Kategorija "Naujasis Židinys – Aidai"


Londonistanas, arba kaip sugadinti savo šalį

Lietuvos politikai, gavę progą pasisakyti ES Rytų part­nerystės tema, noriai rodo Lietuvą kaip įstabiai sėkmingą europinės integracijos pavyzdį. Duodama suprasti, kad juo sekdamos vis dar už laimingųjų klubo durų likusios buvusio Rytų bloko šalys taip pat vieną dieną gali sulaukti malonės būti pakviestos prisijungti. Tipiniam politikui turbūt ir pridera gerų naujienų išsiilgusiai auditorijai piešti rožinius vaizdus apie ES tekančias medaus ir pieno upes, apie euro naudą, apie nuolatinę pažangą, apie sėkmes kovoje su skurdu, diskriminacija ir visokiomis fobijomis. Jeigu ir esama kokių nors sunkumų, tai jie laikini, ir visuomenė gali būti tikra, kad geranoriai politikai (ir išmintingieji ekspertai) visas problemas išspręs. Už juos tereikia balsuoti, nes tik taip bus išlaikytas reikiamas stabilumas ir bus rasti tinkamiausi problemų sprendimų būdai, užtikrinantys tvarų gerovės augimą. Juk šaunus naujasis pasaulis – ne už kalnų.

Skaityti toliau

Autobiografiniai etiudai

Publikuojami šeši anksčiau neskelbti lietuvių poezijos klasiko Jono Aisčio (1904–1973) autobiografiniai tekstai, rašyti Antrojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje ir pokario laikais JAV. Originalai („Nostalgijos“, „Vaiduoklių“, „Varpų“ ir „Draugų“ rankraščiai bei „Terra Rumsiscensis“ ir „Motinos“ autoriniai mašinraščiai) saugomi Lietuvių literatūros ir tausosakos instituto rankraštyne, Jono Aisčio fonde (F100).

Skaityti toliau

Kaip komunistams (ne)pasisekė sumažinti KalėdŲ

Tai nutiko, regis, 2004 m. vasaros pradžioje. Vienoje Til­to gatvės užeigoje sėdėjome trise su vyresniuoju bičiuliu iš redakcijos ir kolega istoriku A. Susitikimo preteksto nebepamenu, bet kalba sukosi apie aktualiuosius praeities klausimus. Vieną jų belukštenant, A. netikėtai ėmė priekaištauti, kodėl esą mes (NŽ-A ar Aidai) vis rašome „Katalikų Bažnyčią“ didžiosiomis raidėmis, juk tai tas pats, kaip anais laikais Partija ir Vyriausybė; o dabar gi nerašome Laisvė, Demokratija?!! Dvejetas patyrusių redaktorių tuojau ėmėmės mokyti kolegą istoriką apie stilistinio didžiųjų raidžių vartojimo skirtumus nuo aukščiausiųjų organizacijų pavadinimų rašybos. Beargumentuojant apie institucijos (Bažnyčia) ir pastato (bažnyčia) prasminius skirtumus, pamenu, vis neapleido nuojauta, kad kažkas čia ne taip. Juk kiekvienas daiktas/dalykas egzistuoja ir kaip vienetas, ir kaip rūšis.

Skaityti toliau

Vivat Europa!

Christopher Monckton (g. 1952) – lordas, Brenchley vikontas, Jungtinės Karalystės politikas, Nepriklausomybės partijos veikėjas, politikos apžvalgininkas, „žaliosios politikos“ sisteminis kritikas. Skelbiamas tekstas parengtas pagal paskaitą, kurią vikontas Moncktonas skaitė Laisvosios rinkos instituto 22-ųjų įkūrimo metinių renginyje Vilniuje, 2012 m. lapkričio 29 d. Tekstą iš anglų kalbos vertė Rūta Tumėnaitė.

Skaityti toliau

Kas naujo, Maironi?

Autoriaus kūryba ne atspindi epochą, bet ją „išspindi“ – žodžiais ir turiniu žaidė pirmąjį pranešimą konferencijoje Maironis ir jo epocha (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012-11-15–16) skaičiusi Viktorija Daujotytė. Maironis mums vertingas taip „drungnai, teoriškai“ – asimetriško santykio su lietuvių lyrikos klasiku neslėpė Marijus Šidlauskas. Ir nors visus metus netyla kalbos apie visų humanitarų kone prievolę aktualizuoti Maironį, „pritraukti“ jį prie mūsų epochos neištraukiant iš savosios, regisi, kad ir mokslininkams reikia suvokti, kaip prie jo prieiti ir atrakinti ne profaniškai, bet ir be egzaltacijos – gal nesupyksite – moksliškai.

Skaityti toliau

Sąjūdis – „gatvinis“ ir Gedimino prospekto

Laiminga yra karta, gyvenusi Sąjūdžiu – jos venose audringai sruvo svaigus gyvenimo vynas, nors ir su kartėlio prieskoniu, nes buvo konsekruotas tėvų ir senelių kančiomis. Laimingi esame tie, kurie patyrė tą nenusakomą laimės ir džiugesio jausmą, kai pasirodė, kad tai, ką buvome skaitę storose ir išmintingose istorijos knygose apie žmogaus dvasios pakilimus ir skrydžius, nebesuprantamus palikuonims, vyksta iš tikrųjų ir tu esi šio stebuklo dalyvis ar net lėmėjas, nes ir nuo tavęs, mažo žmogaus, irgi priklauso ar įvyks, ar realizuosis stebuklas, palaimintas ten, aukštai, bet vykstantis čia, žemėje – čia ir dabar, tavo tėvynėje, Lietuvoje.

Skaityti toliau

Kai karas laimėtas, kaip ilsisi generolai?

Praėjo daug metų po Šaltojo karo pabaigos, ir pagaliau jis gali būti vertinamas kaip istorija, o ne kaip paskubomis papasakotas vakarykštis prisiminimas. Šaltąjį karą laimėjome mes, ir du taikos dešimtmečiai tai patvirtina aiškiau, negu triumfo pripildyti pareiškimai po jo pabaigos. Bet mes nemokame ir bijome tinkamai elgtis – kaip nugalėtojai.

Skaityti toliau

Užmirštasis Paleckis

Užmiršdami visus priekaištus, visus ideologinius skirtumus, visas neišvengiamas gyvame gyvenime kovas, stovėdami prie amžinos atminties Adomo Jakšto – Prelato Dambrausko karsto, visi vieningai, be jokių skirtumų, susijungsim atiduoti pagarbą tam Tautos Atgimimo Veteranui, Literatui ir Dainiui, Mokslininkui, Žurnalistui, Tautos Veikėjui, Kilnios Dvasios Žmogui ir Idealistui!

Skaityti toliau

Ištariame valstybė

Iš pradžių leisiu sau perfrazuoti nemenką Pierro Manent studijos Žmogaus miestas ištrauką. Tiesa, pagrindinis klausimas turėtų būti nukreiptas ne į šiuolaikinį žmogų, bet į politiką. Taigi ką iš tikrųjų mes norime šiandien pasakyti žodžiu politika? Apie ką kalbame, nusakydami politinius principus ar studijuodami politikos mokslus, kritikuodami jos prigimtį ir norėdami ją keisti? Mes ne tik neturime aiškaus atsakymo į šį klausimą, bet ir nežinome, kuria kryptimi ir kaip tai tirti. Žinoma, Politikos pilna kalba ir raštija; tiesą pasakius, lietuviai šiandien atrodo tik milžiniška burna, pompastiškai ir be paliovos kartojanti Politikos vardą. Bet ar įsijautusi skanduoti ar burnoti šį žodį ji pasidomi, ką šlovina ar smerkia?

Skaityti toliau

Teksto kelionės po medijų šalis

Tekstų yra daug, ir tekstų vis daugėja. Jie „nuolat kuriami ir niekada nebus sukurti“, kartu – yra nuolat perkuriami ir perrašomi, atsikartoja skirtingais pavidalais ir skirtingose aplinkose. „Nuaidėdami“ per skirtingas medijas, tekstai virsta daugybiniais atspindžiais, kartojančiais vienas kitą ir kuriančiais nepabaigiamo, bet nieko nauja nesakančio murmėjimo įspūdį.

Skaityti toliau