Kategorija "Naujasis Židinys – Aidai"


Lietuva ViduramA?iA? Europos A?emAi??lapiuose

DaA?nai prisimename ViduramA?ius kaip savo valstybAi??s aukso amA?iA? ai??i?? Lietuvos DidA?ioji KunigaikA?tija nuo jAi??ros iki jAi??ros, didieji kunigaikA?A?iai, kryA?iuoA?iA? sutriuA?kinimas. DidA?iuojamAi??s savo valstybAi??s pergalAi??mis, atsilaikymu prieA? daugelA? prieA?A? ir uA?kariavimais. Niekad nepamirA?tame, kad buvome paskutinAi?? Europos pagoniA?ka valstybAi??, taA?iau taip pat dA?iaugsmingai prisimename Lietuvos krikA?tAi?? 1387 m., kuris reiA?kAi?? valstybAi??s priAi??mimAi?? A? bendrAi?? krikA?A?ioniA?kosios ViduramA?iA? Europos erdAi??vAi??. TaA?iau retkarA?iais susimAi??stome ir apie tai, o kaipgi mus A?sivaizdavo ir matAi?? tie patys VakarA? europieA?iai? Juk galA? gale, Vytauto valdymo laikais buvome viena didA?iausiA? Europos valstybiA?, kai kas sako, net imperija…

Skaityti toliau

UA? vienAi?? muA?tAi??…

Ko galime iA?mokti iA? nelaimiA?, kanA?iA? ir negandA?? Kalbant apie okupacijA? penkiasdeA?imtmetA?, neretai ai??zgAi??risai???, kurA? esAi?? galima iA? ten pasisemti, vertinamas kaip gebAi??jimas iA?likti, savitas uA?sigrAi??dinimas per kanA?iAi??, patirtis, kad, nepaisant reA?imo, tauta ir A?monAi??s sugebAi??jo iA?likti. Ai??ias patirtis galima aiA?kinti net kaip patirties ai??zprivalumAi??ai??? prieA? tuos, kuriems prievartos, sudarkytos visuomeninAi??s bei politinAi??s tvarkos nebuvo tekAi?? patirti. Visai netoli Lietuvos gyvena tautos, kurios viso to nepatyrAi?? ir nesupranta, kAi?? reiA?kia iA?likti. PriartAi??jimas prie blogio net gali bAi??ti suvokiamas kaip A?mogiA?kos iA?minties A?altinis. Esame ai??zmuA?tiai???, o uA? vienAi?? muA?tAi??, sako, devynis nemuA?tus duoda. TaA?iau toks poA?iAi??ris iA?kreipia supratimAi?? apie patirtA?, nes supainioja blogA? ir gAi??rA?, ir blogA? pateikia kaip gerosios A?mogaus gyvenimo patirties A?altinA?.

Skaityti toliau

Ryto litvakai Arba kAi?? lietuviai A?inojo apie savo kaimynus A?ydus?

Empirinis metodas specifine A?io A?odA?io prasme istorijoje naudojamas retai: sunku susidrausminti, net ir to norint, ir pasitenkinti vien faktA? rankiojimu, iA?vengiant iA?ankstiniA? nuostatA?, kas svarbu, o kas ne. Sunku tyrinAi??jimuose iA?vengti asmeniA?kA? ar grupiniA? interesA? A?takos. Prisideda ir tai, kad empirinAi?? istorija, tarsi kokio laikotarpio katalogas, daA?nai nAi??ra nei A?domi, nei gilinanti praeities supratimAi??.

Skaityti toliau

Pal. Jono Pauliaus II palikimas Lietuvai

PrieA? 20 metA?, kai pal. popieA?ius Jonas Paulius II lankAi??si Ai??v. Jono baA?nyA?ioje, buvau A?io garbingo Universiteto studentas, besidomintis religijos filosofija ir dipAi??lomatija, kurios kelius pradAi??jau minti taip pat prieA? 20 metA?. Tuomet mes visi buvome tarp A?viesos ir tamsos, kaip bAi??tA? pasakAi??s mano TAi??vas Rektorius Rolandas Pavilionis, pirmasis man papasakojAi??s apie savo susitikimAi?? su Ai??v. TAi??vu.

Skaityti toliau

Nelinksmas pasivaikA?A?iojimas tarp linksmA? paveikslA?

2013 m. birA?elio 27 d. buvusioje Vilniaus mokslo biA?iuliA? draugijos bAi??stinAi??je, per XX a. patyrusioje keletAi?? transformacijA? A? ideologines ir kultAi??rines institucijas nuo LSSR revoliucijos muziejaus ir Tarybinio meno galerijos iki Lietuvos dailAi??s muziejaus saugyklA?, atidarytas dailininko Vytauto Kasiulio (1918ai??i??1995) muziejus. Muziejaus atidarymAi?? pagerbAi?? prezidentAi?? Dalia GrybauskaitAi??, A?vykA? plaA?iai nuA?vietAi?? A?alies A?iniasklaida, A?iAi??rovai smalsiai lanko ekspozicijos sales. TaA?iau dailAi??s profesionalA? aplinkoje pozityvius vertinimus nusveria kritiA?kas poA?iAi??ris. NuomoniA? nesutapimo prieA?astis pamAi??ginome iA?siaiA?kinti, pakvietAi?? po naujojo muziejaus sales pasivaikA?A?ioti Lietuvos XX a. dailAi??s specialistus prof. dr. GiedrAi?? JankeviA?iAi??tAi?? ir dr. ViktorAi?? LiutkA?.

Skaityti toliau

EuropieA?iA? ar tautA? bei tautybiA? Europa?

PrieA? kokA? deA?imtmetA? A?ymus PrancAi??zijos vieA?asis intelektualas ir medijos A?vaigA?dAi?? Bernardas-Henri Levy pasakAi??: ai??zEuropos didA?iausias laimAi??jimas bAi??tA? sudaryti sAi??lygas kuo didesniam prancAi??zA? skaiA?iui ai??i?? tas pats galioja vokieA?iams, italams ir ispanams ai??i?? teigti: ai??zNebesu prancAi??zas, bet prancAi??zA? kilmAi??s europietisai???ai???. PanaA?ios nuostatos gana plaA?iai paplitusios bien pensant gretose. PrieA? kelerius metus istorikas Ai??arAi??nas Liekis prabilo panaA?iai, esAi?? paneuropinAi?? tapatybAi?? yra ai??zgeidA?iamybAi??, prie kurios turAi??tume eiti ir mesai???.

Skaityti toliau

IA?laisvintas laikas

ai??zLaisvas laikasai??? visuomet buvo suvokiamas kaip vertybAi??. Tai siejama su aristokratiA?ku gyvenimu bei visai kitokia gyvenimo kokybe nei tuo atveju, kai ai??zlaisvo laikoai??? neturima bei esama panirus darbuose. IA?laisvintas laikas kaip vertybAi?? vis pasirodydavo A?vairiose A?monijos ateities utopijose ar svajonAi??se. Vis dAi??lto ir A?iandien iA?laisvintas laikas yra labiau darbo papildinys ar jo atspindys nei atsvara.

Skaityti toliau

Lietuvos ekonomika Europoje

RaA?ant tokia tema metodiA?kai tvarkingai, visA? pirma derAi??tA? apsibrAi??A?ti sAi??vokas ai??i?? juk ekonomika nematuojama metrais, laipsniais, sekundAi??mis ir netgi neatvaizduojama formomis ar spalvomis. TaA?iau A?ia ir pabaigtume ai??i?? apibrAi??A?ti ekonomikos matavimo ir lyginimo bAi??dus bei jA? iA?lygas tikrai neuA?tektA? A?ios skilties.

Skaityti toliau

LDK VALDOVO MEDA?IOKLAi??S

IA?gyvendamos gilius sAi??moningumo pokyA?ius, tautos paA?ia savo prigimtimi skatina atminties netekimAi??, o taip atsivAi??rusios jos spragos uA?pildomos konkreA?iomis istorinAi??mis sAi??lygomis susiklosA?iusiais pasakojimais. IA? tokiA? ai??zdidA?iA?jA? pasakojimA?ai??? veikiamA? nepastoviA? marginaliniA? atminA?iA? formuojama nacionalinAi?? tapatybAi?? nuolat kinta, taA?iau niekada galutinai ir negrA?A?tamai neatitrAi??ksta nuo jAi?? sukAi??rusios visuomenAi??s. Nutinkantys istoriniai lAi??A?iai keiA?ia A?moniA? poA?iAi??rius A? konkreA?ius reiA?kinius, jA? vertinimus, taA?iau, pasikeitus aplinkybAi??ms, neretai (ir beveik visada) jie sugrA?A?ta A? A?mogaus atminties/atminA?iA? vieA?patijAi??.

Skaityti toliau

LietuviA?koji Europa: trys tapatybAi??s (I)

Beveik prieA? deA?imtmetA? A?stojusi A? Europos SAi??jungAi??, Lietuva A?iais metais pirmininkauja jos Tarybai. DAi??l Lietuvos europietiA?kumo jokiA? abejoniA? kilti tarsi neturAi??tA?. Vis dAi??lto, buvimAi?? ES ir Europoje vertinant per Lietuvos ir Europos tapatybiA? prizmes, atsiskleidA?ia gana sudAi??tingas ar net konfliktiA?kas vaizdas. Lietuvos tapatybAi??s lauke galima iA?skirti tris santykio su Europa modelius. Pagal juos galima identifikuoti tris dabarties ir ateities lietuviA?kAi??sias Europas.

Skaityti toliau