LauA?iu kalbainA? nelyg sausainA?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LietuviA? kalba
AUTORIUS:Ai??Neringa MikalauskienAi??
DATA: 2013-05

LauA?iu kalbainA? nelyg sausainA?

Neringa MikalauskienAi??

LauA?iu kalbainA? nelyg sausainA? ai??i?? vardan tos Lietuvos, ne dAi??l ko kito, lieA?uvAi??lA? smailinu, medumi geluonA? tepu, jau kad dursiu, tai dursiu kiekvienam, kas prie mano kalbos prisiartins ketindamas iA?gryninti tiek, kad stovAi??tA? ji prieA? tautAi?? nuogut nuogutAi??lAi??, lygia ir A?velnia oda lyg jaunamartAi??, nors per tAi??kstanA?ius metA? mainAi??si, kito ir vis dar tebAi??ra archaizmais beigi svetimA?odA?iais apaugusi ai??i??Ai?? gAi??da mat bus mAi??sA? didA?iavyriams kalbos tvarkytojams, jei neskustom kojom A? EuropAi?? kaip prasA?iokAi?? A?lervos ir vienAi?? kitAi?? angliA?kAi?? erkAi?? parsineA? A?sisegusiAi??, neduokdie dar iA?platins kitakalbA? uA?kratAi??, ausis rAi??A?iantA? ai??i?? ot ir ims tadu anys garbanotis ir kristi, o kaipgi viens kitA? iA?girsma, jei be ausA? liksma, a?..

Taip ir atsiduria vargA?ai kalbos redaktoriai tarp kAi??jo ir priekalo: autoriai ir vertAi??jai ant jA? visus A?unis karia, kad beganydami A?odA?iA? avis, A?iAi??, jau esminAi?? teksto mintA? praganAi??, o kalbininkai pagatavi ant Normos kryA?iaus prikalti, mat redaktoriai neatsiA?velgia A? rekomendacijas arba sAi??moningai palieka vietininkAi??, DidA?iAi??ja Kalbos Klaida vadinamAi??, nes neiA?mano, kaip pakeisti junginA? ai??zjA? dukroje budo keista, aistringa siela, kelianti jAi?? A? aukA?tumas”, kad neatrodytA?, jog pagal kalbos reikalavimus sudAi??liota frazAi?? ai??zbundanti dukros siela buvo keista, aistringa, kelianti merginAi?? A? aukA?tumas” taisyklingumo reteA?iais yra prie Prokrusto lovos prirakinta, nes jau kitur akcentai sudAi??lioti, ir tik nejautrus kalbos matininkas gali nesuvokti, kad ai??zbudo keista, aistringa siela” ne visiA?kai tas pats, kas ai??zbundanti siela buvo keista”. Tad ir putoja manyje devynios upAi??s, o jA? potvynis blaA?ko rupAi??A?Ai??lAi?? taukuotAi??, nes per A?velnus tai keiksmaA?odis, kai iA? A?irdies gelmiA? norisi drAi??bti bliatkalbajobai, ir dar kursyvu iA?ryA?kinti parodant, kad A?inom tuos jAi??sA? reikalavimus ir laikomAi??s, kai labai prireikia.
O dabar ai??i?? atmintinAi?? tiems, kurie dreba kaip epuA?Ai??s lapai, iA?vydAi?? netaisyklingai susirangiusiAi?? A?odA?io gyvatAi??, ir taikosi uA?muA?ti jAi?? lazdomis, uA?uot susimAi??stAi??, ar A?iuo konkreA?iu atveju ji nAi??ra A?raA?yta A? RaudonAi??jAi?? knygAi?? kaip sauganti autoriui A?Ai??tbAi??t reikalingAi?? stiliaus niuansAi??:
1) kiekvienas groA?inis kAi??rinys turi savo stiliA?, o autorius ai??i?? braiA?Ai??, kurA? prityrAi??s vertAi??jas sugeba perteikti kartais visai intuityviai, netgi nesAi??moningai parinkdamas A?odA?ius ar A?odA?iA? junginius, ne visada atitinkanA?ius kalbos normas.
2) tiek verA?iant, tiek redaguojant reikia iA?manyti ne tik norminAi??s kalbos taisykles, bet ir tAi?? sritA?, apie kuriAi?? kalbama kAi??rinyje.
3) kalbos redaktorius, kuris gauna tekstAi?? tiesiai iA? vertAi??jo, aptikAi??s neaiA?kiAi?? vietAi?? turi visA? pirma paklausti savAi??s: kAi?? turAi??jo omeny autorius, jei taip paraA?Ai?? (ir bAi??tinai uA?mesti akA? A? originalAi??, kad iA?vengtA? tuA?A?iA? spAi??lioniA?), ir kodAi??l vertAi??jas tAi?? vietAi?? iA?vertAi?? bAi??tent taip, o ne kitaip. DaA?nai paaiA?kAi??ja, kad taip buvo padaryta dAi??l stiliaus niuansA?, ypaA? jei vertAi??jas yra patyrAi??s ir A?ino, apie kAi?? kalbama.
4) jei knygAi?? jau redagavo patyrAi??s kalbos redaktorius, tai jAi?? perA?iAi??rintis kitas A?mogus (daA?niausiai tai bAi??na korektorius), radAi??s ne tik vietomis sukeistas raides ar nebAi??tinAi??jA? kablelA?, o A?tartinai akivaizdA?iAi?? kalbos klaidAi??, turAi??tA? galvoti ne apie tai, kad kas nors A?ia neiA?taisyta dAi??l neA?inojimo ar A?ioplumo, o paklausti savAi??s ai??i?? galbAi??t tai buvo palikta sAi??moningai. Ir daA?niausiai paaiA?kAi??ja, kad buvo bAi??tent taip.

Ir jau visai baigdama prieA? puristA? dalgio aA?menis sustingusiems kolegoms kalbos redaktoriams norAi??A?iau pasiAi??lyti universaliAi?? formuluotAi??, kuriAi?? galima vartoti vietoj ne visai atitinkanA?ios realybAi?? frazAi??s ai??zautoriaus kalba netaisyta”:
AtsiA?velgiant A? autoriaus stiliA?, kuriuo jis raA?Ai?? siekdamas sustiprinti kAi??rinio meninA? A?taigumAi??, redaguojant tekstAi?? sAi??moningai buvo palikta pertekliniA? A?odA?iA?, archajiA?kai skambanA?iA? sintaksiniA? konstrukcijA? ir A?iek tiek nenorminAi??s leksikos.
Man rodos, tikslinAi?? skaitytojA? grupAi?? pelnytai pasipiktintA?, kad juos laikome nesugebanA?iais suprasti, kokiu stiliumi autorius raA?Ai??. Bet nepykime ant kalbainiA?, jA? darbas toks ai??i?? atpaA?inti piktA?olAi?? ir pasiAi??lyti jAi?? iA?rauti, o jau mAi??sA? reikalas pamatyti, kad ir usnies A?iedas tekste kartais A?vaigA?de praA?ysta.