Kategorija "Metai"


Krikščioniškojo socializmo pradžia Lietuvoje

Apie 1835 m. – tiksli išleidimo data nežinoma – Paryžiuje pasirodė nedidelė knygelė žemaičių kalba – prancūzų katalikų filosofo Hugues’o de Lamennais knygelės „Tikinčiojo žodžiai“ fragmentų vertimas: „Žuodei Žmuogauws; antrasis–Iszguldimas Prieguljejmuo Teisiniuos diel gimimium Swietwo. <...> Metuose 1835 ysz Liežuwino Prancuzyszkuo parguldytos yr Drukarnieju N. N. Iszpaustos“. Ją išvertė dalyvavimu 1831 m. sukilime apkaltintas ir iš gimtojo krašto pasitraukęs Veliuonos kunigas Kiprijonas Juozas Nezabitauskis-Zabitis (1779–1837), kuris taip pat išvertė Adomo Mickevičiaus „Lenkų tautos ir lenkų piligrimų knygų“ dalis – „Litania pakielawinga“, „Malda Pakielawinga“. Knygelė buvo mažo formato, be autoriaus pavardės, maldaknygės dydžio, neturėjo antraštinio lapo.

Skaityti toliau

Išsipildymo ženklai

Paskutiniaisiais gyvenimo metais poetas, literatūros kritikas Valdemaras Kukulas (1959–2011) intensyviai rašė studiją apie Paulių Širvį – ilgai brandintą, didįjį savo gyvenimo kūrinį. Deja, darbo užbaigti nesuspėta, tačiau didžiuma parašyta. Spausdiname studijos, kuri ateityje turėtų pasirodyti atskira knyga, pirmąjį, įžanginį, skyrių.

Skaityti toliau

Tėvynės varpai

Šiais metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas perėmė didžiąją dalį profesorės Vandos Zaborskaitės (1922–2010) rankraštinio palikimo ir gausią jos biblioteką (apie 1400 knygų). Įdomu tai, kad aie pusę knygų yra su dedikacijomis profesorei, o likusios pažymėtos V. Zaborskaitės inicialais. Rankraštinis profesorės palikimas taip pat labai gausus, todėl dar nėra iki galo sutvarkytas.
Šiame straipsnyje aptarsime V. Zaborskaitės archyvo dalį, susijusią su Maironio tyrinėjimais. Kad grįžti prie Maironio yra būtina ir kad eiti jo link galime V. Zaborskaitės išmintu taku, liudija ši citata iš profesorės rankraščio: „Dabar Maironis, tarsi atlikęs savo misiją – kovotojo ir vėliavnešio, – yra lyg ir pasitraukęs iš viešumos. Bet jis, tylumoje ir gelmėje, yra vienas iš tų didžiųjų, kurie formuoja mūsų kultūros pagrindus, jos dorovinių, visuomeninių ir estetinių vertybių orientyrus, mūsų jauseną ir pasaulio suvokimą“.

Skaityti toliau

Kas be ko – romanas

Yra dalykų, kuriuos pakelia tik eilėraštis, gal tikriau – iškelia. Didieji XX a. autoriai – Hermannas Hesse, Borisas Pasternakas, Vincas Mykolaitis-Putinas juto eilėraščio reikmę pasakojimui, lyg kokios ertmės, prasivėrimo. „Žaidimas stiklo karoliukais“, „Daktaras Živaga“ – pasakojama lyg stovint priešais eilėraštį. „Altorių šešėly“ atsargumas; eilėraštis provokuoja atvirumą, atsivėrimą. Bet ir pasislėpimą atvirume. Ir naujojo Donaldo Kajoko romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ gilumoje pulsuoja eilėraštis.

Skaityti toliau

Sovietų armijoje

Formaliu požiūriu armija skirta, savaime suprantama, karo tikslams. Ir mums toje mokykloje svarbiausias dalykas buvo atitinkamos karinės specialybės įsigijimas tolesnei tarnybai radiotechniniuose daliniuose tęsti. Tačiau ne vien tai. Nesunku kariui išaiškinti, kad jo pareiga ginti tėvynę. Bet Sovietų sąjunga juk ne šiaip tėvynė – tai visas socialistinis lageris… Jis nuo likusio pasaulio skyrėsi unikalia komunistine ideologija. Štai tuo komunizmu ir turėjo būti pakaustyti visi iki vieno sovietų armijos kariai.

Skaityti toliau

Sovietų armijoje

Išvykau tais gūdžiais 1973 metais į sovietinę armiją vienas, niekieno nelydimas tamsų rudens rytą, lynojant nesmarkiam, bet įkyriam lietui. Nenorėjau varginti tėvų ta nemalonia karinio komisariato aplinka ir primygtinai prašiau atsisveikinti namie – tarpdury…

Skaityti toliau

Sovietinė armija: kovos už būvį pamokos

Tomo Rekio prisiminimai iš tarnybos sovietinėje armijoje – unikalus epochos dokumentas ir įdomus, įtraukiantis pasakojimas. Tokių tikroviškų, realistinių paliudijimų apie rūsčią to meto būtinybę – visiems vaikinams pereiti armijos girnas, ištverti „vyriškumo mokyklą“ – daugiau kaip ir neturime. Žinoma, sovietinės armijos tema mūsų literatūroje išnyra, bet atsitiktinai, o prisiminimų autentiką deformuoja meninės saviraiškos tikslai. Armija beletristikoje atrodo tarsi netikras pasaulis, lyg kokia fantastinė, sąlygiška realybė. Meninis armijos aprašymas dažniausiai neturi vertinimo jėgos, kūrybinė fikcija vaizduojamajam objektui suteikia savotišką alibi: atrodo, kad visa tai išgalvota, pramanyta, tik menininko vaizduotės vaisius, kuriuo nebūtina tikėti.

Skaityti toliau

Ričardas Gavelis ir Jorge Luisas Borgesas

Tekstas skaitytas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 2011 m. lapkričio 8 d., rašytojo Ričardo Gavelio 61-ųjų gimimo metinių proga surengtame atminimo vakare „Ričardas Gavelis: didysis (de)konstruktorius ir jo intelektualinė legenda“.

Skaityti toliau

Maironiui – 150

Lietuvių kultūroje Maironis įsitvirtino kaip „Pavasario balsų“ autorius. Retrospektyviai žvelgiant, poezijos rinkinio pirmosios publikacijos metai – 1895-ieji – iškyla kaip ryškus lietuvių literatūros ir kultūros riboženklis, pritemdantis Jono Mačiulio kūrybinio gyvenimo dešimtmetį, prabėgusį nuo debiuto „Aušroje“ eilėraščiu „Lietuvos vargas“ 1885 m. iki „Pavasario balsų“. Jau vien kokybinis stiliaus skirtumas (tiesiog kontrastas) tarp pirmosios spaudos publikacijos ir rinkinio tekstų rodytų, kad tas dešimtmetis pradedančiam poetui buvo labai turiningas. Straipsnyje grįžtama prie Maironio kūrybos pradžios, jo stiliaus formavimosi laiko. Sustojama prie ankstyvųjų tekstų, aiškinantis juose ryškėjančias autoriaus rašymo motyvacijas, kurios savu ruožtu susijusios su pasirinktomis vertybinėmis nuostatomis bei laikysenomis tuometiniame literatūros lauke.

Skaityti toliau

Nepamatytoji

Ji kelis kartus perskaitė tą raštą iš rajono ir vienu metu pagalvojo tartum dvi mintis. Pirmoji buvo, kad valdžia neprotingai daro, siųsdama į tuos kompiuterių kursus moterį, kuriai nors dar ir ne pensija, tačiau jau šviečiasi jos kraštelis. Antroji net ir ne mintis, vaizdas: atidaryta jos drabužių spinta, kurioje tik keli sijonai, palaidinukės, trys suknelės, švarkelis ir jau seniai nebenaujas pilkas žieminis paltas. Kuo ji apsirengs važiuodama, ar neatrodys kaip paskutinė daržo baidyklė? O jos kelnaitės, o liemenėlės? Mieste gali pakliūti po mašina, gali staigiai susirgti, nuveš greitoji, turėsi plikai nusirengti, – ir kur dėsies iš gėdos?

Skaityti toliau