Kategorija "Krantai"


Apie A?ibuntAi?? mikA?A? (Pagal dailininko laiA?kus)

A?ibuntas MikA?ys (1923ai??i??2013) ai??i?? Lietuvos grafikas, intelektualas, mokAi??sis Kauno jAi??zuitA? gimnazijoje, 1946ai??i??1949 m. studijavAi??s Niurnbergo ir Ai??tutgarto meno akademijose. Po keliolikos metA?, praleistA? JAV, 1962-aisiais apsigyveno ParyA?iuje, ilgAi?? laikAi?? buvo PrancAi??zijos lietuviA? bendruomenAi??s tarybos ir valdybos pirmininkas. Dailininko jubiliejui skirti renginiai 2013-aisiais vyko Vilniuje, Ai??iauliuose, leidykla ai??zartseriaai??? iA?leido Erikos GrigoraviA?ienAi??s parengtAi?? dailininko kAi??rybai skirtAi?? monografijAi?? (dailininkas ai??i?? JokAi??bas Jacovskis), kuri pelnAi?? vienAi?? iA? ai??zGraA?iausios metA? knygos 2013ai??? diplomA?. Dailininko asmenybAi?? remdamasis jo laiA?kais primena bibliografas Vladas A?UKAS.

Skaityti toliau

Astronomijos istorija HUMANITARO AKIMIS

Klasikinio iA?silavinimo prestiA?Ai??, A?sivyraujant technologijoms, pakeitAi?? matematika. Humanitarus nustAi??mus A? A?alA?, pasaulis peraiA?kintas, iA?skaidytas, apskaiA?iuotas. KAi?? gi humanitarui gali pasiAi??lyti astrofizika, chemija ar informatika? GalbAi??t fiziniA? mokslA? iA?manymas lemia naujus poA?iAi??rius ir perspektyvas? Intuityviai domintis tiksliukA? uzurpuotomis sritimis galima pamatyti tai, kas pakeis kasdienybAi??. Be baimAi??s vartant chemijos vadovAi??lius ar matematikos A?inynus, mintys suklijuoja A?vairiaspalves mozaikas, iA? kuriA? didA?iausia ai??i?? Visata. PaA?iupAi?? iliustruotus A?inynus ir apA?velgAi?? naujausius tyrimus, kartu su kultAi??ros istorike Agota STAAi??YTe atverkime duris A? atradimus.

Skaityti toliau

bangA? purslai

Viliaus MIZARO biografinAi?? esAi?? apie iA? BirA?A? kilusA? teisAi??s mokslA? daktarAi??, profesoriA? JonAi?? BERGHOLCAi?? (1934ai??i??2003), kurio vaisingiausi veiklos metai prabAi??go Latvijoje. UA? idAi??jAi?? A?amA?inti Jono Bergholco atminimAi?? autorius dAi??kingas birA?ieA?iui kraA?totyrininkui Jonui Dagiliui.

Skaityti toliau

JONAS VAITYS: MODERNISTINIA? IEAi??KOJIMA? IR IDEOLOGIJOS PROTIRPOSE

Jonas Vaitys (1903ai??i??1963) ai??i?? XX amA?iaus Lietuvos dailAi??s klasikas. Jau paminAi??tos jo 110-osios gimimo metinAi??s, taA?iau kAi??ryba mAi??sA? meninAi??s atminties sAi??monAi??je yra viena iA? silpniau aktyvuotA?. Dailininkas savo kAi??ryboje buvo parodAi??s maA?iausiai du skirtingus ai??ztapybinius veidusai???: prieA?karinA? ieA?kantA?, socialA?, plastiA?kai A?vairA? ir ramesnA? pokarinA? ai??i?? peizaA?inA?. Geriau susipaA?inusieji su jo kAi??ryba fiksuoja modernesnius ketvirtojo deA?imtmeA?io ieA?kojimus, bet daugumai Jono VaiA?io tapyba iki A?iol asocijuojasi su sovietmeA?io laikA? peizaA?ais ai??i?? pavasarA? pradedanA?ios atitirpti gamtos ar vAi??lyvo rudens gamtovaizdA?iais. Kaip metaforiA?kai taikliai buvo pasakAi??s skulptorius Vladas A?uklys ai??i?? ai??zVaitys geriausias tirpstant snieguiai???… Apie JonAi?? VaitA? raA?o dailAi??tyrininkAi?? Violeta KRIAi??TOPAITYTAi??.

Skaityti toliau

Biografijos rekonstrukcijos bandymas: Mikalojus Vorobjovas

2013 m. spalio 29 d.ai??i??2014 m. sausio 19 d. Vilniaus paveikslA? galerijoje veikAi?? paroda ai??zDailAi??s istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903ai??i??1954)ai???, skirta VOROBJOVO 110-osioms gimimo metinAi??ms. Parodos kuratorAi??s GiedrAi?? JankeviA?iAi??tAi?? ir Rima RutkauskienAi?? iA?samiai pristatAi?? menotyrininko gyvenimAi?? ir profesinAi?? karjerAi??, faktinAi?? informacijAi?? A?vaizdino dokumentais ir fotografijomis iA? Lietuvos dailAi??s muziejaus archyvo ir muziejaus rinkiniuose iA?likusiomis Vorobjovo bibliotekos knygomis. Atskira salAi?? buvo skirta Vorobjovo dailAi??s kritikai, jo tekstA? iA?traukos sugretintos su analizuojamA? dailAi??s kAi??riniA? originalais ai??i?? Marijos CvirkienAi??s ir vengrA? modernisto Vilmoso Aba NovA?ko tapyba, Viktoro PetraviA?iaus grafika.

Skaityti toliau

APIE JONO BASANAVIA?IAUS TRAKOLOGIJAi??

Jonas BasanaviA?ius 50 darbo metA? paskyrAi?? A?rodyti lietuviA? kilimui iA? trakA? Balkanuose. Jo teorija literatAi??roje gavo trakologijos pavadinimAi??, kuri A?iame kultAi??ros istoriko Algirdo GRIGARAVIA?IAUS tekste nenagrinAi??jama, o paryA?kinami jos vertinimo po daktaro mirties 1927 metais aspektai. Gyvam esant, A?i teorija vieA?ai nekritikuota, iA?skyrus kalbininkAi?? KazimierAi?? BAi??gAi??. Po to, daugiausia tautininkA? leidiniuose, iA?keliama jos reikA?mAi?? atgimimo laikais motyvuojant tautinei veiklai inteligentijAi??.

Skaityti toliau

SILUETAI

Vieni VilniA? kAi??rAi??, o kiti griovAi??. Ir taip be atvangos. PraAi??A?us negandoms, ketinusioms A?A? miestAi?? neatpaA?A?stamai pakeisti arba iA?vis nuA?luoti, jis viskAi?? iA?tvAi??rAi??s toliau puoselAi??ja unikalA?jA? vilnietiA?kumAi??. Kaip jA? suvokiame mes, nAi??dienos A?monAi??s? Tokia mintis slypi ir A?ia pateikiamo raA?inio eilutAi??se, ir ai??ztarp jA?ai???. PanAi??dusiems plAi??toti A?iAi?? temAi?? mAi??sA? leidinio puslapiuose ai??zKrantaiai??? bus nuoA?irdA?iai dAi??kingi.

Skaityti toliau

NIEKO NAi??RA TIKRIAU UA? MIRTAi??…

MuzikologAi?? Laima BUDZINAUSKIENAi?? pristato A?domA? XVIII amA?iaus Vilniaus dvasinio gyvenimo A?altinA? ai??i?? ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?tA? (1710ai??i??1723)ai???. Laikotarpis, kai buvo raA?omas A?is rankraA?tis, vilnieA?iams buvo itin sunkus: XVIIai??i??XVIII amA?iais miestas ir jo gyventojai ne kartAi?? iA?gyveno karus, okupacijas, trAi??mimus, masines gyventojA? A?udynes. VilniA? nuolat siaubAi?? maro epidemijos. ai??zVilniaus jAi??zuitA? kolegijos dienoraA?tisai??? persmelktas barokine ramybe. IA? pirmo A?vilgsnio tekstas atrodo apgaulingai nuobodus ir monotoniA?kas, taA?iau kiekvienas dienoraA?tA? raA?Ai??s asmuo savaip perpasakojo kasdienius A?vykius, tarp jA? ai??i?? mirtA? ir laidotuves.

Skaityti toliau

A?iuolaikinAi??s armAi??nA? architektAi??ros mokyklos pradininkas

Architekto Aleksandro TAMANIANO (1878ai??i??1936) veikla padarAi?? stipriAi?? A?takAi?? XX amA?iaus ArmAi??nijos architektAi??rai. BaigAi??s ArchitektAi??ros fakultetAi?? Sankt Peterburgo ImperatoriA?kojoje dailAi??s akademijoje, jis du deA?imtmeA?ius vaisingai dirbo Sankt Peterburge, iA?garsAi??jo kaip vienas A?ymiausiA? neoklasicizmo atstovA?.

Skaityti toliau

AmA?iA? AbAi??cAi??lAi??

Motina, TAi??vynAi?? ir Knyga ai??i?? A?ie A?odA?iai ArmAi??nijoje ypatingai gerbiami. Visos A?alys ir visi miestai turi bibliotekas, taA?iau tik Jerevanas turi turtingAi??jA? MatenadaranAi?? ai??i?? senA?jA? rankraA?A?iA? saugyklAi?? ir jA? mokslinio tyrimo institutAi??. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo ant kalvos pastatytas tvirtovAi?? primenantis pastatas saugo ir tyrinAi??ja armAi??nA? ir kaimyniniA? tautA? raA?to paminklus nuo V amA?iaus. Tai daugiausia EA?miadzino ir kitA? vienuolynA? bibliotekA? lobiai, rankraA?tinAi??s knygos iA? A?vairiA? pasaulio miestA?, kuriuose gyvuoja armAi??nA? diasporos. RankraA?A?iuose atsispindi visi mokslai, pradedant astronomija, baigiant medicina, visi menai, pradedant miniatiAi??romis, baigiant skulptAi??romis. Apie MatenadaranAi??, pavadintAi?? armAi??nA? raA?to kAi??rAi??jo Mesropo MaA?toco (361ai??i??440) vardu, raA?o A?urnalistas ir fotografas Antanas STANEVIA?IUS.

Skaityti toliau