Laimingojo A?mogaus erdvAi??je

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS: Astrida PetraitytAi??
DATA: 2012-11

Laimingojo A?mogaus erdvAi??je

Astrida PetraitytAi??

Ne jubiliejus, bet irgi graA?i sukaktis ai??i?? 111 metA? (11 29) dramaturgui Juozui GruA?ui. Ne dAi??l A?ios progos, bet tiesiog norAi??dami pabuvoti erdvAi??je, kurioje gyventa A?mogaus, galAi??jusio pasakyti: ai??zLaimingasis ai??i?? tai aA?ai???, atvykau A? Juozo GruA?o memorialinA? muziejA? Kaune, KalnieA?iA? gatvAi??je.
Pasakoja muziejaus vedAi??jaAi??NIJOLAi?? MAJERIENAi??, su kuria pasivaikA?tome po medinA? namelA? ir aplink jA?.


b_300_225_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-30_nr._3404_DSCF4711.jpg

Juozas GruA?as, sklypAi?? nusipirkAi??s 1936 m., A?iame namelyje su A?eima ai??i?? A?mona Pulcherija, dukrele Algimanta ir sAi??num Vytautu (vAi??liau dar gimAi?? sAi??nus Saulius) A?sikAi??rAi?? 1938 m. Ai??domu, kad A?io namo projektAi?? yra sukAi??rAi??s pats GruA?as, statybA? technikas J. MikneviA?ius jA? tik profesionaliai nubraiA?Ai??.
Jau A?ymiai vAi??liau GruA?as sumanAi?? ir A?domiAi?? pavAi??sinAi??, pro kuriAi?? ateinama prie namo, pavadinAi??s ja ai??zRozenbogenuai??? ai??i??Ai?? RoA?iA? vartais. Pasak GruA?ienAi??s, A?i arka ir buvusi apauginta vijoklinAi??mis roA?Ai??mis.
A?ia raA?ytojas nugyveno visAi?? likusA? savo gyvenimAi?? ai??i?? iki 1986-A?jA?. Tik 1942ai??i??1949 m. A?eima buvo iA?vykusi A? JoniA?kA?, GruA?ienAi??s tAi??viA?kAi??. SunkmeA?iu juos gelbAi??jo GruA?ienAi??s tAi??vA? Ai??kis, GruA?ienAi??, kaip ir jos mama, buvo gana Ai??kiA?ka moteris. Ir grA?A?Ai?? A? KaunAi?? GruA?ai kurA? laikAi?? A?ia laikAi?? karvutAi??, viA?tA? ai??i?? lauke stovAi??jo tvartelis, sandAi??liukai, kurie vAi??liau buvo nugriauti, jA? vietoj pastatyti trys garaA?ai. Yra ir nuotraukA? prie A?io namo ai??i?? viA?tos, aptAi??pusios GruA?o peA?ius.
Tais karo ir pokario metais name gyveno daugybAi?? vadinamA?jA? nuomininkA?, kurie jokios nuomos nemokAi??jo.
Memorialinio muziejaus A?sikAi??rimo istorija tokia. 1989 m., jau po GruA?o mirties, namelA? nupirko Lietuvos kultAi??ros ministerija. Dabartiniuose memorialiniuose kambariuose dirbo muziejininkai, o kituose dar gyveno A?eimos nariai. Lankytojams duris muziejus atvAi??rAi?? tik 2001-aisiais ai??i?? per raA?ytojo A?imtmetA?. Bet raA?ytojo biA?iuliai, jo gerbAi??jai lankydavosi ir anksA?iau.

MemorialinAi?? erdvAi??

PrieA?kambaryjeAi??kabantis laikrodis sustabdytas GruA?o mirties valandAi??. Ant kabyklAi??s kabo raA?ytojo skrybAi??lAi?? ai??i?? ji pas mus grA?A?o po aktoriaus Balio Barausko mirties, jo naA?lAi?? aktorAi?? Marija A?erniauskaitAi?? padovanojo, papasakojusi: jos vyras vieA?Ai??jAi??s pas GruA?Ai??, o susiruoA?us iA?eiti smarkiai lijAi??, tad raA?ytojas ir A?davAi??s savo skrybAi??lAi?? ai??i?? vis A?iek tiek apsaugosiantiai??i?? A?ia ir sena skrynia, unikalus trikampis staliukas.
Tais laikais namas suprojektuotas moderniai ai??i?? A?tai pirmo aukA?to du pagrindinius gyvenamuosius kambarius skiria (ir jungia) suveriamos durys. Juose, galima sakyti, ir vyko visas Juozo GruA?o gyvenimas. Ai?? mansardoje A?rengtus kambarius jis apskritai kojos nekAi??lAi?? ai??i?? ten gyveno vaikai, vAi??liau ir vaikaiA?iai. PrieA? raA?ytojo mirtA? A?ia gyveno net keturios kartos: pats GruA?as (A?mona mirAi?? anksA?iau), jo dukra su vyru, jos vaikai su savo vaikaisai??i??
Pirmame aukA?te bAi??ta iA? viso penkiA? kambariA?, dar maA?as tarnaitAi??s kambarAi??lis ir virtuvAi??.
Kambariuose nuostabiai graA?ios koklinAi??s krosnys. Nuo GruA?A? A?sikAi??rimo yra iA?likAi?? seni mediniai baldai. BAi??stas labai kuklus, A?ia jokios prabangos, nAi??ra kriA?toliniA? indA?, porceliano.
Kadangi suveriamos durys dabar abiejA? kambariA? neskiria, mAi??sA? A?vilgsnis daA?nai A?ias dvi sAi??lygines erdves aprAi??pia vienu metu, tad, pavyzdA?iui, galime suvokti patalpAi?? puoA?ianA?iA? meno kAi??riniA? visumAi??, nebrAi??A?dami linijos: tas kabo viename, o tas ai??i?? kitame kambaryjeai??i??
b_300_225_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-30_nr._3404_DSCF4656.jpg

Vienas iA? dviejA? susijungianA?iA? ai??i??Ai??didysis kambarysAi??ai??i?? buvo universalios paskirties ai??i?? tai ir svetainAi??, ir darbo kambarys, ir GruA?o miegamasis, oAi??maA?asisAi??ai??i?? A?eimos valgomasis.
RaA?ytojo A?eimoje galiojo neraA?yta taisyklAi??: kai GruA?as uA?verdavo A?ias duris tarp dviejA? kambariA?, visi A?inojo, kad jis dirba. Jis mAi??go raA?yti pusiau gulomis ant raudonosios sofos, ant keliA? pasidAi??jAi??s kartoninAi?? ar fanerinAi?? lentelAi??, raA?ydavo paprastai pieA?tuku. TurAi??davo savo normAi??, dirbdavo keliskart per dienAi??.
Kaip matote, lentynose daugybAi?? knygA? ai??i?? groA?inAi??s literatAi??ros, enciklopedijA?, meno albumA?, jA? virA? trijA? tAi??kstanA?iA?. Fonduose saugoma nemaA?ai knygA? iA? NepriklausomybAi??s laikA?, tarp jA? ir vokieA?iA? kalba. A?inoma, GruA?as skaitAi?? ir rusA? kalba. GruA?ienAi?? kartais versdavo iA? latviA?, ilgus metus GruA?A? namuose gyvenusi Elena JakA?eviA?ienAi??-AlantienAi?? ai??i?? iA? lenkA?. O bibliotekos istorija liAi??dna. Kai muziejus kAi??rAi??si, senA? knygA? radome A?vairiausiose vietose ai??i?? antresolAi??se, garaA?e, bet jos nebuvo itin vertingos, pavyzdA?iui, ekonomikos vadovAi??liai prancAi??zA? ir vokieA?iA? kalba. Jos galbAi??t iA? to meto, kai GruA?as redagavo KatalikA? veikimo centro savaitraA?tA? ai??zMAi??sA? laikraA?tisai???. O vertinga humanitarinAi?? literatAi??ra buvo sunaikinta karo metais. Kai GruA?ai gyveno JoniA?kyje, A?namiai sunkmeA?iu irgi stengAi??si kaip nors iA?siversti ai??i?? vienas jA? papjAi?? maA?Ai?? technika gamino taupykles ir sunaudojo beveik visAi?? senAi??jAi?? bibliotekAi??. GruA?as sugebAi??jo A? tai paA?iAi??rAi??ti filosofiA?kai, svarstAi??, kad anam A?mogui knygA? ai??zlabiau reikAi??jAi??ai???… Jau sovietmeA?iu iA? naujo sukaupta gausi biblioteka, bet laimei, iA?likAi?? ir kai kurie vertingi prieA?kario leidiniai, daA?nai su biA?iuliA? autografais, taip pat paties GruA?o prieA?kariniai leidiniai ai??i?? galbAi??t tas knygas jis buvo iA?siveA?Ai??s.
RaA?ytojAi?? lankydavo daug teatralA?, kitA? A?inomA? A?moniA?. Jie paprastai svetainAi??je buvo priimami, vaiA?inami. KAi??stutis Genys, apsilankAi??s muziejuje 1991 m., parodAi?? fotelA?, kuriame visad sAi??dAi??davoai??i?? GruA?ienAi??s firminis patiekalas buvo laA?iniuoA?iai (mielinAi?? teA?la, A?darui ai??i?? A?oninAi??). Belaukiant artimo biA?iulio Miltinio, ponia Pulcherija ruoA?davo reA?isieriaus mAi??gstamus patiekalus, pirkdavo prancAi??ziA?ko vyno ar gero konjako.
Antrasis kambarys, galima sakyti, buvo bendrasis visos A?eimos. PrieA? indaujAi?? stovAi??jo ir didelis stalas. Ai??eima, GruA?ienei iA? virtuvAi??s atneA?us savo pagamintus patiekalus, A?ia pietaudavo, gerdavo arbatAi??.
Ai??tai A?ias graA?ias spintas matome abiejuose kambariuose ai??i?? knygA? ir drabuA?iA?. Jas GruA?ai uA?sisakAi?? Jonavoje, tuo metu garsAi??jusioje sentikiais medA?io meistrais. Ai??viestuvai abiejuose kambariuose irgi kabo nuo A?sikAi??rimo. IA? senA?jA? baldA? ai??i?? ir komoda su veidrodA?iu. Kai kurie baldai, A?inoma, A?sigyti vAi??liau, jau sovietiniais metais. Tai ir raA?omasis stalas, ir A?urnalinis staliukas. IA? A?domesniA? mAi??sA? muziejaus eksponatA? (kurio daugelis lankytojA? neatpaA?A?sta)Ai?? ai??i?? A?i kavos pupeliA? skrudintuvAi??, jAi?? muziejui padovanojo A?inomas architektas, dailininkas Algimantas MikAi??nas 2006 m. vasarA?, nes esAi?? Juozas Miltinis PanevAi??A?io dramos teatro dirbtuvAi??se A?iuos A?renginius buvo uA?sakAi??s visiems savo biA?iuliams, bet taip ir nesuskubAi??s atveA?ti J. GruA?uiai??i??
Muziejus didA?iuojasi buto paveikslais ir kitais meno kAi??riniais.
1930 m. dailininko Adolfo ValeA?kos tapytas Juozo GruA?o portretas. ValeA?ka jau po raA?ytojo mirties buvo atvykAi??s su savo vaikaiA?iu A? muziejA?, pasakojo A?io paveikslo sukAi??rimo istorijAi?? ai??i?? raA?ytojas nebuvAi??s kantrus pozuotojas, A?vykAi?? tik keli seansai ValstybAi??s teatre (dabar ai??i?? Kauno valstybinis muzikinis teatras), bet abu likAi?? portretu patenkinti. Jau vAi??liau ai??i?? 1973 metais ai??i?? dailininko Osvaldo Jablonskio tapytas Pulcherijos GruA?ienAi??s portretas.
Ai??domAi??s ir skulptAi??riniai GruA?o portretai. Ai??tai Leono Striogos darbas ai??i?? charakteringas, A?iltas portretas visu Ai??giu, A? kurA? visad bAi??na A?domu paA?velgti jauniems lankytojams, neprisimenantiems raA?ytojo gyvo. Jadvygos MozAi??raitAi??s KlemkienAi??s sukurtas GruA?o galvos atvaizdas. VAi??liau ponia Jadvyga mums padovanojo ir savo vyro Vytauto Klemkos akvarelAi??s technika tapytAi?? dramaturgo portretAi??.
Ai??tai Liudo Truikio 1932-A?jA? metA? darbas ai??i?? su kolegomis iA? M. K. A?iurlionio muziejaus iA?siaiA?kinome, kad tai, matyt, nepastatyto baleto ai??zEglAi??, A?alA?iA? karalienAi??ai??? scenovaizdis. Ai??tai maA?as GruA?o sAi??naus Vytauto portretas, kurA? karo metais nutapAi?? J. Liolys, vienas iA? A?ia gyvenusiA?jA? nuomininkA?. Turime du grafiko Romualdo A?arnos sukurtus raA?ytojo portAi??retus ai??i??Ai??Ai?? 1972 m. ir 1986 m., ypaA? brangus pastarasis ai??i??Ai?? tai paskutinis GruA?o atvaizdas. GraA?inos DidelytAi??s darbai ai??i?? raA?ytojo portretas, keli ekslibrisai, paveikslai iA? ciklo ai??zAkimirkosai???.
Ant grindA? stovinti skulptAi??rAi??lAi?? ai??zBarboraai???, A?teikta GruA?ui jubiliejaus proga, 1976-aisiais, Kauno dramos teatre, tai miesto valdA?ios dovana. SkulptAi??ros autorius ai??i?? kaimynystAi??je gyvenantis buvAi??s raA?ytojo biA?iulis Sigitas Straigis.
Visi paveikslai, skulptAi??rAi??lAi??s GruA?ams buvo dovanoti, pats raA?ytojas nieko nepirko.

EkspozicijA? erdvAi??

EkspozicijA? patalpos, sudarytos panaikinus sienAi?? tarp dviejA? kambariA? ai??i?? viename gausesnAi??s ekskursijos nesutilptA?; tai bene vienintelis rimtesnis pakeitimas name. AnksA?iau A?ia bAi??ta sveA?iA? kambarAi??lio, jame apsistodavo Juozas Miltinis, kai dar prieA?kario metais grA?A?davo iA? PaAi??ryA?iaus. GruA?o ir Miltinio bendravimas legendomis jau apipintas. IA?likAi??s pasakojimas, kaip sveA?ias rAi??kydavo ir neuA?gesintas nuorAi??kas mesdavo ant grindA?, naujo namo A?eimininkui atsikirsdamas: ai??zKas tau, GruA?ai, brangiau ai??i?? namas ar mAi??sA? biA?iulystAi???ai??? GruA?as yra pripaA?inAi??s, kad bAi??tent Miltinis jA? A?viliojAi??s A? ai??zdramaturgijos pelkesai??? ai??i?? gyvendamas JoniA?kyje jis labai sirgo, nieko nesukAi??rAi??. Miltinis jA? paragino raA?yti pjeses ai??i??Ai?? taip ir gimAi?? pirmoji GruA?o drama ai??zTAi??vas ir sAi??nusai???.
Dabar A?ia su moksleiviais, daA?niausiai mus aplankanA?iais, kalbamAi??s apie GruA?o kAi??rybAi?? ir gyvenimAi??. Pradedame nuo vaikystAi??s: Juozas GruA?as gimAi?? 1901 m. KalniA?kiA?-A?adA?iAi??nA? kaime, A?alia poeto Jono KrikA?A?iAi??no-Jovaro, kurA? ir laikAi?? savo pirmuoju mokytoju, sodybos. VaikystAi??je gaudavo iA? jo knygeliA?, teigAi??, kad skaityti mokAi??si ne iA? elementoriaus, o iA? Jovaro knygA?. Ai??tai matote seniausiAi??, 1905-A?jA? metA?, raA?ytojo fotografijAi??, kurioje jis su tAi??vais, sesute Emilija ir mamos giminaiA?iais. Po pradA?ios mokyklos GruA?as, tik sulaukAi??s 18 metA?, A?stojo A? gimnazijAi?? ai??i?? mirus mamai, tAi??vui vedus antrAi??kart, nusprendAi?? gyventi savarankiA?kai. Pats pasirengAi??s A?stojo A? ketvirtAi?? Ai??iauliA? berniukA? gimnazijos klasAi??, per pirmas A?iemos atostogas perA?oko A? penktAi?? ir susilyginAi??s su kitais sAi??kmingai mokAi??si ir 1924 m. gimnazijAi?? baigAi??. Besimokydamas dar dirbo sAi??skaitininku Chaimo Frenkelio odA? fabrike, mokAi?? kitus vaikus. GruA?as tuomet sunkiai vertAi??si, bet labai pakiliai prisimindavo gimnazijos laikus, kai daug skaitAi??, A?avAi??josi Vincu MykolaiA?iu-Putinu, Dostojevskiu, svajojo apie savo ateitA?, kupinAi?? ai??zA?domiA? raA?ymo priemoniA?, graA?iA? drabuA?iA? ir iA?mintiesai???. Likimas taip lAi??mAi??, kad pirmoji GruA?o publikacija ai??i?? eilAi??raA?tis ai??zBaletasai??? 1924 m. ai??zAi??iauliA? naujienoseai??? ai??i??Ai?? atsidAi??rAi?? greta Jovaro eilAi??raA?A?io.
Kitame stende ai??i?? studijA? Kaune metai. Ai??tai LU/VDU studentA? ateitininkA? meno draugijos ai??zAi??atrijaai??? iA?vykos A? gamtAi?? nuotrauka. GruA?as iA? pradA?iA? studijavo teisAi?? ai??i??Ai?? taip teigia J. Lankutis, ai??i?? paskui perAi??jAi??s A? Teologijos-Filosofijos fakultetAi??, pasirinko literatAi??rAi??, jo baigiamasis darbas ai??i?? ai??zVinco KrAi??vAi??s realistinAi?? beletristikaai???. Pats GruA?as yra nurodAi??s, kad iA?kart A?stojo A? Teologijos-Filosofijos fakultetAi??. UniversitetAi?? jis baigAi?? 1931 m. ai??i?? dAi??l ligos (sirgo TBC) buvo pertraukAi??s studijas.
Toliau ai??i?? laikotarpis prieA? atsikeliant GruA?ams A? A?iuos namus ir jau juose apsigyvenus. IA? pradA?iA? GruA?ai (raA?ytojas 1932 m. vedAi?? PulcherijAi?? RaA?ytAi??) nuomojo butAi?? PerkAi??no alAi??joje, taip pat A?aliakalnyje. Ai??tai matome jaunavedA?ius ant Aleksoto tilto, kitas jaunos A?eimos akimirkas.
b_300_225_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-30_nr._3404_DSCF4662.jpg

Jo A?mona taip pat buvo universiteto studentAi??, tik jo nebaigAi?? ai??i?? iA?Ai??jo darA?elio vedAi??jA? kursus, po to daugelA? metA? darA?elyje ir dirbo. GruA?as ne vienAi?? knygAi?? yra dedikavAi??s A?monai, kaip pirmajai skaitytojai ir kritikei. RyA?ys tarp sutuoktiniA? buvo A?iltas ir stiprus, nors GruA?as, kaip dauguma vyrA?, nebuvo abejingas graA?ioms moterims, o juk aktorAi??s jA? nuolat supo.
A?inoma, sklando legendos, kad GruA?as buvAi??s neabejingas SalomAi??jai NAi??riai. Pats GruA?as visiems pasakodavo, kaip buvo poetAi?? A?simylAi??jAi??s. Prisimindavo ir atvejA?, kai ai??zAi??atrijosai??? susiAi??jime, besvarstant NAi??ries kAi??rybAi??, jis jAi?? kaip reikiant sutarA?Ai??, po to poetAi?? palydAi??jo iki bendrabuA?io, ir SalomAi??ja jA? pabuA?iavusi. GruA?o pasakojimai, ypaA? vyresniame amA?iuje, A?vairiems A?monAi??ms ne visai sutapdavoai??i?? Bet tikrai kaA?kokios emocinAi??s gijos tarp jA? bAi??ta, juk ir NAi??ris GruA?ui yra paskyrusi eilAi??raA?tA? ai??zElgetaai???.
Mums brangi ir A?i kampe eksponuojama skrynelAi??, ai??zvyresnAi??ai??? ir uA? GruA?Ai??; jAi?? padovanojo raA?ytojo artimieji jau atidarius muziejA?. Galima manyti, kad GruA?as jAi?? atsiveA?Ai?? vietoj lagamino, atkeliaudamas A? KaunAi?? 1924 m. LazdelAi??s, A?inoma, jau senatvAi??s dienA? palydovAi??s.
Nors GruA?as nemAi??go fotografavimo ir bet kokio dAi??mesio, bet turime gana daug puikiA? jo portretA?. Ai??tai Romualdo Rakausko nuotraukoje raA?ytojas apsikabinAi??s Ai??A?uolAi??, kurA? tAi??vas pasodino jam gimus. Nuotrauka daryta 1976 m., kai apie 75-eriA? sulaukusA? GruA?Ai?? kurtas dokumentinis filmas; tai paskutinAi?? jo nuotrauka tAi??viA?kAi??je. NemaA?a nuotraukA? ir prie A?iA? namA?, jiedu su A?mona mAi??go pasAi??dAi??ti ant suolelio prie namo. GruA?as labai mylAi??jo A?unis, visad vienas ar net keli augintiniai bAi??davo namuose. Vienoje nuotraukoje matome raA?ytojAi?? su Bartu, kitoje su Gurdu; A?domu, kad jis terjerams suteikAi?? savo tragedijos ai??zHerkus Mantasai??? herojA? vardus.
Fonduose saugome ir nuotraukAi??, kur abu GruA?ai ai??i?? kupinais nevilties veidais, tuA?A?iais A?vilgsniais ai??i?? fotografas Aleksandras Macijauskas neperspAi??jAi??s juos uA?klupo gedulo laiku ai??i?? neseniai buvo mirAi??s sAi??nus Vytautas. A?inoma, raA?ytojas neiA?vengAi?? ir gyvenimo tragedijA?, nors ir buvo apie save sakAi??s: ai??zLaimingasis ai??i?? tai aA?.ai??? Matyt, vertino tai, kad nenukentAi??jo nei karo metu, nei pokariu, atsigavo po sunkiA? ligA?, grA?A?o kAi??rybon po tylAi??jimo periodo JoniA?kyje.
ErdvAi?? ekspozicijai nAi??ra didelAi??, eksponatA? turime daug (apie 10 tAi??kstanA?iA?), tad iA?naudojame kiekvienAi?? kampelA? ai??i?? taip pat ir langA? stiklus ant jA? nuotraukA?, rankraA?A?iA?, laiA?kA?, iliustracijA? kopijos.
Stenduose eksponuojame GruA?o kAi??rinius, moksleiviA? dAi??mesA? visad atkreipiame A? pirmAi??jAi?? jo knygelAi?? ai??zPonia BertulienAi??ai???, iA?Ai??jusiAi?? dar studijA? metais (1928-aisiais), apie jAi?? raA?ytojas atsiliepdavo skeptiA?kai; A? vienintelA? jo romanAi?? ai??zKarjeristaiai???, iA?leistAi?? 1935 m. Unikali ir noveliA? rinktinAi?? ai??zSunki rankaai???, apdovanota ai??zSpindulioai??? bendrovAi??s premija; turime ir A?ios premijos skyrimo aktAi??. A?ia, A?inoma, ir visi vAi??lesni leidimai, taip pat ai??i?? lietuviA? iA?eiviA? pastangomis uA?sienyje pasirodA?iusios knygos. Laimei, yra iA?likAi?? LietuviA? raA?ytojA? draugijos A?statai, redaguoti GruA?o. 1937 m. jis iA? V. MykolaiA?io-Putino, kurA? laikAi?? didA?iuoju savo gyvenimo ir kAi??rybos mokytoju, perAi??mAi?? A?ias pareigas.
Ypatingas GruA?o gyvenimo etapas ai??i??Ai??Ai??Ai?? A?urnalistinis darbas savaitraA?tyje ai??zMAi??sA? laikraA?tisai???, kurA? leido LietuviA? katalikA? veikimo centras. PradAi??jAi??s bendradarbiauti 1928 m., vAi??liau tapo jo redaktoriumi ai??i?? iki pat 1940 m. GruA?o ai??i?? A?urnalisto ai??i?? veiklAi?? mena iA?likusios nuotraukos iA? 1934 m. vykusios Lietuvos raA?ytojA? ir A?urnalistA? kelionAi??s po SovietA? SAi??jungAi??: RostovAi??, MaskvAi??, LeningradAi??, Baku, SoA?A?, kitus miestus. Lietuvos delegacija sulaukAi?? ypatingo dAi??mesio, jiems specialiai parodyta ir opera, ir baleto spektaklis.
1941ai??i??1942 m. GruA?as dar dirbo ValstybinAi??je groA?inAi??s literatAi??ros leidykloje, jam teko redaguoti ai??zAnAi?? KareninAi??ai??? ir ai??zDon KichotAi??ai???. Po to, A?monai, kuri bijojo represijA?, raginant, A?eima iA?vyko A? JoniA?kA?.
Esame surinkAi?? GruA?o noveliA? ir dramA? vertimus A? kitas kalbas, dA?iaugiamAi??s, kad ir po mirties jo kAi??ryba nepamirA?ta. Iki A?iol GruA?o apsakymai publikuojami LietuviA? raA?ytojA? noveliA? antologijose uA?sienio kalbomis ai??i?? po raA?ytojo mirties iA?leistos prancAi??zA? ir portugalA? kalbomis. Lietuvoje iA?leistos anksA?iau slAi??ptos jo dramos ai??zDiktatoriusai??? ir ai??zEduardo Dargio nusikaltimasai???. ai??zDiktatoriausai??? rankraA?tA?, jau gerokai sutrAi??nijusA?, radome rekonstruodami namAi??, matyt, pjesAi?? raA?yta grA?A?us iA? JoniA?kio, pokario metais. Mes buvome perspAi??jAi?? statybininkus, kad po stogo A?erpAi??mis turAi??tA? bAi??ti ir senojo Antano GruA?o (tAi??vo) apdovanojimai ai??i?? juos, kaip sakAi?? raA?ytojo sesuo Antanina, GruA?as, suriA?Ai??s A? mazgelA? paslAi??pAi??. Tikrai radome ir eksponuojame ordinAi?? ai??zAi??auliA? A?vaigA?dAi??ai??? ir Petro RimA?os medalA? ai??zLietuvaai???.

Astridos PetraitytAi??s nuotraukos
Astridos PetraitytAi??s nuotraukos

GruA?as pelnytai didA?iavosi A?ia 1964 m. JAV iA?leista kolegijA? studentams ir plaA?iajai visuomenei skirta literatAi??ros chrestomatija ai??zBritish and Western Literature. Themes and Writersai??? (ai??zBritA? ir VakarA? literatAi??ra. Temos ir raA?ytojaiai???), kurioje A?dAi??ta jo novelAi?? ai??zKelionAi?? su kliAi??timisai???, jAi?? A? anglA? kalbAi?? iA?vertAi?? Stepas Zobarskas; A?alia trumpoje biografijoje paA?ymAi??ta: ai??zLietuvos raA?ytojas.ai???
Jo ryA?iai su pasitraukusiais jaunystAi??s biA?iuliais nenutrAi??ko, likAi?? nemaA?a laiA?kA? ai??i?? Antano VaiA?iulaiA?io, Stasio Santvaro, Bernardo BrazdA?ionio; su A?iais raA?ytojais GruA?as ir knygomis keitAi??si.
Kita ai??i?? edukacinAi??s programos, skirtos GruA?o istorinAi??ms dramoms ai??i?? erdvAi?? A?rengta buvusioje dukros Algimantos-Marijos svetainAi??je pernai, J. GruA?o 110-ojo gimtadienio proga. A?ia nAi??ra tradiciniA? stendA? ai??i?? atvAi??rAi?? prie sienA? esanA?ias uA?sklandas (sukurtas pagal A?vairiA? scenovaizdA?iA? detales), regime filmA? kadrus, spektakliA? scenas. Ai??tai visAi?? sienAi?? paskyrAi??me Kauno dramos teatro spektakliui ai??zBarbora RadvilaitAi??ai???. Mokiniai A?ia susikaupia ai??i?? tarkim, jiems bAi??na netikAi??ta, kai jA? matytas M. Giedrio filmas ai??zHerkus Mantasai??? susiejamas su GruA?o vardu. Tuo labiau jiems naujiena, kad G. KupreviA?iaus opera ai??zPrAi??saiai??? ai??i?? pagal tAi?? paA?iAi?? GruA?o tragedijAi?? ai??zHerkus Mantasai???. A?ia eksponuojame ir scenovaizdA?iA? fragmentus, sceninius rAi??bus ai??i?? A?tai karalienAi??s ElA?bietos (iA? Kauno dramos teatro spektaklio ai??zBarbora RadvilaitAi??ai???) suknia, kario kostiumas iA? kino filmo ai??zHerkus Mantasai???…
Ai??tai ir Liepos 6-Ai??jAi?? vykusio spektaklio Kauno pilyje akimirkos, tai reA?isierAi??s Irenos BuA?ienAi??s 1997 m. pastatyta GruA?o ai??zBarbora RadvilaitAi??ai???.
Teatro A?monAi??s be galo mylAi??jo GruA?Ai??, A?avAi??josi jo iA?mintimi, tolerancija. Kai Henrikas VanceviA?ius 1957 m. tuometiniame Kauno muzikiniame teatre repetavo ai??zHerkA? MantAi??ai???, visi nesidrovAi??dami po repeticijos paryA?iais, apie ketvirtAi??, atvykdavo pasitarti su raA?ytoju… Ir RAi??ta StaliliAi??naitAi??, Doloresa KazragytAi??, KAi??stutis Genys, kiti aktoriai daugelA? kartA? yra lankAi?? GruA?Ai??. Mums renginiuose daA?nai padeda aktoriai DanutAi?? JuronytAi??, GraA?ina BalandytAi??, Antanas A?ekas, JAi??ratAi?? OnaitytAi??, Kristina KazakeviA?iAi??tAi??, Liucija ZorAi??baitAi??, Lili LauceviA?ienAi??, lankAi??si reA?isieriai Henrikas VanceviA?ius, Jonas Vaitkus, Vytautas Balsys ai??i?? turime tradiciniA? A?venA?iA?, paA?ymime ir raA?ytojo gimtadienA?, ir vardadienA?, organizuojame susitikimus su teatro ir kultAi??ros A?monAi??mis.
Smagu, kad moksleiviA? teatrai stato GruA?o pjeses ai??i?? daA?niausiai ai??zMeilAi??, dA?iazAi?? ir velniAi??ai???. PakvieA?iame juos pasirodyti renginiuose.
Keliaujame ir A? ekspedicijas, A? jas A?traukiame ir moksleivius ai??i?? Kauno Juozo GruA?o meno vidurinAi??s mokyklos jaunuosius muziejininkus. Mokyklos muziejA? A?kAi??rAi?? ir jam vadovauja mAi??sA? muziejaus biA?iulAi?? mokytoja Rasa UrbutienAi??. Su mokiniais lankAi??mAi??s raA?ytojo tAi??viA?kAi??je, JoniA?kyje, Ai??iauliuose, Vilniuje, KlaipAi??doje, Alytuje, kalbinome aktorius, reA?isierius, dailininkus, prisimenanA?ius raA?ytojAi??.
Ai??ioje salAi??je pristatysime ir naujAi??sias mAi??sA? edukacines programas.

BevaikA?tinAi??jant po GruA?A? 11 arA? sklypAi?? ai??i??Ai?? paties raA?ytojo sodintAi?? sodAi?? (turAi??jau progos ir antaniniais obuoliais pasivaiA?inti) ai??i??Ai?? muziejaus vadovAi?? paragino A?dAi??miau pasigroA?Ai??ti keturiais iA?lakiais berA?ais, A?alia tvoros susispietusiais, tokios progos galA? daugiau nebebAi??ti: kaimynai gavo gamtosaugininkA? leidimAi?? juos nupjauti, mat medA?iai galA? nugriAi??tiai??i??