Laukiant pavasarinio lietuviA?kos muzikos potvynio

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??RAi??ta GaidamaviA?iAi??tAi??
DATA: 2012-01

Laukiant pavasarinio lietuviA?kos muzikos potvynio

RAi??ta GaidamaviA?iAi??tAi??

Muzika yra gyvoji A?monijos istorija, kuria pasitikime,

nes jos kalba susijusi su mAi??sA? iA?gyvenimais.

Elias Canetti

PrieA? gerus dvideA?imt metA? atrodAi??, kad prisiminsime kiekvienAi?? iA? tA? dienA? ai??i?? dAi??l viltingo jaudulio, vis naujos patirties, atsiverianA?iA? neA?tikAi??tinA? galimybiA?, ypatingo ryA?io tarp A?moniA?, susitelkusiA? A? vieningAi?? bendruomenAi??. Bet A?vykiai klostAi??si taip sparA?iai, euforija sluoksniavosi pramaiA?iui su kartAi??liu, atradimai ai??i?? su netektimis, kad tiesiog svaigome ir sielvartavome, o vertingA? to laiko dokumentA? beveik niekas nekaupAi??, atrodAi??, atmintis savaime viskAi?? iA?saugos. TodAi??l dabar, kai suabejojAi?? atminties galia norime pasitikrinti, nelabai rasime kur.

Savus autentiA?kus potyrius atmieA?Ai?? vis sunkiau aprAi??piamas globalios informacijos srautas, kiekvienas turAi??jo tAi?? naujAi?? bAi??klAi?? suvokti, kad susigaudytA? ir apsisprAi??stA?, kaip gyvens toliau. ReikAi??jo atgauti orumAi?? ir A?emAi?? po kojA?. SkubAi??jome mokytis kalbA?, perprasti moderniausias technologijas, atsirinkti, su kuo mums pakeliui. Tie, kas dalija svetimA? valstybiA? vizas, greitai leido A?sitikinti: uA?sienyje niekas nedA?iAi??gauja dAi??l fakto, kad pasaulis nuo A?iol atviras ir mums. Vis dAi??lto lietuviai, suvokAi??, kad nevarA?omai gali atsidurti netikAi??A?iausiose A?emAi??s vietose, gausiai ai??zpasisAi??joai??? po visus kontinentus. Gal kada nors vAi??l ateis laikas Ai??iaurAi??s Jeruzalei susirinkti savo vaikus? Bet kol kas naujosios kartos emigrantai mokosi gyventi svetur. Tarp jA? nemaA?ai ir menininkA?, kurie savo menines vizijas bando ai??zuA?grAi??dintiai??? rinkos A?aizdre.

Dalis atsispyrusiA?jA? emigracijos pagundai neA?stengAi?? susitaikyti su intensyvAi??janA?io gyvenimo spaudimu, su ai??zkietosai??? realybAi??s grimasomis. Daug kAi?? iA?muA?Ai?? iA? vAi??A?iA? dvejopas kAi??rAi??jA? ai??zreitingA?ai??? pasikeitimas ai??i?? iA? pradA?iA? atrodAi??, kad kAi??rybos riteriai par excellence susikeitAi?? vietomis su oficialiAi??ja sovietine meno nomenklatAi??ra, bet A?i, kuriam laikui kiek pritilusi, netrukus vAi??l Ai??mAi??si ai??zvadovaujamojo vaidmensai???. Dar vienAi?? smAi??gA? sudavAi?? maskultAi??ros cunamis. Ar akademinAi?? muzika tapo maA?iau elitiA?ka negu buvo, sunku iA?matuoti, bet kad popsas iA?tvino be ribA?, matyti plika akimi. Ar tie autoriai, kurie persiAi??mAi?? rinkodaros strategijomis, nebus priversti nuolankiai bAi??gti paskui jas? Kad ir kaip bAi??tA?, suvokti naujus dAi??snius, verA?ianA?ius menAi?? tapti kultAi??ros industrija, pavyko nelengvai ir ne visiems.

Ai?? klausimAi??, kokie reiA?kiniai galAi??tA? bAi??ti laikomi tarpiniais, pereinamaisiais, o kurie rodo, kad kultAi??ros vaidmuo ir vieta radikaliai pasikeitAi??, turbAi??t bus atsakyta kada nors vAi??liau.

Kol kas utopiA?ka tikAi??tis, kad lietuviA? muzikos vaidmuo bAi??tA? ne toks niA?inis. Gal taip yra ne vien todAi??l, kad mAi??sA? tiek maA?ai, kad trAi??ksta tradicijA? ir iA?prusimo, bet ir todAi??l, kad muzika nebepatenkina to dvasinio poreikio, kuris nuo seno su ja siejamas? Dabarties realizmas kiek kitoks ai??i?? daA?nai tenka pripaA?inti tiek dvasinA? skurdAi??, tiek kompetencijos stokAi??.

ValstybAi??s tarnybos, tiek kaltintos, kad daro ne tAi?? ir ne taip, didA?iAi??jAi?? sprendimA? dalA? stengiasi perduoti visuomeninAi??ms taryboms. Bet daugelis vyresnAi??s kartos menininkA? vis dar yra A?sitikinAi??, kad kaA?kas (valstybAi??, ministerija?) turAi??tA? uA?tikrinti tai, kas laikytina visuotiniu vieA?uoju gAi??riu.

NepriklausomybAi??s prieA?auA?ryje visu rimtumu uA?simota rengti KultAi??ros kongresAi?? ai??i?? atrodAi??, jei viskAi?? teisingai A?vardysime, svajonAi??s greitai taps realybe. O minint dvideA?imtAi??sias NepriklausomybAi??s metines daug kalbAi??ta apie kultAi??ros politikos kaitos gaires. Tai rodo, kad nevaisingAi?? kultAi??rinA? romantizmAi?? pagaliau bandoma ai??zA?A?emintiai??? ir ieA?koma racionalesniA? sprendimA?. Tie 20 metA? uA?gesino kai kurias, pripaA?inkime, naivokas viltis, A?liejo sveiko skepticizmo, bet ir iA?mokAi?? suvokti savo atsakomybAi??.

LaisvAi??s siekis neatsiejamas nuo A?mogaus prigimties. Menininkai tAi?? ypaA? gerai A?ino, ne veltui tiek daug laisvA?jA? profesijA? A?moniA? A?sitraukAi?? A? SAi??jAi??dA? ir palaikAi?? pirmuosius kaitos A?ingsnius. Bet ir nusimetus svetimA?jA? panA?ius nevalia sustoti, nes vidinis iA?silaisvinimas vyksta nepaliaujamai.

Muzika, nors turi profesinAi?? autonomijAi??, pastaraisiais deA?imtmeA?iais patyrAi?? didelAi?? tiek kitA? kraA?tA?, tiek kitA? menA? A?takAi??. Mes per tAi?? laikAi?? taip ir neatsakAi??me A? klausimAi??, ai??zkuo paverA?ia kultAi??rAi?? multikultAi??riA?kumas?ai???1 O gal tiesiog bijome iA?girsti atsakymAi??, nes jis dar uA?uomazgoje pakirstA? mAi??sA? uA?mojus? Menas nepaiso sienA?, jam visas pasaulis yra be ribA?, taA?iau sAi??lyA?iai ne tik praturtina, jie gali sukelti ir vertybinAi?? sumaiA?tA?. O gal pavieniai autoriai jau yra pajAi??gAi??s atsispirti globalizacijos gundymams? Gal A?manoma susikurti naujAi?? tapatybAi??, kuri nesikirstA? su europietiA?kAi??ja, bet iA?saugotA? tai, kas yra lietuviA? muzikos ryA?kesniA? kAi??riniA? savitumo pagrindas?

KokybiA?kai brandA?iausia lietuviA? muzika rimta, sunki, persmelkta sunkios praradimA? patirties, bet tuo ji ir yra tikra. Menininkai savo noru prisiAi??mAi?? misijAi?? stojiA?kai ginti tautos savastA?, nes tik tada ji A?stengs iA?likti. O kai buvo atkurta NepriklausomybAi??, to aiA?kaus tikslo tarsi nebeliko, suviliojo iliuzija, kad nuo A?iol kiekvienas atsako tik pats uA? save, tarsi menas bAi??tA? atleistas nuo priedermAi??s ugdyti bendruomeniA?kumo jausmAi??, kurti tautos tapatumo pagrindus, stengtis pakylAi??ti jos dvasiAi??.

MAi??slaus meno samprata irgi pakito, dabar jo sukuriama labai maA?ai. Nei jam kurti, nei jA? suvokti nepalankus desperatiA?kai skubantis laikas. NemaA?ai autoriA? atsisakAi?? iA?orinio poetiA?kumo. Vieni pridengia jA? karA?ia ironija (Algirdas Martinaitis, Faustas LatAi??nas), antri ai??i?? aA?triais sAi??skambiais arba nugesina elektroniniais tembrais (Antanas Jasenka), treti slepia po daugiasluoksnAi??mis susmulkintA? intervalA? faktAi??romis (Rytis MaA?ulis). Esama autoriA?, kurie tarsi iA? A?alies A?velgia A? savo kAi??rinA?. A?ongliruojama paradoksais, kryA?iuojasi iki galo nesuvoktos koncepcijos, todAi??l sunku aiA?kiai A?vardyti, kas yra kas, o profesionalumas ir meistrystAi?? nebeturi A? kAi?? atsiremti. Nors fokusA? darymas irgi yra menas, vis dAi??lto norAi??tA?si regAi??ti ne vien triukus, iA?daigas, keistenybes, bet ir prisilietimAi?? prie bAi??ties esmAi??s, norAi?? atskleisti dvasios galias. Tomo JuzeliAi??no A?odA?iai, kad jis pasigenda kultAi??ros kaip kasdieninio darbo,2 irgi atspindi tam tikrAi?? profesinio sutrikimo bAi??senAi?? ir pastangas atsikratyti uA?kreA?iamos pavirA?utiniA?kumo ligos.

Pasak Antano KuA?insko, viskAi?? lemia jau ne kAi??rinio kokybAi??,3 bet vadybos logika ir reklamos galia. Tai ne tik ardo vertybinius kultAi??ros pamatus, ne tik glumina publikAi??, nes verA?ia nepasitikAi??ti savo intuicija, bet ir paneigia paties meno paskirtA?.

ai??zJeigu A?monAi??s nebeA?A?velgs skirtumo tarp meistriA?kai pagamintos pramogos ir meno, kuris kritikuoja visuomenAi??, lauA?o tabu, tapsime ekonomikos A?kaitais. Jeigu kAi??rybinAi??s industrijos iA?raus iA? meno lauko gabiausius menininkus, visuomenAi?? nebeturAi??s vedliA?, galinA?iA? pasiAi??lyti alternatyvA? poA?iAi??rA? A? pasaulA?ai???,4 ai??i?? pabrAi??A?ia KarlsrAi??hAi??s (Vokietija) aukA?tosios dizaino mokyklos prorektorius Uwe Hochmuthas, A?sitikinAi??s, kad menininkai neturAi??tA? mAi??styti kaip inA?inieriai.

Pirmaisiais atkurtos NepriklausomybAi??s metais muzikA? bendruomenAi?? patyrAi?? nemaA?ai pokyA?iA?. Atkrito ideologinis uA?sakymas ir spaudimas jA? vykdyti.Ai?? LietuviA? muzika iA?siverA?Ai?? A? tarptautinAi?? arenAi??, deja, neuA?teko nei jAi??gA?, nei supratimo, kad bAi??tina A?tvirtinti vienAi?? kitAi?? naujAi?? to vertAi?? vardAi?? kaip A?iuolaikinAi??s lietuviA? muzikos A?enklAi??. M. K. A?iurlionis negali amA?inai likti vienintele lietuviA? meno ikona.

Kartu su laisve gavome ir galimybAi?? kitaip iA?girsti savo kuriamAi?? muzikAi??. KitA? kraA?tA? klausytojai patvirtino, kas mAi??sA? kAi??ryboje yra saviA?iausia, o kas priskirtina tiesiog bendroms laikotarpio tendencijoms, ir tai tapo tarsi takoskyra, labai aiA?kiai uA?brAi??A?usia brAi??kA?nA? tarp kAi??rybos, atverianA?ios naujus horizontus, ir kAi??rybos, kuri yra vienkartinis programos paA?vairinimas (numeris). Ai??arAi??nas Nakas sako, kad galAi??tA? sudaryti per 20 metA? girdAi??tos A?domios ai??zlietuviA?kos muzikos sAi??raA?Ai??. Bet tai nebAi??tA? susijAi?? su A?spAi??dA?iais, kurie keiA?ia gyvenimAi?? ar estetines nuostatasai???.5

Po truputA? atprantame manyti, kad esame unikalAi??s, ne vienas kitA? kraA?tA? muzikas lietuviA? kAi??ryboje girdi nemaA?ai Baltijos kraA?tams bendrA? bruoA?A?.

IA?bandymas ai??zsauja sidabriniA?ai???, iA?liekantis per amA?ius, taip pat A?gavo kitas formas. Ideologinius opusus, kurie sovietmeA?iu buvo raA?omi karjeros ir finansiniais sumetimais, iA? dalies pakeitAi?? kAi??riniai pagal festivaliA? uA?sakymAi??, patvirtinantys profesinA? statusAi?? ir sutvirtinantys materialinAi?? autoriaus padAi??tA?, bet daA?nai suvarA?antys vidinAi?? kAi??rybos laisvAi??, nes kAi??rinys raA?omas taip, kad atitiktA? pageidaujamus standartus.

Ai??iuo laikotarpiu iA?loA?Ai?? autoriai, turintys vadybiniA? sugebAi??jimA?, ypaA? jaunieji, A?aibiA?kai pagaunantys laiko dvasiAi??, ir, be abejo, tie, kuriA? muzika jau buvo uA?Ai??musi tam tikrAi?? niA?Ai??. Vyresnieji ilgai pratinosi prie sAi??vokos ai??zprojektasai??? ir su ja susijusios kAi??rybinAi??s industrijos, kai vertinamas ne rezultatas, o idAi??ja. Kitaip tariant, iA? pradA?iA? reikia ne sukurti kAi??rinA?, uA? kurA? bAi??tA? atlyginta, bet dalyvauti konkurse, pateikti idAi??jAi??, o tada arba gausi finansavimAi??, arba ne. Tai suteikia galimybAi?? laimAi??ti tam, kuris sugebAi??s savo koncepcijAi?? tiesiog geriau verbalizuoti, t. y. pateikti, o ne A?gyvendinti. Nors ekspertai, aiA?ku, vertina ir ankstesnAi?? paraiA?kovo veiklAi??, taA?iau pirkti ai??zkatAi?? maiA?eai??? vis tiek yra kur kas didesnAi?? rizika.

NepriklausomybAi??s kAi??dikis ai??i?? ai??zGaidosai??? festivalis ne tik iA?kAi??lAi?? lietuviA? muzikAi?? A? tarptautinA? lygmenA?, bet ir sustiprino jos prestiA?Ai?? tarp lietuviA? atlikAi??jA?. Jei nori, kad pakviestA? kAi?? nors atlikti ir per kitAi?? festivalA?, jau nebeuA?tenka kAi??rinA? ai??zkaip norsai??? sulipdyti (nors dar pasitaiko ir tokio atlikimo). PasikeitAi?? pati koncertA? struktAi??ra. Beveik iA?nyko tradiciniai A?anrai. Gal tik simfoninAi?? kAi??ryba vis dar iA?lieka pageidaujama, tik daA?nai jau be tradicinAi??s simfonijos sampratos. DaugAi??ja A?anriniA? ai??zmiksA?ai???, suburiamos netradicinAi??s atlikAi??jA? sudAi??tys. Kartais net profesionalui labai sunku A?sivaizduoti, kAi?? per kokA? koncertAi?? iA?girs. O kai toje paA?ioje programoje greta ryA?kiausiA? pasaulio autoriA? kAi??riniA? skamba lietuviA? kompozicijos, tas kontekstas puikiai iA?ryA?kina tiek privalumus, tiek trAi??kumus. Vis dAi??lto labai reikia ir grynai lietuviA?kos muzikos koncertA?, kad geriau atsiskleistA? jos visuma.

Dar vienas ryA?kus pokytis ai??i?? maA?Ai??ja muzikos, paremtos tradicine atlikimo samprata. IA? naujosios muzikos nelabai kAi?? atlikAi??jai gali iA?sirinkti, kad tinkamai (efektingai, techniA?kai) pademonstruotA? savAi??jA? menAi?? publikai. Nelabai kas tinka ir akademiniam repertuarui, todAi??l daA?nas jaunasis virtuozas A? savo reA?italA? apskritai neA?traukia lietuviA? muzikos. O tokiA? atlikAi??jA?, kurie programas sudaro veikiami naujA? idAi??jA? ir jauA?iasi joms A?sipareigojAi??, nAi??ra daug. Mindaugas Urbaitis kerta dar grieA?A?iau: ai??zSusirenka atlikti muzikos, apie kuriAi?? neturi jokio supratimo ai??i?? nei stilistinio, nei interpretacinio, nei artikuliacinio, nei adekvaA?iai tai muzikai valdo instrumentus. Tai bAi??da, bet kAi?? gi padarysi? Gyvenam su ja.ai???6

MaA?ai raA?oma ir tradicinAi??s solinAi??s fortepijono, smuiko, netgi kvartetinAi??s muzikos. Daugelis kAi??riniA? yra pasmerkti vienkartiA?kumui, nes juos atlikti kaskart ai??zsusibAi??gaai??? vis kiti instrumentininkai, solistai. KonkreA?iam ansambliui paraA?yta muzika turi daugiau A?ansA?, kad bus atliekama palyginti daA?nai.

Sunkiausia apibrAi??A?ti kAi??rAi??jA? savimonAi??s kaitAi??. Jai daro A?takAi?? daugybAi?? veiksniA? ai??i?? amA?ius, artimiausia aplinka, kitokios patirties galimybAi??, pradinAi?? veiklos motyvacija ir tai, ar A?manoma, ar neA?manoma gyventi iA? kAi??rybos. TaA?iau lemiamas veiksnys turbAi??t yra vertybinAi??s nuostatos. Kiek jos priklauso nuo noro bAi??ti populiariam, o kiek yra susijusios su asmenybAi??s branda ir profesiniais kriterijais? Pasaulyje, kurA? valdo rinka, autentiA?ko kalbAi??jimo ai??zatsargosai??? sparA?iai senka ai??i?? gal jis galAi??tA? tapti vienu svariausiA? mAi??sA? muzikos bruoA?A?? Bet tai lemia jau ne tiek sAi??lygos, kiek asmenybAi??s bruoA?ai. Kaip vienoje radijo laidoje kalbinamas Virginijaus GasiliAi??no kartAi?? iA?sitarAi?? A?viesaus atminimo raA?ytojas Juozas Aputis, ai??ztikrumas kAi??ryboje pirmiausia pagrindA?iamas nuojautaai???.

NeiA?vengiamai bAi??ta ir nusivylimA?. YpaA? daug jA? patyrAi?? vyresniosios kartos menininkai. Ai??strigo poeto Sigito Gedos A?odA?iai: ai??zPati didA?iausia ir kvailiausia mAi??sA? iliuzijA? esmAi?? ir buvo galvojimas, neva tai kam nors reikalinga.ai???7 Vyresniajai kartai sunku ir skaudu suvokti, kad A?iandien ai??zrinkodaros valdomoje tikrovAi??je deramasi tik dAi??l tA? aplinkybiA?, kurios susijusios su reitingu ir kaina, bet niekada dAi??l turinioai???.8

Kompozitorius Giedrius KupreviA?ius dAi??l to kaltinti labiau linkAi??s paA?iAi?? menininkA? bendruomenAi??: ai??zMenininkai su pasimAi??gavimu baigia iA?stumti iA? savo kAi??rybos kultAi??rAi??, vietoj jos siAi??lydami tik efektAi??, akibrokA?tAi??, skandalAi??, A?vyniotAi?? A? painA? menotyrinA? A?odynAi??, apipintAi?? heterofilosofiniais aksesuarais ir nesuderintA? tarptautiniA? A?odA?iA? srautu. Menas be kultAi??ros didina visuomenAi??s depresijAi?? ir perA?a mintA?, kad pasaulis neturi jokios ateities, o gyvenimas yra beprasmis.ai???9Ai?? TokiA? persergAi??jimA? bAi??ta ir anksA?iau. JA? aktualumAi?? sustiprina nuojauta, kad tam tikra civilizacijos forma artAi??ja prie pabaigos, o kas jAi?? pakeis, kol kas dar sunku nuspAi??ti.

MetafizinAi?? gelmAi?? galAi??tA? tapti atsvara merkantilumo ir pavirA?utiniA?kumo seklumoms.

Matome, kaip galingai prasiverA?Ai?? ilgai slopinta sakraliosios muzikos versmAi?? (Broniaus KutaviA?iaus ai??zJeruzalAi??s vartaiai??? Vidmanto Bartulio ai??zNelaimAi??lis Jobasai???, ai??zVAi??rinys Marijaiai???, Algirdo MartinaiA?io stambieji kAi??riniai, iA? dalies ai??i?? apokaliptiA?kasis ciklas, OnutAi??s NarbutaitAi??s tragiA?kieji apraudojimai, RyA?io MaA?ulio mikrovisatos, RamAi??no MotiekaiA?io kompozicijos).

ReliginAi??s muzikos situacija pasikeitAi?? dvejopai. Dabar ji raA?oma nepasislAi??pus ir palyginti stabiliai, taA?iau pasigendame buvusiA? daA?nA? lietuviA? vargonA? muzikos premjerA?, reguliariA? vargonA? muzikos koncertA?, o ir apskritai bendruomenAi??s suinteresuotumo ja. Apeigose skambAi??jusi muzika anais laikais buvo daugiausia mAi??gAi??jA? rankose, bet ir A?iandien iA? profesionalA? sulaukia nedaug paspirties, nes tam tikras taikomasis jos pobAi??dis neleidA?ia kompozitoriams A?gyvendinti savA?jA? A?ios muzikos girdAi??jimo vizijA?, todAi??l jiems nAi??ra patrauklus. Vidmantas Bartulis, Feliksas Bajoras iA? pradA?iA? Ai??mAi??si miA?iA? A?anro, taA?iau jA? kAi??ryba baA?nytiniams chorams pasirodAi?? pernelyg moderni. Vos vienas kitas autorius rado savo ryA?A? su apeigA? kanonu, daugiausia A?ia yra nuveikusi Kristina VasiliauskaitAi??.

RaA?antiems sakralinAi?? muzikAi?? reikia pasirinkti, kAi?? iA? artimiausiA? deA?imtmeA?iA? natAi??raliai tAi??sti, kartu nevengiant moderniosios leksikos. Bet tAi?? pajautAi?? reikia savyje tiesiog turAi??ti.

Ilgai eksploatuotAi?? lyriA?kAi?? gamtajausminA? kameriA?kumAi?? iA? dalies keiA?ia technicistiniai urbanizuoti garsovaizdA?iai. Nesvarbu, kad pradA?iAi?? savo ankstyvaisiais darbais padarAi?? dar ai??zmaA?inistaiai??? (Rytis MaA?ulis, RiA?ardas Kabelis, Nomeda ValanA?iAi??tAi??, Ai??arAi??nas Nakas), bet Antano Jasenkos, Vytauto V. JurguA?io, Martyno BialobA?eskio kAi??riniai rodo: muzika jau ne tik neabejotinai persikAi??lAi?? A? XXI a. miestAi??, bet ir atsirado didesnAi?? distancija tarp jos ir autoriaus ai??zaA?ai???. Tam tikras muzikos ai??zproziA?kumasai???, vengimas atskleisti asmeniA?kesnes bAi??senas, pasikliovimas ai??zatitrauktos rankosai??? principu geriau dera su uA?sakymA? sistema. Bet ne visi jaunesnAi??s kartos kompozitoriai totaliai ten pasuko. SubtiliA? atsivAi??rimA? vis dar esama Ramintos Ai??erkA?nytAi??s, Mariaus Baranausko, JustAi??s JanulytAi??s, Egidijos MedekA?aitAi??s kAi??riniuose.

PostmodernistiA?kai drAi??siai buvo iA?plAi??stos raiA?kos ribos. BandymA? pasiA?valgyti ten, kur nebAi??ta, visokiA? demokratAi??jimo ai??zakcijA?ai??? surengta tikrai nemaA?ai, prisiminkime kad ir Bartulio ai??zPamokAi??ai???, ai??zduotAi??ai??? dar 1993 m. Apskritai anksA?iau nebuvo galima nAi?? A?sivaizduoti, kad moderni muzika skambAi??tA? oro uoste ar geleA?inkelio stotyjeai??i?? Jau nekalbant apie tai, kas vyksta kultAi??ros paribiuose ar elektroninAi??s muzikos ir vaizdo technologijA? sankryA?ose. Deja, vis daugiau randasi ir tokios muzikos, nuo kurios norisi apsaugoti vaikusai??i??

DidAi??ja poreikis uA?tikrinti sceninA? ai??zatraktyvumAi??ai???. Akivaizdu, kad tokiAi?? nuostatAi?? suformavo televizinAi?? kultAi??ra, kuri nuolat ir nAi?? kiek nesivarA?ydama ai??zdaroai??? A?vykius iA? nieko, taigi nuolat akcentuoti kokA? nors A?vykA? tapo tiesiog privaloma. Tylus, kasdieninis darbas kultAi??ros lauke be savireklamos triukA?mo visiA?kai nuvertintas ai??i?? nei toks menas, nei vartotojA? santykis su juo, atrodo, nebeturi perspektyvA?. Juk vartotojams nuolatos reikia rinktis, todAi??l dauguma greiA?iau ai??zuA?kibsai??? ant sensacingos reklamos meA?kerAi??s, negu eis pasiklausyti koncerto, kuris paremtas kokybe, o ne atrakcija.

Gerokai paprasA?iau kompozitoriams tapo iA?leisti savo muzikos CD, o jei to imasi uA?sienio firmos, beje, jau pristaA?iusios Broniaus KutaviA?iaus, OnutAi??s NarbutaitAi??s, RyA?io MaA?ulio, RiA?ardo Kabelio ir kitA? autoriA? kAi??rybAi??, labai iA?sipleA?ia sklaidos galimybAi??s. Deja, kartu ypaA? aiA?kiai suvokiame fizinA? savo maA?umAi??: neaprAi??piamos pasiAi??los jAi??roje tapome vieniA?ais ai??zburlaiviA?ai??? kapitonais, kurie ne tik bando nenuskAi??sti, bet, jei pasiseka, tam tikrAi??, nors ir nedidelA?, atstumAi?? ai??zplaukiaai??? rinktinAi??je ai??ztransatlantiniA? laineriA?ai??? draugijoje. TaA?iau vien to negana, A?simintinAi?? A?vaizdA? ai??znukalaai??? vieA?A?jA? ryA?iA? agentAi??ros, leidyklos, o mAi??sA? kAi??rAi??jai kol kas neturi savo asmeniniA? agentA?, nAi??ra ir struktAi??ros, kuri tuo rAi??pintA?si ai??i?? valstybAi??s ambicijos ir galimybAi??s A?ia dar nesiekia. NatA? leidyba merdAi??ja. Muzikos informacijos centro, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidyklos neturi pasaulinAi??s sklaidos ir nepatenkina net paA?ios Lietuvos poreikiA?. Be to, A?sigalAi??jusi praktika naudotis atA?viestais rankraA?A?iais taip pat neskatina leidybos kokybAi??s.

Kur kas maA?iau svarbAi??s tapo formalieji dalykai, nors negalAi??tume sakyti, kad jA? visiA?kai nepaisoma. Vis dAi??lto dabar kur kas lengviau prasimuA?ti A? vieA?umAi?? profesiniA? studijA? nebaigusiam ir diplomo neturinA?iam kompozitoriui, ypaA? asmenims, turintiems kitAi?? muzikinAi?? profesijAi??. Jie daA?niausiai kuria tiems instrumentams ar sudAi??tims, kurias gerai paA?A?sta (pvz., Martynas Ai??vAi??gA?da von Bekeris raA?o pjeses smuikui, Vytautas MiA?kinis ai??i?? chorui).

Su A?ia tendencija artimai susijusi kita tema ai??i?? tai mAi??gAi??jiA?kos kAi??rybos A?sigalAi??jimas ir pakitusi profesionalumo samprata. PopkultAi??ros siautAi??jimas, kad ir kiek jA? teisintume postmodernizmo diegiamu pliuralizmu, sukAi??lAi?? didA?iulAi?? vertybinAi?? sumaiA?tA?, kurios pasekmiA? iki galo dar nesuvokiame. ai??zBlefas, vardu kultAi??raai???, ai??i?? susiklosA?iusiAi?? situacijAi?? tiesiai apibAi??dina prancAi??zA? menotyrininkas Jeanas Clairas, kalbAi??damas apie prasmiA? tuA?tumAi??, atsivAi??rusiAi?? A?iuolaikinAi??je kultAi??roje.10 PanaA?iai svarsto ir Algirdas Patackas ai??i?? vertindamas, kas pasiekta per dvideA?imt nepriklausomybAi??s metA?, jis apgailestauja: ai??zSritis, kuri, atrodo, turAi??jo daugiausia galimybiA?, A?iandien beveik neturi kAi?? padAi??ti ant jubiliejinio stalo. Tai kultAi??ra.ai???11

IA?ryA?kAi??jo muzikos, ypaA? dideliA? sudAi??A?iA? ar sceniniA? veikalA?, ir jos atlikimo kaina. TodAi??l vengiama eksperimentuoti ar statyti spektaklius pagal puikius, bet publikai neA?kandamus, todAi??l rizikingus kAi??rinius. NesusidomAi??ta net jau patikrinta Juliaus JuzeliAi??no opera ai??zA?aidimasai???. Ribotos dotacijos, skiriamos teatrams, verA?ia juos ieA?koti iA?eities, kooperuojantis su festivaliais. Pagal festivaliA? uA?sakymus paraA?yta keletas iA?skirtinai brandA?iA? repertuariniA? kAi??riniA? ai??i?? Broniaus KutaviA?iaus ai??zLokysai???, Mindaugo UrbaiA?io ai??zAcid Cityai???, beje, laikytinas dideliu A?ingsniu A? akademinAi??s ir popmuzikos jungtA?.

Gerokai ambicingesni tapo regioniniai teatrai. JA?, ypaA? Kauno muzikinio teatro, repertuaras nacionaliniA? pastatymA? skaiA?iumi daA?nai lenkia NacionalinA? operos ir baleto teatrAi??. Daug A?vairesnAi?? tapo sceniniA? veikalA? forma ai??i?? kartais jie priartAi??ja prie multiA?anriniA? kameriniA? darbA?. Muzika, raA?oma teatrui, A?gavo kur kas didesnAi?? reikA?mAi?? nei turAi??jo anksA?iau ai??i?? ji traktuojama kaip originali kAi??ryba (pvz., Gintaro Sodeikos ai??zVienatvAi?? dvieseai???), iA?leidA?iama CD (naujausias A?raA?as ai??i?? Giedriaus Puskunigio ai??zSapnA? A?emAi??lapisai???), jos autoriai pelno pripaA?inimAi?? (pvz., Faustui LatAi??nui paskirta tarptautinAi?? Konstantino Stanislavskio premija).

MaA?iau per A?A? laikAi?? galvota apie kAi??rybAi?? vaikams. Ji neskamba rimtuose festivaliuose, todAi??l jos sukuriama labai nedaug. Kai buvo ai??znuraA?ytasai??? 40 metA? atlaikAi??s irAi?? visai nusidAi??vAi??jAi??s Jurgio GaiA?ausko ai??zBuratinasai???, pagaliau susiprasta paskelbti konkursAi??, buvo sukurta ir pastatyta nauja opera vaikams ai??i?? Jono Tamulionio ai??zBruknelAi??ai???. Nors per tAi?? laikAi?? ir kiti autoriai paraA?Ai?? puikiA? operA? vaikams (Algirdo MartinaiA?io ai??zAvinAi??lio teismasai???, Rasos DikA?ienAi??s ai??zNaktisai???, Zitos BruA?aitAi??s ai??zGrybA? karasai???, Vidmanto Bartulio ai??zAuA?rinAi??ai??? ir kt.), bet jos netapo repertuarinAi??mis, kai kurios buvo pastatytos tik Kaune, KlaipAi??dojeai??i?? Tai rodo didelA? teatrA?, ypaA? Vilniaus, nelankstumAi??, juk spektakliai, skirti vaikams, ugdo bAi??simuosius A?iAi??rovus, be to, pamAi??gtus vaidinimus maA?ieji lanko ne po vienAi?? kartAi??.

Galime dA?iaugtis, kad jau sugrA?A?o beveik visa emigrantA? modernistA? kAi??ryba, nors koncertA? programose labai trAi??ksta sugretinimA?, kas panaA?iu laiku sukurta ten ir A?ia. Apskritai vis dar nesame uA?mezgAi?? aktyvaus, sAi??moningo kAi??rybinio ryA?io su praeitimi. Tiesa, ai??zGaidosai??? festivaliai bandAi?? tAi?? daryti. O KompozitoriA? sAi??junga 2011-aisiais surengAi?? ciklAi?? koncertA?, kuriuose skambAi??jo Atgimimo laikais paraA?yta muzika. Tokia kartojimA? praktika yra labai reikA?minga.

Naujajai emigracijos bangai kompozitoriA? bendruomenAi?? nepasidavAi??. Tik Vykintas Baltakas ir RiA?ardas Kabelis buvo ilgesniam laikui nuklydAi?? A? VokietijAi??. Bet dabar A? kitus kraA?tus ai??znutekAi??joai??? jau ne viena kompozitorAi?? (JustAi?? JanulytAi??, A?ibuoklAi?? MartinaitytAi??-Rosashi, Dalia RaudonikytAi??-With, EglAi?? SausanaviA?iAi??tAi??).

Kad ir kaip keista, uA?uot puoselAi??jusi kAi??rybinA? potencialAi??, nemaA?Ai?? pavojA? kAi??rybos ateiA?iai kelia naujoji aukA?tojo mokslo reforma. Jau uA?pernai apskritai nebuvo suformuotas pirmas kompozitoriA? kursas. Gal reikAi??tA? rinkti bendrAi?? kursAi?? su muzikologais, nes kurianA?iA? A?moniA? visada negausu ir kiekvieno praradimas yra labai didelis nuostolis. NemaA?ai jaunA? A?moniA? planuoja studijuoti kompozicijAi?? svetur ai??i?? taigi nacionalinAi?? kompozicijos mokykla atsidAi??rAi?? ant iA?nykimo ribos. Mindaugas Urbaitis niAi??riai pranaA?auja: ai??zMes sunkiai galime prognozuoti, koks pasaulis bus po 50 metA?. Man atrodo, kad visokios valstybiA? ir nacionaliniA? kultAi??rA? koncepcijos grius kaip kortA? nameliai, jau dabar smarkiai kliba.ai???12 Teigiama tendencija ta, kad jaunieji kompozitoriai drAi??siai vyksta A? A?vairius kAi??rybos kursus, garsiA? kompozitoriA? vedamas studijas, mezga kontaktus.

Muzikos lyg ir nesukuriama daugiau, bet ji gerokai A?vairesnAi??, kompozitoriai (Bronius KutaviA?ius, Osvaldas Balakauskas, Feliksas Bajoras, OnutAi?? NarbutaitAi??, Vidmantas Bartulis, Rytis MaA?ulis, RiA?ardas Kabelis, Raminta Ai??erkA?nytAi??, JustAi?? JanulytAi?? ir kt.) gauna uA?sakymA? iA? kitA? kraA?tA?.

Nepaprastai iA?siplAi??tAi?? elektroninAi??s muzikos plotai. Nuolat tobulAi??jant technologijoms, atsiranda kompozitoriA?, kuriuos ji pasiglemA?Ai?? totaliai (Vytautas V. Jurgutis) arba iA? dalies (Antanas Jasenka, Gintaras Sodeika, RiA?ardas Kabelis, Egidija MedekA?aitAi??).

Svarbu atsakyti A? klausimAi??, kokius nacionalinio tapatumo bruoA?us iA?ryA?kina lietuviA? muzika? Su kuo galAi??tA? ir galbAi??t norAi??tA? tapatintis jaunoji kompozitoriA? karta? KokA? naujAi?? profilA? galima suformuoti iA? Broniaus KutaviA?iaus, Osvaldo Balakausko, RyA?io MaA?ulio, OnutAi??s NarbutaitAi??s, Mariaus Baranausko, JustAi??s JanulytAi??s kAi??rybos? Ar tai,Ai?? kas gyva ir A?taigu atrodo mums patiems, sutampa su tuo, kAi?? iA? mAi??sA? autoriA? A?traukia naujosios muzikos koncertA? rengAi??jai uA?sienyje?

SocialinA? muzikos angaA?uotumAi?? NepriklausomybAi??s pradA?ioje iA?ryA?kino keletas visiA?kai skirtingA? A?anrA?: sukaupta tragiA?koji patirtis iA?siliejo akademinAi??se partitAi??rose, o aktyviam veiksmui skatino populiarioji muzika ai??i?? tAi?? rodo mitingA?, roko marA?A? repertuaras. SovietmeA?iu buvusiAi?? ryA?kiAi?? takoskyrAi?? tarp vadinamosios rimtosios ir lengvosios (estradinAi??s) muzikos pradAi??jo naikinti dA?iazo muzikantai. Jie ir A?iandien sukuria, sakyA?iau, geriausiAi?? santykA? tarp kokybAi??s ir masiA?kumo. Per pastarAi??jA? dvideA?imtmetA? praraja tarp popso ir akademinAi??s muzikos dar labiau pagilAi??jo, taA?iau atsirado kAi??rAi??jA?, tyrinAi??janA?iA? paribio zonas, kuriose ieA?ko naujA? jungA?iA?. Martyno BialobA?eskio, Jono JurkAi??no, Lino RimA?os projektai, pristatomi ai??zlaisvosioseai??? festivaliA? zonose, tampa jungiamAi??ja grandimi tarp skirtingA? skoniA? publikos. PanaA?Ai??s procesai bAi??dingi ir dailei, ir literatAi??rai. Pasak AuA?ros JurgutienAi??s, atsiranda kAi??riniA?, sAi??moningai naikinanA?iA? takoskyrAi?? tarp ai??ztikrosiosai??? ir ai??zpramoginAi??sai??? groA?inAi??s literatAi??ros, nebijanA?iA? pripaA?inti ai??zobjektyviosios galiosai???, kuria disponuoja vartotojA? kultAi??ra, matanA?iA? ai??zgyvenimAi?? labai atviromis akimisai???.13 PanaA?iai ilgimasi ir ai??zatvirA? ausA?ai???, juoba kad muzika yra gerokai konservatyvesnAi?? negu literatAi??ra.

Ai??domu, kAi?? A?iuo metu veikia tie kompozitoriai, kurie ir nelaisvAi??s sAi??lygomis A?stengAi?? jaustis laisvi? Bronius KutaviA?ius modifikuotai tAi??sia atviro A?sipareigojimo tautos atminA?iai programAi??, Osvaldas Balakauskas dar labiau paniro A? homo ludens bAi??senAi??, Feliksas Bajoras toliau braunasi per garsiniA? savo vizijA? brAi??zgynus, Naujieji romantikai A?vairiais keliais artAi??ja prie skausmingosios sacrum sferos, RyA?io MaA?ulio komanda tapo nepralenkiama, preciziA?kai koduodama idAi??jas, NepriklausomybAi??s metA? ai??zvaikaiai??? (Marius Baranauskas, Raminta Ai??erkA?nytAi??, RamAi??nas Motiekaitis, JustAi?? JanulytAi??, Egidija MedekA?aitAi??), neiA?leisdami iA? akiA? konstruktyvizmo pamokA?, vAi??l leidA?ia padvelkti lengvam poetiA?kumui. Keista ir gaila, kad laisve visiA?kai nesugebAi??jo pasinaudoti viena laisvesniA? sovietmeA?io asmenybiA? ai??i?? Antanas RekaA?ius. NetikAi??tai iA?siskleidAi?? A?iek tiek periferijoje buvAi??s Giedrius KupreviA?ius, vienAi?? po kitos sukAi??rAi??s kelias istorines operas ir nemaA?ai kitA? sceniniA? veikalA?. DAi??mesio verta iA?skirtinai debiutuojanti, su NOA (Naujosios operos akcija) susijusi jaunA?jA? kompozitoriA? karta, istorines vertybes derinanti su A?iuolaikiniams A?monAi??ms bAi??dingu laisvu juos dominanA?iA? dalykA? pasirinkimu. Kartu A?ie jauni kAi??rAi??jai atsineA?a su savimi organiA?kAi?? teatrinAi?? formAi??, kurios sAi??lygiA?kumAi?? neretai paverA?ia A?aidimu. Jie dar jauA?ia spontaniA?kos saviraiA?kos dA?iaugsmAi??, o iA? naujo atrasdami senus dalykus, visiA?kai neturi kompleksA? dAi??l stiliaus originalumo.

IntertekstualumAi?? sovietmeA?iu buvo vos pradAi??ta taikyti (A?ia lyderiu laikytinas Vidmantas Bartulis), o NepriklausomybAi??s laikais A?vairiA? bandymA? ai??zprisijaukintiai??? svetimAi?? kAi??rybAi?? jau gana apstu (tAi?? daro Mindaugas Urbaitis, Algirdas Martinaitis, OnutAi?? NarbutaitAi?? ir kt.).

Su Nepriklausomybe gimusi ai??zGaidaai??? ir stimuliavo, ir fiksavo vykstanA?ias kAi??rybos permainas. Ji pateikdavo tai, ko pas mus iki tol nebuvo, drauge atmetAi?? kai kurias iki tol buvusias A?prastas muzikinio gyvenimo normas. Ai??is dvideA?imtmetis, ypaA? jo pradA?ia, turAi??jo ir ryA?kiAi?? edukacinAi?? kryptA?, pristatAi?? daugelA? XX a. muzikos klasikos pavyzdA?iA?. Publika pajuto platesnA? kontekstAi??, kuriame galAi??jo geriau A?vertinti lietuviA? autoriA? kAi??rybAi??.

NepriklausomybAi?? ne tik iA?vadavo iA? informacijos bado, bet ir kaskart vis labiau pribloA?kia jos pertekliumi ir neaprAi??piamybe. Atsirinkti iA? tokios gausos ne visi sugeba. Gal ir dAi??l A?ios prieA?asties pagrindiniai Lietuvos festivaliai pristato daugiausia XX a. pabaigos iA?kiliausius opusus.

Daiva BudraitytAi??, raA?ydama apie ketvirtAi??jAi?? ai??zGaidAi??ai???, vylAi??si prasidAi??siant ai??zpavasarinA? lietuviA?kos muzikos potvynA?ai???,14 matyt, tikAi??josi, kad jos trAi??kumAi?? kompensuos ai??zJauna muzikaai??? ar kiti festivaliai. TaA?iau patenkinti geros muzikos poreikA? per tuos dvideA?imt metA? vargu ar pavyko. Nors, jei iA?rinktume A?spAi??dingiausius kAi??rinius (o ypaA? jei pavyktA? gerokai patobulinti jA? atlikimAi??), tai keleto savaiA?iA? trukmAi??s A?ventAi?? neabejotinai surengtume.

1 Almis Grybauskas, Exegi monumentum, KultAi??ros barai, 2010, nr. 12, p. 29.

2 Apie dienos sapnus, tradicijA? inercijAi?? ir lokalumo aurAi??, KultAi??ros barai, 2010, nr. 12, p. 48.

3 Ten pat, p. 49.

4 RAi??ta MikA?ionienAi??, SkaitmeninAi??s revoliucijos purtomame pasaulyje menininkai neturAi??tA? mAi??styti kaip inA?inieriai. KultAi??ros horizontai 2020, KultAi??ros barai, 2011, nr. 11, p. 7ai??i??11.

5 UA? festivalinio bumo ribos. Pokalbis su Mindaugu UrbaiA?iu ir Ai??arAi??nu Naku. KalbAi??josi JAi??ratAi?? KatinaitAi??, In.: ai??zGaidosai??? obertonai 1991ai??i??2009. Recenzijos, pokalbiai, reminiscencijos, (Sudarytoja RAi??ta StaneviA?iAi??tAi??), Vilnius, LKS, 2010, p. 513.

6 UA? festivalinio bumo ribosai??i?? p. 506.

7 Sigitas Geda, Dainos, kuriA? iA?mokAi?? motina, Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2010 m. balandA?io 23 d.

8 ArAi??nas Spraunius, Palaiminti, kurie niekuo nesistebi, arba VadybininkA? rojus, KultAi??ros barai, 2011, nr. 10, p. 3.

9 Giedrius KupreviA?ius, KultAi??ra be kultAi??ros, Nemunas, 2009 m. spalio 22ai??i??28, p. 2.

10Ai??Ai??Ai??Ai?? Jean Clair: Blefas, vardu kultAi??ra, KultAi??ros barai, 2010, nr. 7/8, p. 28ai??i??32.

11Ai??Ai??Ai??Ai?? Algirdas Patackas, KAi?? padAi??sime ant stalo? Naujasis A?idinys-Aidai, 2009, nr. 12, p. 498.

12Ai??Ai??Ai??Ai?? UA? festivalinio bumo ribosai??i?? p. 510.

13Ai??Ai??Ai??Ai?? JAi??ratAi?? A?erA?kutAi??, Kokia literatAi??ra XXI amA?iuje? Metai, 2011, nr. 4, p. 156.

14Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? ai??zGaidosai??? obertonaiai??i??, p. 91.