Kategorija "Muzikos Barai"


Julius Geniušas: dirigentas, įsimylėjęs džiazą

Prieš ketvirtį amžiaus Kauno valstybiniame muzikiniame teatre F. Loewe miuziklu „Mano puikioji ledi“ debiutavo garsios muzikų giminės atstovas Julius Geniušas. Nuo 1990 m. jam priklauso teatro vyriausiojo dirigento batuta.

Skaityti toliau

Vienas, bet nevienišas

Aukštai aukštai, klube, pro kurio langą matosi kone visas Vilnius, vasario 22 dieną džiazo pianistas ir kūrėjas Egidijus Buožis sau ir savo muzikai artimiems žmonėms pristatė naują – jau penktą – albumą „One“. Vakaras vyko labai grakščiai, elegantiškai ir jaukiai. Buvo ir kalbų, ir muzikos, ir vaišių. Prisipažinsiu, žinodamas Egidijaus kruopštumą, atsakingą požiūrį į viską, kad ir ką jis darytų, kažko panašaus ir tikėjausi. Su autoriumi kalbėjomės po renginio.

Skaityti toliau

Kristina, Džuljeta…

Laikas buvo labai neramus, vyko karas. TaA?iau manA�s neapleido gera nuotaika, kA�riau ateities planus…

Skaityti toliau

Mintyse ir darbuose – styginių kvartetas

Vasario 26 d. smuikininkas, pedagogas, ilgametis Valstybinio Vilniaus kvarteto narys Petras Kunca minA�jo septyniasdeA?imties metA? jubiliejA?.

Skaityti toliau

Paskutinė stotelė – Pažaislio vienuolynas

Kauno pakraštyje miškingoje vietovėje stūksantis Pažaislio vienuolynas mena seną ir permainingą Lietuvos istoriją – kamaldulių, atsikrausčiusių į Lietuvą XVII a. pabaigoje, epochą, kai barokinės architektūros šedevras garsėjo puošniu interjeru bei visumos darna, 1812 m. besitraukiančios Napoleono armijos plėšikavimus ir 1831 m. sukilimo prieš visuomeninio ir politinio gyvenimo suvaržymus slopinimą. Deja, šis sukilimas tik paspartino carinės Rusijos įsigalėjimą Lietuvoje. Pažaislyje įsikūrė ortodoksų vienuoliai, o po 10 metų – Dievo Motinos ėmimo į dangų (Uspenijės) vienuolynas. Tuo metu bažnyčia virto cerkve, buvo sunaikintos skulptūros, pertapytos freskos, pakeista daug dekoratyvinių ansamblio detalių. 1837 m. šį vienuolyną aplankė caras Nikolajus I su savo svita, kurioje, tikėtina, buvo ir Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas. Kažin ar tada jis numanė, kad po trijų dešimtmečių vėl čia sugrįš ir ras amžinojo poilsio vietą. Apie tai, matyt, nė negalvojo, nes jo pagrindinis tikslas buvo darbuotis caro, Rusijos ir pravoslavų tikėjimo vardan.

Skaityti toliau

Pranui Tamošaičiui – 80

Pranui Tamošaičiui (1931–2007) – birbynininkui, liaudies instrumentų ansamblio „Sutartinė“ įkūrėjui ir ilgamečiam vadovui, LMTA profesoriui, dainų švenčių ir „Dainų dainelės“ vyriausiajam dirigentui – praėjusių metų lapkričio 5 dieną būtų sukakę 80 metų. Sukakties proga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų ir akordeono katedra ir lietuvių liaudies instrumentinės muzikos draugija „Kanklės“ gruodžio 7 d. LMTA Didžiojoje salėje surengė vakarą-koncertą. Susirinko pilna salė, minėjimo rimtį keitė „Sutartinės“ pasirodymams nuo seno būdinga pakili nuotaika.

Skaityti toliau

Vainikas Čiurlioniui nupintas „Didžiajame muzikų parade“

Žaismingo klasikinės muzikos šou reputaciją pelnęs „Didysis muzikų paradas“ 2011 metais surimtėjo –gruodžio 17 d. vykusi šventė buvo pažymėta kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos ženklu.

Skaityti toliau

„Aidija“: abejingų nepaliekantys balsai

„Atlikėjas muziką turi išgyventi, o ne padėti po stiklu. Jeigu išgyvenimo nėra, jo negirdžiu, tada muzika man tėra tuščiaviduris grožis“, – tvirtina choro „Aidija“ vadovas Romualdas Gražinis. Balandį penkiasdešimtmetį švęsiantis choro dirigentas su „Aidijos“ kolektyvu dirba jau daugiau nei dvidešimt dvejus metus – nuo pat choro susibūrimo. Visą šį laikotarpį „Aidiją“ iš kitų chorų skyrė ne tik savitas skambesys ir kūrinių interpretavimo bruožai, bet ir per jaunatvišką nuoširdumą atsiskleidžiantis meistriškumas – choro vizitinė kortelė, kuri įteikiama kiekvienam koncerte apsilankiusiam klausytojui.

Skaityti toliau

„Subtilu–Z”: nebijokime negirdėtų vardų

Patys geriausi įspūdžiai – netikėtai patirti įspūdžiai. Jie turi keistą, bet žavią savybę: ilgam išlieka atmintyje, o kartais braute braunasi į paviršių, patys nori būti išgirsti, išsakyti aplinkiniams. Būtent tokį efektą sukėlė vakar, vasario 19 d. Vilniaus Rotušėje surengtas grupės „Subtilu-Z” koncertas.

Skaityti toliau

II VILNIAUS FORTEPIJONO MUZIKOS FESTIVALIO ĮSPŪDŽIAI

Kultūrinio gyvenimo laiko pojūtis savitas. Regis, tik neseniai nuskambėjo I-ojo, 2009-ųjų Vilniaus fortepijono muzikos festivalio baigiamieji akordai, ir štai vėl, jau po dvejų metų, II festivalis muzikos gurmanus sukvietė į Filharmonijos salę. Festivaliui skirtoje spaudos konferencijoje Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė sakė: „Džiaugiuosi, kad 2009 metų I Vilniaus festivalis tampa tradicija. Jis stipriai susietas su tematika, jame regime pasaulinius vardus. Jo organizatorė Mūza Rubackytė – ne tik pianistė, pedagogė, verslininkė. Ji kupina idėjų. Nuostabu, kad jos pradėtos įgyvendinti. II Vilniaus muzikos festivalis dedikuotas Lisztui ir Čiurlioniui. Manau, kad jis atvers naujus šių kompozitorių kūrybos klodus. Tai ir reta galimybė išgirsti, kaip užsienio atlikėjai interpretuoja Čiurlionį, ir tolesnė jo kūrybos sklaida. Atvyks net šeši kritikai iš Vokietijos žurnalų, kritikai iš Prancūzijos, Ispanijos, Rusijos: didelį tarptautinį dėmesį pritraukia ne tik Liszto asmenybė, bet ir didžiulis jam skirtas festivalis.”

Skaityti toliau