Kategorija "Krantai"


Gyvenimas Kolchidės žemėse

Turkiškos kavos kvapas pasklinda po nedidelio namo virtuvę ir bundantį kiemą, susimaišo su salstelėjusiu žydinčių mandarinų aromatu ir sukuria ypatingą nuotaiką. Iza paima mažytį kavos puodelį už ąselės, apverčia ant lėkštutės ir laukia. Laukia, kol kavos tirščiai išpuoš sieneles raitytais tavo likimo simboliais ir ornamentais…

Skaityti toliau

Visą gyvenimą ištikimą Lietuvai

Mano tėvas Elisei Devidze gimė 1918 metų gegužės 27 dieną vakarinėje Gruzijos dalyje, SAMTREDIAJOS rajone, didžiausiame Gruzijos kaime Didi Dzixaiši, lietuviškai – Didžiojoje tvirtovėje, mokytojų šeimoje. Jo tėvas, o mano senelis Prokle, iš savo asmeninių lėšų keletoje kaimų buvo įkūręs mokyklas, kuriose mokė kartu su savo žmona Mariam Kashia. Deja, jis mirė sulaukęs vos 45-erių. Baigęs mokyklą tėvas įstojo į Žemės ūkio institutą, bet buvo iš jo paimtas į Sovietų armiją, atitarnavo trejus metus, ir kai jau ketino grįžti namo, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Įžengus vokiečiams jis su rusų armija atsidūrė Rygoje. Vokiečių stumiami jie traukėsi iš miesto degindami ir griaudami tiltus. Per vieną sprogdinimų tėvas buvo sunkiai sužeistas ir paliktas likimo valiai. Taip jis pakliuvo į vokiečių nelaisvę. Nežinau smulkmenų, bet aišku, kad vokiečiai jį išgydė ir kažkodėl atidavė tarnauti į okupuotos Lietuvos kaimą ūkininkui Ignui Barkauskui. Paskui jis dirbo pas ūkininką Andrių Jurpalį. Ir apie vienus, ir apie kitus šeimininkus tėvas labai šiltai atsiliepė. Deja, man neteko susipažinti su Jurpalių atžalomis, bet su Barkauskų šeima bendrauju iki šiolei.

Skaityti toliau

Šis tas apie Gruzijos muziką

Pradėdama rengti straipsnį apie gruzinų muziką, daug mąsčiau, ką pasirinkti savo dėmesio objektu. Iš pradžių mintys mane nuvesdavo tai viena, tai kita linkme, labai ilgai nesisekė išskirti svarbiausią sritį, todėl nusprendžiau apie gruzinų muziką pasakoti taip, kaip apie ją pasakoju savo bičiuliams iš užsienio per trumpus susitikimus su jais Gruzijoje ar už jos ribų.

Skaityti toliau

Gruzijos širdis

Ar atkreipėte dėmesį į tai, kad tardami Lietuvos vardą gruzinai šypsosi? Tas draugiškumas tikriausiai iš tolumos, iš istorijos. Gruzinai palieka lietuviams labai draugiškų, atvirų žmonių įspūdį, ir tai padeda dviem skirtingoms tautoms geriau pažinti vienai kitą, atidžiau pažvelgti į nuo seno puoselėjamas tradicijas. O jų, tų gražių sugyvenimo pavyzdžių, galima rasti daug ir įvairių, kartais – visai netikėtų.

Skaityti toliau

Faktai ir emocijos

NaujA?jA? metA? iA?vakarA�se Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje rengiami tradiciniai vakarai, parodos ir koncertai iA?kiliA? aktoriA?, reA?isieriA?, dramaturgA?, kompozitoriA?, dainininkA?, muzikantA? bei kitA? kultA�ros veikA�jA? A?imto metA? jubiliejams paminA�ti. VakarA? metu prisiminimais dalijasi A?eimos nariai, artimieji, mokiniai, draugai. Pernai gruodA?io 14-A�jA� vyko vienas iA? ciklo a�zA�imtameA?iaia�? renginiA?, skirtA? 1911 metais gimusiems Lietuvos teatralams paminA�ti.

Skaityti toliau

Suskilusi asmenybė

Maria Komornicka (1876–1949) – Lenkijos poetė, įėjusi į istoriją ne tik savo kūryba, bet ir tragišku likimu. Gimusi modernizmo kultūroje, vadovavusis romantizmo reliktais, save perlaužė į dvi dalis ir, pradėjusi gyvenimą kaip Maria Komornicka, jį užbaigė kaip Piotras Odmieniecas Włastas.

Skaityti toliau

Kunigaikščių Radvilų epochos atspindžiai Biržų krašto muziejuje „Sėla“

Biržų krašto muziejus „Sėla“ įsikūręs XVI a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje klestėjusios, šiaurinę LDK sieną gynusios kunigaikščių Radvilų statytos bastioninės pilies rūmuose. Šiaurės karo metu, 1704-aisiais, Biržų pilis buvo švedų kariuomenės sugriauta, ir tik XX a. antrojoje pusėje jos rūmai prikelti iš griuvėsių. Šiandien Biržų pilis yra svarbus kultūros židinys, turistų traukos centras, o joje įsikūręs muziejus saugo ir nemažą kunigaikščių Radvilų epochą reprezentuojančio paveldo dalį. Straipsnyje apžvelgiami vieni vertingiausių muziejaus eksponatų, pasakojantys kunigaikščių Radvilų, jų įkurtos Biržų kunigaikštystės bei pastatytos bastioninės Biržų pilies istoriją.

Skaityti toliau

Laiko matavimai

Praėjusį rudenį galerija „Vartai“ Vilniuje porai mėnesių buvo virtusi memorialiniu muziejumi. Na bent jau vienos salės pusė – tai tikrai. Žilvino Landzbergo instaliacija „Sun Set“ (2011) susideda iš dviejų erdvių. Pirmoji – tai Saulėlydžio aikštė su surūdijusiu fontanu ir gėrimų automatu šalia blukia freska ištapytos sienos. Užėjus už freskos, patenkama į dievdirbio dirbtuvę, apie kurią čia jau užsiminta. Tai iš tiesų galėtų būti paties Landzbergo dirbtuvė, jei jis į „Vartus“ laiko mašina būtų perkeltas iš XX amžiaus pirmosios pusės. Arba jei dabartinis Landzbergas, nukeltas bent 90 metų į praeitį, praradęs viltį grįžti pas mus, būtų ramiai įsikūręs viename iš smėlingos Pietų Lietuvos kaimelių ir toliau iš pliauskų drožinėtų knygas, raides, gyvates, skrybėles cilindrus bei šunų galvas.

Skaityti toliau

Per gyvenimą su meile Palangai ir Lietuvai

Kai išgirstu per radiją kalbant mūsų jaunimą, vos keletą metų pagyvenusį užsienyje ir lietuviškus žodžius tariantį jau su akcentu, visuomet prisimenu Palangos grafą Alfredą Tiškevičių, kuris, penkiasdešimt metų gyvendamas Varšuvoje ir negalėjęs prabilti lietuviškai, ne tik kalbėjo be akcento, bet netgi išsaugojo senąją žemaičių kalbą. Kaip jis man kartą prisipažino, kalbėdamas su lenkais pokalbio turinį pirmiausia galvoje išsiversdavo į lietuvių kalbą, o tada jau atsakydavo lenkiškai.

Skaityti toliau

Judas atpirkėjas

Filologas Vainius BAKAS savo straipsnyje bando parodyti visiškai netradicinį, kitokį požiūrį į Judo Iskarijoto figūrą graikų rašytojo Niko KAZANTZAKIO (Nikos Kazantzakçs)romane „Paskutinis gundymas“. Taip pat plačiau pristatoma, kaip šios biblinės asmenybės vaizdavimas kūrinyje kinta, lyginant jį su Judo traktuote evangelijose. Aiškinamasi, kaip veikėjas Judas įvedamas į romaną, kaip autorius vaizduoja jo figūrą, elgesį, bendravimą su Jėzumi bei reikšmę tarp kitų Jėzaus mokinių.

Skaityti toliau