Kategorija "Knygų Aidai"


ANGELAI IAi?? DANGAUS SKERDYKLOS

XX a. Lietuvos istorijoje yra laikotarpis, dAi??l kurio vertinimo dar ilgai bus kryA?iuojamos ietys ir jis atrodys kaip A?aizda, kurios geriau neliesti, jei neA?inai kaip pagydyti. 1941 m. vasarAi?? prasidAi??jusi nacistinAi??s Vokietijos invazija A? anksA?iau sovietA? okupuotAi?? ir nusiaubtAi?? kraA?tAi??, svajonAi??mis apie atkuriamAi?? nepriklausomAi?? valstybAi?? apipintas BirA?elio sukilimas, A?ydA? tautos tragedija, kurios A?iurpiausias, Holokaustu vadinamas veiksmas prasidAi??jo bAi??tent A?ioje RytA? fronto atkarpoje ai??i?? visa tai vyko vienu metu, ir ne kartAi?? visuose A?iuose procesuose galima atpaA?inti tuos paA?ius veikianA?ius asmenis.

Skaityti toliau

StereotipiA?kai apie stereotipus

2006 m. Lenkijoje iA?leista Krzysztofo Buchowskio knyga pagaliau buvo iA?versta ir A? lietuviA? kalbAi??. Ai??io lenkA? istoriko darbus Lietuvos tyrinAi??tojai gerai A?ino, daA?nai juo remiasi, taip pat ir A?ia, prieA? A?eA?etAi?? metA? publikuota knyga. Tad suprantama, kad knygos vertimas yra pirmiausia naudingas plaA?iajai, istorija besidominA?iai visuomenei, o ne tyrinAi??tojams. IA? karto reikia pasakyti, kad A?i knyga yra reikA?mingas istoriografinis lietuviA?ai??i??lenkA? ar Lietuvosai??i??Lenkijos A?vykis, ir nekyla jokiA? abejoniA?, kad jAi?? vertAi??jo iA?versti A? lietuviA? kalbAi??.

Skaityti toliau

To paties kito Maironio beieA?kant

DidA?iA?jA? klasikA? jubiliejai greta progos dar kartAi?? pareikA?ti jiems pagarbAi??, prisimenant jA? nuopelnus ir patvirtinant jA? vietAi?? lietuviA? tautos panteone, visuomet duoda stimulAi?? apmAi??styti, kAi?? jie mums reiA?kia dabar, A?velgiant A? juos A?iA? dienA? A?mogaus akimis. Ai??is A?vilgsnis visuomet slepia maiA?to prieA? nusistovAi??jusA? kanonAi?? galimybAi??, taA?iau be A?iA? pervertinimA?, kaskart ai??zprisimatuojantai??? klasikA? idAi??jas ir vertybes, kyla pavojus patiems klasikams virsti abstrakA?iomis, nebeturinA?iomis jokio ryA?io su dabartiniu A?mogumi ir nedaranA?iomis jam jokio poveikio, figAi??romis. Tuo tarpu naujas A?vilgsnis A? kultAi??rinAi?? tradicijAi??, nepaisant jame glAi??dinA?ios potencialios griaunamosios jAi??gos, atranda joje gyvus, iki A?iol tebejaudinanA?ius, aktualius dalykus ir leidA?ia geriau suvokti, ant kokiA? pamatA? yra pastatyta mAi??sA? kultAi??ra ir kuo remiasi mAi??sA? tautinAi?? tapatybAi??.

Skaityti toliau

ELIF SHAFAK: RELIGINAi?? MISTIKA VAKAR IR Ai??IANDIEN

ai??zGyvename mobilumo laikais. MAi??sA? amA?ius yra migracijA?, transformacijA? ir globaliA? ryA?iA? amA?ius. [...] AA? esu turkA? raA?ytoja ir jauA?iuosi esanti stipAi??riai susijusi su savo kultAi??ra. Bet kartu esu pasaulio pilietAi??. Keliauju iA? kalbos A? kalbAi??, iA? kultAi??ros A? kultAi??rAi??. Kiekvieno romano raA?ymas man yra kaA?kas panaA?aus A? ai??zkeliavimAi??ai???.ai???

Skaityti toliau

YPATINGAI SEKAMI ALIAi??ANKOS TRAUKINIAI

Skaitydama(s) lietuviA? eseistikAi??, A?sitikini daugeliu, atrodo, banaliA? dalykA?: kad tai neapibrAi??A?iamas A?anras; kad bent minties kraA?teliu negalvodama(s) apie A?anrAi??, tA? tekstA? neperskaitysi; kad, net ir vertindama(s) esAi??, esi kaip niekad empirinis, A?mogiA?kas skaitytoja(s) su nuosava biografija, nuosava gyvenimo ir tekstA? (ne)-patirtimi. Kitaip sunku bAi??tA? paaiA?kinti, kodAi??l, skaitant Eugenijaus AliA?ankos rinkinA? GatvAi?? tarp dviejA? baA?nyA?iA?, pro akis praslydo ir ai??zgeri gyvenimo vertimaiai???, ir poetiA?kumas, A?traukiantis ai??zkaip vaA?iavimas per laikAi?? traukiniuai???. DAi??l to truputA? gaila ir truputA? pavydu galintiems keliauti laiku ai??i?? bet ir lAi??kuriavimas perone ar A?vilgsnis A? traukinio vagonus iA? iA?orAi??s (jA? struktAi??rAi??, spalvas, vienA? derAi??jimAi?? su kitais) leidA?ia A?iek tiek pasijusti keliautoju.

Skaityti toliau

TAi??A OBREHT: ATMINTIES IR PASAKOJIMO GALIA

Prisimenu, kaip A?iemet, aptariant praAi??jusiA? 2011 m. verstinAi??s groA?inAi??s literatAi??ros leidybos procesus Lietuvoje, daug skaitantis ir verA?iantis profesionalus vertAi??jas Laimantas JonuA?ys pastebAi??jo: ai??zReikia pasidA?iaugti, kad verA?iama gera lenkA? literatAi??ra. Bet labiausiai pasigendu kiek tolimesniA? kaimynA?, nes kas A? pietus nuo Lenkijos, mes to beveik neturim, o juk yra A?domios ir vengrA?, ir kitA? A?aliA? ai??i?? vadinamosios Vidurio RytA? Europos ai??i?? literatAi??ros. Jos vertimai reti, A?ia didelAi?? spraga. Mat madinga A?iAi??rAi??ti A? Vakarus, A? didA?iAi??sias literatAi??rasai???.

Skaityti toliau

Ai??IAURAi??S KAUKAZAS Ai??IANDIEN: KASDIENYBAi?? IR KARAS MOTERS AKIMIS

Kaukazo tema rusA? literatAi??roje turi ilgAi?? ir spalvingAi?? istorijAi??. Kaukazo motyvas rusiA?kuose tekstuose atsirado jau XVI a., ir nuo to laiko buvo nuosekliai plAi??tojamas. YpaA? reikA?mingi groA?iniai kAi??riniai apie KaukazAi?? buvo paraA?yti XIX a., kai A?ios temos Ai??mAi??si Aleksandras PuA?kinas, Michailas Lermontovas, Levas Tolstojus, Fiodoras Dostojevskis ir kiti garsAi??s jA? amA?ininkai. XX a. pirmos pusAi??s rusA? literatAi??rai Kaukazas irgi buvo A?kvAi??pimo A?altinis ai??i?? A?ia paminAi??tini Maksimas Gorkis, Ivanas Buninas, Aleksandras Blokas, Borisas Pasternakas ir kt. Kaukazo tema buvo apmirusi tik sovietmeA?iu ai??i?? nei socrealizmo estetika, nei reikalavimas parodyti A?tampAi?? tarp ai??zgeroai??? ir ai??zgeresnioai??? neatliepAi?? jos specifikos.

Skaityti toliau

MARYTAi?? AR RENATAi??? NEBYLI NUKIRSTOS TAPATYBAi??S DRAMA

Ai??i knyga dAi??mesA? patraukAi?? dAi??l keliA? prieA?asA?iA?: poetas, novelAi??s meistras, scenaristas, reA?isierius, aktorius iA?leido pirmAi??jA? savo romanAi??; be to, jo siuA?etas remiasi tikrais faktais ai??i?? netolimos praeities, bet maA?ai A?inomais, vieA?ajame diskurse iki A?iol beveik nefunkcioAi??navusiais, neapmAi??stytais. Knygos siuA?etAi?? galima priskirti maA?A?jA? istorijos pasakojimA? sriA?iai, kai dAi??mesio centre atsiduria ne valstybiA?, tautA? likimAi?? lAi??mAi?? A?vykiai, asmenybAi??s, ideologijos, o jA? poveikis atskirA? socialiniA? grupiA?, konkreA?iA? A?moniA? gyvenimams. Ai??iuo atveju tai yra Antrojo pasaulinio karo pabaigAi?? iA?gyvenantys vieno RytA? PrAi??sijos pasienio miestelio gyventojai: naA?lAi??s, vaikai ir seneliai.

Skaityti toliau

Knyga, kuri iA?liks: Gedimino VaitkeviA?iaus Vilniaus A?kAi??rimas

Ai??iuo tekstu norAi??A?iau atkreipti skaitanA?ios ir mAi??stanA?ios publikos dAi??mesA? A? senokai, dar 2010 m. pabaigoje pasirodA?iusiAi?? knygAi??. Savo delsimAi?? paraA?yti jai skirtAi?? recenzijAi?? labiausiai norAi??A?iau pateisinti tuo, kad vis tikAi??jausi, jog kas nors iA? mAi??sA? rimtA?jA? archeologA? ims ir paraA?ys dalykiA?kai aA?triAi??, bet kolegiA?kai geranoriA?kAi?? recenzijAi??. Juo labiau kad man, kaip paA?alieA?iui A?velgianA?iam A? kaimyninA? archeologA? sklypAi??, atrodAi?? ir tebeatrodo, jog profesinis archeologA? gyvenimas yra bendruomeniA?kai ir geriau, ir natAi??raliau susiklostAi??s negu istorikA?… Bet kadangi daugiau laukti nAi??ra prasmAi??s, tenka ryA?tis paA?iam to imtis, net ir suprantant, kad nesi tos srities specialistas…

Skaityti toliau

Prima urbes inter, divum domus, aurea Roma1

Ai??alia istorijos vadovAi??liA?, enciklopedijA?, analitiniA? moksliniA? veikalA? egzistuoja ne maA?iau A?domi mokslo populiarinimo literatAi??ra, kuri ypaA? suklestAi??jo paskutiniais deA?imtmeA?iais, kai A?vairiose pasaulio A?alyse suaktyvAi??jo archeologiniai kasinAi??jimai, buvo sukaupta ir apibendrinta daugybAi?? duomenA?, kurie atskleidA?ia mums iki A?iol maA?ai A?inotas vienos ar kitos civilizacijos paslaptis.

Skaityti toliau