Kategorija "Dailė / Art"


Saulius Valius: tarp A?manoma ir neA?manoma

Sklandus ir turiningas pokalbis su menininku, ekspozicijA? architektu, parodA? kuratoriumi, sAi??kmingai veikianA?ios A?monAi??s ai??zEkspobaltaai??? A?kAi??rAi??ju bei vadovu Sauliumi Valiumi buvo iA? anksto garantuotas. Aktyvi veikla kultAi??ros lauke, uA? kAi??rybAi?? pelnytas pripaA?inimas bei pasitikAi??jimas, A?gyvendinti ambicingi meniniai ir ekspozicijA? projektai ai??i?? taigi, iA?skirtinis mano paA?nekovo universalumas a priori programavo keliabriaunA? pokalbA?. PilietinAi??mis, vietomis nostalgiA?komis, taA?iau optimistinAi??mis gaidomis paspalvintas paA?nekesys sukosi apie parodA? kuravimAi??, ekspozicijA? architektAi??rAi??, kultAi??ros politikAi??, o daugiausia ai??i?? apie A?ias visas veiklos sritis giliai persmelkusiAi?? Sauliaus Valiaus meninAi?? kAi??rybAi??.

Skaityti toliau

PasiklydAi?? tarp iliuzijA?

PrieA? 80 metA?, 1933-iaisiais, Kaune buvo surengta pirmoji Lietuvos scenografijos paroda. Ai??iAi?? progAi?? dar prieA? porAi?? metA? prisiminAi?? Marta VosyliAi??tAi??, GiedrAi?? BrazytAi??, Raimonda BitinaitAi??-Ai??irvinskienAi?? ir Ai??iuolaikinio meno centrui (Ai??MC) pasufleravo mintA? apie naujAi?? parodAi??. Ai??MC kuratorAi??s Julija Fomina ir Virginija JanuA?keviA?iAi??tAi?? A?iAi?? idAi??ja pavertAi?? kAi??nu ir rugsAi??jo 6 d. pakvietAi?? A? parodos ai??zIliuzionistai. Apie scenografijAi?? ir A?iuolaikinA? menAi??ai??? atidarymAi??. Nors A?ia paroda buvo norima prisiminti svarbiAi?? sukaktA?, vis dAi??lto nepretenduota uA?pildyti per deA?imtmeA?ius susidariusiA? spragA?, todAi??l ekspozicijos turinys apAi??mAi?? du pastaruosius Lietuvos teatrinio gyvenimo deA?imtmeA?ius.

Skaityti toliau

Meno pateiktis: tarp informacijos ir estetinio potyrio

Meno rodymas yra tam tikra jo pateikties forma, turinti savAi?? logikAi?? ir struktAi??rAi??. Kitaip tariant ai??i?? ai??zprezentacijaai??? (lot. praesentatio), siaurAi??ja prasme reiA?kianti komunikacijos bAi??dAi??, kuriuo visuomenei ar jos grupei yra pristatoma kokia nors nauja, vertinga, aktuali informacija. Taigi kiekvieno meno objekto ar jA? grupAi??s ai??ziA?Ai??jimas A? vieA?umAi??ai??? neiA?vengiamai susijAi??s su naujumo ir A?domumo paAi??ieA?komis. Netgi tais atvejais, kai koks nors kAi??rinys, artefaktas yra rodomas ne pirmAi?? kartAi??, jA? stengiamasi apipinti naujomis dar nepastebAi??tomis reikA?mAi??mis, pateikti kitame kontekste.

Skaityti toliau

Kova uA? Bowie

Menas yra nuolatinAi?? kova, greiA?iausiai tokia pati, kaip ir bet kuris kitas A?monijos uA?siAi??mimas A?ioje planetoje. Teikiantis dA?iaugsmAi??, keliantis pasidygAi??jimAi?? ir A?leikA?tulA?, varantis A?iovulA?, dirginantis vaizduotAi?? ir uA?kreA?iantis tAi?? paA?iAi?? akimirkAi?? pasiryA?ti didA?iausiai beprotybei. Akademikai, amatininkai, pradinukai ir profai, visi jie puikiai supranta, apie kAi?? aA? A?ia. AtokesnAi??s stovylos, tiesa, abejingos A?iai iA?tarai. Savo chrestomatinAi??mis povyzomis jos sako ai??i?? jokia tai kova. Nes kovoja tik pamiA?Ai??liai. Vyrai. Arba ligoniai, bandantys tokiu bAi??du susitvarkyti santykius su pasauliu. Kad jis nepriverstA? jAi??sA? iA?A?okti iA? oro baliono ar iA?A?audyti visA? saloje reziduojanA?iA? skautA?, susirinkusiA? A? rudens A?ventAi??. Bet kova toks jau A?odis. Jei nebAi??tA? buvAi?? kitatikiA? ir kitaverA?iA?, ilgus metus naikinusiA? vienA? kitus vardan teritorijos, kalbos ar klasinAi??s priklausomybAi??s, A?is A?odis bAi??tA? reiA?kAi??s labai paprastus dalykus. PavyzdA?iui, kovo mAi??nesA?. LaikAi??, kai paprasA?iausiai ima skeldAi??ti gyvybAi?? kaustantis sAi??stingio lukA?tas. Kai uA?gimsta vidinis poreikis A?veikti sunkio jAi??gAi??, atsispirti sapno gravitacijai ir grA?A?ti A? A?itAi?? pasaulA?.

Skaityti toliau

Keturios meno mugAi??s

RugsAi??jo viduryje Maskvoje, Centriniuose dailininkA? namuose, vyko tarptautinAi?? meno mugAi?? ai??zArt Moscowai???. MugAi??je dalyvavo 30 galerijA? iA? Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Vokietijos, PrancAi??zijos, JAV ir kitA? A?aliA?. Lietuvai Maskvos meno mugAi??je atstovavo dvi Vilniaus galerijos ai??i?? ai??zMeno niA?aai??? ir mobili galerija ai??zGaidysai???. Maskvos mugAi??s kAi??rybos direktorius, parodA? kuratorius Ericas Schlosseris A?iA? metA? vasarAi?? lankAi??si ir Lietuvoje, A?iuolaikinio meno mugAi??je ai??zArtVilnius ai??i??13ai???. A?urnalo ai??zDailAi??ai??? praA?ymu Ericas Schlosseris sutiko apA?velgti keliA? A?iuolaikiniA? meno mugiA? patirtA?.

Skaityti toliau

Dabartis praeities kontekste

XV Vilniaus tapybos trienalAi?? tapybos adeptams buvo dA?iaugsmas. SostinAi??s Ai??iuolaikinio meno centre (Ai??MC) matAi??me tradicinAi?? tapybAi?? (didingai skamba!), dar tiksliau ai??i?? paveikslus. Nes A?iuolaikinAi?? tapyba, ne, ne tik A?iuolaikinAi??, o visa apskritai, buvo ir yra viena A?takingiausiA? dailAi??s istorijos varomA?jA? jAi??gA? ai??i?? uA?tenka prisiminti renesansAi??, modernizmAi??. Dabar tapyba, gerai A?sigilinus, persmelkia kitas A?iuolaikinio meno formas. Galima nurodyti nemaA?ai meno pavyzdA?iA?, kai tapyba tarsi iA? vidaus sprogdina arba sutelkia kai kuriuos A?iuolaikinio meno pavidalus (videomenAi??, grafikAi??, keramikAi??, skulptAi??rAi??, instaliacijAi??, kAi??no menAi??, performansus…). Tapyba atrodo dar ai??ztapybiA?kesnAi??ai???, jos gyvybingumas ai??i?? akivaizdesnis, kai prisimeni prieA? tai Ai??MC buvusias ir dominavusias A?iuolaikinio naujojo meno parodas; A?is kontekstas veikia A?iandienos naudai.

Skaityti toliau

ARTVILNIUS ai???13: tarp lygiA? lygi?

ai??zDailAi??sai??? A?urnalas, bAi??damas pusmetinis, priverA?ia tekstus traktuoti tarsi A?ukuosenas: svarbu ne karA?ti A?spAi??dA?iai, o tai, kas lieka. Ne emocijos, o faktai. TodAi??l vienintelis galimas tekstas apie birA?elA? vykusiAi?? ketvirtAi??jAi?? meno mugAi?? ai??zArtVilniusai??? tegali bAi??ti statistinio pobAi??dA?io. Norisi ir reikia paA?iAi??rAi??ti, kas ai??zArtVilniusai??? yra dabartiniame meno mugiA? kontekste: kaip vilnietiA?kAi??jA? renginA? vertina vietiniai ir sveA?iai, kaip jis gali atrodyti tiems, kuriA? trokA?tame, bet (kol kas) sulaukiame nedaug, ai??i?? potencialiems pirkAi??jams, kolekcininkams ir kuratoriams, kuriA? profesinis gyvenimas susideda iA? kelioniA? marA?rutu Majamisai??i??Niujorkasai??i??Bazelisai??i??Kelnasai??i??Londonas. Ar galAi??tA? tarp jA? atsirasti bent jau kuklus pusdienis, skirtas Vilniui?

Skaityti toliau

Daiktas ir istorijos: kelios A?iuolaikinio meno raiA?kos galimybAi??s

Ai??iuolaikiniam menui ir kultAi??rai skirtuose leidiniuose[1] vis daA?niau A?vairiomis formomis pasikartoja klausimas: kas yra A?iuolaikinis menas? Meno kritikai ir teoretikai kelia A?A? klausimAi??, mAi??gindami nuA?ymAi??ti bent apytiksles A?iuolaikinio meno teritorijas. ApibrAi??A?A?iA? poreikio suintensyvAi??jimAi?? iA? dalies paaiA?kina susiklosA?iusi meno situacija: pasaulinAi?? ekonominAi?? krizAi?? pristabdAi?? meno rinkos burbulo pAi??timAi??si ir tapo aiA?ku, kad kaA?kas keisis iA? esmAi??s.

Skaityti toliau

Talino taikomosios dailAi??s trienalAi?? Kolekcionavimo menas

Pernai, metA? pabaigojeai??i??A?iA? pradA?ioje, Taline vykusi TarptautinAi?? taikomosios dailAi??s trienalAi?? ai??i?? jau penktoji. Talino taikomosios dailAi??s trienalAi??s draugija, iki A?iol skelbdavusi trienalAi??s temos ir kuratoriaus konkursAi??, pirmAi?? kartAi?? pasikvietAi?? kuratoriA? iA? kitos valstybAi??s. Geteborgo universiteto Dizaino ir taikomosios dailAi??s instituto dAi??stytojas Love JAi??nssonas, Ai??vedijoje geriau A?inomas kaip dailAi??s kritikas ir kuratorius, parinko temAi?? ai??zKolekcionavimo menasai??? (The Art of Collecting). Esu lankiusis ir ankstesnAi??se Talino taikomosios dailAi??s trienalAi??se (ai??zPossessionai???, 2001; ai??zKnow Howai???, 2009) bei raA?iusi apie jas A?urnalui ai??zDailAi??ai???. O tai sudaro prielaidas imtis gretinimo, kuris, deja, yra ne A?ios trienalAi??s naudai. IA? didelio konkurse dalyvavusiA? menininkA? skaiA?iaus (pateikta 515 paraiA?kA?, pateko 70) sudaryta paroda teminiu kryptingumu, tiksliau A?A?valgA? apie ai??zkolekcionavimo menAi??ai??? arba ai??zmenAi?? kolekcionuotiai???, taip pat konceptualiu brandumu nusileido ankstesnAi??ms trienalAi??ms.

Skaityti toliau

Ateinanti raudona suknele ir sidabro A?arvais

NacionalinAi??je dailAi??s galerijoje A?A? pavasarA?, 2013 m. kovo 22ai??i??geguA?Ai??s 19 d., eksponuota Marijos TeresAi??s RoA?anskaitAi??s (1933ai??i??2007) paroda ai??zRentgenogramosai??? (kuratorAi?? Laima KreivytAi??, architektAi?? Julija ReklaitAi??) buvo ne tik proga pamatyti menininkAi??s darbus (asambliaA?us, tapybAi??, pieA?inius, akcijA? dokumentacijAi??). Kiekviena iA?sami jau mirusio dailininko paroda yra ir A?ingsnis perdAi??liojant dailAi??s kanonAi??, RoA?anskaitAi??s atveju ai??i?? XX a. II pusAi??s ir XXI a. pradA?ios dailAi??s kanonAi??. Tampa vis akivaizdA?iau, kad be RoA?anskaitAi??s jis nebeA?sivaizduojamas, nors dar neseniai atrodAi??, kad kanonas neA?sivaizduojamas su ja. Po 1990-A?jA? ai??ztylieji modernistaiai??? pamaA?u A?sitvirtina mAi??sA? sAi??monAi??je kaip A?domiausi sovietmeA?io dailininkai, ir RoA?anskaitAi?? bAi??tA? ne A?iaip viena iA? jA?.

Skaityti toliau