos Valstijas uA?griuvus finansA? krizei, daug kas Ai??mAi?? A?nekAi??ti, esAi?? buvau aiA?kiaregys, kuris visa tai numatAi??. Bet aA? paprasA?iausiai priminiau, kad tik laiko klausimas, kada JAV ir kitA? pasaulio A?aliA? ekonomikAi?? sutraiA?kys skolA? kalnas. Ai??iandien Europa yra A?sukta A? savosios skolA? krizAi??s verpetAi?? ir neturi jokio sprendimo, kaip iA? jo iA?bristi. JAV netrukus atsitiks tas pats. Jokia tauta, iA?skyrus galbAi??t KinijAi??, neturi jAi??gA?, kad atsilaikytA? prieA? kylantA? finansinAi??s skolos cunamA?.

Kai skaiA?iau JAi??sA? knygAi??, viena mano biA?iulAi??, pamaA?iusi jos pavadinimAi??, paklausAi??: filosofija? Ne, ai??i?? atsakiau, ai??i?? ekonomika. Prisimindamas A?A? spontaniA?kAi?? komentarAi??, manau, kad tai tipiA?ka potencialiA? skaitytojA? reakcija ai??i?? filosofija esAi?? pernelyg nutolusi nuo realybAi??s, o tai, kAi?? JAi??s dAi??stote savo knygoje, galima pritaikyti praktiA?kai (ir asmeniniame gyvenime, ir verslo kompanijA?, ir regionA?, ir nacionalinio lygmens valdyme). Kita vertus, akivaizdu, kad esminiA? pokyA?iA? ekonomikoje nebus, kol nepasikeis A?moniA? mAi??stymas. Kaip teigia PietryA?iA? Azijos mAi??stytojas Sulakas Sivaraksa, prieA? keiA?iant pasaulA?, reikia pertvarkyti savo sAi??monAi??. Kas darytina, kad tie pokyA?iai vyktA? sparA?iau? Kaip padAi??ti A?monAi??ms suvokti, kad ekonomika privalo uA?tikrinti jA? laimAi???

Ar atsikratysime dabartinAi??s vartojimo psichozAi??s, ar A?veiksime materializmo virusAi?? ir amA?ino ekonominio augimo mitAi??, iA? dalies lems tai, ar didAi??s A?moniA? sAi??moningumas, ar jie bandys suvokti, kaip iA? tikrA?jA? veikia A?i matrica, kokia mAi??stymo sistema ji remiasi. Daugeliu atA?vilgiA? visi esame kalti, nes A?ios sistemos gyvybingumAi?? palaiko kolektyvinis mAi??sA? neiA?manymas. Be to, nekritiA?kai vertiname melAi?? apie nepritekliA? ir pernelyg A?avimAi??s pinigA? mitu. Ekonominei sistemai labai palankus kolektyvinis neiA?manymas apie pinigA? prigimtA?. Taigi esame kalti, nes palaikome sistemAi??, kuri pagrobAi?? mAi??sA? sielas ir uA?darAi?? materializmo kalAi??jime. Kai pagaliau suvoksime, kaip veikia A?i matrica ir kaip kuriama pinigA? iliuzija, galbAi??t atsibusime, kad A?veiktume savo priklausomybAi?? nuo pinigA? ir susigrAi??A?intume prigimtinAi?? teisAi?? A? laimAi??.

EkonominAi?? sistema, paremta skolintais pinigais, ir augimo kultas reikalauja, kad liktume neiA?manAi??liai ir toliau bAi??tume svetimos skolos vergai. Kai suprasime pragaiA?tingos sistemos esmAi?? ir liausimAi??s jAi?? rAi??mAi??, savo energijAi?? nukreipdami visai kitur, piramidAi?? sugrius pati. SAi??moningumas kyla, kai atsiranda daugiau supratimo. Kai A?monAi??s atsipeikAi??s ir suabejos melu apie gresiantA? nepritekliA?, pagaliau supratAi??, kokia gausa slypi gamtoje, jie galAi??s laisvai siekti tikrosios laimAi??s, kuriAi?? iA?reiA?kia graikiA?kas laimAi??s apibrAi??A?imas: eudaimonia, iA?vertus paraidA?iui ai??i?? ai??zdvasios gerovAi??ai???. Tikiu, kad jos siekdami A?veiksime ir hedonizmAi??, ir baimAi??.

PopieA?ius Jonas Paulius II ragino atsispirti materializmo pagundai, rasti savyje drAi??sos, kad galAi??tume kurti meilAi??s civilizacijAi??:

ai??zAutentiA?kos raidos neA?manoma pasiekti vien ekonominAi??mis priemonAi??mis. IA? tikrA?jA? tai, kas dabar tapo ai??zrinkos garbinimuai???, yra vadinamosios vartojimo civilizacijos padarinys, redukuojantis asmenA? iki daiktA?, todAi??l bAi??tis tampa pavaldi turAi??jimui. Tai A?eidA?ia asmens orumAi?? ir uA?kerta keliAi?? A?moniA? solidarumui. Atkurti pagarbAi?? dvasinei A?mogaus prigimA?iai ir atgaivinti supratimAi??, kad dAi??l socialinio ir ekonominio progreso nevalia paminti moralAi??s, yra bAi??tina, nes tik tada visuomenAi?? A?stengs tapti tikra meilAi??s civilizacija.ai???

Keisti savo sAi??monAi??, kad paverstume visuomenAi?? meilAi??s civilizacija, yra ne tik A?manomas, bet ir visA? svarbiausias kiekvieno iA? mAi??sA? darbas.

Savo knygos A?vade raA?ote: ai??zEkonomika laiko A?monijAi?? individualiA?, nepriklausomA?, maksimalios naudos siekianA?iA? bAi??tybiA? sambAi??riu. SAi??kmAi?? apibAi??dina per gyvenimAi?? A?gytas materialinis ir finansinis turtas. Nuo gimimo iA?paA?A?stame laisvosios rinkos ideologijAi??, neabejodami moraliniais ar etiniais jos pagrindais.ai??? EkonomikAi?? vadinate net tam tikra religijos forma, o ekonomistus ai??i?? jos A?ventikais. DabartinAi??s finansA? institucijos ir aukA?tA?jA? mokyklA? ekonomikos katedros aklai tarnauja neoklasikinAi??s ekonomikos dogmoms, todAi??l nekreipia dAi??mesio A? fundamentaliAi?? kritikAi??, raginanA?iAi?? keisti mAi??stymo kryptA?. Ar yra vilA?iA?, kad ekonomistA? gildija pagaliau perA?iAi??rAi??s savo nuostatas? Ar pastebite kokiA? nors A?skilimA? profesinAi??s ignorancijos sienoje?

VilA?iA?, kad ekonominAi?? sAi??monAi?? keisis, esama. Niekada anksA?iau nebAi??A?iau drA?sAi??s nAi?? susapnuoti, kad Josephas Stiglitzas, prieA? penketAi?? metA? buvAi??s Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, vadovaus tarptautiniam pokalbiui apie alternatyvius ekonominAi??s paA?angos A?altinius. Arba kad JAV Federalinio rezervo vadovas Benas Bernanke savo pagrindinAi?? metA? kalbAi?? JAV universitete pavadins ai??zLaimAi??s ekonomikaai???. Bet A?ie A?takingi neoklasikiniai ekonomistai renkasi naujAi?? kalbAi??, labiau susijusiAi?? su originalia graikiA?ka ekonomikos prasme ai??i?? oikonomika, reiA?kianA?ia namA? Ai??kio tvarkymAi??. Vis daugiau ekonomikos studentA? reikalauja prasmingo, nuo realios ekonomikos neatitrAi??kusio iA?silavinimo, kuris padAi??tA? uA?tikrinti ne tik namA? Ai??kio, bet ir gamtos gerovAi??. Vis daugiau ekonomistA? pripaA?A?sta, kad BVP ir nacionaliniA? pajamA? apskaiA?iavimo sistemos niekada nebuvo kuriamos tam, kad skatintA? socialinAi?? gerovAi?? ar nustatytA? socialinAi??s rAi??pybos mastAi??. Dalis ekonomistA? prisijungia prie gausAi??janA?io bAi??rio asmenA?, kurie remia Butano pastangas A?diegti naujAi?? ekonomikos paradigmAi??, pagrA?stAi?? gerove ir laime. Viliuosi, kad ai??zniAi??rus ekonomikos mokslasai??? patirs renesansAi?? ir gaus atpirkimAi??, grA?A?damas prie graikiA?kA? savo A?aknA?. Ekonomika ir vAi??l gali tapti disciplina, kuri rAi??pinasi namA? Ai??kio gerove, bet vertina jAi??, atsiA?velgdama A? gamtos bAi??klAi??, kaip kadaise Graikijoje, spAi??ju, A?sivaizdavo Aristotelis.

Savo knygoje aptariate naujus poA?iAi??rius A? ekonomikos vaidmenA?, pateikiate Tikrojo turto koncepcijAi??, kuri leidA?ia pamatuoti individo, bendruomenAi??s (net valstybAi??s) gerovAi??. Kaip A?i vertinimo sistema taikoma Kanadoje? Ar bandoma jAi?? skiepyti platesniu mastu?

Ir pati Tikrojo turto koncepcija, ir jos modelis yra mano atliktA? ekonomikos prigimties ir jos kalbos tyrimA? rezultatas. NeA?inojau, kad A?odis ai??zturtasai??? (wealth) yra kilAi??s iA? XIII a. senosios anglA? kalbos A?odA?iA? wela (gerovAi??) ir th (sAi??lygos). SvarsA?iau, kad ai??ztikrasis turtasai??? nusako mentalines, fizines, dvasines ir emocines aplinkybes, galiausiai lemianA?ias tiek individo, tiek bendruomenAi??s gerovAi??. A?odis ai??ztikrasisai??? paprasA?iausiai reiA?kia, kad gyvenama autentiA?kai, santarvAi??je su svarbiausiomis vertybAi??mis, nuo kuriA? priklauso ir gyvenimo kokybAi??, ir laimAi??.

Gera A?inia ta, kad Kanada tapo lydere, kurdama naujAi?? gerovAi??s matavimAi??. Pastaruosius deA?imt metA? su mokslininkA? grupe kAi??riau Kanados gerovAi??s indeksAi?? (CIW), kuris yra pranaA?esnis negu Butano siAi??loma Bendrosios nacionalinAi??s laimAi??s matavimo sistema. CIW buvo pristatytas 2011 m. spalA? ir yra pirmasis iA?samus gerovAi??s indeksas pasaulyje, juo gali naudotis viso pasaulio vyriausybAi??s ir bendruomenAi??s, kad A?A?velgtA? ir A?vertintA? pokyA?ius pagal 60 ekonomikos, socialinio gyvenimo ir aplinkosaugos rodikliA?. Deja, kol kas nei federalinAi??, nei provincijos, nei municipalinAi?? Kanados valdA?ia netaiko CIW kaip gerovAi??s matavimo ir informacinAi??s sistemos.

AsmeniA?kai buvau susijAi??s su Tikrojo turto indikatoriA? ir informacijos sistemomis, skirtomis Kanados, JAV, Kinijos ir Austrijos bendruomenAi??ms. Kai kAi?? jau aptariau savo knygoje, dar daugiau pavyzdA?iA? galima rasti www.anielski.com. Matau, kaip didAi??ja poreikis pragmatiA?kai iA?matuoti gerovAi??, net bandoma A?A? indeksAi?? A?traukti A? planavimo ir biudA?eto vertinimo sistemas. Dabar tai pagrindinAi?? mano veikla.

Kaip A?inome, ekonomikos vizionierius Ernstas Fritzas Schumacheris kadaise konsultavo Birmos vyriausybAi?? (dar anAi??, demokratiA?kAi??), ragindamas atsisakyti ekonomikos plAi??tros ideologijos ir atsigrAi??A?ti A? budistinAi?? ekonomikos sampratAi??, grindA?iamAi?? visai kitomis kategorijomis. Kaip manote, ar naujoji Birmos valdA?ia prisimins A?ias pamokas? Ar bus atsispirta vakarietiA?kam nevaldomos plAi??tros virusui?

Ar Birma remsis Schumacherio palikimu, negalAi??A?iau pasakyti, taA?iau budistinAi?? Butano karalystAi?? ragina tautas remtis nauja ekonominAi??s gerovAi??s samprata, kurios prioritetas ai??i?? Bendroji nacionalinAi?? laimAi?? (Gross National Happiness, GNH). EksperimentAi?? su GNH ir kaip tobulinama A?i idAi??ja Butanas pristatAi?? JungtiniA? TautA? bAi??stinAi??je Niujorke 2012 m. balandA? (turAi??jau malonumAi?? dalyvauti ir aA?). Tai teikia vilA?iA?, kad naujasis ekonominis modelis yra ne tik galimas, bet ir A?gyvendinamas kaip atsvara tokiam gerovAi??s suvokimui, kuris remiasi labai siauromis ekonominAi??s plAi??trosAi??kategorijomis. Tikiu, kad Schumacheris dA?iaugtA?si Butano pastangomis.

TaA?iau ar A?i maA?a, nors ir drAi??si valstybAi?? sugebAi??s tapti neordinaraus mAi??stymo ekonomikos srityje pavyzdA?iu pirmiausia kitoms budizmo A?alims, o juo labiau didA?iosioms pasaulio valstybAi??ms?

Nors Butanas, vadinamoji drakono karalystAi??, yra maA?as ir izoliuotas, jam atsivAi??rAi?? puiki galimybAi?? parodyti pasauliui, kaip sukurti ir A?gyvendinti naujAi?? ekonominAi?? paradigmAi??, pagrA?stAi?? gerove ir laime. MinAi??tame aukA?to lygio susitikime JT dalyvavo dalis svarbiausiA? ekonomistA? ir psichologA?, plAi??tojanA?iA? laimAi??s ekonomikos idAi??jAi??, apie 700 asmenA?. Butano premjeras kalbAi??jo apie tai, kaip bus A?gyvendinama naujoji ekonomikos politika, pavadinta BendrAi??ja nacionaline laime. Tai rimtas postAi??mis tarptautiniu mastu taikyti naujAi?? ekonomikos modelA?, kai paA?anga matuojama atsiA?velgiant A? visas gerovAi??s sAi??lygas, uA?uot pasitenkinus paprasA?iausia BVP kaita, vartojimo augimu ir pinigais, pereinanA?iais iA? rankA? A? rankas. Su tuo siejama daug vilA?iA?. TaA?iau ar kitoms A?alims pakaks politinAi??s valios siekti panaA?iA? pokyA?iA?, ar OECD ar G20 priklausanA?ios valstybAi??s perims panaA?iAi?? ekonominAi??s gerovAi??s paradigmAi??, kol kas sunku pasakyti.

Galios centrai pasaulyje keiA?iasi. Pasak Immanuelio Wallersteino, naujasis A?imtmetis turAi??s naujus globalius A?aidAi??jus ai??i?? iA?kils Kinija, Indija, keletas LotynA? Amerikos valstybiA?, pavyzdA?iui, Brazilijaai??i?? Ne per seniausiai dirbote vyresniuoju Kinijos vyriausybAi??s patarAi??ju ekonomikos klausimais. Koks yra dabartinAi??s kinA? valdA?ios poA?iAi??ris A? ekonomikos reorganizavimAi??? Ar tikAi??tina, kad A? galingiausiA?jA? klubAi?? ateinanti valstybAi?? diegs tvarios ekonomikos ir gerovAi??s sampratAi???

Tikiuosi, kad Kinija taps pasaulio lydere, nuo nevaldomos plAi??tros ir piniginAi??s paskolos paradigmA? pereidama prie naujos ekonomikos sistemos, orientuotos A? tikrAi??jAi?? gerovAi??. KodAi??l taip iA?skiriu KinijAi??? TurAi??jau malonumAi?? dirbti vyresniuoju ekonomikos patarAi??ju (2003ai??i??2006), kai buvo kuriama Kinijos nacionalinAi?? ekonominAi??s raidos politika, kuriAi?? jie vadina xiaokang. ManAi??s papraA?Ai??, kad padAi??A?iau sukurti socialinius xiaokang indikatorius kaip municipalinAi??s ir nacionalinAi??s ekonomikos raidos pagrindAi??. Kas yra xiaokang? Tai senovinis Konfucijaus terminas, nusakantis kukliAi?? visuomenAi??, t.Ai??y. tokiAi??, kuri gyvena palyginti patogiai, bet paprastai. Kinija iA? pradA?iA? nusistatAi?? tikslAi??, kad XX a. 10-ajame deA?imtmetyje xiaokang prilygtA? 4000 JAV doleriA? vertAi??s BVP vienam gyventojui. Kad tokia svarbi A?alis svarsto, kaip apibrAi??A?ti ekonominAi??s plAi??tros ribas, mane maloniai nustebino. Kanados ir JAV ekonominAi??s plAi??tros politika nepaiso jokiA? plAi??tros apribojimA?, nors akivaizdu, kad gamtinis, A?mogiA?kasis ir socialinis kapitalas vis labiau darosi netvarus.

Xiaokang kalba apie visuomenAi??, paremtAi?? supratimu, kad tikrosios gerovAi??s pasiekiama tada, kai dauguma Ai??kio subjektA? patenkina materialines savo reikmes, kai A?monAi??s gyvena kukliai, o materialiniai iA?tekliai paskirstomi visiems tolygiai. Ai??i labai praktiA?ka kuklumo filosofija leidA?ia kurti taikiAi?? ir harmoningAi?? visuomenAi??.

Xiaokang filosofija, regis, yra susijusi ir su Platono iA?kelta santAi??rumo, susivaldymo dorybe. SantAi??rumas, graikiA?kai sophrosyne, reiA?kia veiksmA?, minA?iA? ir jausmA? nuosaikumAi??. Ar Kinija galAi??tA? tapti tokio kuklumo pavyzdA?iu pasauliui? Ai??i A?alis turi galimybAi?? A?engti tokiu ekonominAi??s plAi??tros keliu, kuris grindA?iamas Tikrojo turto koncepcija, padedanA?ia iA?matuoti ir suvaldyti plAi??tros pagreitA?. Tai iA? esmAi??s skiriasi nuo dabartinio ekonomikos modelio, kurio pagrindas yra britA? ir Ai??amerikieA?iA? kapitalizmas. Jei Kinijai pasiseks A?diegti ai??zA?aliAi??jAi?? BVP buhalterinAi?? apskaitAi??ai???, apriboti ekonomikos plAi??trAi??, pasiekti xiaokang tikslA?, ji taps pirmAi??ja tauta pasaulyje, siekianA?ia iA? tikrA?jA? darnios plAi??tros.

2004 m. dirbdamas Kinijoje, aplankiau Pekino UA?draustajame mieste esanA?iAi?? PagrindinAi??s harmonijos salAi?? (Zhong He Dian). VirA? imperatoriaus A?ianlongo, XVIIIAi??a. vadovavusio A?ingA? dinastijai, sosto uA?raA?yta: ai??zDangaus kelias yra nuostabus ir paslaptingas, A?monijos kelias ai??i?? sunkus. Tik tuo atveju, jei preciziA?kai ir vieningai vykdysime planAi?? ir laikysimAi??s saiko doktrinos, galAi??sime A?alA? valdyti gerai.ai??? Tai sutampa su senovine RitualA? knyga, kuri sako: ai??zKai reikalus tvarkysime tinkamai ir harmoningai, nenukrypdami A? kuriAi?? nors pusAi??, viskas A?emAi??je klestAi??s.ai??? PanaA?u, kad aptikau naujos sAi??vokos, kuri klostosi kinA? sAi??monAi??je, DNR kodAi?? ai??i?? harmoninga raida.

Iki A?iol Kinija, kaip ir kitos tautos, ekonominAi?? savo paA?angAi?? matavo BVP rodikliais. Politinis atlygis vietos, provincijos ir nacionaliniams Kinijos vadovams irgi buvo seikAi??jamas pagal BVP augimo rodiklius. Nelaimei, sparti ekonominAi?? Kinijos plAi??tra vyko didAi??janA?iA? ekologiniA? ir socialiniA? kaA?tA? sAi??skaita. KinA? valdA?iai vis didesnA? nerimAi?? kelia negatyvAi??s didA?iulio gamtos iA?tekliA?, kuriA? (ypaA? naftos) stoka, akivaizdi, suvartojimo padariniai, aplinkosaugos problemos, kurias kelia oro uA?terA?tumas, anglies deginimas, didAi??jantis atotrAi??kis tarp turtingA?jA? ir vargA?A?, tarp miesto ir kaimo gyventojA?. PreliminarAi??s ai??zA?aliojo BVPai??? duomenys rodo, kad apie 15 proc. Kinijos BVP susijAi?? su A?ala aplinkai. Tai reiA?kia: nors A?alies ekonomika kunkuliuoja, bet gamtinis jos kapitalas sparA?iai nyksta. ViskAi?? dar labiau apsunkina tai, kad stokojama duomenA?, kurie atskleistA? tikruosius tokios apgailAi??tinos plAi??tros padarinius.

Pagaliau pradedama suvokti, kad aplinkos niokojimas, vis opesnAi??s socialinAi??s problemos (augantis atotrAi??kis tarp turtingA?jA? ir vargA?A?, tarp miesto ir kaimo gyventojA?) kelia pavojA? ne tik tautos gerovei, bet ir jos egzistencijai. Tas pats tinka ir kalbantAi??apie kitas tautas ai??i?? didAi??janti nelygybAi?? pagal pajamas ir materialA? turtAi??, kuriuo disponuojama, ardo socialinA? audinA?, didina susiprieA?inimAi??, o tokie kataklizmai daA?niausiai baigiasi karu.

Kinijoje didAi??ja tokios grAi??smAi??s supratimas ir tai verA?ia ieA?koti naujA? bAi??dA?, kaip iA?matuoti ir A?vertinti paA?angAi??, remiantis filosofija, kurios esmAi?? iA?reiA?kia A?odA?iai ai??zharmoninga raidaai???. Nuo ai??zdarnios plAi??trosai??? ji skiriasi tuo, kad visi ekonomikos, aplinkosaugos ir socialiniai aspektai A?ia yra glaudA?iai tarpusavyje susijAi?? ir suderinti, atsiranda harmoningas jA? balansas. Tai reiA?kia, kad A?moniA? gerovAi?? uA?tikrinama nedarant A?alos gamtai, siekiama pusiausvyros tarp gyvenimo mieste ir kaime lygio, nepaisant didA?iulAi??s A?alies regionA? A?vairovAi??s.

Nors ne visi pritars mano viltims, kad Kinija gali iA?rasti vaistAi?? nuo kapitalizmo ligos, tikiu, kad kinai sugebAi??s tapti tikrai saikinga visuomene, kurios neslegia skolintA? pinigA? kupra.

DAi??koju uA? pokalbA?.