Kategorija "Tautodailės metraštis"


SAKRALIOJI ŠIAUDINIŲ „SODŲ“ SIMBOLIKA REGIONINIAME IR PLATESNIAME TARPKULTŪRINIAME KONTEKSTE

Šiaudiniai sodai – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės, dekoratyvinės dailės rūšių, gyvybingų iki šių dienų. Tai tūriniai griežtai geometrinės formos šiaudų dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusių sudėtingesnės struktūros sodai. Labiausiai mėgiamas sodų pavidalas grindžiamas oktaedru – tai dvigubos vieno keturkampio perimetro piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į priešingas puses – viršų ir apačią. Tokie šiaudų dirbiniai žinomi ne tik Lietuvoje, jie plačiai paplitę ir Baltarusijoje, Latvijoje bei Estijoje, Šiaurės Rytų Lenkijoje.

Skaityti toliau

MARGUČIŲ KALBA

Mažas didelis stebuklas. Šimtas, du šimtai, trys šimtai taškelių ir brūkšnelių ant vieno kiaušinio lukšto. Raštai juostiniai (begalybė), dviejų dalių (dangus ir žemė), trijų dalių (trejybė), keturių dalių (keturios stichijos, metų laikai, pasaulio šalys). Saulutės, žalčiukai, lapeliai, laimės šluotelės, spinduliai, paukštukai – raštai kalba apie nuolat atsinaujinančią gyvybę, cikliškumą. Nė vieno atsitiktinio brūkšnelio. Chaoso, netvarkos nebuvimas byloja apie vidinę harmoniją, leidžiančią margintojui dailiai „rašyti“ šį velykinį metraštį. Kiekvienas rašto elementas tarsi raidė, iš jų susideda žodžiai, o iš žodžių – pasakojimai. Gimimo, augimo, sveikatos simbolis kiaušinis, tapdamas margučiu, įgauna dar stipresnę gyvybės teikimo galią.

Skaityti toliau

Kariškis menininko siela: Valentino Ylos karininkiško gyvenimo spalvos

Iš Aukštaitijos kilusio vilniečio Valentino Ylos gyvenimas iš tiesų labai spalvingas, kupinas netikėtų posūkių, tokio adrenalino, kokį gali pajusti tik kariškio uniformą kone visą gyvenimą vilkėjęs žmogus. Kai apsilankėme pas jį namuose, ant sienų kabantys paveikslai, daugiausia peizažai ir natiurmortai, o nedideliame kambarėlyje stovintis molbertas ir kvepiantys aliejiniai dažai bylojo, jog čia gyvena dailininkas.

Skaityti toliau

BALTŲ PAPUOŠALŲ MOTYVAI ŠIUOLAIKINĖJE JUVELYRIKOJE

Meninė juvelyrika – viena iš sparčiausiai šiuo metu besivystančių taikomosios dailės šakų. Nauji techniniai pasiekimai vis plačiau atveria duris sudėtingų meninių idėjų realizavimui. Daugėja privačių studijų, atvirų menininkų dirbtuvių, siūlančių savo paslaugas – užsisakyti juvelyrikos kūrinius, bei susipažinti su įvairiomis metalo apdirbimo technologijomis, iš dalies diktuojančiomis ir šios srities meno tendencijas. Gyvename globalizacijos epochoje, todėl natūralu, kad vis dažniau atsigręžiame į savo baltiškąjį pradą ieškodami išskirtinumo, o baltų žalvario dirbiniai – išties neišsenkantis klodas, aukštu estetiniu lygiu stebinantis šiuolaikinį meno vartotoją.

Skaityti toliau

Advento-Kalėdų papročiai, dainos, giesmės ir žaidimai Dzūkijoje

Senieji kalendoriniai advento-Kalėdų papročiai, dainos, giesmės ir žaidimai iki mūsų dienų geriausiai išliko Dzūkijoje. Adventas (lot. adventus – atėjimas) prieškalėdinis laikotarpis, kurio metu krikščionys laukia Kristaus atėjimo. Advento pradžia pagal bažnytinį kalendorių skelbiama ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas. Kalėdos (XII. 25) būna skirtingomis savaitės dienomis, todėl paruošiamojo prieškalėdinio laikotarpio trukmė įvairuoja, jis vienais metais gali prasidėti lapkričio 27 dieną, kitais – gruodžio 3 dieną, ar kitomis dienomis šiame intervale.

Skaityti toliau

Vilmanto Ladygos kūryba: savito stiliaus beieškant

Informacinės technologijos yra Vilmanto darbinė kasdienybė. Šiuolaikinis žmogus nardantis virtualioje ir žiniasklaidos erdvėje tampa kempyne persisunkusia begale reikalingų ir beverčių dalykų. Nors yra ir teigiama pusė. Vizualinė ir literatūrinė vaizduotė tampa laki, fantazijų pasaulis peržengia individualias ribas ir tampa visuotinio mentaliteto arimais. Jame asmeniniai atradimai žaibiškai tampa vartojami visuomenės. Tos dalies, kuri ,,pastoviam ryšyje“, jai kuriami nauji ryšio kanalai, patrauklios formos vardan mistinės realybės. Pašalinis neigiamas faktorius: auga jaunimas kartais nejaučiantis ribos tarp sapnų ir tikrovės. Mene tirpinamos ribos tarp tradicinių kūrybos žanrų. Atsiranda menas be kriterijų-tarpdisciplininis žanras. Jam tinka viskas, jis beribis. Na kaip pavyzdžiui sąvoka ,,niekas“ konkretaus, tai yra ,,viskas“.

Skaityti toliau

2012-2013 m. medžio skulptūros plenerai Vasario 16-osios gimnazijoje, Hiutenfelde Vokietijoje

Daug kryždirbystės ir medžio skulptūrų plenerų vyksta Lietuvoje, tačiau lietuvių išeivijos susitelkimo vietose toks medžio drožėjų pleneras – pirmasis. Hiutenfeldas – lietuvių išeivijos Europoje centras, vienijantis keturias organizacijas: Europos lietuvių kultūros centrą, Vokietijos lietuvių bendruomenę, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungą ir Vasario 16-ios gimnaziją. Ši vietovė, nuo XX a. pradžios identifikuojama kaip išeivių iš Lietuvos būstinė ir sostinė Europoje. Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais čia mokosi ne tik lietuvių išeivijos jaunimas, bet ir Lietuvos jaunuoliai, norintys įgyti užsienio kalbų įgūdžių. Sukurta lietuviška atmosfera Renhofo pilyje reikalauja nuolatinio atnaujinimo ir paramos bei pagalbos iš Tėvynėje gyvenančių lietuvių ar organizacijų.

Skaityti toliau

Pamąstymai apie etninės kultūros apsaugą ir išlikimo perspektyvas

Lietuvos Respublikos (toliau LR) Seimo 2002 m. priimtoje Ilgalaikėje valstybės raidos strategijoje (iki 2015 m.) turtingas Lietuvos istorinis kultūros paveldas ir gyvos krašto etnokultūrinės tradicijos yra įvardijamos tarp nedaugelio kitų šiuolaikinės Lietuvos valstybės stiprybės faktorių. Atsižvelgiant į vis didesnį neigiamą spartėjančios globalizacijos reiškinių poveikį gyvosioms etninės kultūros tradicijoms, jų apsauga ir puoselėjimas formuluojami kaip ilgalaikiai strateginiai valstybės prioritetai svarbūs tautinės savimonės ir nacionalinio tapatumo išsaugojimui.

Skaityti toliau

Apie pintus krepšius

Krašto žmonių gerovė priklauso nuo to, kaip ūkiškai ir taupiai naudojami vietiniai žaliavų resursai. Lietuvoje auga pigi ir lengvai apdirbama karklų žaliava. Dėl tinkamų klimato sąlygų ir drėgno dirvožemio, karklų auga labai daug. Karklas kaip medis labai nereiklus. Per vienerius metus jo ūgliai užauga iki 2–3 metrų aukščio. Pynimui naudojami vienmečiai ūgliai, kurie vadinami vytelėmis. Lietuvoje nuo neatmenamų laikų buvo pinama iš karklų vytelių. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje buvo pinami krepšiai, baldai, sėtuvės, doklai, rogės ir kt. Kiekvieno regiono pynėjai pynė aukšto meninio lygio gaminius, kuriuose atsispindėjo savitas stilius. Dažniausiai buvo pinami krepšiai. Kiekvienas kaimas turėjo savo krepšių pynėją. D

Skaityti toliau

Tautodailės patirtis keramikos seminaruose

Keramika – populiariausias ir seniausias amatas, siejamas su civilizacijos pradžia. Kadaise moliniai indai pavertė klajoklį sėsliu, padėjo atsirasti tautų bruožams. Nuo primityvių statulėlių, buitinių indų per daugelį šimtmečių amatas išsivystė iki turiningo meno. Keramikos menas, sujungęs žemę, vandenį ir ugnį, tarsi sujungė ir įvairias meno šakas tapybą, grafiką, skulptūrą, dizainą bei architektūrą. Įdomios ir sudėtingos technologijos, plačių meninės išraiškos galimybių keramikos menas aktualus ir dabar. Lietuvių keramikai būdinga santūri, paslaptinga anglies ir pelenų mišinio spalva, kuri dirbinius sutaurina.

Skaityti toliau