Kategorija "Kelionė su Bernardinai.lt"


Ikona – matomas Kristaus ir šventųjų buvimas su mumis

Šiandien Lietuvos Katalikų Bažnyčioje pamažu pradeda atgimti ikonų tapyba. Tačiau daugeliui iš mūsų ikona ir ikonografija vis dar lieka slėpininga Bažnyčios tradicija. Kai mano dėmesį prikaustė Pakutuvėnų bažnyčioje, atrodo, kiaurai matantys Kristaus ir Motinos Marijos žvilgsniai, ikonos pasirodė paslaptingos ir akiai naujos viešnios. Tada tikrai pajutau, kad jos mane stebi ir traukia.

Už ikonografijos tradicijos atgaivinimą galime būti dėkingi italui pranciškonui Karlui (Carlo) Bertagnin OFM, kuris prieš 16 metų pirmąkart atvyko į Lietuvą ir pradėjo vesti kasmetines ikonografijos stovyklas Pakutuvėnuose.

Skaityti toliau

Ikarusas ir jo apylinkės

Taip, rašau apie autobusą. Apie tą geltoną mašiną, pavadintą „Ikarus“. Pirmiausia jį išgirstu. Kaukimas ataidi kažkur nuo kalvos viršaus, tarsi didelis sviedinys, atsimuša į pušyną priešais stotelę, ir atrieda iki manęs. Kai ūksmas tampa panašus į žaislinio vilkelio, iš už posūkio išnyra ir pats Ikarusas, kratydamasis per duobėtą žvyrkelį leidžiasi nuo kalno. Jei būčiau susipažinęs su graikų mitais, geresnės iliustracijos Dedalo sūnaus kryčiui nesugalvočiau.

Skaityti toliau

Svarbiau ne gyvybę, bet gyvenimą Tėvynei atiduoti

Andrius Dručkus (g. 1928) partizano priesaiką davė, kai jam tebuvo septyniolika. Tačiau netrukus gavo specialią užduotį, kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdo visą savo gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku, kuris perteikia tikrąjį jų vaizdą. Dalį jo sukauptų laisvės kovų eksponatų galima išvysti Obelių muziejuje, Rokiškio rajone.

Su A. Dručkumi kalbėjomės tiek apie Rytų Aukštaitijos partizanų kovas, tiek apie jo pastangas plėtoti kraštotyros veiklą, diegiant jauniems žmonėms Tėvynės meilę.

Skaityti toliau

Apie vidinės gelmės paieškas sutartinėse

2010 metų pabaigoje, šalia kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje bei Dainų ir šokių švenčių tradicijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, mūsų kultūros paveldo dalis – sutartinės – buvo įtrauktos į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai žinia ne tik pasauliui, bet ir mums patiems: sutartinės – unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas.

Skaityti toliau

Tyliai gyvenančiųjų metraštininkas

Arūnas Baltėnas (g. 1956) iki šiol geriausiai buvo žinomas kaip miestų, ypač Vilniaus, fotografas. Neatsitiktinai ir ką tik išleistoje „XX a. Lietuvos fotografijos antologijoje“ menininkas pristatomas „praėjusio laiko“ Vilniaus ciklu. Tiesa, taip pat ir keliomis fotografijomis iš serijos „Prieglobsčiai“, kurioje užfiksuotos Vilniaus dailininkų dirbtuvės, kasdienė jų darbo aplinka. Tačiau tiek savo miestų fotografijose, tiek cikle apie dailininkus A. Baltėnas išvengia pasakojimo apie žmogų taip, lyg jo nė nebūtų…

Skaityti toliau

Būti mokiniu

Birželio 29 dieną liturginis kalendorius siūlo pažvelgti į du žymiausius Jėzaus sekėjus – Petrą ir Paulių. Tinkama proga susimąstyti apie tai, ką reiškia būti Jėzaus mokiniu. Pranciškonas Gediminas Numgaudis vieną iš pamokslų pradėjo klausimu: Visi čia susirinkusieji save vadina krikščionimis. Tačiau ar tikrai galėtume pasivadinti ir Jėzaus mokiniais? Ar tikrai kiekvieną akimirką mokomės iš Jo ir priimame tai į širdį? Pasijutau pagautas į klausimo tinklą. Ar aš esu, ar bandau būti ne tik sekėju, einančiu maždaug ta pačia kryptimi bent tol, kol tam nereikia tikros aukos, bet ir mokiniu – tuo, kuris atsiveria Mokytojo žodžiams, priima juos į širdį ir leidžia jiems drungną kasdienybės vandenį paversti naujojo gyvenimo vynu?

Skaityti toliau

Ką aš žinau, arba Iš kur ėmėsi tas rudasis nykštukas Lapinas

Niekaip neišeina iš galvos Lapinas. Tas, kuris sutvėrė šį pasaulį. Tas pats, apie kurį 33 dienas trukusio kosmogoninio išsiplepėjimo metu, 19-bene-46-aisiais metais – arba šiek tiek vėliau – prancūzų antropologui Driauliui (o gal – Briauliui ar Griauliui) užsiminė vienas toks hogonas arba ogonas, žiūrint, kokiais šaltiniais remsies, per kur dabar, pametęs giją, mėginsi prie visko prisikasti; taigi – ką tas hogonas ar ogonas, dogonų genties išminčius, andai smulkiai supasakojo antropologui, po pusės amžiaus buvo bendrais bruožais paklota viename tokio žurnalo vardu „GEO“ numeryje. Lietuviškai.

Skaityti toliau

Mano namai – tai amžinas kelias

Fotografas, keliautojas ir poetas Paulius Normantas, net ir įkopęs į septintą dešimtmetį, „poilsį vis dar skaičiuoja dienomis ir valandomis, keliones – tūkstančiais kilometrų, o fotografijas – dešimtimis tūkstančių kadrų“. Šie fotografijos ir kino kritiko Skirmanto Valiulio žodžiai, pasakyti prieš dešimtmetį, P. Normantui tinka ir šiandien. Gal tik tiek, kad per tą laiką ekspedicijų į Rytų kraštus skaičius jau pasiekė du dešimtmečius, 18 pasaulio valstybių surengta per 200 parodų, išleista 11 fotografijų knygų. O ir planų bei svajonių – ne ką mažiau.

Skaityti toliau

Karitatyvinė veikla – kur kas daugiau nei socialinė pagalba

ŽURNALAS: Kelionė su Bernardinai.lt TEMA: Religija AUTORIUS:  Andrius Navickas DATA: 2012-02 Karitatyvinė veikla – kur kas daugiau nei socialinė pagalba  Andrius Navickas Pokalbį su Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ vadovu Linu Kukuraičiu planavome kaip apžvalgą visų tų meilės darbų, kuriuos karitiečiai atliko per 2011-uosius, kai visi buvome kviečiami apmąstyti Viešpaties Gailestingumą ir tapti jo skleidėjais. Tačiau kiekvienas pokalbis […]

Skaityti toliau

Smalsus žmogus yra gyvas žmogus

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava. Juoku užkrėsdamas ir kitus, jis trykšte trykšta gera nuotaika, nors, kaip pats juokais sako, optimistu tampa tik artėjant vakarui. Šis pokalbis taip pat vyko vakare, tad jame nemažai juoko, smagių prisiminimų ir minčių apie gimtąjį Vilniaus senamiestį, Keistuolių teatrą, muziką, menininko atsakomybę, improvizacijos svarbą bei kūrybos džiaugsmą…

Skaityti toliau