Laukiant ai??zDulkiA? ir A?vaigA?dA?iA?ai??? tomo

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2013-05

Laukiant ai??zDulkiA? ir A?vaigA?dA?iA?ai??? tomo

Viktorija DaujotytAi??

TodAi??l tikAi??k manim, lietuvi,
Kiek grynai tiesai reikalinga,
Bus mano pasaka tvarkinga…
ai??zDulkAi??s ir A?vaigA?dAi??s”
Poemos pratarmAi??

Ai??A? pavasarA? (geguA?Ai??s 2, sen. st. balandA?io 20) poetui Jurgiui BaltruA?aiA?iui ai??i?? 140 metA?. Jo sAi??nui, menotyrininkui Jurgiui BaltruA?aiA?iui ai??i?? 110. Jurgiai, JurginiA? laiko A?monAi??s, iA?skirtinai talentingi, savitA? charakteriA?, palikAi?? ryA?kiA? pAi??dsakA? A?vairiose kultAi??ros srityse, A?alyse, iA?laikAi?? intensyvA? tarpusavio bendravimo laukAi??. SAi??naus ai??zVisuotinAi?? meno istorija” dedikuota ai??zMano tAi??vui”. Abu ir ilsisi viename kape ParyA?iausAi??MontrougeAi??kapinAi??se, kartu su abiem BaltruA?aitienAi??mis ai??i?? ruse Marija ir prancAi??ze Helen. Tik prieA? porAi?? metA?, minint A?eslovo MiloA?o 100-Ai??sias gimimo metines, pasisekAi?? kapAi?? aplankyti. Prisiminiau Marijos BaltruA?aitienAi??s 1947 metA? laiA?kAi?? pusseserei N. Zabolotskai: ai??zDaA?nai bAi??nu kapinAi??se, jam daug atneA?a gAi??liA?. Jis ir A?ia sugebAi??jo priversti visus save mylAi??ti.” Marija BaltruA?aitienAi?? buvo giliai pajutusi, kad Jurgis pritraukdavo A?mones, kad visur rasdavosi daug juo pasitikinA?iA?, mylinA?iA?, norinA?iA? bendrauti, kalbAi??tis, dalytis sumanymais, planais. MAi??go ir mokAi??jo raA?yti laiA?kus, kuriais tarsi kompensuodavo savo tylumAi??, santAi??rumAi??, nekalbumAi??, atsiskleisdavo. Visada buvo A?monAi??ms palankus. Ir dabar veriasi dar neA?inotA? faktA? iA? BaltruA?aiA?io diplomatinAi??s tarnybos metA?, kiek daug A?dAi??ta pastangA? nuo raudonojo teroro gelbstint rusA? kultAi??ros A?mones, padedant iA?vykti.

Jurgio BaltruA?aiA?io A?imtmetis pasitaikAi?? gana sunkiu laiku ai??i?? 1973 metais. Kas buvo dar A?manoma 1967 ar 1969 metais (iA?leistos lietuviA? ir rusA? kalba paraA?ytos jo poezijos rinktinAi??s), 1973 jau buvo sunku padaryti. Ideologinis reA?imas (ypaA? po Romo Kalantos aukos) buvo sustiprintas, grieA?tai cenzAi??ruojamos ir poezijos knygos. Bet poeto A?imtmetA? buvo lyg ir nepatogu apeiti. Jau buvo specialistA?, ne tik besidominA?iA? Jurgiu BaltruA?aiA?iu, bet ir renkanA?iA? medA?iagAi??, laiA?kus, tyrinAi??janA?iA?: Vytautas Kubilius, Leonas Gudaitis, Juozas Tumelis, Tomas Venclova, Bronius VaA?kelis iA?eivijoje. 1968 metais ai??zPoezijos pavasaryje” buvo iA?spausdinta Lino Brogos vertimA?. Tada gal dar ir jis pats negalvojo, kad pajAi??gs iA?versti A? lietuviA? kalbAi?? visus rusA? kalba paraA?ytus A?io poeto eilAi??raA?A?ius. Sumuojant, kas iki A?iol padaryta Jurgio BaltruA?aiA?io labui, LinAi?? BrogAi?? tenka minAi??ti tarp pirmA?jA?. Ne tik dAi??l vertimA?, bet ir unikaliausios iA?tikimybAi??s, visad keliant poeto svarbAi??, reikA?mAi??. Prie baltruA?aitininkA? prisijungAi?? ir Laimonas Tapinas, didelAi??s eseistinAi??s studijos ai??zImk, klajokli, A?ibintAi?? vilties” autorius.
Nebuvo lengva ir rusA? kultAi??ros, literatAi??ros A?monAi??ms JurgA? BaltruA?aitA? A?statyti A? rusA? poezijos, ypaA? simbolistinAi??s, gretas. Ai??iandien BaltruA?aiA?iui skiriama vis daugiau dAi??mesio, sukurtas A?inomo kino reA?isieriaus Jevgenijaus Cymbalo filmas, domimasi laiA?kais, tikimasi juos parengti ir iA?leisti Lietuvoje. Maskvoje, Jurgio BaltruA?aiA?io namuose, rengiama jubiliejinAi?? konferencija ai??zSkudutA? ir lazdAi?? man davAi?? dangus” (eilAi??raA?A?io ai??zAlpiA? piemuo” frazAi??), kurioje dalyvauja rusA? ir lietuviA? literatAi??rologai.
ArtAi??jant Jurgio BaltruA?aiA?io A?imtmeA?iui, jau buvau apgynusi disertacijAi?? apie jo gyvenimAi??, estetikAi??, kAi??rybAi??. Buvau paveikta didA?iA?jA? kAi??rybiniA? aukA?tumA?, meno uA?mojA?, to, kaip arti BaltruA?aiA?io buvo ne tik rusA? menininkai, bet ir Henrikas Ibsenas, Augustas Strindbergas. ai??zLiteratAi??ra ir menas” uA?sakAi?? straipsnA?, skirtAi?? poeto jubiliejui. Prisimenu jo ai??zaukA?to stiliaus” pavadinimAi?? ai??i?? ai??zPoeto A?aknys ir atA?alos”. RAi??pAi??jo parodyti, kad Jurgis BaltruA?aitis kilAi??s iA? lietuviA?kA? A?aknA?, kad yra vienas tA? poetA?, kurie auginti Nemuno, Lietuvos gyvybAi??s arterijos. Ir kad Jurgis BaltruA?aitis yra darAi??s A?takAi?? lietuviA? poezijai, ypaA? simbolistinei, kad jo poveikA? yra pripaA?inAi?? Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas. Kad tradicija tebAi??ra gyvybinga ai??i?? turAi??jau galvoje, kad Jurgio BaltruA?aiA?io pAi??dsakA? yra iA? to paties kraA?to kilusiA? poetA? Jono JuA?kaiA?io, Aldonos PuiA?ytAi??s kAi??ryboje, kad A?iuo kAi??rAi??ju domisi Sigitas Geda. Deja, straipsnis laikraA?A?iui netiko. AiA?ku, nebuvo jis ir stiprus, bet supratau, kad labiau kliuvo nuostatos, vertinimas, kad pernelyg ai??zaukA?tinamas”, kad trAi??ksta kritiA?kumo.
Bet ir A?iandien, praAi??jus keliems deA?imtmeA?iams, ypaA? A?velgdama A? priekA?, kad netruks ateiti ir 150-osios metinAi??s, tebemAi??stau apie JurgA? BaltruA?aitA? aukA?tomis sAi??vokomis, taip ir neiA?siugdA?iau tada taip pageidauto kritiA?kumo. Matau didA? poetAi??, filosofinAi??s minties ir rimties, plaA?iA? ir giliA? kultAi??riniA? interesA?, daugelio to laiko Rusijos A?viesiausiA? protA? pokalbininkAi??, poezijos, muzikos, dailAi??s proverA?iA? bendrakeleivA?. Jis nuAi??jo kitu keliu nei tik deA?imA?ia metA? vyresnis Maironis, A?sisuko A? didesnAi??s kultAi??ros verpetus, tarsi nutolo nuo savA?jA?. Bet ir grA?A?o, grA?A?imAi?? A?tvirtindamas kaip svarbA? ontologinA? judesA?. Jurgio BaltruA?aiA?io lietuviA?koji lyrika, simboliniais ai??zAA?arA? vainiko”, ai??zAukuro dAi??mA?” pavadinimais, turi neA?kainojamAi?? vertAi??, pirmiausia pajaustAi?? ir iA?reikA?tAi?? Balio Sruogos.
AtidA?iai skaitant JurgA? BaltruA?aitA?, gali iA?kilti tokia mintis: o jeigu tai tiesa, ir A?is asketiA?kas A?odA?io menas nAi??ra tik kAi??ryba? Klausdami, kas yra poezijos tiesa, A?iuo atveju negalAi??tume pasikliauti teoriniais A?inojimais (ar tik iA?vedA?iojimais), leidA?ianA?iais kalbAi??tiAi??aplinkui. A?velgiant A? Jurgio BaltruA?aiA?io poezijAi?? kuo tiesiau, reikia sutikti, kad ji yra vidinAi?? gyvenimo forma, vidinio patyrimo praneA?imai skaitantiems. Ir mintis iA? poemos ai??zDulkAi??s ir A?vaigA?dAi??s” pratarmAi??s apieAi??grynAi?? tiesAi??Ai??atrodo svarbi. Liudijimai iA? gyvenimo, kurisrodAi??si, reiA?kAi??siAi??tokiomis bAi??senomis, jautimais, iA?gyvenimais, mintimis, tokiu kalbAi??jimu, aiA?kinanA?iu pasaulA? ir savo santykA? su juo. Mintis, kuri siekiasi A?odA?io,Ai??minties mAi??stymas, ribiniA? situacijA? jutimas ai??i?? iA?skirtinAi?? intelektualinAi?? Jurgio BaltruA?aiA?io aistra. StovAi??ti prie bedugnAi??s, ilgAi??tis A?vaigA?dA?iA? paslapties, mirties artume jausti begalinA? gyvenimo dA?iaugsmAi??, bAi??ties jAi??roje kliautis minties bure, A? maA?Ai?? A?iedAi?? uA?siA?iAi??rAi??ti iki praregAi??jimo; BaltruA?aitis mAi??stAi?? jutimais ir juto mAi??stymu. EilAi??raA?A?ius jis raA?Ai?? kaip mAi??stymo regAi??jimus, kaip vidinAi??s bAi??ties pavidalus. IA? vienos kalbos perAi??jo A? kitAi?? kalbAi?? grA?A?damas, bet ir likdamas tame mAi??stymo ir jautimo kontinuume, kuris nekinta, neslAi??gsta, nesenka. Poezija yra reikA?miA? ir prasmiA? perkAi??limo menas; bAi??senos, daiktai, reiA?kiniai, gamtos vaizdai yra saistomi ryA?iA? irAi??atitikmenA?. BaltruA?aiA?io eilAi??raA?tis prasideda bAi??senoje ai??i??Ai?? dirvoje, A? kuriAi?? nukrenta grAi??das ar tik atsitiktinai vAi??jo uA?neA?ta sAi??kla; jos galia yra iA?didinama vaizduotAi??s ir jausmo; jausmo negalima iA?galvoti, jis yra gilusis A?mogaus patyrimas. Giliuoju patyrimu susitinkama su amA?inaisiais A?mogaus bAi??ties klausimais. Susitikimai yra lieptai, tiltai, vidinAi??s kalbos erdvAi??s ir ertmAi??s, kuriose formuojasi metaforos. Ir tos, kuriomis Jurgis BaltruA?aitis pavadino savo poezijos knygas, dedikuotas A?monai Marijai.
Jurgio BaltruA?aiA?io esmAi?? teisingai apA?iuopta Lino Brogos, ne kaip tyrinAi??tojo, o kaip vertAi??jo ir suinteresuoto skaitytojo: poeAi??to lyra, ai??zskelbianti tikAi??jimAi?? bAi??timi, kelia ir guodA?ia tuos, kurie dar neapkurto dvasios A?auksmui” (ai??zKaip verA?iau BaltruA?aitA?”).
Ai??iandien jau nesunku sutikti, kad Jurgis BaltruA?aitis stovi A?alia Kristijono DonelaiA?io, Maironio, A?iurlionio, Oskaro MilaA?iaus, Vinco MykolaiA?io-Putino, A?eslovo MiloA?o. Ir jA? datos daugeriopai susipynusios, tos paA?ios dvasinAi??s erdvAi??s bendrakeleiviA?. 1911 metais mirA?ta A?iurlionis, gimsta MiloA?as, iA?eina pirmoji Jurgio BaltruA?aiA?io knyga rusA? kalba (ai??zZemnyje stupeni”), pasirodo pirmosios Putino publikacijos. Lyg viena po kitos atsiveria tik poezijos regimosAi??kitos erdvAi??s.
Dar A?A? pavasarA? turAi??tume sulaukti Jurgio BaltruA?aiA?io tomo ai??zDulkAi??s ir A?vaigA?dAi??s” savo keliAi?? pratAi??sianA?ioje ai??zLietuviA? literatAi??ros lobyno” serijoje. Tai turAi??tA? bAi??ti A?io poeto lemties sutvirtinimas, lyg galutinai pasiekta vieta lietuviA? literatAi??roje.