Kategorija "Kultūros Barai"


Lietuviški intakai į Urugvajaus meną

Urugvajaus menas už Pietų Amerikos ribų mažai kam žinomas. Ši šalis ir į naujienų skiltis retai kada patenka. Galbūt dėl blankokų demografinių ir finansinių rodiklių: šalies gyventojų skaičius (3,52 mln.) prilygsta kaimyninių valstybių didmiesčiams, o laikus, kai ji buvo vadinama Pietų Amerikos Šveicarija, šiandien primena tik gausybė puošnių art deco stiliaus pastatų. Be to, tai viena saugiausių ir stabiliausių regiono valstybių, todėl ir vietinei žiniasklaidai tenka nemenkai paplušėti, kad iššniukštinėtų kokią sensaciją. Vis dėlto žinia apie Urugvajaus sprendimą legalizuoti marihuanos pardavimą ir vartojimą akimirksniu nuvilnijo per viso pasaulio žiniasklaidą.

Skaityti toliau

Apie kultūros vertybes, prioritetus ir kitus pasirinkimus

Dabarties paklaidžiojimai po praeitį ir pažvilgčiojimai į ateitį turi gundantį sąlygiškumo prieskonį…
1992 m. ratifikavusi Europos kultūros konvenciją, Lietuva, kaip ir Latvija su Estija, įsipareigojo siekti Europos Tarybos narių didesnės vienybės „apsaugant ir įgyvendinant, be kitų tikslų, idealus ir principus, kurie yra visų bendras paveldas“, taip pat vykdant bendrų veiksmų politiką, užtikrinsiančią ir skatinsiančią Europos kultūros plėtrą.1 Ši konvencija, parengta prieš šešis dešimtmečius, numatė, kad kultūra sieks politinio bendrumo, padėsiančio išvengti klaidžiojimų pavieniui tamsiame pasirinkimų miške, puoselėti vienybę, ieškant tiesiausių kelių šiame informacinio triukšmo, nesiliaujančių karų ir socialinių aklaviečių pasaulyje.

Skaityti toliau

Branda įpareigoja ir nuvilia?

Naujasis Baltijos šokis’14 šiemet tapo pilnametis. Anotacinėse žinutėse mirgėjo žodis „aštuonioliktasis“, publika nekantriai laukė, ką gi pasiūlys socialinės brandos pasiekęs tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis. O jis, nors nepaprastai spalvingas, buvo keistai blausus. Organizatoriai tarsi per valstybinį brandos egzaminą vengė rizikuoti, todėl žiūrovams, lyg vertinimo komisijos nariams, išklojo viską, ką žinojo.

Skaityti toliau

Savaitgalis Kijeve, arba grėsmė pasaulio tvarkai

Gegužei persiritus į antrą pusę, orui įkaitus iki vasariškos temperatūros, savaitgalio kelionė į Kijevą kitomis aplinkybėmis galėtų atrodyti viliojanti, romantiška iškyla. Tačiau gegužės 15–19 dienomis ten surengtas tarptautinis susitikimas tikrai nebuvo pramoga – jautėme aplink tvyrantį nerimą, nė kiek neslūgstančią karo grėsmę. Tolesnė įvykių raida buvo (ir tebėra) visiškai nenuspėjama, nors atrodė, kad gyvenimas Ukrainos sostinėje teka įprastine vaga: gatvėse, bulvaruose, parkuose gausu žmonių, veikia parduotuvės, restoranai, kavinės… Vis dėlto įtampa, keliama šalies Rytuose nevaržomai siautėjančių ginkluotų smogikų, grobiančių ir žudančių žmones, nesisklaidė, karinis konfliktas vis gilėjo.

Skaityti toliau

Mūsų miestų medžiai

Lietuvos miestai žali, atrodo, medžių netrūksta, bet ši tema vis tiek aktuali. Per pastarąją pusę amžiaus mokslininkai parengė apie 10 įvairių asortimentų, sąrašų, rekomendacijų, ką sodinti, tačiau ar jie yra taikomi? Pereito amžiaus pabaigoje Vilniaus apželdinimo tresto medelynas augino beveik 100 pavadinimų medžius, krūmus, vijoklius. Šiandien elitiniams projektams stambūs medžiai perkami iš kitų šalių medelynų, nes jiems išauginti reikia specialios technikos, technologijų ir keleto metų kryptingo darbo.

Skaityti toliau

Kodėl matematika Lietuvoje nelaikoma dvasinės kultūros dalimi

Mūsų visuomenė matematiką žino tik kaip mokslo kalbą, neturinčią savarankiško turinio. Priešingai šiai nuomonei, šiuolaikinė matematika yra abstrakcijų pasaulio pažinimas, paremtas loginių samprotavimų tikslumu ir grožio pojūčiu. Pretekstą pasiaiškinti, ką tai reiškia, suteikė pernai gruodžio 18 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusi konferencija „Menų ir tiksliųjų mokslų sanglaudos būklė ir perspektyvos Lietuvoje“.

Skaityti toliau

Kas galanda išlaisvinimo, o kas slopinimo įrankius?

Kalifornijos universiteto Los Andžele Edukacijos ir informacijos fakulteto Edukacijos filosofijos katedros vedėjas profesorius Douglas’as Kellneris ­– tarptautiniu mastu pripažintas šiuolaikinių medijų teoretikas, priskiriamas trečiajai kultūros ir visuomenės analitikų kartai, tęsiančiai Frankfurto mokyklos tradiciją. Niujorko Kolumbijos universitete baigęs filosofijos studijas, dalyvavo protesto akcijose prieš karą Vietname. Kritinės teorijos (critical theory) studijas tęsė Vokietijos Tiubingeno universitete, vėliau Prancūzijoje, kur lankė Michelio Foucault, Jeano Baudrillard’o, Gilles’io Deleuze’o paskaitas.

Skaityti toliau

Tarpulaikio paralelizmai

Imunitetas XX a. kruvinosioms pagundoms (Naumas Koržavinas) pasirodo neveiksmingas, kai susiduria su naujomis XXI a. pagundomis – kosmetine morale ir higieniniu komfortu“, – tvirtina filosofas Aleksandras Piatigorskis. Šie žodžiai tinka apibūdinti ir paradigmų sankirtai, šįkart turbūt geopolitikoje.

Skaityti toliau

Skylė danguje

„Katalikų namus perdarė į „Auroros“ kino teatrą!“ – iš šitų Tadeuszo Słobodzianeko pjesės „Mūsų klasė“ žodžių, kuriuos su siaubu ištaria Heniekas, vėliau tapsiąs kunigu, atsirado vilnietiškojo Yanos Ross spektaklio tuo pačiu pavadinimu erdvės idėja. Tarytum kritęs, tačiau nematomais lynais sustabdytas, virš scenos pakibo puošnus klasikinis plafonas su apskrita ertme sklisti šviesai. Nukritęs sufitas suskaldė šventyklą, o drauge perskėlė perpus ir visą pasaulį.

Skaityti toliau

DYKUMA ANAPUS „GAIDOS“

Trečią dešimtį pradėjusi skaičiuoti „Gaida“ šiandien jau gali būti vertinama ne tik kaip laukiamas šiuolaikinės muzikos festivalis, bet ir kaip tam tikras muzikos poreikių indikatorius. Kokie lūkesčiai yra siejami su festivaliu, kokių visuomenės grupių poreikius jis geriausiai tenkina, kokią vietą užima tarp kitų kultūros formų, ką turi unikalaus ir universalaus? Aišku, tokie renginiai, ryškiai orientuoti į profesines grupes, pirmiausia turi telkti tos srities profesionalus, tačiau, būdami svarbūs tikslinei auditorijai, jie ir platesnei publikai leidžia įsivaizduoti, kas kokioje srityje šiuo metu yra aktualiausia.

Skaityti toliau