Kategorija "Literatūra ir menas"


To mes nežinome (In memoriam Imantui Zieduoniui)

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Kultūra AUTORIUS: Mara Zalytė DATA: 2013-03 To mes nežinome (In memoriam Imantui Zieduoniui) Mara Zalytė Imantas Zieduonis, latvių poetai, latvių poezija,  Vasario 27-ąją į Amžinybę išėjo vienas žymiausių latvių poetų Imantas Zieduonis (1933–2013), nacionalinę literatūrą praturtinęs trimis dešimtimis poezijos, esė, publicistikos, literatūrinių pasakų knygų. Jo kūriniai versti į dešimtis kalbų. Lietuviškoje bibliotekoje turime […]

Skaityti toliau

Mikalojus Daukša. Lietuvių kalba, tauta ir tikėjimas

Šiais metais sukanka 400 metų nuo lietuvių raštijos pradininko Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, svarbiausių katalikiškų XVI a. lietuvių raštijos paminklų autoriaus Mikalojaus Daukšos mirties.
Jo tiksli gimimo data nežinoma ir svyruoja tarp 1527–1538 metų, tačiau mirties data paliudyta testamente, sudarytame 1613 m. vasario 13 d. Kaip tvirtinama, „po kelių dienų“ ar „vasario antroje pusėje“ (J. Lebedys, A. Jovaišas) M. Daukša mirė. Vienintelis Vaclovas Biržiška drįsta spėti: „bene vasario 16 dieną.“1 Būtų gražu ir simboliška, jei tai būtų tiesa. Juk ir poetas Justinas Marcinkevičius, didelis Mikalojaus Daukšos gerbėjas, ne kartą rėmęsis į jo tekstus, išėjo Anapilin taip pat vasario 16 dieną. Tokie lemtingi sutapimai daug ką pasako.

Skaityti toliau

Pažįstami ir nepažįstami Adomo Mickevičiaus metai Kaune (2)

Kauno apskrities mokyklos mokytojas Mickevičius čia patyrė skurdo metus. Jo alga buvo 25 rub. per mėnesį (kai tuo tarpu St. Moravskiui išlaikyti tėvas skirdavo 200 rub.). Tai, kad poetui netgi stigo geresnių rūbų, iliustruoja faktas, jog išvykstant į Kauną J. Čečiotas paskolino jam savo apsiaustą, nes šis savąjį buvo paskolinęs broliui. Apie poeto skurdą sužinome ir iš kito jo draugo, A. Birgelio pasakojimo. Į sunkias materialines vaikino sąlygas mokytojai reagavo įvairiai. Vienas jų, žinomas kaip didelis šykštuolis, įkišęs jam į kišenę dovaną – šešis rublius. Kas buvo tas geradarys ir kodėl taip pasielgė, deja, nežinome. Galbūt tai buvo pats direktorius Dobrovolskis, kurį Malevskis laiškuose vadino šykštuoliu. Tačiau pastarasis jaunuolį vertino kitaip. Jis nuolat pabrėždavo, jog globojo vargšą, naujai paskirtą mokytoją kūrybinio literatūrinio kelio pradžioje. Jo prisiminimuose Mickevičius iškyla kaip labai stropus, bet itin neturtingas mokytojas, maitindavęsis tik bulvėmis, kava ir arbata, eidamas miegoti dengęsis apsiaustu.

Skaityti toliau

Mūsų didžioji pergalė

Pirmadienį švęsime Kovo 11-tosios sukaktį. Prisiminsime dieną, kai iš Vilniaus „miestui ir pasauliui“ buvo paskelbta apie Lietuvą, prisikeliančią po netekčių ir nevilties dešimtmečių. Paskelbta daug kam netikėta žinia, kad okupacija lietuvių tautos nepalaužė. Mums tą dieną sumišo džiaugsmas, tikėjimas, viltys, nerimas. Buvo sunku patikėti, kad Lietuva bus laisva, kad Rusija laisvės siekio neužgniauš.

Skaityti toliau

Kas yra gyva, o kas yra mirę lietuvių kultūros filosofijoje?

Knyga monumentali – virš šešių šimtų puslapių. Storesnę savo knygų lentynoje matau tiktai Bibliją. Kaip ir Biblija, ši knyga nėra laisvalaikio skaitiniai. Su ja reikia tiesiog būti. Valstietis, žemės žmogus buvoja su medžiu, akmeniu, matomu horizontu. Todėl gali ramiai tylėti. Miesto žmogus tam tikru aspektu priklauso Vytauto Kavolio aprašytiems „nužemintiesiems“: jis yra emigrantas kita to žodžio prasme, nes irgi yra praradęs žemę kaip egzistencinę atramą. Jo pasaulį struktūruoja papasakotos istorijos. Todėl jei pavargęs valstietis gali pailsinti galvą priglaudęs ją ant akmens, tai miesto žmogus po ja turėtų pasidėti knygą, pasakojančią apie Lietuvos kultūros istoriją, ypač apie jos filosofinę dramą. Bet ar dėsis?

Skaityti toliau

Projektas „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“ –­ pusiaukelėje

Apie projekto „Aukštosios kultūros impulsus mokykloms“ (AKIM), kurį vykdo Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), intencijas, užmanymą, įgyvendinimo gaires, tikslus plačiau buvo rašyta ir pristatyta žurnale „Literatūra ir menas“ (2012 03 02, Nr. 3369). Turbūt ne vienam: tiek projekte dalyvaujantiems menininkams, mokykloms, tiek patiems idėjos autoriams, vykdytojams, administratoriams kėlė nuogąstavimų kaip visos iki šiol Lietuvoje precedento neturinčio ir neturėjusio projekto idėjos, užmanymai virs realiu kūnu, įgaus formą. Deklaruota projekto esmė buvo daugiau nei paprasta: tai profesionalaus meno, menininkų, kultūros ir mokyklos, plačiąja prasme, suartinimas. Pagal sumanymą, dvejus – 2012–2013 metus į 600 Lietuvos mokyklų turėjo keliauti menininkai, kultūros žmonės ir kultūrinė spauda, vykti meninės kūrybos pamokos.

Skaityti toliau

Sąžinės balsas ar holokausto indust­rija?

Nesu Normano Finkelsteino ir jo kontroversiškos knygos „Holokausto industrija: kaip išnaudojama žydų kančia“ gerbėjas, labiausiai dėl tulžingo jos tono ir visuotinio sąmokslo teorijų. Vis dėlto po knygos pasirodymo 2000-aisiais (lietuviškas vertimas išėjo 2004 m.), po visų kilusių polemikų Finkelsteino sąvoka „holokausto industrija“ tapo Antrojo pasaulinio karo atminties tyrimų dalimi. Politines, istorines, literatūrines, popkultūrines manipuliacijas holokausto atmintimi tiriantys darbai jau sudaro atskirą lauką, ir jame iškyla kur kas rimtesnių už rėksmingąjį Finkelsteiną kritikų vardai: istorikai Peteris Novickas ir Timas Cole’as, filosofas Berelis Langas, literatūrologės Sue Vice ir Ruth Franklin. Tarp holokausto industrijos kritikų atrastume ir Aušvicą išgyvenusį vengrų rašytoją, Nobelio premijos laureatą Imre Kertészą, kuris garsų Steveno Spielbergo filmą „Šindlerio sąrašas“ yra pavadinęs tik „holokausto produktu holokausto vartotojams“, o karčioje esė „Kam priklauso Aušvicas?“ teigė: „…išlikę gyvieji bejėgiškai stebi, kaip susidorojama su jų vienintele tikra nuosavybe: autentiška patirtimi.

Skaityti toliau

Kalbos jausmas

Beveik nepastebėtas, kultūrinėje spaudoje nereflektuotas vienas įdomus reiškinys – Marijampolės forumas. Medžiagos iš forumo diskusijų galima rasti tik keliuose Marijampolės regiono tinklalapiuose. Koks tai renginys? Tai prieš porą metų užgimęs laisvų diskusijų klubas ar konferencija. Marijampolės forumas atsirado, kai, anot profesoriaus Raimundo Lopatos, „keli artimesni humanitarinei politologijai mokslininkai iškėlė mintį, jog pribrendo reikalas reguliariai aptarti šalies problemas ir ieškoti jų sprendimų ne sostinėje, o periferijoje“. Šia iniciatyva susidomėjo ARVI įmonių grupės prezidentas Vidmantas Kučinskas, kuris ir pakvietė intelektualus rinktis būtent Marijampolėje. Renginio dalyviai tikina, kad šis forumas gyvuoja ir kad diskusijos vyks ir ateityje.

Skaityti toliau

Jurgio Lebedžio šimtmetis

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Polemika AUTORIUS: Viktorija Daujotytė DATA: 2013-02 Jurgio Lebedžio šimtmetis Viktorija Daujotytė diskusija „Lituanistika vakar ir šiandien“, Jurgis Lebedys, lietuvių literatūros istorija Šiam žurnalo numeriui jau iš spaustuvės iškeliaujant, vasario 14 d., Vilniaus universiteto bibliotekoje vyks diskusija „Lituanistika vakar ir šiandien“, skirta Vilniaus universiteto profesoriaus, lietuvių literatūros istoriko Jurgio Lebedžio(1913–1970) 100-osioms gimimo metinėms, […]

Skaityti toliau

Laukta, bet netikėta kančios ir šviesos knyga

Prisipažinsiu. Apgailestaudamas. Nebuvau skaitęs Vlado Kalvaičio kūrybos. Pavardė prasprūsdavo pro akis ir ausis literatūrinės ir kitokios informacijos sraute. Nors nemenką kalvelę tremtinių atsiminimų, taip pat skaudžia atmintimi pagrįstos literatūros teko perskaityti aiškinantis, kaip keitėsi lietuvių istorinė atmintis, mūsų pačių biografinis pasakojimas, laisvinantis ir išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos. Kokius naujus savasties veidrodžius stengėmės susikurti „tikrajam“, nuo tarsi atsitiktinių apnašų apvalytam pavidalui įžiūrėti? Geidžiame drąsesnio, ryžtingesnio, kilnesnio, doresnio, nesudarkyto sąžinės spyglių.

Skaityti toliau