Laudatio enciklopedininkui Gustavui

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS: Alvydas Jokubaitis
DATA: 2012-03

Laudatio enciklopedininkui Gustavui

Alvydas Jokubaitis

PradAi??ti noriu nuo pasiaiA?kinimo: garbAi?? tarti pagiriamajA? A?odA? GailiA? klano premijos A?teikimo proga man suteikta tik todAi??l, kad esu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybos narys.

IA? visA? kultAi??ros bruoA?A? man labiausiai patinka tai, kad A?monAi??s garsiai nesako to, kAi?? galvoja. Tikiuosi, kad pasisakAi??s apie priklausomybAi?? LRT Tarybai, neiA?girsiu ko nors nemalonaus. Tam tikruose sluoksniuose LRT Taryba yra tapusi kritikos objektu, panaA?iai kaip ir pati LRT. Vos tik kokA? nors dalykAi?? pavadiname ai??zvisuomeniniuai???, pilieA?iai pradeda jo tvarkytojus A?A?eidinAi??ti. Tai vienas nemaloniausiA? demokratinAi??s visuomenAi??s bruoA?A?. PilieA?iai maA?ai A?ino tikrAi??jAi?? dalykA? padAi??tA?, bet jauA?iasi turintys teisAi?? moralizuoti. DemokratinAi??s visuomenAi??s pilieA?iai save vadina kvailiais, kai po rinkimA? prabAi??ga metai ir jie nusivilia savo paA?iA? iA?rinktais atstovais, bet ir toliau kartoja posakA? vox populi, vox dei, t. y. jauA?iasi kaip dievai. Tai demokratijos iracionalumo A?enklas ir paradoksas.

Kadangi be narystAi??s LRT Taryboje dar esu filosofijos dAi??stytojas Vilniaus universitete, A? Audriaus Rakausko, daugumai paA?A?stamo kaip Gustavas, kAi??rybAi?? noriu paA?velgti iA? filosofinAi??s perspektyvos. Tai leidA?ia daryti enciklopedinis, t. y. mokslinisAi??A?vieA?iamasis laidos pobAi??dis. Enciklopedija yra ApA?vietos filosofA? sumanymas ir iA?radimas. Voltaireai???as ir Rousseau A?iandien pasakytA? daug graA?iA? A?odA?iA? apie Gustavo enciklopedijAi??. Jie norAi??jo apA?viesti suaugusiA? A?moniA? protus, o Audrius Rakauskas A?viesAi?? kuria jaunA? A?moniA?, kurie daA?niausiai vadinami ai??zvaikaisai???, galvose. Kai istorikai po keliA? deA?imtmeA?iA? bandys paraA?yti knygAi?? ApA?vietos idAi??jos Lietuvoje, XX a. pabaiga ai??i?? XXI a. pradA?ia, jie bAi??tinai turAi??s paminAi??ti GustavAi?? ir profesoriA? KalAi??dauskAi??. Ai??ie enciklopedininkai stos A? vienAi?? gretAi?? A?alia Bumblausko, Kazlausko ir Donskio.

Ai??A?kart sAi??moningai apie televizijAi?? ir GailiA? klano premijos laureatAi?? nekalbAi??siu biurokratine ai??i?? pinigA?, ekonomikos ir vieA?ojo administravimo ai??i?? kalba. Lietuva per dvideA?imt metA? tapo teisininkA?, vadybininkA? ir vieA?A?jA? ryA?iA? specialistA? A?alimi. Martynas Liuteris savo sAi??nui sakAi??: ai??zJei tu panorAi??tum tapti teisininku, ko gero, tave pakarA?iauai???. DidA?iausia dabartinAi??s Lietuvos tAi??vA? svajonAi?? ai??i?? kad jA? vaikai taptA? teisininkais, vadybininkais ir verslininkais. SiAi??lau trumpam pabAi??gti nuo A?ios keistos svajonAi??s. Kaip LRT Tarybos narys A?inau, kiek pinigA? A?iai organizacijai skyrAi?? vyriausybAi??, galiu diskutuoti apie audito iA?vadas ir reklamos pajamas. TaA?iau apie tai dabar nepasakysiu nAi?? A?odA?io. Ai??iandien susirinkome kalbAi??ti apie visai kitus dalykus. Mes susirinkome pagerbti dvasios, talento ir vaizduotAi??s A?mogaus.

Norint suprasti Audriaus Rakausko nuopelnus, bAi??tina suprasti dabartinA? televizijos pasaulA?. UA?duokime sau filosofinA? klausimAi??: ai??zKas yra televizija?ai??? IA?kart bAi??tina pasakyti nemaloniAi?? pastabAi?? ai??i?? tai rimtai kAi??rybai maA?ai tinkama institucija. Koks nors kamalduliA? vienuolis apie prabAi??gusius vienerius savo gyvenimo metus nesunkiai gali pasakyti, kad neA?vyko nieko A?simintina. Ai??is pasakymas neA?sivaizduojamas televizijos pasaulyje. Televizijos laidA? kAi??rAi??jai nuolatos ieA?ko naujienA?. Net ir jeigu iA? tikrA?jA? neA?vyko nieko nauja, jie turi vaizduoti, kad pavyko surasti kaA?kAi?? nauja. Kai susiduriame su tikAi??ru objektu ar A?vykiu, jie atrodo maA?iau svarbAi??s, negu pateikiami televizijoje.

Televizija A? mAi??sA? namus atneA?a ne tik laidas, bet ir tam tikrAi?? pasaulio sampratAi??. Tai naujienomis ir trumpalaikAi??mis pramogomis grA?stas pasaulis. Viskas, kAi?? palieA?ia televizija, tampa naujiena ir pramoga. UA? perdAi??tAi?? susiA?avAi??jimAi?? naujienomis televizijos A?monAi??s priversti mokAi??ti didelAi?? kainAi?? ai??i?? jie slidinAi??ja A?vykiA? pavirA?iumi. Televizijos A?monAi??s pasmerkti skubAi??ti, nervintis, tuA?A?iai plepAi??ti, provokuoti ir intriguoti. Net doriausieji, garbingiausieji ir kilniausieji jA? greitai susitepa sensacijA? vaikymusi ir apsimestinAi??mis emocijomis. Televizija panaA?i A? greito maisto restoranAi??. Jos A?monAi??s kepa duonAi?? kasdieninAi??. Mums visiems reikia duonos, taA?iau kas iA? mAi??sA? prisimename A?iandien ryte valgytAi?? duonAi???

Neabejoju, kad televizijoje yra daug talentingA? A?moniA?. TaA?iau televizija paA?ia savo sAi??ranga yra mechaniA?ka, sekli ir pasmerkta pavirA?utiniA?kumui bei lAi??kA?tumui. PaA?velkime A? televizijos laidA? estetikAi??. Ji maA?ai jaudina vaizduotAi??, yra atsibodusi, atsaini, truputA? saldoka ir neturi to, kAi?? meno A?monAi??s vadina ai??zkatarsiuai???. Visa tai sakau tik tam, kad geriau pamatytume Gustavo enciklopedijos iA?skirtinumAi?? ir nuopelnus. Audriaus Rakausko talentas rodo, kad televizija nAi??ra pasmerkta vaikytis pigiA? naujienA?, kurti lAi??kA?tas pramogas ir A?viesti A?moniA? protus silpnos A?tampos lemputAi??mis. Gustavo enciklopedija iA?vengia lAi??kA?tumo. Tai nepaprastai daug masinAi??s kultAi??ros laikais. Ai??iandien net filosofija tampa lAi??kA?ta.

Kai pirmAi?? kartAi?? pamaA?iau Gustavo enciklopedijAi??, pagalvojau ai??zskoninga, savita ir nenuvalkiota. A?ymiai daugiau, negu Lietuvos televizijA? vidurkisai???. Be to, A? galvAi?? atAi??jo mintis: ai??zgaila, kad laida skirta vaikamsai???. Tai buvo politiA?kai nekorektiA?ka mintis. Kaip LRT Tarybos natys turAi??jau pagalvoti kitaip: ai??zgeriausios televizijos laidos turi bAi??ti skirtos vaikamsai???. Kadangi pirmAi??kart susidAi??rAi??s su Gustavo enciklopedija, aA? to nepagalvojau, tai dabar A?iAi?? mintA? noriu dar kartAi?? pabrAi??A?ti ai??i?? ai??zgeriausios laidos turi bAi??ti skirtos vaikamsai???. Mes turime vienAi?? gerAi?? lietuviA?kAi?? enciklopedijAi?? suaugusiems, vadinamAi?? BosAi??tono enciklopedijos vardu. Mes taip pat turime vienAi?? gerAi?? televizijos enciklopedijAi?? vaikams, vadinamAi?? Gustavo enciklopedijos vardu.

Tai, kas A?iandien vyksta Lietuvos televizijA? pasaulyje, suprasti padeda rusA? raA?ytojas Fiodoras Dostojevskis, jo romano Broliai Karamazovai dalis, pavadinta ai??zDidysis inkvizitoriusai???. Televizijos A?monAi??s prieA? dvideA?imt metA? norAi??jo laisvAi??s, taA?iau gana greitai paaiA?kAi??jo, kad jie nemaA?iau nori duonos. DidA?iojo inkvizitoriaus A?odA?iais, ai??zgeriau padarykite mus vergais, bet papenAi??kite musai???. KomercinAi??se televizijose A?iandien dirba A?moniA?, pasiA?yminA?iA? A?vairiais talentais, bet jie gamina tik jA? A?eimininkus ir juos paA?ius papenAi??ti galinA?iAi?? produkcijAi??. Jie A?ino, kad Rembrandtas aukA?A?iau negu Vilniaus parduotuviA? vitrinA? langai, taA?iau savo darbais kreipia A? parduotuviA? vitrinas, o ne A? Rembrandto pusAi??.

LRT iA?laisvina nuo A?ios kapitalistinAi??s visuomenAi??s prievartos ir susvetimAi??jimo. TaA?iau jos A?monAi??s susiduria su kita Dostojevskio apraA?yta problema. Ivano Karamazovo A?odA?iais, jie nusilenkia tam, ai??zkas neginA?ijama, surasta ir kuo visi tikiai???. Net visuomeninis transliuotojas A?iandien gali nesunkiai pavirsti A? fabrikAi??, gaminantA? plataus vartojimo prekes, o ne kAi??rinius, sugebanA?ius keisti A?moniA? moralinAi?? savivokAi??.

Ai??ie A?odA?iai netinka Gustavo enciklopedijai. AudAi??riaus Rakausko laida keiA?ia vaikA? supratimAi??. Vaikai mokomi bAi??ti kAi??rybiA?ki, A?aisti, fantazuoti, gaminti maistAi?? ir susiliesti su kaA?kuo rimtu bei svarbiu. DidA?ioji televizijos drama A?iandien yra ta, kad jos A?monAi??s priversti vaikytis pigiA? naujienA? ir pramogA?. Televizija pradeda nematyti gilesniA? dalykA?, apie kuriuos nuo seniausiA? laikA? kalbAi??jo filosofai, poetai, raA?ytojai, mokslininkai ir iA?mintingi kaimo A?monAi??s. DabartinAi?? televizija sunkiai suderinama su iA?mintimi. Tie, kurie nori sukurti filosofinAi?? televizijos laidAi??, nuo pat pradA?iA? yra pasmerkti nesAi??kmei.

Televizijoje gali bAi??ti tik vienas filosofiniA? laidA? tipasAi??ai??i?? laidos vaikams. Tik jiems televizija toliau iA?lieka stebukAi??lu. Vaikui pirmas jo pamatytas animacinis filmas yra toks pat stebuklas kaip Raudonosios jAi??ros prasivAi??rimas A?ydA? tautai. Blaiseai??i?? Pascalis galvojo, kad A? vaikus reikia A?iAi??rAi??ti kaip A? suaugusius. Jo A?odA?iais, ai??zvaikai iA?sigAi??sta iA?teplioto veido, nes jie tAi??ra vaikai, ai??i?? bet jei kas yra toks silpnas bAi??damas vaikas, kaipgi jis gali bAi??ti stiprus, kai iA?auga [...] veltui sakoma, ai??zpaaugo ai??i?? pasikeitAi??ai???. Jie tebAi??ra toks patai???. Pascalis klydo. Suaugdami vaikai keiA?iasi, ir ne A? gerAi??jAi?? pusAi??. TaA?iau kartu Pascalis buvo teisus. A?monAi??s niekada iki galo nesuauga. Tai rodo vienas Audriaus Rakausko eksperimentas.

PrieA? keletAi?? metA? Gustavas ir jo draugai iA?leido LieAi??tuvos tAi??kstantmeA?io enciklopedijAi?? DVD formatu. RomAi??nai sakAi??, kad tie, kurie neA?ino istorijos, yra vaikai. AudAi??rius Rakauskas tai dar kartAi?? A?rodAi?? ai??i?? jis lietuvius tautos tAi??kstantmeA?io proga prie istorijos sugrAi??A?ino vaikiA?kos animacijos kalba. Tai buvo labiausiai vykusi lietuviA? istorinio neraA?tingumo likvidavimo akcija. A?iAi??rAi??dami istorinAi?? Rakausko animacijAi??, mes suA?inojome daug naujA? dalykA?. Tarp jA? ir tai, kad Jonas BasanaviA?ius dainavo ne blogiau uA? OvidijA? VyA?niauskAi??. Net didA?iausi istorikai Rakausko animacijoje rado daugybAi?? anksA?iau nepastebAi??tA? faktA?. Tarp jA? ir tai, kad XV a. ai??zkryA?iuoA?iA? ordinoai??? magistras buvo panaA?us A? AdolfAi?? HitlerA?.

Gustavas suteikia ne tik dvasinio peno. Jis mus moko gaminti valgA? pagal Gustavo receptA? knygAi??. UA? tai jam noriu padAi??koti asmeniA?kai. Remdamasis jaunesniojo sAi??naus patirtimi, galiu pasakyti, kad tai vienintelAi?? pasaulyje kulinarijos knyga, pagal kuriAi?? kAi?? nors gamindamas gali iA? tikrA?jA? A?A? tAi?? pagaminti. Visos kitos kulinarijos knygos yra sugalvotos tik tam, kad A?mogus patirtA? eilinAi?? savo gyvenimo nesAi??kmAi??. Niekas nAi??ra taip nusmukdAi?? mano kaip tAi??vo autoriteto vaikA? akyse, kaip bandymas kAi?? nors pagaminti pagal kulinarijos knygAi??. NeapsikentAi?? mano kulinarinio neraA?tingumo, vaikai patys susirado Gustavo receptus ir pradAi??jo naujAi?? etapAi?? A?eimos virtuviniame gyvenime. Net giriamasis A?odis negali apsieiti be reklaminAi??s pauzAi??s ai??i?? visiems Lietuvos A?monAi??ms siAi??lau A?sigyti ai??zGustavo receptA?ai??? knygAi??.

Kalbant apie politinAi?? Audriaus Rakausko laidos reikA?mAi??, pirmiausia norAi??A?iau paminAi??ti jos nuopelnus cenzAi??rai. Taip, gerbiami susirinkusieji, jums nepasigirdo ai??i?? televizijos laidAi?? noriu pagirti uA? palankumAi?? cenzAi??rai. IA? vieno didA?iausiA? Lietuvos televizijA? ekspertA? Henriko JuA?keviA?iaus esu girdAi??jAi??s apie pinigA? kuriamAi?? televizijos cenzAi??rAi??. Ji atsiranda, kai televizijos laidos pirmiausia kuriamos buhalterijai. Ai??alia to, egzistuoja kita cenzAi??ra ai??i?? kAi??rybos cenzAi??ra. Audrius Rakauskas po GailiA? klano premijos A?teikimo tampa kanonizuotu autoriumi. Jis sukAi??rAi?? originaliAi?? televizinAi?? cenzAi??rAi??, kuria remsis daugybAi?? bAi??simA? laidA? vaikams kAi??rAi??jA?. Neabejoju, kad Audrius yra laisvas A?mogus, taA?iau manau, kad GailiA? premijAi?? jam reikia suteikti uA? cenzAi??rAi??. Jis nenori savo laidose matyti tam tikrA? dalykA? ir pergyvena dAi??l kAi??rybiniA? nesAi??kmiA?. Audrius Rakauskas yra talentingas savo paties cenzorius. Jis pats save apriboja ir varA?o. Ai??is jo savAi??s apribojimas ir suvarA?ymas yra jo kAi??rybinAi??s laisvAi??s pagrindas. Tegyvuoja kAi??rybinAi?? cenzAi??ra! GAi??da tiems, kurie jos nepaA?A?sta.

DaugybAi?? dabartiniA? televizijos laidA? laisvAi?? tapatina su kvailystAi??mis, pigiais juokeliais ir A?emesniAi??ja A?mogaus prigimtimi. Tai nebAi??dinga Gustavo enciklopedijai. Ai?? A?ios laidos puoselAi??jamAi?? sodAi?? neleidA?iama A?neA?ti menkaverA?iA? augalA?. KultAi??ra visada kuriama pagal sodA? auginimo modelA?. Lietuvos televizijA? soduose A?iandien nyksta kai kurios vertingos augalA? rAi??A?ys, sugebAi??jusios iA?likti net rAi??sA?iu sovietmeA?iu. A?velgiant iA? A?ios perspektyvos, bAi??tina pasakyti, kad Audriui Rakauskui pavyko sukurti graA?A? parkAi??. Tai neabejotinas Gustavo enciklopedijos nuopelnas Lietuvos sodininkystei ir parkA? kultAi??rai. Rakauskas nekopijuoja BBC teletabiA?, Holivudo mikimauzA?, rusA? ChriuA?os ir Filios ar lenkA? Lioleko ir Boleko. Gustavo enciklopedija turi savo nepakartojamAi?? stiliA?, manierAi?? ir A?odynAi??.

Gustavo enciklopedijos politinAi?? reikA?mAi?? sAi??lygoja tai, kad ji apsaugo vaikystAi??. Pokomunistinis dvideA?imtmetis iA? mAi??sA? visuomenAi??s atAi??mAi?? vaikystAi?? ir paauglystAi??. Ne iA? mAi??sA? vaikA?, bet iA? visuomenAi??s. Tai, kas Vakaruose brendo A?imtmeA?iais, mes turAi??jome A?sisavinti per keletAi?? deA?imtmeA?iA?. Gustavo enciklopedija rodo, kad ne tik atskiriems individams, bet ir visai visuomenei bAi??tina vaikystAi??. Mes visi iA? jos atAi??jAi??. TaA?iau iA? mAi??sA? visuomenAi??s buvo atimta teisAi?? A? ramA? vaikiA?kAi?? augimAi??. To neleidA?ia uA?mirA?ti Gustavas. Ai??iuo metu VakarA? filosofai A?rodinAi??ja, kad tikrovAi?? pakeitAi?? hipertikrovAi?? ir simuliakrai. Ai??ie postmodernAi??s filosofiniai argumentai nelieA?ia Gustavo enciklopedijos. Audriaus Rakausko televizijos laidos yra aukA?A?iau dabartiniA? VakarA? kultAi??ros raidos tendencijA?.

Dabar noriu kalbAi??ti kiek dramatizuodamas. Kai motinos gimdo vaikus, jos tiki, kad jie yra paA?aukti kAi??rybai, kad esama kai ko kilnesnio ir garbingesnio, negu mes matome iA? televizoriA? ekranA?. Vienas sunkiausiA? dabarties klausimA?: ai??zKodAi??l mes vaikams sakome, kad yra gAi??ris ir blogis, o tarpusavyje A?nekame, kad tai vien tik konvencijos ir reliatyvios savokos?ai??? ai??zGustavo enciklopedijaai??? ne tik perduoda A?inias vaikams, bet ir moko bendravimo bei charakterio savybiA?, kurias dar mAi??sA? seneliai vadino ai??zdorybAi??misai???. Tik A?iAi??rAi??damas A?iAi?? laidAi??, susimAi??sA?iau apie kai kuriuos svarbius politinio gyvenimo aspektus. KodAi??l mes balsuojame slaptai? Kaip galima visuomeninAi??s reikA?mAi??s dalykAi?? daryti slaptai? Atkreipkime dAi??mesA? A? vaikus ai??i?? jie nebijo balsuoti vieA?ai. SenovAi??s graikai ir romAi??nai balsavo vieA?ai, ir vaikams tai patinka daug labiau, negu dabartiniA? demokratA? slapukavimas. Lietuviai apie savo politinA? pasirinkimAi?? meluoja net praAi??jus trims minutAi??ms po balsavimo. Tai gerai A?ino sociologai.

Vaikai A?iandien yra tapAi?? vieninteliu rimtu moralAi??s filosofijos bastionu. Jie vieninteliai tiki gAi??riu ir blogiu. Suaugusieji kvailioja. Tai gerai rodo jA? poA?iAi??ris A? demokratijAi??. Tik A?iAi??rAi??damas Gustavo enciklopedijAi?? supratau, kokia kvailystAi?? yra vadinamasis ai??zelektroninis balsavimasai???. Gerbiami suaugusieji, kAi?? mes darome? PaaiA?kinsiu, kaip tai atrodo vaikA? akimis. Mes sakome, kad demokratija yra A?moniA? buvimo kartu forma, bet balsuoti uA? savo atstovus norime neiA?eidami iA? namA?, uA?sidarAi??, kaip internetu pirkdami batus ar marA?kinius. Tai akis badantis suaugusiA?jA? pasaulio prieA?taravimas. Mes norime bAi??ti kartu, bet viskAi?? darome, kad nebAi??tume kartu. Tai suaugusiA?jA? pasaulio kvailystAi??.

Ai??alia Gustavo enciklopedijos politiniA? nuopelnA? ir poveikio televizinei sodininkystei dar reikia paminAi??ti A?ios laidos nuopelnus pedagoginei minA?iai. Mes visi A?inome, kad auklAi??jimo uA?davinys ai??i?? apsaugoti vaikAi?? nuo pasaulio, o pasaulA? nuo vaiko. Vaikai nAi??ra suaugusieji, ir bAi??tent todAi??l jiems reikia sugebanA?iA?jA? A?vesti A? jA? pasaulA?. Ai??is pasaulis daA?nai bAi??na svetimas. TodAi??l reikia protingA? A?moniA?, mokanA?iA? A? jA? A?vesti. NAi??ra net menkiausios abejonAi??s, kad vaikai pakeis A?A? pasaulA?, ir to tikrai negaila. Daug svarbiau, kad jie prisiimtA? atsakomybAi?? uA? jA?. Tai nAi??ra garantuotas dalykas. TAi??vai A?iandien atrodo sutrikAi?? ir pasimetAi??. JA? iA?sigandusios akys sako: ai??zMes nesuprantame, kas A?ia vyksta, mieli vaikuA?iai, atstokite nuo mAi??sA?ai???. Ai??is sutrikimas gali tapti visai VakarA? kultAi??rai lemtingu dalyku. Gustavas ir jo draugai A?iandien kuria pasaulA?, kurA? prasminga tAi??sti toliau. Ai??i televizijos laida apsaugo, kad pasaulis nesugadintA? vaiko ir kartu deda pagrindus tam, kad uA?augAi??s vaikas nesunaikintA? pasaulio.

Televizija A?iandien tapo politikos, ekonomikos, vieA?ojo administravimo ir net prieA?gaisrinAi??s apsaugos objektu. TaA?iau neuA?mirA?kime svarbiausio ai??i?? ji negali be Shakespeareai??i??o, Kanto, Dostojevskio, Anderseno ar Miloso Formano. Televizija turi prisiliesti prie kai ko daugiau, negu vien tik politinAi??s diskusijos, kultAi??ros namai ar loterija. Ji turi kartkartAi??mis sugrAi??A?inti prie to, apie kAi?? kalbAi??jo vienas didA?iausiA? A?mogiA?kosios kAi??rybos ekspertA? ai??i?? apaA?talas Paulius iA? Tarso. Jis siAi??lAi?? nesekti paskui paskutines A?io pasaulio naujienas, bet pabandyti pasikeisti dvasia. Tai daug sunkesnis uA?davinys, negu suorganizuoti naujAi?? A?okiA? ar dainA? konkursAi??. Gustavo enciklopedija moko vaikus susirasti draugAi?? iA? A?moniA?, daiktA? ir minA?iA?. Tai pagrindinis kultAi??ringo A?mogaus sugebAi??jimas. Teisus Audrius SiauruseviA?ius sakydamas, kad televizija kaip niekas kitas apnuogina neperskaitytA? knygA? ir neapmAi??stytA? minA?iA? spragas. Vienas A?iauriausiA? dabartinio televizijos pasaulio reiA?kiniA? ai??i?? atviras mAi??gavimasis savo neiA?prusimu, nesivaldymu ir neiA?siauklAi??jimu.

Gustavo enciklopedija nAi??ra pasimAi??gavimo savo neiA?prusimu laida. Gustavas ir jo draugai nepataikauja vaikams, bet A?velniai ir ramiai primena, kad jiems reikAi??s ateiti A? ne visada malonA? suaugusiA? A?moniA? pasaulA?. Tai turi suprasti kiekvienas laidos vaikams kAi??rAi??jasAi??ai??i?? bAi??tina kalbAi??ti vaikams suprantama kalba, bet nesuvaikAi??ti, blogAi??ja A?io A?odA?io prasme. Didysis vaikA? privalumas yra tas, kad jie nesako tokiA? keistA? giriamA?jA? kalbA?, kaip A?i mano jums dabar pasakyta kalba. Jie elgiasi daug protingiau ai??i?? A?sijungia televizoriA? ir A?iAi??ri Gustavo encikAi??lopedijAi??. Tai geriausia, kAi?? gali pamatyti.

Kad nepergirtume dabartinio GailiA? klano premijos laureato, pabaigoje noriu priminti apie vienAi?? svarbiAi?? priklausomybAi?? ai??i?? ne Audrius Rakaustas sukAi??rAi?? GustavAi??, bet vaikai, kuriA? pasauliui mes visi kadaise priklausAi??me ir priklausome. SusiA?avAi??jimo pilnos vaikA? akys geriausiai rodo Gustavo enciklopedijos prasmingumAi??. Baigdamas savo giriamAi??jAi?? kalbAi??, noriu iA?reikA?ti viltA?, kad Audrius Rakauskas mus dar nustebins. TaA?iau jeigu to neatsitiks ai??i?? nieko tokio. Jis mus jau nustebino. AA?iAi?? jam uA? tai.