Kategorija "Literatūra ir menas"


Darbuotis nelaukiant idealių sąlygų

Lapkričio 18-ą įvyko Švietimo ir mokslo ministerijos šiemečių Mokslo premijų užsienio lietuviams įteikimo ceremonija. Tarp apdovanotųjų –­ ir habil. dr. prof. Jolanta Gelumbeckaitė, dirbanti Frankfurto prie Maino Goethe’s universitete Vokietijoje. Gelumbeckaitė –­ Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto auklėtinė, Humanitarinių mokslų daktarės disertaciją „Linksnių ir prielinksninių konstrukcijų vartosena Jono Bretkūno „Evangelijos pagal Luką” vertime (1579)” apgynusi Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1999 m. habilitacinis darbas „Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573. Kritische kommentierte Edition der Handschrift” [=Lietuviškoji Volfenbiutelio postilė (1573). Kritinis komentuotas rankraščio leidimas] apgintas Frankfurto prie Maino Johanno Wolfgango Goethe’s universitete 2007 m.

Skaityti toliau

Suvaidintų gaidų reperkusijos

Greičiausiai niekas per daug nenustebo, kad šių metų „Gaidos” festivalis pasiūlė ne vieną, o keletą temų. Tokią tendenciją galima buvo įžvelgti keleto pastarųjų festivalių programose, kai į jas būdavo įtraukiami, atrodytų, iš bendro konteksto iškrentantys, tačiau anaiptol neprastesni koncertai. Ko gero, galima sakyti, kad laikai, kai „Gaida” turėjo vieną pagrindinę temą, apie kurią lyg apie ašį sukasi visa festivalio programa, eina į pabaigą ir „vienatemės” „Gaidos” jau netrukus nugrims giliai užmarštyje…

Skaityti toliau

Igno Šeiniaus gyvenimas Švedijoje

2014 m. balandžio 3 d. minėsime rašytojo, publicisto, Lietuvos diplomato Igno Šeiniaus (Igno Jurkūno) 125-ąsias metines. Širvintose susibūrusi iniciatyvinė grupė siekia, kad kraštiečio atminimui įprasminti būtų sukurtas paminklas. I. Šeiniaus tėviškėje, Šeiniūnų kaime, Širvintų rajone, esantis medinis koplytstulpis tik žymi gimtųjų namų vietą.

Skaityti toliau

Verstinės literatūros derlius: paralelės ir įvairovė. Jurgos KATKUVIENĖS, Dalios ZABIELAITĖS ir Mariaus BUROKO pokalbis

Literatūros derlius – ne greitojo maisto porcija, tik užmetęs akį tikrosios jo vertės nepamatysi. Tad geriausiai įvertintų praėjusių metų knygų sąrašas paskelbtas tik šį rudenį – per Vilniaus knygų festivalį. Šįmet Lietuvos literatūros sąjungos skelbiamuose Metų verstinės knygos rinkimuose balsavo ir ekspertai, ir skaitytojai. Ilgąjį (22 pozicijos) sąrašą ir iš jo atsijotą finalinį šešetuką aptaria literatūrologės JURGA KATKUVIENĖ ir DALIA ZABIELAITĖ bei poetas, vertėjas ir publicistas MARIUS BUROKAS.

Skaityti toliau

Pranciškus, kapitalizmas ir Lietuva

Prieštaringų vertinimų audrą Vakarų krikščioniškame ir postkrikščioniškame pasaulyje sukėlęs popiežiaus Pranciškaus interviu Italijos jėzuitų žurnalui „La Civiltà Cattolica” (rugsėjo 19 d.) Lietuvoje liko beveik nepastebėtas. Banalus lietuviškas provincialumas? „Mes negalime užsispyrę koncentruotis tik į prob­lemas, susijusias su abortais, gėjų santuokomis ir kontraceptinių metodų taikymu”, –­­­ štai popiežiaus žodžiai, kuriuos lydėjo bažnytinių ir antibažnytinių liberalų euforija ir daugelio vadinamųjų „konservatyvių” katalikų suglumimas ir kritika. Net Bara­ckas Husseinas Obama išreiškė savo susižavėjimą.

Skaityti toliau

Freska, rasta Vilniaus katedroje 1985-aisiais

Pasakojimą apie viduramžių freskos atradimą Vilniaus katedroje pradėsiu nuo įžangos, paaiškinančios, kas suteikė progą šiame išskirtiniame Lietuvos istorijai ir kultūrai objekte atlikti tyrimus, asmeniškai juose dalyvauti. Grynai moks­liniams tyrimams paprastai vis stokojama lėšų, todėl dažnai jie priderinami prie gamybos darbų, pastatą remontuojant, keičiant paskirtį ir pan.

Skaityti toliau

Žiniasklaidos laikas. Mintys tekstų paraštėse (2)

Pirmąjį rudens mėnesį, rugsėjo 23 d., paminint Žydų genocido dieną bei Vilniaus geto likvidavimo 70-ąsias metines, daug kalbėta apie vieną didžiausių mūsų tautos tragedijų, kurios metu buvo sugriauti žydiškojo pasaulio Lietuvoje pamatai. Sklaidant spaudą, kurioje buvo apmąstoma sudėtinga praeitis bei jos akistatos su dabartimi, dėmesį patraukė pora tekstų, o tiksliau – keletas juose užrašytų sakinių. Vyganto Vareikio straipsnyje „Ką padarė Amalekas…” (Šiaurės Atėnai, Nr. 35) į klausimą, kokios priežastys lėmė tai, jog Lietuva buvo užlieta baisios smurto prieš žydus bangos, atsakoma paprastai, tačiau tuose keliuose žodžiuose telpa itin daug dalykų: „Sakoma, kad tokie buvo laikai. Laikai yra tokie, kokius mes juos padarome.”

Skaityti toliau

Justina Repečkaitė: „Nuoširdžiai tikėjau savo kūriniu“

Rugsėjo 29-tą dieną, tarptautinei Muzikos dienai skirtų Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamų iškilmių metu, buvo įteiktos premijos už ryškiausius metų kūrinius ir muzikologijos konkurso darbus. Kiekvienąkart laukiant apdovanojimų, labiausiai intriguoja Debiuto premija, kuri šiais metais buvo įteikta jaunajai kompozitoreiJustinai Repečkaitei už kūrinį „Chartres” styginių orkestrui. Pirmą kartą ši kompozicija buvo atlikta Šv. Kristoforo kamerinio orkestro „Druskomanijos” festivalyje. Kompozicija jau tada susilaukė didelio klausytojų susižavėjimo ir palankių vertinimų. Manau, ne vienam smalsu sužinoti, kaip jaučiasi pati kūrinio autorė.

Skaityti toliau

Williamo Shakespeare’o sonetų pasaulyje

Šimtas penkiasdešimt keturi Williamo Shakespeare’o sonetai – tai unikalus pasaulio lyrikos šedevras. Šie miniatiūriniai poezijos kūriniai (tik 14 eilučių) yra griežtos vidinės struktūros. Juose daug asmeniškumų, gyvenimo įžvalgų ir filosofinės skvarbos bei mąstymo autentikos. Sonetai paskelbti 1609 m., kai iki poeto mirties buvo telikę septyneri metai. Įvairios gyvenimo spalvos, šviesesnių nuotaikų blyksniai, harmonijos primatas žmoguje, kančios ir nusivylimo atsklaida, meninė tiesa, emocinio gyvenimo gelmingumas, tikėjimas žmogumi – beveik neįmanu trumpai nusakyti didžiąją sonetų vertę ir ypatingą jų populiarumą visoje Europoje. Gaivios Renesanso idėjos, Angliją pasiekusios pusamžiu vėliau, rado atgarsį poetinėje ir draminėje W. Shakespeare’o kūryboje.

Skaityti toliau

Pranas Vaičaitis ir Sintautai arba Sintautai ir Pranas Vaičaitis

Mažas miestelis lygumose dabar primena miestą. Šakių rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjo Vito Girdausko pastangomis, vykdant Europos Sąjungos finansuotus projektus, restauruotas senosios mokyklos pastatas, sutvarkyta miestelio aikštė. Kartu su Lenkija rengiant bend­radarbiavimo per sieną programos finansuojamą projektą „Sintautai–Goldap” buvo organizuojami dailininkų ir skulptorių plenerai, kurių dalyviai Sintautuose paliko savo sukurtų medžio ir akmens skulptūrų.

Skaityti toliau