Kategorija "Literatūra ir menas"


Dar nepažintas Putinas

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Publicistika AUTORIUS: Irena Balčiūnienė DATA: 2013-01 Dar nepažintas Putinas Irena Balčiūnienė Vincas Mykolaitis-Putinas, V. Mykolaičio-Putino muziejus, lietuvių rašytojai, „Altorių šešėly“ Nesulaikomai eina antras Putino gyvenimo dramos šimtmetis. Sausio šeštą, per Tris Karalius, bus minimos 120-osios poeto, prozininko ir dramaturgo, literatūros tyrinėtojo, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesoriaus, visuomenės veikėjo gimimo […]

Skaityti toliau

Naujų vardų beieškant…

Apie pagrindines Prancūzijos literatūros – brolių Goncourt’ų, Théophraste’o Renaudot, Médicis, „Femina“, „Interallié“ – premijas leidyklos (bent jau stambiosios – Gallimard’o, Grasset, „Seuil“, Flammariono) pradeda galvoti dar pavasarį, suvokdamos, kad jos pačios nekrenta iš dangaus ir reikalingas tam tikras parengiamasis darbas, kad lapkričio mėnesį nudžiugintų geidžiamas rezultatas – vienokia ar kitokia premija. Mat ji romanui garantuoja didesnį ar mažesnį tiražą, o tuo pačiu ir didesnį pelną leidėjui. Suprantama, didesnį honorarą ir premijuotam rašytojui. Žinoma, tos pastangos neužtikrina premijos, bet, neparodęs jų, vėliau gali gailėtis, kad išnaudojai ne visas galimybes. Žodžiu, jau maždaug gegužės mėnesį leidėjai kviečiasi knygynų savininkus ir literatūros kritikus, norėdami atkreipti jų dėmesį į leidyklos naujienas, į, jų nuomone, ypač vertus romanus.

Skaityti toliau

Kas kurs Lietuvos istorinį pasakojimą?

Istorija, kurios daugelis vyresniųjų mokėsi – priimdami ar atmesdami – iš vienintelio vadovėlio, dabar tarsi ne tik susiskaido, išsišakoja, bet neretai ir išskysta, praranda ašį, apibrėžtus kontūrus. Kartais istorija regima kaip faktų sangrūda, kartais – kaip interpretacijų, viena kitą paneigiančių, sumaištis… Kokia situacija mokykloje, kurioje mūsų visuomenės nariai įgyja savos istorijos matymo, priėmimo, kūrimo instrumentus? Kaip šiandien istorija yra pateikiama ir kaip turi būti pateikiama mokiniams (o kartu – ir visai visuomenei)? Ar mokytojas privalo sekti griežtai jam nužymėtais riboženkliais, ar yra laisvas perteikti savąjį istorijos regėjimą? Šie klausimai sudomino „Literatūros ir meno“ redakciją, tad apskritojo stalo diskusijai pakvietėme Istorijos instituto direktorių dr. Rimantą Miknį, Vilniaus universiteto dėstytoją dr. Darių Kuolį, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiąjį specialistą Rimantą Jokimaitį, Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos direktorių, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos garbės pirmininką Eugenijų Manelį. Pokalbį veda savaitraščio vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis.

Skaityti toliau

Petro Rauduvės grafikos menas

Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje buvo eksponuojama paro­da „Petras Rauduvė. Grafika. 1932–1993 m. kūryba“, kuria pažymėtos dailininko 100-sios gimimo metinės. Parodoje pristatyta per 150 dailininko kūrinių, atrinktų iš LDM, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei dailininko šeimos rinkinių. Paro­dai Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido albumą apie Petro Rauduvės kūrybą. Šio albumo sudarytoja, parodos kuratorė –­ Regina Urbonienė, dailininkė –­ Sigutė Chlebinskaitė.

Skaityti toliau

Kvartetas priminė istoriją

Šiandien vis labiau išsibarstydami pasaulyje, desperatiškai stengiamės neatitrūkti nuo tautinės tapatybės. Kad stipriai nešančioje laiko srovėje verta nepamesti iš akių svarbiausių kultūrinių orientyrų, įdėmiau pažvelgti į palyginti neseną mūsų muzikos istorijos tarpsnį (apimantį pirmosios Nepriklausomybės ir pokario metų, išeivijos muziką), priminė styginių kvarteto „Chordos“ Vilniaus Piano.lt salėje lapkričio 28-ąją įvykęs vakaras „Muzika pasakoja istoriją“. Organizatoriai – VĮ „Domus Artis“ ir Lietuvos kompozitorių sąjunga – jau prieš keletą metų atnaujino žinomą kasmetį festivalį „Muzikos ruduo“ ir praplėtė jo sklaidą.

Skaityti toliau

Moterų archyvai. Keli epizodai iš šiuolaikinio Lenkijos meno

Šiuolaikinių Lenkijos menininkių darbai, ypač per pastarąjį dešimtmetį sparčiai užkariavę Vakarų pasaulio galerijas ir muziejus, taip pat atspindi istoriografijos geismą – ne vien pačių menininkių siekį įsirašyti į menotyros kanonus įvairiai nagrinėjant lyčių reprezentaciją ir moters tapatybę, bet ir Vakaruose išliekantį susidomėjimą tuo, kas anksčiau buvo neprieinama ar tolima dėl politinių priežasčių. Gali būti, jog esminis proveržis, po kurio svetur sprogo susidomėjimas lenkų menininkėmis, įvyko 1999 m., kai Venecijos bienalėje buvo demonstruota Katarzynos Kozyros videoinstaliacija „Vyrų pirtis“.

Skaityti toliau

Niujorkas. Kompozitorės dienoraščiai (5)

Niujorke, kaip ir bet kuriame didmiestyje, kartais visiškai netikėtai tenka atsidurti diskomforto zonoje, kur apribojama veiksmų pasirinkimo laisvė. Ypač nemažai tokių patirčių atsitinka metro. Būna, kad važiuojant požeminiais tuneliais traukinys staiga sustoja, ilgam užlaikydamas keleivius visiškoje nežinioje. Prigesus šviesoms, regis, paaštrėja visi pojūčiai –­ ypač klausa, fiksuojanti net menkiausius garsinius signalus. Suvoki, kad esi įkalintas situacijoje be išeities, tad lieka tik pakęsti tą nežinia kiek truksiančią nežinomybę, o kartu ir psichologinį bei akustinį diskomfortą.

Skaityti toliau

Įtrūkis, molis, arba Belaukiant siurblinės

Išdžiūvusio upelio, kuris po liūčių ir per polaidį net putodavo, vagoje ant smėlio stoviniavo, tupinėjo trys vaikiščiai. Nors išties tai būta visai ne upelio, o iš molio karjero kadais pumpuoto vandens išgriaužta griova, kuri vis labiau priminė žemės nuvargusio kūno senatvinę raukšlę. Ant šlaito stirksojo oranžiniais kryžiais nupjovimui pažymėti trys nudžiūvę medžiai. Pušys. Ko laukia berniukai, ko laukia išdžiūvus vaga, dugnas, pušys? Anokia čia paslaptis, dugnas visada laukia skenduolių… Medis – pjūklo, bankai – skolininkų, o kapinės – miruolių.

Skaityti toliau

Vilniaus prisiminimai (1830–1835)

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Kultūra AUTORIUS: Józef Ignacy Kraszewski DATA: 2012-06 Vilniaus prisiminimai (1830–1835) Józef Ignacy Kraszewski I. Žvilgsnis į miestą ir gyventojus Kažkada Vilnius turėjo savo nepakartojamą, originalų, būdingą, išskirtinį veidą, kurį matydami šiandien labai džiaugtumėmės; bet ką darysi, kai dabar, kaip ir didžioji dalis miestų ir miestelių, kuriems ypatinga geografinė padėtis, savarankiški […]

Skaityti toliau

Laimingojo žmogaus erdvėje

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Publicistika AUTORIUS: Astrida Petraitytė DATA: 2012-11 Laimingojo žmogaus erdvėje Astrida Petraitytė Ne jubiliejus, bet irgi graži sukaktis – 111 metų (11 29) dramaturgui Juozui Grušui. Ne dėl šios progos, bet tiesiog norėdami pabuvoti erdvėje, kurioje gyventa žmogaus, galėjusio pasakyti: „Laimingasis – tai aš“, atvykau į Juozo Grušo memorialinį muziejų Kaune, […]

Skaityti toliau