Kategorija "Kultūros Barai"


Ar skristi iš tikrųjų lengva?

Na, tai kaip tavo klounai ir meškos?“ – klausinėjo draugai, kai grįžau iš Prancūzijos, iš Ošo (Auch) miestelio, kur spalio 18–27 d. vyko šiuolaikinio cirko festivalis Circus. Greičiausiai nė vienas iš jų nesuprato, kur ir ko važiavau, tuo labiau – kaip kultūros žurnalistė. Juk lietuvių supratimu (taip rašo ir mūsiškė wikipedia), cirkas – tai istoriškai susiklosčiusi paskirų triukų visuma. Juos vienija panaši, mažai kintanti, todėl daug kam nuobodi atlikimo technika, daugiausia akrobatika, ekvilibristika, gyvūnų dresavimas, gimnastika, magija, klounada, voltižiravimas ir žongliravimas. Meluočiau, jeigu teigčiau, kad vadinamasis šiuolaikinis cirkas, apie kurį ketinu kalbėti šiame straipsnyje, visa tai paneigia.

Skaityti toliau

Jūratės Mykolaitytės burtai

Jūratė Mykolaitytė savo parodos VDA galerijoje „Akademija“ nepavadino niekaip – tai tiesiog „Tapyba“, sukurta per pastaruosius dvejus metus. Pavadinimą gal ir sunku būtų sugalvoti, nes vizionieriška dailininkės fantazija kuria sunkiai apibrėžiamus, dar sunkiau konkretizuojamus keistos civilizacijos vaizdinius.

Skaityti toliau

Kai žmonėms nebegrės politinės represijos ir smurtas…

Kai deleguotas Lietuvių PEN centro nuvykau į Islandiją, šis kraštas, glamonėjamas Golfo srovės, nepasitiko žvarbumu, kaip rugsėjo mėnesį būna visai šalia esančioje Grenlandijoje. Tad klimato požiūriu – tai ne tokia jau ir šiaurės gūduma. O literatūros požiūriu PEN klubo kongresas sutapo su Reikjaviko tarptautiniu grožinės literatūros festivaliu. Ne veltui per atidarymo ceremoniją tiek sostinės meras Jónas Gnarras, tiek Islandų PEN centro prezidentas Sjónas pasidžiaugė, kad šiuo metu, žinoma, tik tas kelias dienas, šis miestas – tai ir pasaulio literatūros sostinė.

Skaityti toliau

Menas, amatas, technika

Kukli erdvė, spalvotas, bet smulkutis katalogas, vos kelių dienų trukmės paroda – net nepagalvotum, kad tai vienas iš svarbesnių pasaulio knygrišystės meno renginių. Tačiau vos pažvelgi į eksponatus, abejonės išsisklaido – ši bienalė tikrai solidi, profesionaliai parengta, labai koncentruota. Po vienu stogu tilpo ir paroda su keliais šimtais įstabiausiai įrištų knygų, ir edukacinės programos vaikams, ir du projektoriai, kuriuose be perstojo sukosi profesionalaus knygų restauravimo, įrišimo mokymų vaizdai. Greta buvo galima įsigyti knygų apie knygrišystę, įrankių, medžiagų, skirtų knygrišiams ir… neįrištų bibliofilinių leidinių. Būtent tas bibliofilinių leidinių prekystalis geriausiai iliustravo, kokio masto kultūrinis reiškinys šioje šalyje yra knygos menas.

Skaityti toliau

Kolumbijoje, kur svaiginamasi haiku

Tarptautinis poezijos festivalis – Pasaulinės haiku asociacijos 7-oji konferencija šiemet rugsėjo 13–16 d. Kolumbijoje, Medeline, sutelkė įvairių valstybių poetus, kurie rašo tiek tradicinius, tiek modernius haiku. Tarp dalyvių buvo ir Julius Keleras iš Lietuvos, beje, vienintelis europietis, dalyvavęs konferencijoje, kuri vyko kartu su 7-uoju Knygų festivaliu. Jame dalyvavo dar vienas lietuvis – Kęstutis Kasperavičius, mokęs Medelino vaikus piešti (šie turėjo progą išmokti keletą lietuviškų žodžių – „labas“, „gerai“).

Skaityti toliau

Save visur nešamės su savimi

Ivaną Marčuką kalbina Gedmintė Samsonaitė.

Skaityti toliau

Moteris, prikalta prie savo pačios nepasitenkinimo kryžiaus

Prieš daugel metų, 1973-iaisiais, kai Monika Mironaitė rengėsi švęsti savo šešiasdešimtmetį, o man rūpėjo išgirsti apie aktorę kuo daugiau „tikrų liudijimų“, kad parašyčiau straipsnį, žadėtą Pergalės žurnalui, kalbėjausi su keletu jos scenos partnerių. Tie susitikimai su aktoriais, kiekvienas kitoks ir savaip įdomus, dažniausiai vyko mano namuose, susėdus prie kavos puodelio. Anuomet diktofono dar neturėjau, užsirašinėti teko ranka į bloknotą. Labiausiai man įsiminė susitikimas su Artiomu Inozemcevu.

Skaityti toliau

Palinkėjimai Bernardinų sodui

Pritariau ir pritariu Vilniaus vadovų sprendimui sutvarkyti Bernardinų sodą. Sudėtingas restauracijos projektas jau įgyvendintas, o rezultatai dar ilgai bus aptariami įvairiais aspektais. Restauruotas sodas visu grožiu atsiskleis tik po kelerių metų, bent dvejus metus kolekcijos bus taisomos, tobulinamos, turtinamos, reikės atsodinti sunykusius ar neprigijusius augalus.

Skaityti toliau

Nacionalinė muzika versus muzikinis nacionalizmas: sovietų ideologijos spraga

Sovietmečiu egzistavę leidimai ir draudimai kompozitoriams buvo ne tik neaiškūs, bet dažnai ir dviprasmiški. Viena iš tokių dviprasmybių susijusi su liaudies muzika. Lietuvių muzikos tapatybei XX a. antrojoje pusėje ypač didelę įtaką padarę Bronius Kutavičius ir Feliksas Bajoras, nuo 1970 m. pradėjo kurti muziką, paremtą seniausia lietuvių liaudies muzikos tradicija, sutartinėmis. Kas lėmė, kad liaudies muzika tapo lietuvių šiuolaikinės muzikos pagrindu? Ir kodėl šie kompozitoriai sovietmečiu buvo kritikuojami, nors rėmėsi oficialiai ne tik leidžiama, bet ir pageidautina liaudies muzika?

Skaityti toliau

Dailininkas, pakeitęs supratimą apie šiandienines vaizduojamojo meno galimybes

Simboliška, kad vienas iš reikšmingų kultūros įvykių Lietuvos sostinėje – Ivano Marčuko paroda – sutapo su itin svarbiu politiniu įvykiu: Ukrainos ir ES viršūnių susitikimu. Europoje gerai žinomas menininkas, užimantis garbingą vietą tarp šiuolaikinės pasaulio kultūros korifėjų, vadinamuoju žmonių diplomatijos metodu įtvirtina Ukrainos siekį užimti deramą vietą tarp Europos tautų.

Skaityti toliau