LaiA?kai iA? uA?marA?ties zonos

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Atmintis
AUTORIUS: Mindaugas Kvietkauskas
DATA: 2012-11

LaiA?kai iA? uA?marA?ties zonos

walmart discount drug list.

Mindaugas Kvietkauskas

medicines on line.

Kaip atsitinka, kad literatAi??ros istorijoje A?domiAi?? asmenybAi?? pridengia uA?marA?ties A?eA?Ai??lis, nepaisant kAi??rybos vertAi??s, A?mogaus savitumo? Kas tai nulemia ai??i?? sudAi??tingesnAi??, nei kitA?, likimo pynAi??, nepritapimas prie literatAi??rinAi??s atmosferos, gyvenimAi?? traiA?kiusi politinAi?? galia, A?gimtas kuklumas, nuoA?alumas, didesnis asmeninAi??s distancijos poreikis? Nenoras daryti kompromisA?, kuriuos kiti laiko kone savaime suprantamais? O gal kartais net kilmAi??, neA?prasta pavardAi??? TaA?iau kai pavyksta A?eA?Ai??lA? pradengti, tokios nuoA?alAi??s figAi??ros daA?nai pasirodo sukaupusios ir suslAi??pusios savyje daugiau, nei galima iA? pradA?iA? tikAi??tis.
Tokios mintys lydAi??jo dalyvaujant literatAi??riniame atminimo vakare, kuris A?iemet spalio 18 d. surengtas Maskvoje, Jurgio BaltruA?aiA?io namuose. Vakaras buvo skirtas lietuviA? poezijos vertAi??jui A? rusA? kalbAi??, poeAi??tui Lazariui Ai??ereA?evskiui (1926ai??i??2008), kurio lituanistinis archyvas perduodamas LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutui. Padovanoti A?A? archyvAi?? nusprendAi?? poeto naA?lAi??, taip pat poetAi?? ir literatAi??rologAi?? Margarita Nogteva. DidA?iAi??jAi?? dalA? vyro rankraA?A?iA? jau atidavusi Rusijos valstybiniam literatAi??ros ir meno archyvui Maskvoje, niekieno iA? A?alies neparaginta, ji Ai??mAi?? ieA?koti kontaktA? Vilniuje, kad lituanistinAi?? palikimo dalis atkeliautA? A? LietuvAi??. Svarbiausia ai??i?? lietuviA? poetA? septintajame-devintajame deA?imtmetyje raA?yti laiA?kai, jA? publikacijos Rusijos spaudoje, knygos su autografais. Asmeniniu M. Nogtevos tarpininku tapo veiklus lietuviA? kultAi??ros biA?iulis, maskviA?kis kino reA?isierius Jevgenijus Cymbalas. Ne A?iaip sau pagalbininkas ai??i??Ai?? buvAi??s artimas Andrejaus Tarkovskio ir Eldaro Riazanovo kolega ai??zMosfilme”, A?ymiA?jA? filmA? ai??zStalkeris” ir ai??zTarnybinis romanas” reA?isieriaus asistentas, dabar ai??i??Ai?? vienas pagrindiniA? A. Tarkovskio ir E. Riazanovo kAi??rybos tyrAi??jA?, dokumentiniA? filmA? apie juos autorius. Ir dar ai??i??Ai?? kAi?? tik pabaigAi??s kurti iA?samA? dokumentinA? filmAi?? apie JurgA? BaltruA?aitA?, kurio intriguojanti premjera laukia A?iA? metA? pabaigoje (tikAi??kimAi??s, ji A?vyks ir Vilniuje). Ai??tai tokio A?domaus ai??zstalkerio” pasirodymas praAi??jusiAi?? vasarAi?? LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institute su A?inia, kad Maskvoje L. Ai??ereA?evskio naA?lAi?? ieA?ko, kam perduoti lietuviA? poetA? laiA?kus ir kitAi?? A?domiAi?? medA?iagAi??, nulAi??mAi?? graA?A? vakarAi?? J. BaltruA?aiA?io namuose ir A?iA? eiluA?iA? autoriaus kelionAi?? A? MaskvAi?? instituto vardu priimti dovanojamo archyvo.
Vakaro metu A? publikAi?? iA? portreto A?velgAi?? A?viesaus, harmoningo, intelektualaus A?mogaus akys ai??i?? bent man iki tol dar niekada, jokioje nuotraukoje nematytos. TiesAi?? sakant, iki Jevgenijaus Cymbalo vizito niekad nebuvau girdAi??jAi??s ir L. Ai??ereA?evskio pavardAi??s ai??i?? nors lietuviA? poetA? vertimA? bibliografijose ji pasitaiko neretai. VakarAi?? vedAi?? Lietuvos kultAi??ros ataA?Ai?? Faustas LatAi??nas ir J. Cymbalas kalbAi??jo apie keistos uA?marA?ties apsuptAi?? asmenybAi??, buvo demonstruojami videofilmo apie L. Ai??ereA?evskA? fragmentai, skambAi??jo Maskvos J. BaltruA?aiA?io mokyklos auklAi??tiniA? atliekamos lietuviA?kos dainos, A. Skriabino preliudai. L. Ai??ereA?evskio biA?iuliai aktoriai (tai buvo ir teatro A?mogus) skaitAi?? jo eiles ai??i?? tiksli klasikinAi?? forma, darni minties ir poetinAi??s raiA?kos architektAi??ra, Biblijos kontekstai, visa persmelkianti ironija bei autoironija, bAi??ties ir kalbos paradoksai, spogstamieji metaforA? uA?taisai grieA?tose strofose. Gal ir nieko ypaA? originalaus, palyginti su rusA? sidabro amA?iaus lyrika, bet, kaip savo esAi?? raA?o viduriniosios kartos rusA? poetas Germanas GeceviA?ius, nerasime L. Ai??ereA?evskio eilAi??se nei nuvalkiotA? didA?iosios tradicijos topA?, nei banalybiA?, nei poetinio plepAi??jimo, nei minties skurdumo. Jos tikslingos, konkreA?ios ir aA?trios, tartum bAi??tA? nuolat kylama vertikale ai??i??Ai?? ne abstrakA?ia, o gyvenimiA?kai iA?bandyta, fiziA?kai patirta. Tartum kiltume iA? gilios anglies A?achtos A? kaA?kur aukA?tai, neaiA?kiai mirksinA?iAi??, abejotinAi?? A?viesAi??.
Ai??achtos paminAi??jimas ai??i?? neatsitiktinis. L. Ai??ereA?evskis buvo J. Stalino represijA? auka, Sibiro tremtinys, praleidAi??s ButyrkA? kalAi??jime, Intos apylinkiA? A?achtose bei lageriuose aA?tuonerius savo jaunystAi??s metus. Tose paA?iose vietose, kur buvo atsidAi??rAi?? tiek A?viesiA? Lietuvos asmenybiA? ai??i?? monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, tAi??vas Stanislovas, filosofas Levas Karsavinas, poetas Leonardas MatuzeviA?ius ir daugelis kitA?. L. Ai??ereA?evskio kelias A? tremtA? dar kartAi?? atskleidA?ia A?vAi??riA?kAi?? stalinizmo sistemAi??, kurios pagrindinis tikslas, anot lenkA? poeto Aleksandro Wato, buvo persekioti ir uA?muA?ti vidinA? A?mogA?. Dar 1938-aisiais, per didA?iA?jA? N. JeA?ovo valymA? bangAi??, Kijeve buvo suimtas ir suA?audytas bAi??simojo poeAi??to tAi??vas Benjaminas Ai??ereA?evskis, inA?inierius, iA? Naugarduko kilAi??s litvakas. Buvo apkaltintas protu nesuvokiamu dalyku ai??i??Ai?? A?nipinAi??jimu faA?istinei Japonijai (o iA? tiesA? ai??i??Ai?? apskA?stas kaimyno, kurA? patA? buvo suAi??musi NKVD). SuA?audyto ai??zliaudies prieA?o” sAi??nus buvo paA?alintas iA? mokyklos. 1940-aisiais, karui prasidAi??jus ir naciams A?siverA?us A? UkrainAi??, kartu su motina po A?vairiA? klajoniA? Lazaris atsidAi??rAi?? tuometiniame Gorkyje (NiA?nij Novgorode), vAi??l pradAi??jo mokytis, bet 1943 m., sulaukAi??s septyniolikos, gavo karinio komisariato A?aukimAi?? ai??i?? A? frontAi??. Po kariniA? mokymA? fronte praleido A?eA?is mAi??nesius, tris iA? jA? ai??i??Ai?? pirmojoje ugnies linijoje, buvo sunkiai suA?eistas, operuotas be narkozAi??s (gydytojai menkam eiliniui gailAi??jo chloroformo). Dar tebesveikstantA? ant narA? Ai??mAi?? keistai kalbinti, klausinAi??ti naujas biA?iulis ai??i??Ai?? iA? tiesA? fronte veikusios stalinistinAi??s kontrA?valgybos SMERAi?? (smert’ A?pionam ai??i??Ai?? mirtis A?nipams) agentas. Netrukus pradingo L. Ai??ereA?evskio nuo paA?aliniA? akiA? slapstytas eilAi??raA?A?iA? sAi??siuvinAi??lis. Kai pulke staiga pasirodAi?? SMERAi??’o majoras, atvaA?iavAi??s net iA? Maskvos, dAi??l savo galvos drebAi??jo pats pulkininkas. O pasirodAi??, kad atvaA?iavo suimti paprasto, suA?eisto aA?tuoniolikmeA?io kareivAi??lio ai??i?? dAi??l pilko eilAi??raA?A?iA? sAi??siuvinio, kuriame buvo apraA?yti karo A?iaurumai. ai??zLiaudies prieA?o sAi??nus” buvo apkaltintas varinAi??jAi??s antitarybinius pokalbius, A?meiA?Ai??s juose draugAi?? StalinAi??, jautAi??s pagieA?Ai?? tarybA? valdA?iai uA? savo tAi??vo areA?tAi??, o blogiausia ai??i?? raA?inAi??jAi??s kenksmingus nusivylAi??liA?kus eilAi??raA?A?ius.
Toliau ai??i?? Maskvos ButyrkA? kalAi??jimas (dvideA?imt penki kaliniai vienoje maA?oje kameroje), teismas be prokuroro ir advokato, kelionAi?? etapais A? lagerius, galiausiai atsiduriant prieA?poliarAi??je, prie Intos. Ilgiausiai, 1947ai??i??1949 m., L. Ai??ereA?evskiui teko iA?bAi??ti AbezAi??s lageryje, kurio kaliniA? kolonos statAi?? geleA?inkelA? ObAi??s A?ioA?iA? link. Ten pat 1950 m. bus iA?tremtas ir po dvejA? metA? mirs filosofas Levas Karsavinas (regis, jiems neteko susitikti). Lageriuose L. Ai??ereA?evskiui, be abejonAi??s, teko susidurti su lietuviA? tremtiniais, iA?girsti jA? kalbAi??, kuriAi?? dar A?iek tiek atsimindavAi??s jo tAi??vas, gimAi??s Naugarduke. 1947-aisiais AbezAi??je atsidAi??rAi?? nemaA?as bAi??rys A?inomA? rusA? raA?ytojA?, menininkA? ir teatralA? (tarp jA? ai??i?? Anos Achmatovos vyras, meno kritikas Nikolajus Puninas). Jiems pavyko gauti leidimAi?? sukurti katorgininkA? teatrAi??, suA?velninus fizinio darbo reA?imAi??. L. Ai??ereA?evskis netrukus tapo A?io teatro literatAi??rinAi??s dalies vedAi??ju, scenarijA? autoriumi, o mintyse toliau kAi??rAi?? eilAi??raA?A?ius (tik A?simindavo, bet dabar jau neuA?raA?inAi??davo). BendrAi?? darbAi?? lagerio teatre kartu su rusA? kultAi??ros elito tremtiniais jis vAi??liau pavadino savuoju literatAi??ros institutu. Po trejA? metA? teatras ir jo trupAi?? gavo kur kas geresnes sAi??lygas ai??i??Ai?? buvo perkeltas A? senAi?? Rusijos tremtiniA? miestAi?? prie ObAi??s ai??i?? SalechardAi??, kur savo tremties metus pabaigAi?? ir L. Ai??ereA?evskis.
Po Stalino mirties 1953-iaisiais jis sugrA?A?o A? GorkA?, baigAi?? filologijos studijas A?io miesto universitete, buvo reabilituotas, pradAi??jo spausdinti eilAi??raA?A?ius. 1958-aisiais Gorkyje iA?eido pirmAi??jAi?? poezijos knygAi??, buvo priimtas A? RaA?ytojA? sAi??jungos skyriA?. Vis dAi??lto greitai paaiA?kAi??jo, kad jo kAi??rybai platesnis kelias neatsivers ai??i?? buvusio zeko nepakankamai ideologiA?kus eilAi??raA?A?ius A?urnalai spausdino labai atsargiai ir nenoriai, su daugybe taisymA? ir kupiAi??rA?, kuriA? L. Ai??ereA?evskis paprastai nepriimdavo, tad publikacijos iA?eidavo nedidelAi??s, drungnos. Jo paties A?odA?iais, netrukus pasidarAi?? aiA?ku, kad maA?Ai??jAi?? zonAi?? jam tiesiog pakeitAi?? didA?ioji zona. ai??zNepatikimo raA?ytojo” etiketAi?? jam lipo dAi??l pratrAi??kstanA?io nonkonformizmo, principingo elgesio. TurbAi??t prisidAi??jo ir sovietinis antisemitizmas. 1969-aisiais Gorkyje poetas atsisakAi?? dalyvauti RaA?ytojA? sAi??jungos susirinkime, skirtame vieA?ai pasmerkti AleksandrAi?? SolA?enicynAi??. Padariniai buvo A?iaurAi??s: per daugiau nei dvideA?imt metA?, iki pat 1991-A?jA?, nebuvo iA?spausdinta nAi?? viena L. Ai??ereA?evskio poezijos knyga. GalimybAi?? publikuotis jam sumaA?Ai??jo iki poezijos vertimA?. VertAi?? iA? anglA? ir vokieA?iA? kalbA?, o jo vertimai garsAi??jo dAi??l filologinio tikslumo ir poetinio jautrumo (tarkim, klasikiniais laikomi jo atlikti rusiA?ki R. Kiplingo baladA?iA? vertimai). Nors 1971-aisiais poetas su A?mona Margarita iA?trAi??ko iA? Gorkio ir apsigyveno pamaskvAi??je, abu toliau liko nespausdinamais poetais. Kaip ir lagerio metais, L. Ai??ereA?evskis daugiausia kAi??rAi?? eilAi??raA?A?ius tik mintyse, neuA?raA?inAi??damas. Ai??tai iA? tokiA? tekstA? ai??i?? mintikalA?iA? (G. Orwello sAi??voka) 1991 m. po ilgos tylos iA?Ai??jo unikalus poeto rinkinys ai??zDvi zonos”, kurA? sudaro visAi?? gyvenimAi??, nuo pat ButyrkA? kalAi??jimo, mintyse sukurti, atmintyje iA?neA?ioti ir niekur neskelbti eilAi??raA?A?iai. TaA?iau A?itie deginantys, tikri ir kietai sukalti vidiniai tekstai pasirodAi?? kaip tik tuo metu, kai Rusijoje vyko pats sovietA? reA?imo A?lugimas, Maskvos puA?as ir politinis chaosas, tad ir vAi??l liko nuoA?alAi??je, pastebAi??ti tik labai nedaugelio. ai??zAA? buvau tasai paA?alinis, / kuriems A?Ai??jimas draudA?iamas”, ai??i?? su karA?ia ironija apie savo kaip poeto likimAi?? raA?Ai?? L. Ai??ereA?evskis eilAi??raA?tyje ai??zPaA?alinis”.
Septintajame deA?imtmetyje, padedant A?ymiam rusA? poetui ir vertAi??jui, profesoriui Levui Ozerovui, L. Ai??ereA?evskis gavo uA?sakymAi?? iA?versti anuomet, po Lenino premijos, A? A?lovAi??s virA?Ai??nAi?? iA?kilusio Eduardo MieA?elaiA?io eiliA?. Su lietuviA? poetu jau buvo susipaA?inAi??s A?iam lankantis Gorkyje. E. MieA?elaitis atkreipAi?? palankA? dAi??mesA? A? vertimA? kalbinAi?? meistrystAi?? ir subtilumAi??, prasidAi??jo jo susiraA?inAi??jimas su L. Ai??ereA?evskiu. 1975-aisiais kartu su rusA? poetA? grupe L. Ai??ereA?evskis kaip vertAi??jas buvo pakviestas A? Poezijos pavasarA?, apsilankAi?? pas E. MieA?elaitA? ir Ai??mAi?? tartis dAi??l atskiro rinkinio vertimo. LietuviA? poetas patikAi??jo jam naujAi?? savo knygAi?? ai??i?? 1976-aisiais iA?Ai??jusiAi?? ai??zPantomimAi??”. Nepaisant labai aukA?tos E. MieA?elaiA?io nuomonAi??s apie vertAi??jo meistrystAi??, pagaliai A? ratus buvo kaiA?iojami: L. Ai??ereA?evskio pavardAi?? reiA?kAi?? kliAi??tis ir vilkinimAi??, tad galiausiai rusiA?kas rinkinys Maskvoje pasirodAi?? tik 1980 m., iA?Ai??mus didelA? pluoA?tAi?? eilAi??raA?A?iA?. CenzAi??ra nepraleido net Lenino premijos laureato eiliA?, jeigu jos verstos buvusio zeko! Anuomet iA?cenzAi??ruotus E. MieA?elaiA?io vertimus L. Ai??ereA?evskis jau perestroikos metais A?teikAi?? savaitraA?A?iui ai??zLiteraturnaja gazeta”, bet vis tiek trys iA? jA? nebuvo praleisti. Pagaliau jie paskelbti tik 2005-aisiais. KokiAi?? dviprasmiA?kAi?? situacijAi?? A?io vertAi??jo, pageidaujamo dAi??l profesionalumo, pavardAi?? kartais sukeldavo lietuviA? poetams, liudija Vinco Giedros laiA?kai. 1981 m. pateikAi??s savo rinkinA? leidyklai ai??zSovetskij pisatel” ir nurodAi??s, kad pageidautA? L. Ai??ereA?evskio, laiA?ke jo nuoA?irdA?iai praA?Ai?? iA?versti knygos visumAi??. TaA?iau 1984-aisiais V. Giedra su dideliais atsipraA?inAi??jimais kreipiasi A? vertAi??jAi??, kad A?is sutiktA? atsisakyti A?pusAi??to darbo. Mat atAi??jAi??s laiA?kas iA? leidyklos vyriausiojo redaktoriaus: knyga pateks A? leidybos planus tik tada, jeigu vertAi??jas bus jaunesnAi??s kartos ir graA?iai uA?sirekomendavAi??s. PotekstAi?? aiA?ki ai??i??Ai?? be politinio A?leifo.
LietuviA? poetA? laiA?kai L. Ai??eAi??reA?evskiui, kuriA? M. Nogteva perdavAi?? daugiau negu septyniasdeA?imt, yra labai A?domus lietuviA? poezijos vertimA? SovietA? SAi??jungoje, tA? vertimA? politikos, cenzAi??ros veiklos ir poeAi??tA? A?mogiA?kojo bei profesinio solidarumo dokumentas. Reikia pabrAi??A?ti, kad A?ymiausi korespondentai ai??i?? E. MieA?elaitis ir Just. MarcinkeviA?ius, kurio eiles L. Ai??ereA?evskis vertAi?? devintojo deA?imtmeA?io pradA?ioje (rusiA?kas rinkinys iA?Ai??jo 1982-aisiais), ai??i??Ai??Ai?? nesiA?alino bendradarbiavimo ir draugiA?kA? ryA?iA? su A?iuo A?ymAi??tu vertAi??ju. LaiA?kuose A?iltai raA?oma apie asmeninius susitikimus Maskvoje ir Vilniuje, tariamasi, kaip apeiti kliAi??tis, dAi??kojama uA? puikius vertimus, Just. MarcinkeviA?ius pabrAi??A?ia, kad juos bAi??tinai A?trauks A? savo Maskvoje leidA?iamAi?? dvitomAi?? rinktinAi?? (1985). Ai??domi informacijos kasykla ai??i??Ai?? L. Ai??ereA?evskio susiraA?inAi??jimas su A?inomu viduriniosios kartos lietuviA? poezijos vertAi??ju Georgijumi Jefremovu. IA? laiA?kA? galima suA?inoti, pavyzdA?iui, apie Marcelijaus MartinaiA?io rusiA?kA? vertimA? cenzAi??ravimAi?? (iA? sudaryto rinkinio iA?metama aA?tuoniolika eilAi??raA?A?iA?) arba apie Sigito Gedos neiAi??giamAi?? poA?iAi??rA? A? jo tekstA? pavirA?utiniA?kus rusiA?kus vertimus.
Sunkaus likimo poeto, tremtinio, litvakA? palikuonio, lietuviA? kAi??rAi??jA? biA?iulio laiA?kai M. Nogtevos ir J. Cymbalo dAi??ka parkeliavo A? VilniA?. Tai teikia viltA?: atsiradus naujiems stalkeriams, galime A?veikti tam tikras uA?marA?ties zonas.