Kategorija "Muzikos Barai"


Kas nesuklupęs perneš kankles per upę?

„Kas nesuklupęs perneš kankles per upę?“– į šį lietuviškai filosofinį klausimą atsakė Aistė ir Jolita naujojoje kompaktinėje plokštelėje „Paukščio sapnas“, kuri be abejonės yra garbingas dokumentas, liudijantis jaunų atlikėjų kūrybinį proveržį į didžiuosius pasaulio muzikos vandenis, į naujus krantus…

Skaityti toliau

Merūnas Vitulskis: „Mano tikroji vieta – operos scenoje“

Pastarieji metai jaunam operos solistui tenorui Merūnui Vitulskiui buvo kupini naujų iššūkių. Konkursai, vaidmenys garsiose Europos scenose, gausybė kvietimų koncertuoti, nuolatinės kelionės ir repeticijos, studijos… Į Lietuvą dainininkas buvo grįžęs tik kelioms dienoms, bet mielai sutiko duoti interviu.

Skaityti toliau

Visa siela, širdis ir laikas – mokiniams

Dramos ir operos spektaklių režisierius, aktorius, sceninio meistriškumo mokytojas Jonas Rimantas Vaitkevičius, šiemet švenčiantis garbingą 70-ąjį jubiliejų, yra apdovanotas daugybe talentų. Vienas didžiausių maestro sugebėjimų, pasak jo mokinių operos solistų soprano Nomedos Kazlauskaitės-Kazlaus ir tenoro Vaido Vyšniausko, yra pedagogo talentas ir gebėjimas atskleisti savo mokinį. „Mokytojas sudeda visą savo sielą, širdį ir laiką į mokinius“, – teigia N. Kazlauskaitė-Kazlaus.

Skaityti toliau

Kitoks Marijos Simonos Šimulynaitės baletas

Pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse 2010 metais subūrusi šiuolaikinio baleto trupę, Baltijos baleto teatro (buvusios Baltijos baleto grupės) režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė stebėtinai entuziastingai realizuoja savo tikslus ir idėjas. Nepaisydama sunkumų ir susidurdama su ne visuomet palankiu lietuviškosios baleto mokyklos požiūriu, kūrėja kryptingai dirba ir nuolat sulaukia jaunų šokėjų susidomėjimo bei noro tapti Baltijos baleto teatro nariais.

Skaityti toliau

LUKO GENIUŠO AKADEMIJA

1800-aisiais ypatingu įvykiu tapo imperatoriškosios direkcijos leidimu Vienos nacionaliniame rūmų teatre surengta jauno Ludwigo van Beethoveno akademija. Retas kuris atlikėjas tais laikais ryždavosi savo vardu sudominti reiklią Vienos publiką ir ilgam vakarui sukviesti klausytojus. Akademijos, kurios trukdavo apie keturias valandas, skirdavosi nuo įprastų atlikėjų koncertų: pianistas būtinai atlikdavo improvizaciją, jeigu jis būdavo ir kompozitorius (tuo laikotarpiu – dažniausiai), skambėdavo ir jo kūriniai. L. van Beethovenas norėjo supažindinti Vienos visuomenę su savo kūryba.

Skaityti toliau

Lukas Geniušas skambina visus Ludwigo van Beethoveno koncertus

Lukas Geniušas – tarptautinį pripažinimą pelnęs dvidešimt trejų metų pianistas, su savo laimėjimais kasmet supažindinantis ir didelę savo gerbėjų auditoriją Lietuvoje. Vienas naujausių jo laimėjimų – II premija ypač prestižiniame tarptautiniame F. Chopino konkurse 2010 metais – ženkliai prisidėjo prie koncertų geografijos plėtros. „Po Chopino konkurso prasidėjo visai kitas gyvenimas. Pajutau, kad valdau savo gyvenimo ritmą, galiu spręsti problemas, kad man išeina susitvarkyti su visa labai plačia veikla. Gavau daug pasiūlymų – iš Vokietijos, Brazilijos, Korėjos, Japonijos“, – patirtimi dalijasi atlikėjas. Tačiau Lukas Geniušas – tikrai ne tas virtuozas, kuris savo ateitį matuoja tik laimėtų konkursų viršukalnėmis. Jau dabar jį galime įrašyti į visiškai originalių ir savitai mąstančių fortepijono meno meistrų sąrašą. Tiems, kurie stebi jo kelią nuo jaunumės, matyti, kad pianistas pasiūlymus moka derinti su savo kūrybiniais poreikiais.

Skaityti toliau

Džiugino latvių dėmesingumas kaimynams

Lapkričio 2–3 dienomis Rygoje vyko penktasis Baltijos valstybių pučiamųjų orkestrų dirigentų ir kamerinių ansamblių vadovų forumas. Didžioji dalis renginių vyko Latvijos Jāzepo Vītolo muzikos akademijoje. Šiais metais minimos žymaus Latvijos kompozitoriaus ir kultūros veikėjo J. Vītolo 150-osios gimimo metinės.

Skaityti toliau

2013 „Didžiojo muzikų parado“ fanfaros skambėjo jauniems

Šių metų „Didžiojo muzikų parado“ fanfaros nuskambėjo spalio 23 dieną – gerokai anksčiau, nei įprasta. Dažniausiai muzikų šventė vykdavo lapkričio ar gruodžio mėnesį – tarsi iškilminga naujametinio švenčių maratono įžanga. Septynioliktasis „Muzikų paradas“ vėl kvietė į LRT Didžiąją studiją. Vykdama į koncertą-maratoną labiausiai džiaugiausi, kad unikalusis renginys vis dar gyvuoja, tęsdamas jau rudenine savastimi tapusią gražią Lietuvos muzikų šventės tradiciją.

Skaityti toliau

„Caro sužadėtinė“ Kauno scenoje

Po sėkmingų premjerų tarptautiniuose operos festivaliuose „PromFest“ ir „Birgitta“ Estijoje Nikolajaus Rimskio-Korsakovo (1844–1908) opera „Caro sužadėtinė“ pasiekė ir Kauno sceną – lapkričio 16 d. ją dainavo tarptautinis solistų ansamblis, o gruodžio 8 d. joje skambėjo lietuvių atlikėjų (su nedidele išimtimi) balsai. Šis spektaklis – jau antrasis bendras Kauno valstybinio muzikinio teatro ir estų tarptautinio operos festivalio „PromFest“ projektas, kuriame dalyvauja mūsų teatro choras ir orkestras. Pirmojo projekto metu buvo pastatyta G. Verdi opera „Atila“.

Skaityti toliau

Brandos metas

Kaip reta gražų vėlyvą rudens vakarą M. K. Čiurlionio namai kvietė į pianistės Alos Bendoraitienės jubiliejinį vakarą-koncertą.
Muzikinę dovaną savo Mokytojai skyrė M. K. Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos mokinės Eglė Valuckaitė, Greta Zamyckaja ir Jūra Elena Šeduikytė. Mylimą koncertmeisterę sveikino gražus būrys Lietuvos muzikantų – obojininkas Robertas Beinaris, trimitininkas Algirdas Januševičius, valtornininkas Mindaugas Gecevičius, altininkas Rolandas Romoslauskas, solistas Remigijus Sabaliauskas, smuikininkai Zbignevas Levickis, Ilona Klusaitė, Ieva Sipaitytė, violončelininkė Vita Šiugždinienė, fleitininkas Andrius Radziukynas, klarnetininkas Algirdas Budrys ir ypatingą statusą šiame vakare turėjęs kontrabosininkas Giedrius Bendoraitis. Prie fortepijono savo pozicijų visą vakarą niekam neužleido pati solenizantė.

Skaityti toliau