Kategorija "Dailė / Art"


Apie kasdienybės rutiną, mūzų šventes ir kitas dienas

Neseniai Anapilin iškeliavęs skulptorius Stanislovas Kuzma (1947–2012) mums žinomas kaip klasikas plačiausia šio žodžio prasme. Jis – harmonijos ir nuolatinio formos tobulumo ieškotojas, principingai savą kūrybos stilių plėtojęs tradicionalistas, renesansinę vidinės ramybės sampratą išgryninęs grakštaus figūratyvo meistras. Jo įstrižas it skalpelio pjūviu rėžtas draperijas raudonmedžio ar kaulo paviršiuje šiandien nesunkiai atpažįsta kiekvienas, nors kiek besidomintis tradicine lietuvių skulptūra. Kas be ko, tradicionalisto savybės gali ir trikdyti – Kuzmos skulptūrų nepaveikė po nepriklausomybės išpopuliarėjusios naujosios (t. y. „netradicinės“) raiškos kryptys, o tai šiuolaikinio meno pasaulyje traktuojama kaip „iškritimas iš žaidimo“. Simptomiška, jog būdamas gyvas dailininkas surengė tik vieną (!) personalinę parodą – 1996-aisiais.

Skaityti toliau

Koks tas lietuviškasis siurrealumas?

ŽURNALAS: DAILĖ TEMA: Siurrealizmas AUTORIUS: Jūratė Baranova DATA: 2013-06 Koks tas lietuviškasis siurrealumas? Jūratė Baranova Kažkaip į „Facebook“ą atklydo nuotrauka pavadinimu „Siurrealistų grupė“. Iš kairės į dešinę sėdi Tristanas Tzara, Paulis Éluard‘as, André Bretonas, Hansas Arpas, Salvadoras Dali, Yves‘as Tanguy, Maxas Ernstas, René Crevelis, Manas Ray. Paryžius, 1930-ieji metai. Nepraėjo nė šimtas metų – ir štai 2013 […]

Skaityti toliau

Grafika nuo piešinio iki šešėlio

ŽURNALAS: DAILĖ TEMA: Grafika AUTORIUS: Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė DATA: 2013-06 Grafika nuo piešinio iki šešėlio Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė Kasmetinė apžvalginė paroda, vienijanti grafiką kuriančius menininkus, šių metų sausio mėnesį vykusi Vilniaus grafikos meno centre, buvo pavadinta „Grafika nuo piešinio iki šešėlio“. Kuratorės Irma Balakauskaitė ir Marija Marcelionytė-Paliukė, tęsdamos kelerius metus vykstančios metinės estampo parodos tradiciją, šiemet iškėlė kiek […]

Skaityti toliau

Vladislovas Žilius: savitos kūrybos atodangos

Apie dailininką Vladislovą Žilių (1939–2012) esu rašiusi keletą kartų įvairiais ir svarbiais jo kūrybos tarpsniais. Žvelgiant iš dabarties perspektyvos, jau driekiasi visas jo gyvenimo kelias – nuo numylėto Žemaitijos kaimo iki Niujorko dangoraižių ir atgal. Tai ir kūrybos kelias – su ryškiais stilistiniais posūkiais, atkakliais dailininko individualybę atliepiančios meninės raiškos ieškojimais bei atradimais. Tai – kelias žūtbūtinio pasipriešinimo asmens ir kūrėjo laisvę trypiančiam režimui, nubloškusiam dailininką į tolimą svetimą žemę.

Skaityti toliau

Gintaras Karosas: erdvės kūrimas, kaip meno praktika

Gintaras Karosas – Europos parko įkūrėjas. Pirmiausia parkas asocijuojasi su skulptūra, nors šis žodis iš pavadinimo išnyko senokai. Ir tai dėsninga. Europos parkas – tai savarankiškas kultūros darinys, apimantis skulptūrą, architektūrą, landšafto formavimą, fotografiją, idėjų meną, tekstus ir vadybą. Jo kūrėjas taip pat reiškiasi visose išvardytose srityse, bet svarbiausia jam – paties parko, kaip kultūros erdvės, kūrimas. Neatsitiktinai naujausias Karoso darbas pavadintas „Kultūra“. Šiais laikais mažai kas ryžtųsi tokiam užmojui – gamtoje sukurti monumentą kultūrai. Bet būtent tai Gintaras daro visą kūrybinį gyvenimą – natūrą transformuoja į kultūrą.

Skaityti toliau

ARTVILNIUS: trys mugės

ŽURNALAS: DAILĖ TEMA: Meno mugė AUTORIUS: Ernestas Parulskis DATA: 2012-12 ARTVILNIUS: trys mugės Ernestas Parulskis Niujorke nuo 2005 metų organizuojama meno mugė „Volta“, besiskelbianti, jog pristato jaunus menininkus, kurių sėkmė ateityje beveik garantuota. Šiemet joje dalyvavo „Vartų“ galerija ir sėkmingai pardavė nemažai Mindaugo Lukošaičio piešinių. Trumpos aritmetinės pratybos rodo, kad 2012-aisiais „Volta“ buvo surengta septintą kartą. […]

Skaityti toliau

Paroda kaip masinis renginys

Parodas, kaip ir bet kuriuos kitus masinius renginius, galima skirstyti į dvi grupes: dideles ir mažas. Žinoma, pareiškus, kad parodos – dailės parodos – yra renginiai, kuriuose publikai pristatomas menas, būtina pa(si)aiškinti, ar parodos iš tiesų priskirtinos prie masinių renginių. Kas yra masinis renginys? Tai – įvykis, viešojoje erdvėje suorganizuotas miniai žmonių.

Skaityti toliau

Ko aš nesuprantu šiuolaikiniame mene

Šiuolaikinis menas, jei tik metaforiškai pabandytume susieti konkrečios geografijos duomenis su ne tokiom konkrečiom analitinėm dailėtyros paradigmom, apima ne tik milžinišką teoriją, bet ir apčiuopiamą teritoriją, irgi ne ką mažesnę (ją galbūt derėtų apskaičiuoti puslapiais, erdvės kvadratais ar garsų kiekiu). Apibendrinti arba neįmanoma, arba truputėlį leistina, žinoma, turint tam tikrus instrumentus. Tačiau to negana: privalu turėti ir tinkamą dispečerinę, kurioje sėdėtų pažangiai nusiteikusi kvalifikuota dispečerė, sutinkanti ir gebanti valdyti tuos instrumentus.

Skaityti toliau

Iškilieji Lietuvos scenografijos meistrai muziejaus erdvėje

2012-uosius paskelbus Muziejų metais, prasidėjusi intensyvi veik­la suteikė progą ne vienam muziejui parodyti didžiausias savo fondų vertybes, žymiausių kūrėjų palikimą. Nuo praėjusių metų pabaigos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikiančios parodos supažindina su reikšmingomis Lietuvos scenografijai asmenybėmis.

Skaityti toliau

Pamiršti baimę: 7-oji Berlyno bienalė

Ar menas gali iš tiesų veikti ir iš esmės keisti realų pasaulį? Koks yra meno poveikis aplinkai? Tokius klausimus užduoti gatvėje sutiktam menininkui būtų kiek rizikinga ar bent jau nemandagu, o tikėtis tiesaus ir išsamaus atsakymo ir apskritai neverta. Klausimai sunkūs. Tačiau tai nereiškia, kad turime jų vengti, „pagal nutylėjimą“ sutikdami, kad menas tiesiog veikia ir tiek. Šie klausimai buvo užduodami balandžio 27 dieną atidarytos 7-osios Berlyno bienalės metu.

Skaityti toliau