Kategorija "Knygų Aidai"


ANGELAI IŠ DANGAUS SKERDYKLOS

XX a. Lietuvos istorijoje yra laikotarpis, dėl kurio vertinimo dar ilgai bus kryžiuojamos ietys ir jis atrodys kaip žaizda, kurios geriau neliesti, jei nežinai kaip pagydyti. 1941 m. vasarą prasidėjusi nacistinės Vokietijos invazija į anksčiau sovietų okupuotą ir nusiaubtą kraštą, svajonėmis apie atkuriamą nepriklausomą valstybę apipintas Birželio sukilimas, žydų tautos tragedija, kurios šiurpiausias, Holokaustu vadinamas veiksmas prasidėjo būtent šioje Rytų fronto atkarpoje – visa tai vyko vienu metu, ir ne kartą visuose šiuose procesuose galima atpažinti tuos pačius veikiančius asmenis.

Skaityti toliau

Stereotipiškai apie stereotipus

2006 m. Lenkijoje išleista Krzysztofo Buchowskio knyga pagaliau buvo išversta ir į lietuvių kalbą. Šio lenkų istoriko darbus Lietuvos tyrinėtojai gerai žino, dažnai juo remiasi, taip pat ir šia, prieš šešetą metų publikuota knyga. Tad suprantama, kad knygos vertimas yra pirmiausia naudingas plačiajai, istorija besidominčiai visuomenei, o ne tyrinėtojams. Iš karto reikia pasakyti, kad ši knyga yra reikšmingas istoriografinis lietuvių–lenkų ar Lietuvos–Lenkijos įvykis, ir nekyla jokių abejonių, kad ją vertėjo išversti į lietuvių kalbą.

Skaityti toliau

To paties kito Maironio beieškant

Didžiųjų klasikų jubiliejai greta progos dar kartą pareikšti jiems pagarbą, prisimenant jų nuopelnus ir patvirtinant jų vietą lietuvių tautos panteone, visuomet duoda stimulą apmąstyti, ką jie mums reiškia dabar, žvelgiant į juos šių dienų žmogaus akimis. Šis žvilgsnis visuomet slepia maišto prieš nusistovėjusį kanoną galimybę, tačiau be šių pervertinimų, kaskart „prisimatuojant“ klasikų idėjas ir vertybes, kyla pavojus patiems klasikams virsti abstrakčiomis, nebeturinčiomis jokio ryšio su dabartiniu žmogumi ir nedarančiomis jam jokio poveikio, figūromis. Tuo tarpu naujas žvilgsnis į kultūrinę tradiciją, nepaisant jame glūdinčios potencialios griaunamosios jėgos, atranda joje gyvus, iki šiol tebejaudinančius, aktualius dalykus ir leidžia geriau suvokti, ant kokių pamatų yra pastatyta mūsų kultūra ir kuo remiasi mūsų tautinė tapatybė.

Skaityti toliau

ELIF SHAFAK: RELIGINĖ MISTIKA VAKAR IR ŠIANDIEN

„Gyvename mobilumo laikais. Mūsų amžius yra migracijų, transformacijų ir globalių ryšių amžius. [...] Aš esu turkų rašytoja ir jaučiuosi esanti stip­riai susijusi su savo kultūra. Bet kartu esu pasaulio pilietė. Keliauju iš kalbos į kalbą, iš kultūros į kultūrą. Kiekvieno romano rašymas man yra kažkas panašaus į „keliavimą“.“

Skaityti toliau

YPATINGAI SEKAMI ALIŠANKOS TRAUKINIAI

Skaitydama(s) lietuvių eseistiką, įsitikini daugeliu, atrodo, banalių dalykų: kad tai neapibrėžiamas žanras; kad bent minties krašteliu negalvodama(s) apie žanrą, tų tekstų neperskaitysi; kad, net ir vertindama(s) esė, esi kaip niekad empirinis, žmogiškas skaitytoja(s) su nuosava biografija, nuosava gyvenimo ir tekstų (ne)-patirtimi. Kitaip sunku būtų paaiškinti, kodėl, skaitant Eugenijaus Ališankos rinkinį Gatvė tarp dviejų bažnyčių, pro akis praslydo ir „geri gyvenimo vertimai“, ir poetiškumas, įtraukiantis „kaip važiavimas per laiką traukiniu“. Dėl to truputį gaila ir truputį pavydu galintiems keliauti laiku – bet ir lūkuriavimas perone ar žvilgsnis į traukinio vagonus iš išorės (jų struktūrą, spalvas, vienų derėjimą su kitais) leidžia šiek tiek pasijusti keliautoju.

Skaityti toliau

TÉA OBREHT: ATMINTIES IR PASAKOJIMO GALIA

Prisimenu, kaip šiemet, aptariant praėjusių 2011 m. verstinės grožinės literatūros leidybos procesus Lietuvoje, daug skaitantis ir verčiantis profesionalus vertėjas Laimantas Jonušys pastebėjo: „Reikia pasidžiaugti, kad verčiama gera lenkų literatūra. Bet labiausiai pasigendu kiek tolimesnių kaimynų, nes kas į pietus nuo Lenkijos, mes to beveik neturim, o juk yra įdomios ir vengrų, ir kitų šalių – vadinamosios Vidurio Rytų Europos – literatūros. Jos vertimai reti, čia didelė spraga. Mat madinga žiūrėti į Vakarus, į didžiąsias literatūras“.

Skaityti toliau

ŠIAURĖS KAUKAZAS ŠIANDIEN: KASDIENYBĖ IR KARAS MOTERS AKIMIS

Kaukazo tema rusų literatūroje turi ilgą ir spalvingą istoriją. Kaukazo motyvas rusiškuose tekstuose atsirado jau XVI a., ir nuo to laiko buvo nuosekliai plėtojamas. Ypač reikšmingi grožiniai kūriniai apie Kaukazą buvo parašyti XIX a., kai šios temos ėmėsi Aleksandras Puškinas, Michailas Lermontovas, Levas Tolstojus, Fiodoras Dostojevskis ir kiti garsūs jų amžininkai. XX a. pirmos pusės rusų literatūrai Kaukazas irgi buvo įkvėpimo šaltinis – čia paminėtini Maksimas Gorkis, Ivanas Buninas, Aleksandras Blokas, Borisas Pasternakas ir kt. Kaukazo tema buvo apmirusi tik sovietmečiu – nei socrealizmo estetika, nei reikalavimas parodyti įtampą tarp „gero“ ir „geresnio“ neatliepė jos specifikos.

Skaityti toliau

MARYTĖ AR RENATĖ? NEBYLI NUKIRSTOS TAPATYBĖS DRAMA

Ši knyga dėmesį patraukė dėl kelių priežasčių: poetas, novelės meistras, scenaristas, režisierius, aktorius išleido pirmąjį savo romaną; be to, jo siužetas remiasi tikrais faktais – netolimos praeities, bet mažai žinomais, viešajame diskurse iki šiol beveik nefunkcio­navusiais, neapmąstytais. Knygos siužetą galima priskirti mažųjų istorijos pasakojimų sričiai, kai dėmesio centre atsiduria ne valstybių, tautų likimą lėmę įvykiai, asmenybės, ideologijos, o jų poveikis atskirų socialinių grupių, konkrečių žmonių gyvenimams. Šiuo atveju tai yra Antrojo pasaulinio karo pabaigą išgyvenantys vieno Rytų Prūsijos pasienio miestelio gyventojai: našlės, vaikai ir seneliai.

Skaityti toliau

Knyga, kuri išliks: Gedimino Vaitkevičiaus Vilniaus įkūrimas

Šiuo tekstu norėčiau atkreipti skaitančios ir mąstančios publikos dėmesį į senokai, dar 2010 m. pabaigoje pasirodžiusią knygą. Savo delsimą parašyti jai skirtą recenziją labiausiai norėčiau pateisinti tuo, kad vis tikėjausi, jog kas nors iš mūsų rimtųjų archeologų ims ir parašys dalykiškai aštrią, bet kolegiškai geranorišką recenziją. Juo labiau kad man, kaip pašaliečiui žvelgiančiam į kaimyninį archeologų sklypą, atrodė ir tebeatrodo, jog profesinis archeologų gyvenimas yra bendruomeniškai ir geriau, ir natūraliau susiklostęs negu istorikų… Bet kadangi daugiau laukti nėra prasmės, tenka ryžtis pačiam to imtis, net ir suprantant, kad nesi tos srities specialistas…

Skaityti toliau

Prima urbes inter, divum domus, aurea Roma1

Šalia istorijos vadovėlių, enciklopedijų, analitinių mokslinių veikalų egzistuoja ne mažiau įdomi mokslo populiarinimo literatūra, kuri ypač suklestėjo paskutiniais dešimtmečiais, kai įvairiose pasaulio šalyse suaktyvėjo archeologiniai kasinėjimai, buvo sukaupta ir apibendrinta daugybė duomenų, kurie atskleidžia mums iki šiol mažai žinotas vienos ar kitos civilizacijos paslaptis.

Skaityti toliau