Laukta, bet netikAi??ta kanA?ios ir A?viesos knyga

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Knygos
AUTORIUS:Ai??Vytautas RubaviA?ius
DATA: 2013-02

Laukta, bet netikAi??ta kanA?ios ir A?viesos knyga

Vytautas RubaviA?ius

Kalvaitis V. SUSTIPRINTO REA?IMO BARAKAS. ai??i?? Kaunas: Kauko laiptai, 2011.

I

PrisipaA?insiu. Apgailestaudamas. Nebuvau skaitAi??s Vlado KalvaiA?io kAi??rybos. PavardAi?? prasprAi??sdavo pro akis ir ausis literatAi??rinAi??s ir kitokios informacijos sraute. Nors nemenkAi?? kalvelAi?? tremtiniA? atsiminimA?, taip pat skaudA?ia atmintimi pagrA?stos literatAi??ros teko perskaityti aiA?kinantis, kaip keitAi??si lietuviA? istorinAi?? atmintis, mAi??sA? paA?iA? biografinis pasakojimas, laisvinantis ir iA?silaisvinus iA? sovietinAi??s okupacijos. Kokius naujus savasties veidrodA?ius stengAi??mAi??s susikurti ai??ztikrajamai???, nuo tarsi atsitiktiniA? apnaA?A? apvalytam pavidalui A?A?iAi??rAi??ti? GeidA?iame drAi??sesnio, ryA?tingesnio, kilnesnio, doresnio, nesudarkyto sAi??A?inAi??s spygliA?. Dar nesam deramai suvokAi??, kaip netikAi??tai ir galingai tremties prisiminimas pakAi??lAi?? mus laisvintis, kaip pakeitAi?? mAi??sA? savivokAi?? ir pasaulAi??vokAi?? skaidri ir sykiu nepakeliama Dalios GrinkeviA?iAi??tAi??s kanA?ia, kurios iA?sakytas liudijimas tapo didA?iuoju mAi??sA? prozos deimantu. BAi??gdami paskui naujo gyvenimo A?vykius, apkvaitinti atsivAi??rusiA? galimybiA? griebti, sukti, kimA?ti, klampodami sklypA? kilnojimo ir priauginimo pelkynuose greit pamirA?ome, kaip kAi??lAi?? mus A?vieson ir tieson Antano MiA?kinio ai??zPsalmAi??sai???, vertusios prisipaA?inti ir apgailAi??ti dalyvavus apeigose pagarbinant Ai??Ai??tono valdymAi??. Nesvarbu, kad ne visu savo gyvenimu. Gal ir nedalyvavus, taA?iau stebAi??jus. Nenusisukus. NeA?stengus nusigrA?A?ti.
PirmAi??jAi?? tremties atsiminimA? bangAi?? keitAi?? kita ai??i?? literatAi??riA?kesnAi??, iA?kAi??lusi tremtA? iA?gyvenusiA? raA?ytojA? didelAi??s apimties kAi??riniA?, kurie jau A?sitvirtino kaip mAi??sA? literatAi??ros turtas. Kiek vAi??liau tas bangas Ai??mAi?? stelbti komunistinAi??s nomenklatAi??ros, partiniA? ir tarybiniA? veikAi??jA? atsiminimai, kAi??rAi?? kitokA? istorijos vaizdinA?, kuriame svarbiausi yra ai??zLietuvai dorai tarnavusiA? ir jos valstybingumAi?? iA?saugojusiA?ai??? komunistiniA? didA?iAi??nA? paveikslai. Tie prisiminimai ne tik kuria jiems reikalingAi?? apibendrintAi?? istoriniA? A?vykiA? supratimAi??, bet ir legitimuoja, pateisina ir A?teisina naujomis sAi??lygomis iA?saugotAi?? valdA?iAi??, taip pat ir perimtAi?? didelAi?? vadinamojo liaudies turto dalA?. NusipelnAi?? iA?laikyti ir sustiprinti savo valdA?iAi??. Pastaruoju metu tremtiniA? atsiminimA? srautas nuseko, susmulkAi??jo, ai??zregionizavosiai???. Sulaukus senatvAi??s norima vienu kitu A?odA?iu giminAi??ms, vaikams ir anAi??kams priminti skaudA?iAi?? praeitA?, palikti savo literatAi??rinA? paveikslAi??, kuris mAi??sA? jau skaitmeniniu tapusiame pasaulyje iA?liks amA?iams… Vyrauja faktA? suraA?ymas, standartinis skausmA?, bAi??dA? ir netekA?iA? apraA?ymas. Skaitydamas tokiAi?? literatAi??rAi?? ypaA? aiA?kiai pajunti, kad atmintis visada veikia sykiu su kAi??rybine vaizduote, kad atmintis ir vaizduotAi?? yra du tos paA?ios misterijos aspektai. Be jA? ai??i?? jokios paveikios literatAi??ros, jokio paveikaus iA?gyvenimA? iA?sakymo. Bendrais A?odA?iais niekaip neperteiksi nei skausmo, nei nevilties, nei patirtos prievartos, nei apreiA?kimo A?viesos. Faktai fakteliai taip pat turi tam tikrAi?? reikA?mAi?? ai??i?? juos lygindami bAi??simi tyrinAi??tojai gali aptikti A?vairiA? reikA?mingA? istoriniA? smulkmenA?, taA?iau tik literatAi??ra, atminties literatAi??ra pajAi??gi mus, skaitytojus, A?traukti A? A?iurpaus egzistencinio iA?gyvenimo properA?Ai??, A?itaip plAi??sdama mAi??sA? asmeninAi??s ir istorinAi??s savivokos patirtA? bei akiplotA?, taip pat tvirtindama mAi??sA? A?mogiA?kosios bendrystAi??s saitus. ai??zVaikams ir anAi??kamsai??? skirta literatAi??ra stokoja ir drAi??sos, ir vaizduotAi??s prisiminti. AnA? laikA? graA?ios merginos ar mergaitAi??s, dabar jau glostanA?ios savo vaikaiA?iA? galvas, niekaip negali prisiminti daugelio A?iurpiA? A?vykiA?, ypaA? susijusiA? su tekusiais iA?gyventi prievartavimais. O juk tokios prievartos bAi??ta, kaip ir sadistiniA? kankinimA?. BAi??ta ir kaliniA? prievartavimA?. Daug kas vyko tuose pragaro ratuose, kur valdA?iAi?? turintis A?mogus A?gauna ir visagalybAi??s kruopelAi?? ai??i?? gali elgtis su ai??sA?emesniaisiaisai??? kaip panorAi??jAi??s. Nepasakos nei vyrai, nei moterys, kaip buvo prievartaujami. O juk bAi??ta ne tik plaA?iai nuskambAi??jusiA? sukilimA?, drAi??sos ir pasiaukojimo, bet ir susidAi??jimo su valdA?ia, su lagerio galingaisiais. Tas nutylAi??jimas suprantamas, taA?iau anksA?iau ar vAi??liau jis ims traukti literatAi??rinAi??s vaizduotAi??s dAi??mesA?. Kaip ir regAi??tas A?ydA? A?udymas, kuriam prisiminti ir iA?raA?yti jau reikalinga kitu laiku augusio Sigito PaAi??rulskio kAi??rybinAi??s vaizduotAi??s drAi??sa. AsmeniA?kai patirta prievarta, taip pat iA?davystAi??s nuopuolis ne tik skaudus, slAi??ptinas, trintinas ir iA?trinamas, bet ir pavojingas ai??i?? juk esama tokiA? dalykA?, kuriA? pavieA?inimas keistA? ne tik asmeninA? A?vaizdA? bei vaizdinA?, bet ir santykius su paA?iais artimiausiais A?monAi??mis. NusipelnAi??s sovietinis tardytojas, o A?iuo metu aukA?tas valstybAi??s tarnautojas ar valdA?ios malonAi??mis lepinamas pensininkas jau niekaip negali prisiminti kankinAi??s tardomas merginas bei vaikinus ir palikti tokA? raA?tiA?kAi?? paliudijimAi?? savo A?iuo metu teisininkA? elite A?sitaisiusiems vaikams ir vaikaiA?iams. Tad nutylAi??jimas. Juo daugiau patirta asmeninAi??s prievartos, juo daugiau nutylAi??jimo. Ir prievartautA?, ir prievartavusiA?. Prisiminimas atidedamas ateiA?iai ai??i?? kAi??rybinei kitA? kartA? vaizduotei. Vokietijoje tik pastaraisiais metais iA?kilo moterA? atsiminimai, kuriuose ryA?kAi??ja, koks didA?iulis buvo A?alA? uA?plAi??dusios prievartavimA? orgijos potvynis. Ta prievarta ne tik lauA?Ai?? likimus, bet ir turAi??jo kitokiA? pasekmiA? ai??i?? abortai, suluoA?inimai, gimAi?? vaikai. Po to ai??i?? bandymas gyvenimAi?? sulipdyti kitokiu pasakojimu, kitokiu atsiminimu.

II

ai??zSustiprinto reA?imo barakasai??? tarsi pritraukia anAi?? aukA?tos literatAi??rinAi??s prabos tremtiniA? atsiminimA? bangAi??, versdamas jAi?? nauju ir aktualiu A?iuolaikinAi??s prozos reiA?kiniu. Laukta naujos atminties literatAi??ros kAi??riniA?, kuriuose ta atmintis bAi??tA? perleista per vaizduotAi??s malAi??nAi??. Arba vaizduote A?sigyvenant A? pasakojamojo meto A?vykius, aplinkAi??, terpAi??, iA?gyvenimus. Ai??iuo atA?vilgiu ryA?kus pavyzdys yra Alvydo Ai??lepiko romanas ai??zMano vardas ai??i?? MarytAi??ai???, kuriame pirmAi?? kartAi?? A?taigia ir A?tikinama prozos kalba atveriama KaraliauA?iaus kraA?to gyventojus baigiantis karui iA?tikusios tragedijos gelmAi?? ir iA?skleidA?iama ai??zvilko vaikA?ai??? tema. MeninAi?? tiesa turi paversti istorinius faktus, asmenines faktines patirtis mAi??sA? iA?gyvenamu lemties vyksmu ir sykiu egzistencine atvertimi, teikianA?ia mums gyvenimiA?kos iA?minties, kurios iA? faktA? niekaip neiA?trauksi. Kuo iA?siskiria V. KalvaiA?io kAi??rinys knygA? sraute, kuriame daug pastangA? nustebinti, patraukti? Juk dabartinAi??s knygos vis labiau suvokiamos kaip knygynA? vitrinose tik trumpAi?? apskaiA?iuotAi?? laikAi?? galinA?ios pasipuikuoti prekAi??s, kurias nelabai apsimoka ilgAi??liau laikyti lentynose. IA?siskiria galinga literatAi??rine ir kalbine vaizduote. Ne iA?monAi??s, konstrukcijA? ar A?aidybine, o iA?gyvenimo patirA?iA?, skausmo ir netekties, taip pat egzistencinio gyvenimo dA?iaugsmo kupina vaizduote. Ne belytAi??, o lytiA?ka ir konkreti su visais muzikiniais iA?tarmAi??s ribuliais. Vaizduojama A?sivaizduojant, taA?iau A?sivaizduojama regAi??jus ir patyrus. RegAi??jus nuA?udymus, prievartavimus, nuopuolio akivarus. Ai??sivaizduojama uA?sitraukiant A?vairias atmintyje nugulusias A?moniA? ir kanA?iA? iA?naras ir dA?iaugiantis Dievo malonAi??s suteikta galimybe nAi?? su viena nesutapti. Ai??itai teikia egzistencinio dA?iaugsmo ai??i?? gyvenimo A?viesos, kurioje pulsuoja ir ironijos gaidelAi??. TaA?iau didA?iausias dA?iaugsmingos A?viesos srautas ai??i?? iA? didA?iausios dovanos, iA? paskutiniuose puslapiuose apraA?yto susitikimo: ai??zStaiga visas kAi??nas nuAi??jo pagaugais! Ai?? mane valiAi??kiA?kai A?velgAi?? mergina. Ta pati, kuriAi?? prieA? pusantrA? metA? regAi??jau sapne. O Dieve, taigi tai ji! Ta pati, kuri dabar melA?ia oA?kAi??. Ta pati ai??i?? bAi??simoji!ai??? (p. 435). Tai dovanai ai??i?? pereitas pragaras. UA? iA?saugotAi?? ir sustiprintAi?? A?mogiA?kAi??jA? stuburAi??, uA? tikAi??jimAi?? ir pasitikAi??jimAi??… Dovana ai??i??Ai?? vienintelis visame pasaulyje tau skirtas A?mogus. VisAi?? gyvenimAi?? perkeiA?iantis A?viesos srautas.
Atmintis ryA?kAi??ja tik blyksniais, lopais, nuotrupomis, vaizdais ir vaizdeliais. Niekaip visos jos nepagausime. Gausiname savo atmintA?, o sykiu ir savivokAi??, iA?raA?ydami jAi??, A?sivaizduodami ir vaizduodami. TaA?iau kAi??rybinis vaizdavimas A?mano iA? tam tikrA? epizodA? iA?gauti ir visumos atA?vaitAi??. Atmintyje ryA?kAi??jantys epizodai virsta A? gyvenimo istorijA? audinA? suaudA?iamomis novelAi??mis, prozinAi??mis skiautAi??mis, apsakymA? grynuoliais. Knyga ai??i?? didelis romanas, visuminis kAi??rinys, pasakojantis jauno A?mogaus lagerinio gyvenimo tarpsnA?. Istorija paprasta ai??i?? gimnazistas patenka A? saugumAi??, teisiamas, gauna penkerius metus, keliauja A? Intos lageriA? salynAi??, iA?gyvena, paleidA?iamas, vyksta susitikti su A?eima ir ten aptinka minAi??tAi?? didA?iAi??jAi?? dovanAi??. Toje kelionAi??je daug A?moniA? teko susitikti ir daug patirti. Kai kurie A?monAi??s ai??i?? likimo ar Dievo dovana. Jie mokAi??, padAi??jo, gelbAi??jo. Net lavino, kaip poetas Dima novelAi??je ai??zSeminaristasai???, padAi??jAi??s suimti A? save rusA? literatAi??rAi?? ir poezijAi??. Autorius sugeba meistriA?kai ai??zpieA?tiai??? herojA? pavidalus ir charakterius, paryA?kindamas esminius jA? bAi??do bruoA?us. YpaA? tA?, kurie padAi??jo, nepaisydami pavojaus. Knygoje, kaip ir atmintyje, veikia gyvi A?monAi??s, A?traukiantys ir mus, skaitytojus, A? savo aplinkAi??. Ai?? lagerius buvo sugrAi??sta daugybAi??s tautybiA? A?moniA? ai??i?? rusai, gruzinai, azerai, ukrainieA?iai, lietuviai… Daugelis jA? padAi??jo jaunam vaikinui iA?gyventi, mokAi?? lagerio gyvenimo gudrybiA?. Jau net 40 kilogramA? nebesveriantisAi??dochodiaga, taip ir nespAi??jAi??s priauginti svorio valgykloje, kurioje A?eimininkavo vyrukai ai??zmergelAi??sai???, siunA?iamas angliakasiA? brigadon. Tai jau nuosprendis, nes darbas sunkus, alinantis. TaA?iau viskas apsiverA?ia ai??i?? brigadininkas ir jo A?monAi??s padeda vaikinui atgauti jAi??gas. Noveles ai??zAivazovasai???, ai??zSiurprizA? diena. Efendijevasai??? ir kai kurias kitas maga suvokti ne tik kaip literatAi??ros tekstus, bet ir kaip dAi??kingumo konkretiems A?vairiA? tautybiA? A?monAi??ms liudijimAi??. DAi??kingumo ir gydytojams Marijai Ivanovnai ir Apolonovui, kuriA? meilAi??s istorija, nutraukta iA?duoto vyro ai??i?? lagerio KAi??mo ai??i?? A?Ai??viais, apraA?yta novelAi??je ai??zSuA?audytas MAi??nulisai???. Joje ne tik dviejA? mylinA?iA? A?moniA?, bet ir pagarsAi??jusio kaliniA? kankintojo tragedija. ApraA?yta taip subtiliai, kad po sargybinio serijos A? savo virA?ininkAi?? nekyla lieA?uvis pasakyti: ai??zTaip tam iA?gamai ir reikia.ai??? MeilAi??, kanA?ia, atjauta, pasiaukojimas pulsuoja ispano Pedro likime. Daug viso to ir, sakyA?iau, deimantinAi??je A?uns likimo novelAi??je ai??zNatisai???.
PabuvojAi??s ne tik pragare, bet ir pragaro pragare ai??i?? Bure (barak usilennogo reA?ima), knygos veikAi??jas visur aptinka A?mogiA?ko bendravimo apraiA?kA?. Kai kada ai??i?? tiesiog neA?tikAi??tinA?. A?mogiA?kumAi??, pasirodo, sunku iA?trinti net tokiai A?Ai??toniA?kai galiai. Knygoje suaudA?iama daugybAi??s gyvenimA? gijos, o skaitytojui, nelyg aukA?tesniajai akiai, leista A?A?velgti didelAi?? to audinio atraiA?Ai??, kuri neprieinama jokiam kitam A?vilgsniui. Ai??simintina Juodosios pirA?tinAi??s, kaliniA? kankintojo iA? paA?aukimo, ir Atamano istorija. Abu lagerin patekAi?? buvAi?? karininkai intendantai pagal lagerio vyresnybAi??s uA?maA?ias gauna galimybAi?? suvesti sAi??skaitas. O jos didelAi??s ai??i?? AtamanAi?? pasodino jo buvAi??s draugas su savo sugyventine, sandAi??lio vedAi??ja. Ne tik uA?Ai??mAi?? buvusio bendradarbio vietAi??, bet ir prievartavo jo A?monAi??, ir toji pateko psichiatrinAi??n. Dabar Atamanas ai??i?? barako galva, nuo jo priklauso A?ia gyvenanA?iA? kaliniA? likimai, o Juodoji pirA?tinAi?? A?grAi??damas pas jA?. AtrodytA?, viskas aiA?ku. TaA?iau Atamanas po kurio laiko pasiAi??lo viskAi?? iA?sprAi??sti dvikovoje, metant peilius. Du lavonai. Taip ir lieka didA?iulis A?moniA? santykiA? paslapties akmenAi??lis. Gyvas knygoje ir jAi?? skaitanA?iA? sAi??monAi??je, nes gyvenimo upAi??je visi tie likimai jau seniai sutrinti A? dulkes. Ai??i istorija, kaip ir keletas kitA?, praA?yte praA?osi perkeliama A? ekranAi??.

III

PrisipaA?insiu. DaugAi??ja neperskaitytA? knygA?. Sykiu jauti, kaip A?impa skaitymo iA?gyvenimo, A?sijautimo, pagavos ai??zA?iuptuvAi??liaiai???. Vis labiau pasitenkini supratimu ai??i??Ai??Ai??Ai?? konstrukcija, sumanymas, kalbos tAi??kmAi??. Tarsi menkAi??tA? galia bAi??t iA?mestam iA? vAi??A?iA?, pakylAi??tam, apsvaigintam, suimtam skaitomo sakinio ar personaA?o. Vis maA?iau knygA?, kurios tAi?? galiAi?? palaikytA?, kurios primintA? vaikystAi??je ir jaunystAi??je patirtAi?? stulbesA? skaitant rusiA?kuosius ai??zTAi??kstanties ir vienos naktiesai??? pasakojimus, J. Kerouaco ai??zKelyjeai???, F. Dostojevskio ai??zBrolius Karamazovusai???, N. Leskovo ai??zApA?avAi??tAi?? klajAi??nAi??ai???. Pastaruosius porAi?? metA? vaikA?tau apimtas perskaityto R. BolaAi??o romano ai??zPaA?Ai??lAi?? detektyvaiai??? kartotinAi??s karA?tinAi??s. SkaudA?iai dA?iaugsmingos, daugiaspalvAi??s. Ai??traukAi?? ir prikAi??lAi?? to paties laiko ai??i?? 8-o deA?imtmeA?io ai??i??Ai?? prisiminimus, persimainiusias tarsi tavo paties gyvenimo istorijas. Su kvapais, lytAi??jimais, skoniais. Vilnius ai??i?? per MeksikAi??, Meksikas ai??i?? per VilniA?. Tad kitos knygos, kita lietuviA? literatAi??ra ai??i?? lyg iA? A?proA?io. Geriau, blogiau, neblogai. Ir persmelkiantis netikAi??tumas ai??i?? ai??zSustiprinto reA?imo barakasai???. IA? ai??zPaA?Ai??lusiA? detektyvA?ai??? skaitymo perAi??jusi malonumo atmaina. Kito laiko ir kitokios atminties. TaA?iau ai??i??Ai?? visiA?kai tikras malonumas. Ai??A?eminantis. NepaleidA?iantis. Kas sieja? VaizduotAi??s ir raA?ymo dermAi??s galia, gyvenimo patikrinta ir uA?grAi??dinta iA?tarmAi??. Ai??sivaizduojama ir vaizduojama tampa tikra tavo sAi??monAi??je ir atmintyje. Ima susipinti su tavo gyvenimo gijom, atsispindAi??ti, keisti mylAi??tus ir artimus personaA?ais virtusius A?mones. Ir kalba. Prikelti A?odA?iai. Turtingas lietuviA? A?odynas, tvirtinantis mAi??sA? kalbinAi?? bendrystAi??. Pasakojimo tAi??kmAi??, kurioje pasigirsta ir prokalbAi??s A?varplenimas. GebAi??jimas keisti pasakojimo registrus, intonacijas, derinti A?anrus. DA?iugu nujausti, kokius netikAi??tus pasakojimus mums pateiks taip galingai A?sisukusi V. KalvaiA?io atminties vaidentuvAi??, kurios gelmAi??je A?ybsi ir mAi??sA? likimA? atspindA?iai.