Kategorija "Naujasis Židinys – Aidai"


Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 2012, arba Rinkiminių kampanijų atvaizdai

Seimo rinkimai, kaip ir bet kurie kiti, yra proga atsirasti atvaizdams viešosiose erdvėse, per kuriuos stebintieji pažįsta vieną ar kitą personaliją arba politinę jėgą. Tokie plačiai pasklindantys bei per neregėtai trumpą laiką „ikoniniais“ pavirstantys atvaizdai tampa integralia rinkimų kampanijos dalimi, net jos neišvengiamybe. Tokį atvaizdą išvydęs gali iškart pasakyti: „O, žinau šitą!“

Skaityti toliau

„Dingę“ LITUANICOS katastrofos tyrimo Akto priedai

Nauja patirtis suteikė atradimo džiaugsmą ir patvirtino seną tiesą: planinga archyvinių dokumentų paieška vis dėlto gali pateikti stebėtinų netikėtumų. Judant suplanuotomis tyrimo kryptimis, vienos pasitvirtina ir atveria tolesnių gairių, o kitos pasirodo tesančios informacinės aklavietės. Deja, nesama būdo tiksliai ir patikimai nustatyti, ar archyvuose trūkstami dokumentai yra sunykę, ar sunaikinti, ar atsitiktinai išblaškyti, ar sąmoningai paslėpti nežinomų asmenų nežinomoje vietoje. Juolab nėra metodo tiksliai nustatyti, ar tebeegzistuoja tokių dokumentų slaptavietė, ir jei taip, tai kur. Sėkmės atvejus, kai lyg iš niekur nieko išaiškėja ir viena, ir kita, matyt, reiktų vertinti kaip mažai tikėtinus, retus fortūnos šypsnius. Tačiau būtent taip susiklostė gilinantis į lėktuvo Lituanica katastrofos, įvykusios 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje (dab. Lenkijos teritorijoje), oficialių tyrimų medžiagą.

Skaityti toliau

Skausmingos skyrybos: litwiny – lenkai ir ietuviai

Pradėsiu nuo dviejų skirtingo tipo citatų. Pirmosios citatos autorius – žymusis vilnietis Adomas Kirkoras – pademonstruoja klasikinį senosios Abiejų Tautų Respublikos piliečio mąstymo pavyzdį, būdingą XIX a. viduriui. Kaip matome iš antrosios citatos, kurios autorė (s należnym szacunkiem Litwinka pasirašiusi) S. Wojniłowiczowa, XIX–XX a. sandūra tokiam mąstymui buvusi negailestinga: lietuviškasis ir lenkiškasis nacionalizmai nepaliko jam nei politinės, nei kultūrinės erdvės. Jos laiškas liudija vykus skausmingą skyrybų procesą ir iš to kilusį poreikį naujai apibrėžti savo tapatybę.

Skaityti toliau

Literatūros kritika šiuolaikinėje Lietuvoje: institucijos refleksija

Lietuvos kultūriniame gyvenime perėjimas­ iš totalitarinio režimo į nepriklausomos valstybės demokratinę tvarką sukėlė didelių sukrėtimų ir lūžių, kuriuos dar tik pradedame įvardyti, nagrinėti ir suprasti. Permainos buvo ne tik politinės, bet ir ekonominės bei socialinės, taip pat sunkiau apčiuopiamos visuomenės mentaliteto bei atskirų jos bendruomenių nuostatų. Suprantama, kad beveik visose viešojo gyvenimo srityse teko iš naujo permąstyti savo paskirtį, vaidmenį ir veiklos sąlygas. Tokios refleksijos neaplenkia ir literatūros gyvenimo.

Skaityti toliau

Perkūno šventykla Vilniuje

Reta kuri vieta taip stipriai traukia senosios Vilniaus istorijos mylėtojus kaip Vilniaus katedra. Pirmieji apie ją intensyviai rašyti pradėjo XIX a. pradžios romantikai, kurių tradicija ruseno ir vėliau, o bene stipriausiai subujojo sovietmečiu. Šią romantinę tradiciją reprezentuojantys tekstai ir jų sekiniai populiarioje sąmonėje įtvirtino keletą gyvybingų vizijų. Pirmoji jų susijusi su mintimi apie Vilniuje dar karaliaus Mindaugo laikais pastatytą katedrą, o antroji teigia, kad po Mindaugo žūties ši katedra buvusi paversta pagoniška Perkūno šventykla. Ši šventykla esą gyvavusi iki pat 1387 m. Lietuvos krikšto, kai vietoj pagonių šventyklos čia iškilusi nauja, Jogailos pastatyta Vilniaus katedra. Šiame straipsnyje ir norėčiau atkreipti dėmesį į senus ir naujesnius istoriografinius pasakojimus, į nuo seno mokslui žinomus, bet, ko gero, ne iki galo perprastus faktus, taip pat į naujesnių archeologinių tyrimų duomenis.

Skaityti toliau

Lituanofilai ir Lietuvos patriotai

Visi maždaug žinome, kas yra frankofilas. Tai žmogus, kuris yra Prancūzijos, prancūzų ir visko, kas prancūziška, gerbėjas. Jis moka prancūzų kalbą, žavisi jos literatūra, išmano šalies istoriją. Ne vienas frankofilas yra geriau ir giliau susipažinęs su Prancūzijos kultūra, jos regionų ypatybėmis ir papročiais negu eilinis šalies gyventojas. Frankofilai dažnai lankosi Prancūzijoje ar ten gyvena, mėgina įsilieti į šalies ir tautos gyvenimą. Jie mano, kad Prancūzija ir prancūzai yra verti pagarbos dėl savo pasiekimų, kad prancūzų gyvensena yra sektina. Frankofilai nėra retenybė. Į jų gretas galime įrikiuoti rašytoją Samuelį Beckettą, istoriką Richardą Cobbą, daugelį į Paryžių atvykusių ir jo niekada nepalikusių menininkų. Bet kad ir koks neribotas būtų jų entuziazmas visko, kas prancūziska, atžvilgiu, šitie žmonės yra frankofilai, o ne Prancūzijos patriotai. Kodėl?

Skaityti toliau

Mūsų įžymybės

Kaip įvyko, kad šiuolaikinės įžymybės, ypač šiuolaikinės įžymybės Lietuvoje, visai nėra asmenybės ar šiaip įdomūs žmonės, nors pritraukia gausybės žmonių dėmesį ir tarsi domina? Gausiai žiūrimi šokių projektai, padaugėjusių stiliaus tipo laidų skaičiai, dideli gyvenimo stiliaus, būdo žurnalų tiražai atskleidžia, kad mums reikia žmonių, kurių jausmus, išgyvenimus, sėk­mes ir nesėkmes stebėtume bei juos aptarinėtume. Rinkimams besirengianti viena didžiausių Lietuvos partijų neatsitiktinai reklaminiam leidiniui apie savo lyderius pasirinko būtent gyvenimo stiliaus žurnalo formatą. Jame atrandame garsius politikus nestandartinėse ir neįprastose situacijose. Jie kaip visuomenės lyderiai yra įsprausti į visiems įprastą stiliaus įžymybių formatą.

Skaityti toliau

Finansai Lituanicos katastrofos peripetijose

Kitąmet, kai Lietuva pirmininkaus ES, istoriniam Lituanicos skrydžiui iš Niujorko į Kauną sukaks 80 metų. Jubiliejus bus minimas valstybės mastu: Seimas paskelbė 2013-uosius Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Lietuvai tai – proga pasistiprinti istoriniu paveldu ir pasireklamuoti kaip moderniai Europos senbuvei: dviejų išeivių, natūralizuotų JAV piliečių ambicingas skrydis užfiksuotas pasaulio aviacijos metraštyje, lakūnų meistriškumo blyksniai ir 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje įvykusi Lituanicos katastrofa savo laiku aprašyti daugelio šalių žiniasklaidoje. Lietuviams šis įvykis tapo fenomenaliu vaizdiniu: dėl masto, poveikio ir dešimtmečius besitęsusios atomazgos įsigalėjo kaip vienas ryškiausių XX a. tautinių pasakojimų, kaip nacionalinės savimonės, tapatybės, atminties dalis, kuri vienija lietuvius Tėvynėje bei diasporoje.

Skaityti toliau

1936-ųjų metų DEKLARACIJA

Jaunųjų katalikų 1936 m. politinė deklaracija ir šiandien aktuali, – kai kuriais atžvilgiais net aktualesnė negu prieš gerą dešimtmetį, kai pirmą kartą man prireikė ją paliesti. Tada teko duoti atkirtį tik keliems su deklaracija vos paviršutiniškai susipažinusiems ideologiniams priešininkams, o dabar matyti ženklų, kad tam tikri priekaištai įsisunkia ir į akademinį folklorą.

Skaityti toliau

Anglakalbės literatūros (sovietinis) kanonas Lietuvoje

Šiandien, skaičiuojant jau trečią laisvos Lietuvos dešimtmetį, esame laisvi rinktis, kur ir kaip gyventi, ką ir kiek pirkti, bet šįkart kalbėsime apie turimą anglakalbės literatūros vertimų pasiūlą. Knygynų lentynos šiandien pilnutėlės visokių ir įvairios kokybės leidinių. Tik ar įsigydami, rinkdamiesi skaityti to vertą grožinės literatūros kūrinį (lietuvių kalba) žinome, ką rasime po nauju viršeliu? Kokią informaciją apie literatūros kūrinio vertimą atskleidžia vertimo šaltinio įrašas? Tačiau pradėkime nuo pradžių.

Skaityti toliau