Kategorija "Kultūros Barai"


Išverskite, kas dar neišversta

Nuo 1925-ųjų, praėjus 3 metams po „Uliso“ išleidimo, airiai ėmė švęsti Nacionalinę šventę, kuri vadinama Bloomsday – Bliumo (arba Žydėjimo) diena. Kiekvienais metais birželio 16 d. iš pat ryto šventės dalyviai pradeda keliauti visais pagrindinių ir antraeilių knygos veikėjų maršrutais: užeina visur, kur anie buvo.

Skaityti toliau

Onos Vytautienės kilmė ir giminė

Lenkų istorikas, Gediminaičių genealogijos tyrinėtojas, Janas Tęgowskis 1995 m. paskelbė straipsnį apie Vytauto Didžiojo santuokas, mėgindamas apginti Lietuvos metraščių plačiojo sąvado (Bychovco kronikos) teiginį, kad Vytauto Didžiojo žmona Ona buvo Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo Ivanovičiaus duktė. Pagrindiniu argumentu jis laiko faktą, kad 1413 m. liepos 23 d. Vokiečių ordino didysis magistras kreipėsi į Čekijos karalių Vaclovą IV, prašydamas priimti į tarnybą rusų kunigaikštį Vasilijų, o tų pačių metų rugpjūčio 12 d. ordino sąskaitų knygoje buvo paminėtas vynas, nupirktas „Vytauto svainiui iš Rusų“ ir jo palydai.

Skaityti toliau

Lietuvos moterų ir vyrų trauminė patirtis sovietų lageriuose ir tremtyje

Amerikiečių istorikė Glennys Young pabrėžia: visi totalitariniai XX a. režimai buvo smurtiniai, nėra abejonių, kad 1941 m. sovietų valdžios pradėtas masinis teroras prieš Lietuvos gyventojus taip pat buvo viena baisiausių šio režimo padarytų traumų.1 Represijas lydėjo ne tik žiaurus elgesys, laisvės ribojimas, bet ir trėmimai iš gimtosios šalies. Atsidūrę toli nuo Lietuvos, tremtiniai neteko jiems įprastos gyvensenos, bendruomeninių ryšių, jautėsi vieniši ir bejėgiai.

Skaityti toliau

Mūras ir vanduo

Granados tvirtovė ir rūmų kompleksas Alhambra – ispaniškos maurų kultūros pasididžiavimas – į mentalinį mano kelionių žemėlapį pateko gana seniai, jau prieš gerą dešimtmetį, kai Lietuvoje ir svetur rinkau medžiagą būsimai architektūros estetikos knygai – gilinausi į architektūros ir vandens sąveikos istorinius aspektus. Galimybės susipažinti su, ko gero, įstabiausiu ir įspūdingiausiu arabų kultūros vizualiniu pėdsaku Europoje tada neturėjau, todėl ėmiau studijuoti literatūrą šia tema. Prieš trejetą metų, lėtai traukiantis žiemai, kai Vilnių dar vargino sniegas ir šlapdriba, visai netikėtai švystelėjo galimybė pasiekti Granadą.

Skaityti toliau

„Lietuviai ir žydai“ – nuoširdus pokalbis ar abipusė sielos kankinystė?

Ši tema nebuvo mano rašomosios veiklos tikslas. Jos imuosi, norėdamas palaikyti taurių Lietuvos žmonių pastangas simboliškai reinkorporuoti Lietuvos žydų paveldą ir sunaikintos bendruomenės išlikusius palikuonis į bendrą Lietuvos valstybės struktūrą ir kultūrą. Šios pastangos (kaip antai virtuoziška Lietuvos ambasados Izraelyje veikla, Lietuvos Vyriausybės atkaklus aktyvizmas, bandant sugrąžinti Lietuvos žydų kilmės piliečiams bendrapilietiškumo jausmą) dedamos nerimą keliančiame nelabai kokybiškų istorinių ginčų ir suvedamų sąskaitų fone, nuolatinės santykių krizės sąlygomis. Tokia padėtis mano vaizduotėje panaši į audrą, siaučiančią virš prarajos, kai staiga ant vienos iš aukštutinių uolų išdygsta gėlė, kurią abiejų krypčių vėjai kėsinasi išrauti ir nublokšti į bedugnę.

Skaityti toliau

Siužetai naujiems paveikslams iš šventinio Egipto

ŽURNALAS: KULTŪROS BARAI TEMA: Bendrakultūriniai tekstai AUTORIUS: Stasys Eidrigevičius DATA: 2012-01 Siužetai naujiems paveikslams iš šventinio Egipto Stasys Eidrigevičius Po mano kelionės į Turkiją turizmo agentūros ėmė nuolatos vilioti naujais paskutinės minutės pasiūlymais. Pasižiūriu į jų siunčiamus tolimų pajūrių vaizdus, pasvajoju, o prieš pat Kalėdas susigundžiau – Egiptas, Safaga, už 60 km nuo Hurgados. Į lagaminą […]

Skaityti toliau

Laukiant pavasarinio lietuviškos muzikos potvynio

Prieš gerus dvidešimt metų atrodė, kad prisiminsime kiekvieną iš tų dienų – dėl viltingo jaudulio, vis naujos patirties, atsiveriančių neįtikėtinų galimybių, ypatingo ryšio tarp žmonių, susitelkusių į vieningą bendruomenę. Bet įvykiai klostėsi taip sparčiai, euforija sluoksniavosi pramaišiui su kartėliu, atradimai – su netektimis, kad tiesiog svaigome ir sielvartavome, o vertingų to laiko dokumentų beveik niekas nekaupė, atrodė, atmintis savaime viską išsaugos. Todėl dabar, kai suabejoję atminties galia norime pasitikrinti, nelabai rasime kur.

Skaityti toliau

XXI a. reprezentuoja XX a. vizija?

Skaitmeninė revoliucija pasiūlė tokias radikaliai naujas vaizdų kūrimo technologijas, kad meninei fotografijai iškilo dilema: būti ar nebūti? Iš vienetų ir nulių sudarytas virtualus atvaizdo kodas keičia fotografijos, kaip meno praktikos ir kultūros objekto, sampratą. Bandoma, pasak Tomo Gunningo, iš naujo nustatyti medijos ribas, atrasti jos prasmę. Kas yra ir kas nėra fotografija? Kur ji prasideda ir kur baigiasi? Kur lokalizuoti CGI (computer generated graphics) – šiapus ar anapus fotografijos ribų? Atsakymų ieško visi: kritikai teigia, kad pasikeitė pažintinė ir būtiškoji fotografijos bazė, praktikai permąsto fotografijos kaip indeksiško atvaizdo supratimą ir kuria tai, ką prancūzų filosofas Jacques’as Ranciere’as vadina „vaizdais/sakiniais“, darančiais poveikį ne tiesiogiai per vaizdus, regimus nuotraukoje, bet per kultūrinius kodus.1 Institucijos rengia parodas, praktikų kūrinius gretindamos su teoretikų įžvalgomis.

Skaityti toliau

Išvaryta Lietuva XXL formatu

ŽURNALAS: KULTŪROS BARAI TEMA: Teatras AUTORIUS: Elona Bajorinienė DATA: 2012-01 Išvaryta Lietuva XXL formatu Elona Bajorinienė Nacionalinis dramos teatras Kalėdų išvakares ir Naujuosius metus sutiko trankiai, su keiksmais (ojėzau). Triukšmingoje masuotėje ant aktoriaus ir Teatro sąjungos naujojo pirmininko Ramučio Rimeikio galvos šmėsčiojo Kalėdų senio kepuraitė, bet ne todėl, kad Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Išvarymas“, režisuotos Oskaro Koršunovo, […]

Skaityti toliau

Fotografas Abdonas Korzonas: pirmeivis, sukilėlis, išdavikas?

Fotografų asmenybės paprastai lieka už kadro. Šiame dviejų dalių straipsnyje, kuris skirtas aptarti pirmųjų Vilniaus miesto fotografų – Abdono Korzono ir Juozapo Čechavičiaus gyvenimą ir likimą, norėčiau pasidalyti keleto atradimų džiaugsmu. Tikiuosi, nauji faktai, aptikti archyvuose ir naršant po interneto platybes, padės prasklaidyti nežinios ir legendų miglas, gaubiančias šias dvi Vilniui nusipelniusias asmenybes.

Skaityti toliau