Kategorija "Fotografija"


Apie autoportretą ir kita

Nepamenu, kada pirmą kartą bandžiau nupiešti autoportretą. Tačiau labai gerai pamenu pirmą autoportretą, kurį tapiau aliejiniais dažais. Galbūt todėl, kad tai buvo pirmas darbas mano gyvenime, nutapytas aliejiniais. Man buvo 16 metų, buvau ką tik pabėgęs iš namų ir autoportretas žymėjo mano savarankiško gyvenimo pradžią. Nuo to momento prasidėjo dramatiški mano santykiai su tapyba.

Skaityti toliau

Arūnas Kulikauskas: „Išėjau, kad sugrįžčiau“

Kai grįžau iš JAV, manęs vis klausinėja: „Na, kaip čia jautiesi?“. Galiu pasakyt tiek – visos priežastys, dėl kurių išvažiavau, vis dar likę. Nei viena nedingo. Manęs tai jau nebegąsdina, bet liūdesį tebekelia. Neviltį pakeitė graudulys. Nors dabar, skirtingai nei ankščiau, išvykti lengva, bet nuo savęs nepabėgsi – permainas reikia įgyvendinti čia. Ne, ne taip. Galima įgyvendinti čia.

Skaityti toliau

Apie tai, kas svarbiausia

Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Tadas Kazakevičius kūrybine fotografija susidomėjo prieš ketvertą metų. Tačiau per šį gana neilgą laikotarpį autorius jau spėjo pademonstruoti brandų požiūrį į kūrybą ir išsiskirti nuosekliais bei jautriais darbais portretinės ir gatvės fotografijos srityse. Šiame interviu, kaip ir savo kūryboje, T. Kazakevičius kalba apie tai, kas svarbiausia – tiek fotografijoje, tiek santykyje su supančiu pasauliu.

Skaityti toliau

Svetimų žodžių reikšmės

Su Indrės Šerpytytės (g. 1983) kūryba pirmą kartą susidūriau 2007 m. Edinburge, užsukusi į „Stills“ fotografijos galeriją (vieną svarbiausių Jungtinėje Karalystėje). Ten buvo eksponuojamas jos darbas „Tylos būvis“ („A State of Silence“), 2006 m. apdovanotas Jerwood fotografijos premija. Tai įspūdingas laimėjimas, nes I. Šerpytytė ir kiti trys jauni fotografai (Zoe Hatziyannaki, Peter Oetzmann ir Paul Winch­Furness) buvo atrinkti iš 670 pretendentų. Skaičiai reikšmingi – jie yra tarsi kūrinio skleidžiamos energijos matas, energijos, kurios prireikia, kad iškiltum tokioje šalyje kaip Jungtinė Karalystė, traukiančioje protus iš viso pasaulio, kunkuliuojančioje idėjomis, turinčioje gilias kritinio mąstymo tradicijas. Ten nepakanka turėti aukštojo mokslo diplomą, būti šiaip neblogu menininku ir pažinoti ką nors svarbioje institucijoje. Reikia visko mačiusios žiuri akyse užtemdyti daugiau nei šešis šimtus kūrinių. I. Šerpytytės darbas turėjo tiek jėgos – tą pajutau, kai jis sustabdė kasdienybės labirintuose klaidžiojusias mintis, vos tik įėjus į galeriją.

Skaityti toliau

Išeivijos istorijos įvaizdintojas Jonas Kuprys

Čikagoje gimęs fotografas Jonas Kuprys (1956) išeivijos žmones ir renginius fotografuoja dar nuo gimnazijos laikų – 1973 m. 1984 m. Ilinojaus technologijos instituto Dizaino institute (Institute of Design, Illinois Institute of Technology) įgijo fotografijos meno magistro laipsnį. Patirties sėmėsi iš žymių fotografų Roberto Heinekeno ir Davido Plowdeno. Beje, diplominį darbą parengė apie biologinius objektus – negyvus gyvūnus. Dalyvavo parodose Beverly Arts Center, Ward Gallery, Crown Hall Gallery, Čiurlionio galerijoje Čikagoje, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Jo nuotraukos buvo spausdinamos „Ateities“ žurnale, „Dirvoje“, „Pasaulio lietuvyje“, „Laiškuose lietuviams“, „Tėviškės žiburiuose“, „Laive“, „Mūsų žiniose“, „Vytyje“ ir kituose leidiniuose. Bet daugiausia jų skelbta ir iki šiol skelbiama seniausiame išeivijos lietuvių laikraštyje „Draugas“.

Skaityti toliau

Svetimas tobulumas. Kristinos Gentvainytės fotografija

Uostamiestyje jau trimis bangomis ritosi fotografijos projektas „Kiti“. Projekto tikslas – miesto fotografų bendruomenę paįvairinti „kitais“, naujais, veidais ir vardais.
Projekto dalyviai eksperimentavo fotografijos galimybėmis. Įdomiausi (mano subjektyviu vertinimu) darbai, kuriuose fotografija susitinka su kompiuterinėmis manipuliacijomis. Į visus „fotošopus“ senieji fotografai dažnai tebežvelgia gana paniekinamai, esą tai žaidimai, mėginimai užmaskuoti nekompetenciją, net fotografijos išdavystė. Visgi negalima nepastebėti, kad medijų sintezė leidžia atverti naują platų prasminį lauką. Be to, nauja meninė kalba yra natūrali kintančio pasaulio išdava.

Skaityti toliau

Algimanto Kezio fotografija, arba Pokalbis su Sraigtiniais laiptais

Turbūt visi žino, kad sovietmečiu Lietuvoje fotografai buvo tarsi pasiskirstę į dvi grupes. Vilniuje „bazavosi“ fotografai-žurnalistai, o Kaunas garsėjo savo fotografais-menininkais, nebijančiais eksperimentuoti ir siekiančiais originalumo (pasak Aleksandro Macijausko, susijungus šioms dviems grupėms / klubams ir gimė Lietuvos fotografijos mokykla, tokia, kokią ją žinome šiandien). Bet egzistavo ir trečioji grupė, kurios fotografijos Lietuvoje buvo nepageidaujamos, o jai priklausantys fotografai buvo vadinami tėvynės išdavikais. Taip, ta trečioji grupė – emigrantai. Turiu prisipažinti, kad šių, trečiųjų, aš dar iki šiol nepažįstu ir kad apie juos žinau tik keletą faktų.

Skaityti toliau

Irena Giedraitienė: Lietuvos fotografijos mokykla iš moters perspektyvos

Priežastis, lėmusi artimiau susipažinti su vyresniosios kartos fotografės Irenos Giedraitienės kūryba bei gyvenimu, – atsitiktinis austrės žurnalistės komentaras apie 2010 m. rugsėjį Insbruke vykusią parodą „Keturi požiūriai. Aštuoni stabtelėjimai“ (originalus pavadinimas „Four Points. Eight Stops“ – aut. past.). Paroda buvo stengtasi atskleisti dviejų skirtingų kartų požiūrį į žmogų (A. Sutkus, A. Baltėnas), realybę (A. Macijauskas, A. Valiauga), romantiką (R. Rakauskas, R. Pralgauskas) bei egzistenciją (A. Kunčius, J. Deltuvaitė). Spaudoje pasirodžiusiose recenzijose tikėjausi rasti apmąstymų apie Rytų Europos specifiką, Lietuvos sovietmečio ir nepriklausomybės laikų skirtumus, tačiau vienoje iš jų paroda buvo sukritikuota dėl mažo moterų dalyvių skaičiaus. Paaiškinti šį komentarą galėjau žurnalistės neišmanymu apie Rytų Europos ir Lietuvos fotografijos situaciją ir kuriančių moterų fotografių skaičių. Tačiau šį klausimą uždaviau ir sau. Jei šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje turime keletą moterų, tai moteriškų pavardžių tarp sovietinio laikotarpio parodų aprašymų rasime vos vieną kitą. Kaip ir likusiame pasaulyje, fotografijoje dominavo ir iki dabar dominuoja vyrai. Tad klausimas liko – ar turime 7-8 dešimtmečio fotografijos klasikos kartos talentingų autorių moterų?

Skaityti toliau

Tarp gamtos garsų ir miesto tylos. Dariaus Kuzmicko fotografija

Aplinkui tylu. Tik staigus vėjo gūsis pakelia pajūrio smėlį ir negailestingai taršo į visas puses. Saują pažerdamas į vandenį bei kopas dar spėja atseikėti aštrių kruopelių ir į tavo, atsitiktinio stebėtojo veidą. Neįmanoma nusakyti, kiek trunka ši akimirka. Tačiau, vieną kartą užfiksuota Dariaus Kuzmicko akies ir kameros, ji virsta amžinybe.

Skaityti toliau

Lietuvos fotografija emigracijoje

Pralaimėjus 1863 m. sukilimą, Lietuvoje prasidėjo carinės valdžios represijos: sukilimo vadai buvo pakarti, jiems prijaučiantieji ilgiems metams ištremti į Sibirą, jų turtas konfiskuotas. Sukilėlius fotografavę ir nuotraukas platinę fotografai, Rusijos caro pavaldiniai, buvo nuteisti, ateljė uždarytos, pavojingosios sukilėlių portretinės fotografijos sunaikintos, o miestovaizdžiai parduoti aukcione.

Skaityti toliau