LaiA?kas Redaktoriui

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Atmintis
AUTORIUS:Ai??Viktorija SkrupskelytAi??
DATA: 2012-06

LaiA?kas Redaktoriui

Viktorija SkrupskelytAi??

JuozAi?? BrazaitA? prisiminus

Malonus Nerijau,

Ai??RaA?au Jums laiA?kAi?? apie JuozAi?? BrazaitA?-AmbrazeviA?iA?. RaA?au todAi??l, kad praA?Ai??te. Imu plunksnAi?? A? rankas, bet A?odA?iai sunkiai sugula A? sakinius. Ai??jungiu kompiuterA?Ai??ai??i?? prieA? akis monitorius, tarsi neparaA?yto StAi??phane MallarmAi?? eilAi??raA?A?io lakA?tas. Agonie de la page blanche, sakydavo prancAi??zA? poetas. Per daug susikaupAi?? A?spAi??dA?iA? nuo A?iA? metA? geguA?Ai??s 14-osios, per daug paA?erta kaltinimA? BrazaiA?iui, per daug nutylAi??ta. Esu literatAi??, mAi??gstu poezijAi??, derindama A?iAi?? dienAi?? su Maironio metais galAi??A?iau Jums priminti, kad Brazaitis buvo vienas pirmA?jA?, Maironio raA?tuose A?A?velgAi??s atgimstanA?ios tautos poetAi??. GalAi??A?iau pasidA?iaugti BrazaiA?io kalbAi??sena, talpiu, lanksA?iu A?odA?iu, lengvai priimanA?iu autoriaus mintA?, nesvarbu, paprasta ji ar sudAi??tinga. Bet pats Brazaitis ai??i?? prieA?taringai vertinama asmenybAi??. Vieniems jis vadas, rezistentas, demokratiniA? tradicijA? puoselAi??tojas, 1941-A?jA? metA? vasarAi?? akimirkai atgautos nepriklausomybAi??s simbolis, o kitiems ai??i?? didysis kaltininkas, kolaborantas, iA?davikas, laiku nepastebAi??jAi??s ar nenorAi??jAi??s pastebAi??ti antisemitinio smurto. Kaip BrazaitA? vienu sakiniu aprAi??pti visAi?? ai??i?? literatAi??, valstybininkAi??, A?mogA? ir prasmenA?? KurA? diskursAi?? pasirinkti?

buy orlistat usa no prescription.

Ai?? pagalbAi?? pasikvieA?iu interneto dienraA?tA? bernardinai.lt, nes A?ia lengviau nei kituose A?iniA? portaluose atrasti erdvAi??s apmAi??stymams kiek tolAi??liau nuo triukA?mo. Alio, bernardinai.lt! Kompiuteris A?jungtas. A?inutAi?? po A?inutAi??s skaitau BrazaiA?io perlaidojimo iA?kilmAi??ms skirtus puslapius. RaA?oma, kad ruoA?iamasi sutikti 1941Ai??m. Lietuvos laikinosios vyriausybAi??s ministro pirmininko palaikus, kad perlaidojimo apeigos vyks Kristaus prisikAi??limo baA?nyA?ioje sekmadienA?, geguA?Ai??s 20Ai??d. Ai??tampai kylant, geguA?Ai??s 19 d. akademinAi?? konferencija perkeliama iA? Vytauto DidA?iojo universiteto A? Kauno miesto savivaldybAi??. A?inutAi??s trumpos, tikslios, subalansuotos, reziumuojamos kitA? pasakytos neigiamos ir teigiamos nuomonAi??s apie velionA?: esAi?? jis vykdAi??s A?ydA? bendruomenei nepalankiAi?? politikAi?? arba atlikAi??s reikA?mingAi?? vaidmenA? perimant Laikinosios vyriausybAi??s vairAi??. PaA?iA? bernardinai.lt balso negirdA?iu, tekstai atsargiai neutralAi??s, be kelrodA?iA?, schizofreniA?ki. IA?sisAi??kiria perlaidojimo dienAi?? nepretenzinga antraA?te skelbiamas raA?inys ai??zApie JuozAi?? BrazaitA?ai???. A?ia iA?nyksta nuomoniA? skirtumai, prarajos tarp atsiverianA?iA? teiginiA? nematyti, istoriniai ir biografiniai faktai pateikiami lygia greta su BrazaiA?io laiA?kA? ir raA?tA? citatomis. Alio, bernardinai.lt! RaA?inyje atpaA?A?stu JAi??sA? braiA?Ai?? ai??i?? pastangAi?? ieA?koti giliau, pagarbAi?? A?mogui jo nei giriant, nei teisiant, bet leidA?iant jam kalbAi??ti. Ai?? mane prabyla pats Brazaitis, A?viesi asmenybAi??, liudijanti, nesiteisinanti. Kalba jis apie save, apie karo pradA?iAi??, apie rezistencinAi?? dvasiAi??, prarastAi?? ar iA?saugotAi??, apie pilietinAi??s valstybAi??s pranaA?umAi??, apie bAi??tinybAi?? sieti etikAi?? ir tautiA?kumAi??, apie mirusiA?jA? atminimAi?? (sutapimas!), kuris bendruomenes suburia, pakelia. Stoviu prieA? gyvAi?? A?mogA? ai??i?? humaniA?kAi??, be iliuzijA? ir be kaukAi??s. PerskaiA?iusi ai??zApie BrazaitA?ai??? A? rankas imu kelis jo RaA?tA? tomus, vie et Ai??uvre, (pagal prancAi??ziA?kA?jA? monografijA? modelA? ai??i?? raA?tai ir biografijos fragmentai): ar tik nebus tai teisingiausias kelias A? BrazaiA?io palikimAi??, literatAi??rinA? ir neliteratAi??rinA?.

TurbAi??t nesuklysiu sakydama, kad svarioji BrazaiA?io raA?ytinio palikimo dalis ai??i?? jo literatAi??ros kritika; ne siaurai formalistinAi??, o atvira autoriaus asmenybei ir gyvenamajam metui. Tai lAi??mAi?? BrazaiA?io talentas, jo gera literatAi??rinAi?? mokykla ir ankstyvas dAi??mesys lietuviA? tautinio atgimimo raA?ytojams. Brazaitis vienas pirmA?jA? suprato, kad lietuviA? literatAi??ra gali bAi??ti mokslinio tyrinAi??jimo objektas. Prabilo jis anksti, dar nebaigAi??s universiteto, ir savo stulbinamai gausiais darbais ai??i?? straipsniais, recenzijomis, metinAi??mis apA?valgomis, vadovAi??liais ai??i?? dAi??jo lituanistikos mokslo pamatus. Jis praplAi??tAi?? kritikos sAi??vokA? bei terminA? A?odynAi??, plaA?ia prieiga tyrAi?? ko ne visAi?? lietuviA? literatAi??rAi??, jAi?? skirstAi?? kartomis, atsiA?velgdamas A? laiko sAi??lygojamAi?? autoriaus pasaulAi??A?iAi??rAi??. Brazaitis nebuvo mokslininkas gryno mokslo prasme. Jis nekAi??rAi?? teorijA?, nors A?inojo jA? ne vienAi??, neapsiribojo vienu metodu ar viena teorija, bet rinkosi tAi?? intuicijos arba formalios, racionalios interpretacijos bAi??dAi??, kuris geriausia tinka tiriamam kAi??riniui. Tai buvo sAi??moningas jo apsisprendimas, atsiA?velgiantis A? jaunAi?? lietuviA? literatAi??rAi?? ir lygiai jaunAi?? lituanistikos mokslAi??. BrazaiA?io kritikos metodas daugialypis ir ta prasme, kad, eidamas A? gylA?, jis siekia apimti visas kAi??rinio sudedamAi??sias dalis ai??i?? stiliA?, intrigAi??, veikAi??jus ir kt. ai??i?? ir taip tarsi pirA?tu paliesti jo vienovAi??. Per formAi?? ir stiliA? jis A?velgia A? kurianA?iojo asmenybAi??, o joje mato gyvenamo meto atspindA?ius (pasiremiu Vytautu Kubilium), Brazaitis pasakytA? ai??i?? tautos sAi??monAi??jimo etapus. Arba, dAi??mesA? sutelkAi??s A? epochAi??, per kurianA?iojo asmenybAi?? ai??i?? jo pasaulAi??jautAi?? ir pasaulAi??A?iAi??rAi?? ai??i?? jis eina A? formos bei stiliaus dalykus: sintaksAi??, semantikAi??, sakinio intonacijAi??, akustiniA? garsA? savybes, dAi??l aiA?kumo brAi??A?damas schemas ir diagramas. MokslinAi?? analizAi?? ir dAi??mesys tautiniam elementui BrazaiA?io kritikoje eina drauge. Ta prasme jis yra nedalomas ai??i?? patriotas ir literatas, tautinio atgimimo literatAi??ros kAi??riniuose A?A?velgAi??s kylanA?iAi?? lietuviA? tautos sAi??moningumo kreivAi??. Kai kam A?is dAi??mesingumas pasirodys perdAi??tai patriotiA?kas, siaurokas. Dauguma pripaA?ins, kad Brazaitis ai??i?? ir kantrus teksto A?ifruotojas, ir groA?io entuziastas, ir tautosakininkas, kAi??riniuose ieA?kantis liaudies kAi??rybos elementA?, ir literatas-sociologas (literatAi??ros sociologijos terminAi?? Brazaitis A?inojo) veidu A? bendruomeninA? A?mogA?, ir istorikas, atidus jungtims tarp literatAi??ros ir istorinio laiko.

Pasitaiko, kai BrazaiA?io raA?tuose pajunti senAi??jA? literatAi??ros mokslAi??. Gausios metaforos bei apibendrinimai ten, kur tikimAi??s teorinio A?vilgsnio, polinkis klasifikuoti, vienur kitur mums neA?prastas metafizinis atspalvis ai??i?? visa tai iA?duoda kritikAi?? subrendus prieA?kario laikotarpiu. TaA?iau tai nereiA?kia, kad BrazaiA?io kritikos darbai pasenAi??. Anaiptol! Jo kritikoje gausu A?iuolaikiA?kos literatAi??rinAi??s A?A?valgos uA?uomazgA?. Tereikia jo mintA? perskaityti iki galo, pasidomAi??ti jos niuansais, suprasti, kad Brazaitis derina prieA?ingybes, vienAi?? kategoriA?kai skambantA? teiginA? atverdamas kitam, balansuodamas tarp kraA?tutinumA? ar apibendrinimus laipsniA?kai A?jungdamas A? laiko tAi??kmAi??. Kartais tereikia pakeisti vienAi?? kitAi?? A?odA? A?iuolaikiA?ku terminu, vietoj autoriaus A?odynas sakyti autoriaus ai??zsemantiniai laukaiai???, vietoj tautos dvasia ai??i?? ai??zetninis identitetasai???, vietoj vaizdelis perAi??jAi??s per A?mogaus psichikos prizmAi?? ai??i?? ai??zpercepcijaai??? arba ai??zfenomenologinis reiA?kinysai???. Tada pajuntame visAi?? BrazaiA?io modernumAi??. PavyzdA?iui, literatAi??rinA? kAi??rinA? jis supranta kaip kalbAi??, jungianA?iAi?? formAi?? ir turinA?: ai??zLiteratAi??ra yra A?odA?io kAi??ryba, o A?odA?io prigimtyje yra abudu pradai: turinys ir formaai???. Jis A?ino, kad literatAi??ra atspindi pasaulA?, bet, jAi?? suvokdamas kaip savitAi?? pasaulio interpretacijAi??, kAi??rinio neredukuoja A? sociologinA? dokumentAi?? ar autoriaus biografijAi??. Jis atsargiai apeina ideologinAi??s tiesos kriterijus ir veikiau klausia, ar autoriaus vaizduojamas pasaulis nuoA?irdA?iai iA?gyventas. Anapus A?odA?iA? ai??i?? nAi??dienos kritikai pasakytA? ai??ztarp A?odA?iA?ai??? ai??i?? Brazaitis jauA?ia atsiveriant kitokA? pasaulA? nei mums paA?A?stama patirtis. Apibendrinant pasakytina, kad jo kritika, bAi??dama lanksti, pliuralistinAi??, tarpdalykiA?ka (avant la lettre) dAi??mesA? sutelkia A? bendruomeninA? A?mogA? santykyje su kitu, su gamtiniu ir antgamtiniu pasauliu, su dievybe. Jos patraukliausia savybAi?? turbAi??t bus A?i ai??i?? sugebAi??jimas parodyti, kas yra literatAi??ra, ir pagal kokius dAi??snius kasdieniai A?odA?iai virsta estetiniu objektu.

Ne kitoks Brazaitis mus pasitinka A?urnalistikos darbuose ai??i?? plataus akiraA?io, gerai informuotas, akylus visuomeninio ir politinio gyvenimo stebAi??tojas, ne teoretikas, bet pedagogas, linkAi??s kalbAi??ti paprastai ir be arogancijos. Jis lengvai pereina nuo vienos temos prie kitos, svarsto aktualius dienos klausimus, siAi??lo reformas, kuriA? nepavadinsi nei praeities nostalgija, nei penkmeA?io planu, nei ateities vizija. Per stiprus buvo BrazaiA?io ryA?ys su gyvenamuoju laiku, kad pasinertA? abstrakcijose. Jam rAi??pAi??jo A?i diena ir realiA? galimybiA? laukas virA? duotybAi??s, darbas A?ia ir dabar, neiA?leidA?iant iA? akiA? tikslo brandinti Vasario 16-osios LietuvAi??. Ai??ia prame jis buvo patriotas, nuosaikiai dA?iaugAi??si kiekvienu A?ingsniu link tobulesnAi??s valstybAi??s, bet A?tariai A?iAi??rAi??jo A? aukA?tAi??sias idAi??jas. Geras pavyzdys A?ia bAi??tA? tautiA?kumas, viena svarbiA?jA? BrazaiA?io vertybiA?. TautiA?kumo arba lietuviA?kumo jis nemenkino, bet vengAi?? jA? suabsoliutinti, perspAi??damas, kad lietuviA?kumas tAi??ra ai??zmaA?utAi?? [ai??i??] pasaulAi??A?iAi??ros dalelAi??ai???. TodAi??l jA? reikiAi?? atsverti dAi??mesiu kitoms tautoms ir jungti A? bendrA? vertybiA? visumAi??: ai??z[ai??i??] lietuviA?kumo stiprinimas turi eiti sykiu su idealistinAi??s pasaulAi??A?iAi??ros A?diegimu [ai??i??] tik idealistinAi??s pasaulAi??A?iAi??ros plotmAi??je galima susirasti derami santykiai individui su tauta, tautai su kitomis tautomis [ai??i??] pavojinga iA?leisti iA? akiA? bendroji idealistinAi?? pasaulAi??A?iAi??ra nustatant savo santykius su kitomis tautybAi??misai???.

BrazaiA?io A?urnalistikos dAi??mesio centre ai??i?? A?mogus ir jo bendruomeniniai ryA?iai, tauta ir valstybAi??, mokslas ir mokyklA? reforma, demokratinAi??s vertybAi??s ir pilietiA?kumas, tradicija, ai??i?? pastaroji galbAi??t tik tiek, kiek susilieA?ia su dabartimi ir per kAi??rybAi?? gali bAi??ti ai??zstilizuojamaai??? ir taip pakeliama A? aukA?tesnA? lygmenA?. ValstybAi?? Brazaitis supranta kaip darniai (organiA?kai) veikianA?iAi?? pilieA?iA? (ai??zdalelyA?iA?ai???) visumAi??, kur kiekviena ai??zdalelytAi??ai??? suranda savo vietAi??. IA? esmAi??s tai nehierarchinis, nepatriarchalinis derinys ir nesuabsoliutinta valstybAi??. Kaip Brazaitis vengia iA?kelti tautiA?kumAi??, lygiai taip jis valstybAi?? subordinuoja pilieA?iui, pirmenybAi?? atiduodamas A?mogui, o nacistinAi?? ir komunistinAi?? sistemas iA?skirdamas kaip toliausiai nuAi??jusias valstybAi??s sudievinimo ir A?mogaus nuA?moginimo keliu. ai??zAsmens pirmenybAi?? ryA?iumi su valstybe [ai??i??] yra atrama visai BrazaiA?io veiklaiai???, ai??i?? teigia Antanas Maceina. PolinkA? vengti kraA?tutinumA? pastebime ir BrazaiA?io komentaruose apie pilietiA?kumAi??, nes ir A?ia galioja skirtingA? interesA?, tautos (valstybAi??s) ir pilieA?iA?, derinimo principas:Ai??ai??zPagarba tautai ai??i?? bAi??tinybAi??, kraA?tutinis individualizmas nepageidautinasai???. Lietuvius Brazaitis priskiria prie individualistA?, stipriau jauA?ianA?iA? savo, o ne bendruomenAi??s interesus ir todAi??l stokojanA?ius pilietiA?kumo, BrazaiA?io A?odA?iais, socialinAi??s sAi??monAi??s ar socialinAi??s etikos, kartais apibAi??dinamos kaip estetinAi?? savybAi??. TodAi??l galime iA?vesti paralelAi?? tarp A?ios ai??zestetinAi??sai??? vertybAi??s saistomo pilieA?io ir raA?ytojo. RaA?ytojas raA?o kAi??rinA?, o pilieA?iai kuria valstybAi??. Ir vienur, ir kitur atsiranda A?mogaus kuriamoji galia. Per kAi??rybAi?? literatAi??roje pasaulis perkeiA?iamas A? estetinA? objektAi??, per kAi??rybAi?? pilietiA?kumo prasme A?mogus keiA?ia save ir kuria politinAi?? bendruomenAi??. Taigi valstybAi?? ne duota, o pilieA?iA? sukuriama, o tai suponuoja ir galiAi??, ir norAi?? save bei savo bendruomenAi?? A?sivaizduoti kitaip ai??i?? kaip politinA? junginA?. Gal per daug nesuklysiu sugretindama BrazaiA?io mintis su Benedicto Andersono A?sivaizduojamA? bendruomeniA? konceptu. Individas ir jo galia kurti, bendruomenAi?? ir valstybAi?? (tauta) ai??i?? trys pakopos pakeliui A? savimi pasitikinA?iAi??, demokratiA?kAi?? valstybAi??.

Ne vienas BrazaiA?io apmAi??stymas apie pilietA? ir valstybAi?? aktualus ir Kovo 11-osios Lietuvai. Ai??siklausykime A? jo komentarAi?? apie verbalizmo ligAi??. ai??zJos simptomai ai??i?? didA?iausias noras kalbAi??ti, maA?iausia noro kitA? klausytiai???. Arba A? komentarAi?? apie polinkA? neigti, kritikuoti, o ne kurti, dAi??mesA? sutelkiant A? iA?orinAi??s formos dalykus. ai??zAi??tai gyvenimo keli fakteliai. Sugalvojam pavadinti tam tikros A?staigos virA?ininkAi?? direktorium. Negerai. Jau vadinam tarAi??ju. Pabodo. VAi??l oficialus A?sakymas ai??i?? vadinti direktoriumai???. Pasak BrazaiA?io, A?itokA? nesugebAi??jimAi?? paA?velgti giliau A? dalykA? esmAi?? apsprendA?ia ne lietuvio prigimtis, o jo situacija laike ir geografijoje, jo istorija, neleidusi lietuviui laipsniA?kai ugdyti savA? tradicijA? ai??i?? nei valstybiniame, nei vieA?ame gyvenime. TodAi??l valstybingumo stokAi?? Brazaitis gydo kompleksiA?kai, atkreipdamas dAi??mesA? A? bAi??tinybAi?? auklAi??tis ir siAi??lydamas plaA?iai aprAi??piantA? valstybingumo receptAi??. NepasitenkinimAi?? savimi ir savo valstybe jis perfrazuoja A? tokiAi?? pareigAi??: ai??zMums kaip tik reikAi??tA? auklAi??tis trejopam gyvenimui: individualiniam, visuomeniniam, politiniam. Visose trijose srityse lietuvis reikAi??tA? ne nustelbti, bet auklAi??ti. Reikia: 1. kad iA?augintume teisinAi?? sAi??monAi??, ai??i?? pagrindAi?? laisvai politiA?kai tvarkytis; 2. kad sudarytume tautos tradicijas,Ai??ai??i?? pagrindAi?? senosios kartos laimAi??toms vertybAi??ms prisiimti; 3. kad iA?plAi??totume kuriamAi??jAi?? iniciatyvAi??,Ai??ai??i?? pagrindAi?? naujoms vertybAi??ms laimAi??ti. Tada galAi??sime pateisinti savo egzistencijAi??ai???. Ai??i citata uA?sklendA?ia 1931Ai??m. raA?ytAi?? straipsnA? ai??zai??zEstetiA?kojiai??? tautA? charakteristikaai???. Ji labai graA?iai parodo sintetinanA?iAi?? BrazaiA?io mAi??stysenos galiAi??, sugebanA?iAi?? vienu sakiniu aprAi??pti teisinAi?? sAi??monAi??, tradicijAi?? ir A?mogaus kuriamAi??jAi?? galiAi??, kuri jA? pakelia virA? to, kas duota ar paveldAi??ta, A? aukA?tesnA? jo ir tautos (valstybAi??s) egzistencijos lygmenA?. Sakinys stilistiA?kai atbaigtas, suprantamas visiems. Pastebiu ir tai, kad jis nei smerkia, nei kaltina, nei piktinasi, nei siAi??lo utopines vizijas ar iA?reiA?kia nusivylimAi?? valstybe, bet telkia dAi??mesA? A? pilieA?io vaidmenA? valstybAi??je, pabrAi??A?damas, kas darytina ai??i?? auklAi??ti ir auklAi??tis.

Pasiremdama keliais neliteratAi??riniais straipsniais (raA?ytais iki 1941 m.), pieA?iu teigiamAi?? BrazaiA?io portretAi?? kaip atsvarAi?? kaltinimams. Portretas A?tikins tuos, kurie BrazaiA?iu tiki, o kitus jis A?skaudins ar A?pykins, mat apeinu jo vaidmenA? nacistinAi??s okupacijos metais. Kaip visuomenininkas ir literatas Brazaitis lengvai apibAi??dinama asmenybAi?? ai??i?? skaidri, humaniA?ka. Kaip Laikinosios vyriausybAi??s vadovas jis yra prasmuo, iA?kylantis virA? laiko ir todAi??l visados ai??zAi??kovos objektasai??? (Maceina): tai puolamas, tai gerbiamas, akimirkai iA?kilAi??s virA? kasdienos jis kasdienoje neiA?sitenka. Prasmuo Brazaitis buvo iki A?iA? metA? geguA?Ai??s 20-osios, toks jis yra ir A?iandien. Skirtumas tas, kad, perkeltas A? kitAi?? erdvAi?? ir kitAi?? laikAi??, perlaidotas su valstybine garbAi??s sargyba, jis provokuoja, todAi??l klausiama: ar jis buvo herojus? IA? vienos pusAi??s atsakoma faktais, iA? kitos ai??i?? deheroizuojanA?ia retorika. Brazaitis tampa kylanA?ios A?tampos taA?ku. Dar 1973 m. Maceina raA?Ai??, kad ai??zBrazaitis yra stovAi??jAi??s tokiame tautinAi??s mAi??sA? bAi??ties taA?ke, kuris tautos laisvAi??s atA?vilgiu buvo didA?iausios A?tampos akimirka. O tokiame taA?ke stovAi??jAi??s A?mogus nebegali grA?A?ti A? nepastebimAi?? kasdienAi??, kadangi ir anas taA?kas kasdienoje neiA?sitenkaai???. Ai??iAi?? didA?iausios A?tampos akimirkAi?? ai??i?? bAi??ties taA?kAi?? ai??i?? A?iandien prisimena BrazaiA?io gerbAi??jai ir jo menkintojai, tik turimi omenyje kiti A?vykiai ai??i?? nelygintini, bet susijAi?? laike ir erdvAi??je. Kalbama iA? skirtingA? perspektyvA?, kuriami du naratyvai apie BrazaitA?, teigiamas (nesakyA?iau, kad jis heroiA?kas), ir menkinantis. Ar esama treA?io kelio? Neseniai skaiA?iau pokalbA? su istoriku Vincentu Duclertu, kuris primena, kad tautos istorija nAi??ra monolitiA?ka, bet formuojasi per santykA? su kitomis tautomis ir su tautinAi??mis maA?umomis. Santykio idAi??ja man A?ia regisi esminAi??, nes per jAi?? iA?lieka du tautiniai pasakojimai, o ne vienas, daugumos ir maA?umos, abu jie turi teisAi?? A? savitAi?? naratyvAi??, nes jis ai??i?? laisvAi??s forma. Atsiranda galimybAi?? ir iA? vienos, ir iA? kitos pusAi??sAi??pasakyti ai??zpalaukai???, ai??zne taipAi??buvoai???. Brazaitis ai??i?? ne tas A?mogus, apie kurA? galima atsiliepti tik vienu A?odA?iu: blogu. Jo nei iA?brauksi iA? istorijos, nei iA?tremsi iA? valstybAi??s, nei jA? perskelsi pusiau A? valstybininkAi?? ir visuomenininkAi??-kritikAi??, nei nutylAi??si jo tarnystAi?? tautai ir valstybei. Ant jo peA?iA? uA?dAi??jAi?? didA?iAi??jAi?? dalA? atsakomybAi??s uA? HolokaustAi?? Lietuvoje, iA?moksime ne tAi?? istorijos pamokAi??. Ai??iandien Brazaitis palyginti neA?inomas (arba toks buvo iki geguA?Ai??s 20-osios), bet, manau, nAi??ra sunku jA? prikelti kaip pagarbos A?mogui, laisvAi??s ar laisvAi??jimo simbolA?.

Kaip artAi??ti prie jo kaip valstybingumo simbolio? Kaip surasti sakinA?, kuris aprAi??ptA? jA? visAi?? ir daugiau nei jA? (turiu omenyje maA?umos ir daugumos naratyvus). Ir A?iuo atveju galioja ne vienas visiems privalomas, vienas ir tas pats A?sitikinimas, virstantis etiniu imperatyvu, bet atvirumas. Pirma atvirumas, po to etinis imperatyvas, pirma dar vienas A?vilgsnis A? konkreA?ius to meto istorinius A?vykius, pirma sutarimas, kad nekalbAi??sime atsietai nuo A?vykiA? aplinkybiA?, kad analogijas iA?keisime A? platesnAi??s apimties palyginimus, kad neapeliuosime A? praeities faktA? bei procesA? ar kitA? valstybiA? autoritetAi??, bet ai??i?? mAi??stysime. Pirma atskirti, kas yra tikra, o kas retorika, ir pasakyti, kad BrazaiA?io ir Laikinosios vyriausybAi??s veikla atsirado kaip reakcija A? sovietinAi??s okupacijos terorAi?? ai??i?? areA?tus, tardymus, masinA? trAi??mimAi??, sugriautAi?? valstybAi??. Ai??ia prasme jAi?? inspiravo moralinis imperatyvas, o ne svarstymai Berlyne.

Esu iA?eivAi??. SAi??jAi??dA?io laikotarpA? stebAi??jau iA? atokiau ir neiA?gyvenau to laisvAi??s (ir baimAi??s) jausmo, kurA? anuo metu patyrAi?? sAi??jAi??dieA?iai. Prisimenu 1941 m. birA?elio 22 d., bet tai tik vaikiA?kas prisiminimas be simbolikos ir be moraliniA? imperatyvA?. BrazaiA?io perlaidojimo savaitAi?? pirmAi?? kartAi?? Lietuvoje pajutau aplink mane besikaupianA?ius perspAi??jimusAi??ai??i?? netark A?odA?io,Ai??A?itoj erdvAi??j negalima, nevalia kalbAi??ti! KitokiAi?? tylAi?? ai??i?? mintis sukaupianA?iAi??, jas pakelianA?iAi?? ai??i?? pajutau A?iAi??rAi??dama dokumentinA? filmAi?? apie BrazaitA? ai??zPasilikau gyvenimo paraA?tAi??jai???, jAi?? ypaA? pajutau apeigose Kristaus PrisikAi??limo baA?nyA?ioje, be fanfarA? ir daugybAi??s skardA?iA? trimitA?; atradau jAi?? ir tame laikinumo kode, kurA? man reiA?kia Lietuvos laikinoji vyriausybAi??, ai??i?? ne tobula ar pastovi konstitucine prasme, ne laisvAi??s pilnybAi??, bet akimirkAi?? iA?gyventas pakeliantis, A?pareigojantis laisvAi??s siekis. Jo taip pat neiA?trinsi nei iA? atminties, nei iA? istorijos. Laikinumo kodas mane sugrAi??A?ina ir A? A?inojimAi??, kad maA?umos bendruomenei ai??i?? A?ydA?, lietuviA? ir nelietuviA?, birA?elio 23-oji asocijuojasi su A?udyniA? pradA?ia.

Malonus Nerijau, laiA?ke apraA?iau savo A?spAi??dA?ius ne todAi??l, kad jauA?iu atradus visAi?? tiesAi??, bet todAi??l, kad JAi??s praA?Ai??te. Duris palieku atviras kitokiems apmAi??stymams.

Ar radau tAi?? sakinA?, kuris aprAi??ptA? visAi?? BrazaitA? ai??i?? A?mogA? ir prasmenA??

Skaidau A?imtmeA?ius filosofA?, antropologA?, literatA? tyrinAi??tAi?? atpirkimo oA?io metaforAi?? (kadaise paprotA?). Ji labai daug pasako apie bAi??tinybAi?? gydyti traumas. Bet traumos kartais gydomos jas atiduodant kitam asmeniui.

no1 online pharmacy.

2012-06-20, mAi??nuo po BrazaiA?io perlaidojimo