Kategorija "Tautodailės metraštis"


SAKRALIOJI Ai??IAUDINIA? ai??zSODA?ai??? SIMBOLIKA REGIONINIAME IR PLATESNIAME TARPKULTA?RINIAME KONTEKSTE

Ai??iaudiniai sodai – viena A?spAi??dingiausiA? lietuviA? paprotinAi??s, dekoratyvinAi??s dailAi??s rAi??A?iA?, gyvybingA? iki A?iA? dienA?. Tai tAi??riniai grieA?tai geometrinAi??s formos A?iaudA? dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturA?laitAi??s piramidAi??s silueto ir iA? jos kilusiA? sudAi??tingesnAi??s struktAi??ros sodai. Labiausiai mAi??giamas sodA? pavidalas grindA?iamas oktaedru ai??i?? tai dvigubos vieno keturkampio perimetro piramidAi??s, kuriA? virA?Ai??nAi??s simetriA?kai nukreiptos A? prieA?ingas puses ai??i?? virA?A? ir apaA?iAi??. Tokie A?iaudA? dirbiniai A?inomi ne tik Lietuvoje, jie plaA?iai paplitAi?? ir Baltarusijoje, Latvijoje bei Estijoje, Ai??iaurAi??s RytA? Lenkijoje.

Skaityti toliau

MARGUA?IA? KALBA

MaA?as didelis stebuklas. Ai??imtas, du A?imtai, trys A?imtai taA?keliA? ir brAi??kA?neliA? ant vieno kiauA?inio lukA?to. RaA?tai juostiniai (begalybAi??), dviejA? daliA? (dangus ir A?emAi??), trijA? daliA? (trejybAi??), keturiA? daliA? (keturios stichijos, metA? laikai, pasaulio A?alys). SaulutAi??s, A?alA?iukai, lapeliai, laimAi??s A?luotelAi??s, spinduliai, paukA?tukai ai??i?? raA?tai kalba apie nuolat atsinaujinanA?iAi?? gyvybAi??, cikliA?kumAi??. NAi?? vieno atsitiktinio brAi??kA?nelio. Chaoso, netvarkos nebuvimas byloja apie vidinAi?? harmonijAi??, leidA?ianA?iAi?? margintojui dailiai ai??zraA?ytiai??? A?A? velykinA? metraA?tA?. Kiekvienas raA?to elementas tarsi raidAi??, iA? jA? susideda A?odA?iai, o iA? A?odA?iA? ai??i?? pasakojimai. Gimimo, augimo, sveikatos simbolis kiauA?inis, tapdamas marguA?iu, A?gauna dar stipresnAi?? gyvybAi??s teikimo galiAi??.

Skaityti toliau

KariA?kis menininko siela: Valentino Ylos karininkiA?ko gyvenimo spalvos

IA? AukA?taitijos kilusio vilnieA?io Valentino Ylos gyvenimas iA? tiesA? labai spalvingas, kupinas netikAi??tA? posAi??kiA?, tokio adrenalino, kokA? gali pajusti tik kariA?kio uniformAi?? kone visAi?? gyvenimAi?? vilkAi??jAi??s A?mogus. Kai apsilankAi??me pas jA? namuose, ant sienA? kabantys paveikslai, daugiausia peizaA?ai ir natiurmortai, o nedideliame kambarAi??lyje stovintis molbertas ir kvepiantys aliejiniai daA?ai bylojo, jog A?ia gyvena dailininkas.

Skaityti toliau

BALTA? PAPUOAi??ALA? MOTYVAI Ai??IUOLAIKINAi??JE JUVELYRIKOJE

MeninAi?? juvelyrika ai??i?? viena iA? sparA?iausiai A?iuo metu besivystanA?iA? taikomosios dailAi??s A?akA?. Nauji techniniai pasiekimai vis plaA?iau atveria duris sudAi??tingA? meniniA? idAi??jA? realizavimui. DaugAi??ja privaA?iA? studijA?, atvirA? menininkA? dirbtuviA?, siAi??lanA?iA? savo paslaugas ai??i?? uA?sisakyti juvelyrikos kAi??rinius, bei susipaA?inti su A?vairiomis metalo apdirbimo technologijomis, iA? dalies diktuojanA?iomis ir A?ios srities meno tendencijas. Gyvename globalizacijos epochoje, todAi??l natAi??ralu, kad vis daA?niau atsigrAi??A?iame A? savo baltiA?kAi??jA? pradAi?? ieA?kodami iA?skirtinumo, o baltA? A?alvario dirbiniai ai??i?? iA?ties neiA?senkantis klodas, aukA?tu estetiniu lygiu stebinantis A?iuolaikinA? meno vartotojAi??.

Skaityti toliau

Advento-KalAi??dA? paproA?iai, dainos, giesmAi??s ir A?aidimai DzAi??kijoje

Senieji kalendoriniai advento-KalAi??dA? paproA?iai, dainos, giesmAi??s ir A?aidimai iki mAi??sA? dienA? geriausiai iA?liko DzAi??kijoje. Adventas (lot. adventus ai??i?? atAi??jimas) prieA?kalAi??dinis laikotarpis, kurio metu krikA?A?ionys laukia Kristaus atAi??jimo. Advento pradA?ia pagal baA?nytinA? kalendoriA? skelbiama ketvirtAi?? sekmadienA? prieA? KalAi??das. KalAi??dos (XII. 25) bAi??na skirtingomis savaitAi??s dienomis, todAi??l paruoA?iamojo prieA?kalAi??dinio laikotarpio trukmAi?? A?vairuoja, jis vienais metais gali prasidAi??ti lapkriA?io 27 dienAi??, kitais ai??i?? gruodA?io 3 dienAi??, ar kitomis dienomis A?iame intervale.

Skaityti toliau

Vilmanto Ladygos kAi??ryba: savito stiliaus beieA?kant

InformacinAi??s technologijos yra Vilmanto darbinAi?? kasdienybAi??. Ai??iuolaikinis A?mogus nardantis virtualioje ir A?iniasklaidos erdvAi??je tampa kempyne persisunkusia begale reikalingA? ir beverA?iA? dalykA?. Nors yra ir teigiama pusAi??. VizualinAi?? ir literatAi??rinAi?? vaizduotAi?? tampa laki, fantazijA? pasaulis perA?engia individualias ribas ir tampa visuotinio mentaliteto arimais. Jame asmeniniai atradimai A?aibiA?kai tampa vartojami visuomenAi??s. Tos dalies, kuri ,,pastoviam ryA?yjeai???, jai kuriami nauji ryA?io kanalai, patrauklios formos vardan mistinAi??s realybAi??s. PaA?alinis neigiamas faktorius: auga jaunimas kartais nejauA?iantis ribos tarp sapnA? ir tikrovAi??s. Mene tirpinamos ribos tarp tradiciniA? kAi??rybos A?anrA?. Atsiranda menas be kriterijA?-tarpdisciplininis A?anras. Jam tinka viskas, jis beribis. Na kaip pavyzdA?iui sAi??voka ,,niekasai??? konkretaus, tai yra ,,viskasai???.

Skaityti toliau

2012-2013 m. medA?io skulptAi??ros plenerai Vasario 16-osios gimnazijoje, Hiutenfelde Vokietijoje

Daug kryA?dirbystAi??s ir medA?io skulptAi??rA? plenerA? vyksta Lietuvoje, taA?iau lietuviA? iA?eivijos susitelkimo vietose toks medA?io droA?Ai??jA? pleneras ai??i?? pirmasis. Hiutenfeldas – lietuviA? iA?eivijos Europoje centras, vienijantis keturias organizacijas: Europos lietuviA? kultAi??ros centrAi??, Vokietijos lietuviA? bendruomenAi??, Vokietijos lietuviA? jaunimo sAi??jungAi?? ir Vasario 16-ios gimnazijAi??. Ai??i vietovAi??, nuo XX a. pradA?ios identifikuojama kaip iA?eiviA? iA? Lietuvos bAi??stinAi?? ir sostinAi?? Europoje. Po NepriklausomybAi??s atkAi??rimo 1990 metais A?ia mokosi ne tik lietuviA? iA?eivijos jaunimas, bet ir Lietuvos jaunuoliai, norintys A?gyti uA?sienio kalbA? A?gAi??dA?iA?. Sukurta lietuviA?ka atmosfera Renhofo pilyje reikalauja nuolatinio atnaujinimo ir paramos bei pagalbos iA? TAi??vynAi??je gyvenanA?iA? lietuviA? ar organizacijA?.

Skaityti toliau

PamAi??stymai apie etninAi??s kultAi??ros apsaugAi?? ir iA?likimo perspektyvas

Lietuvos Respublikos (toliau LR) Seimo 2002 m. priimtoje IlgalaikAi??je valstybAi??s raidos strategijoje (iki 2015 m.) turtingas Lietuvos istorinis kultAi??ros paveldas ir gyvos kraA?to etnokultAi??rinAi??s tradicijos yra A?vardijamos tarp nedaugelio kitA? A?iuolaikinAi??s Lietuvos valstybAi??s stiprybAi??s faktoriA?. AtsiA?velgiant A? vis didesnA? neigiamAi?? spartAi??janA?ios globalizacijos reiA?kiniA? poveikA? gyvosioms etninAi??s kultAi??ros tradicijoms, jA? apsauga ir puoselAi??jimas formuluojami kaip ilgalaikiai strateginiai valstybAi??s prioritetai svarbAi??s tautinAi??s savimonAi??s ir nacionalinio tapatumo iA?saugojimui.

Skaityti toliau

Apie pintus krepA?ius

KraA?to A?moniA? gerovAi?? priklauso nuo to, kaip Ai??kiA?kai ir taupiai naudojami vietiniai A?aliavA? resursai. Lietuvoje auga pigi ir lengvai apdirbama karklA? A?aliava. DAi??l tinkamA? klimato sAi??lygA? ir drAi??gno dirvoA?emio, karklA? auga labai daug. Karklas kaip medis labai nereiklus. Per vienerius metus jo Ai??gliai uA?auga iki 2ai??i??3 metrA? aukA?A?io. Pynimui naudojami vienmeA?iai Ai??gliai, kurie vadinami vytelAi??mis. Lietuvoje nuo neatmenamA? laikA? buvo pinama iA? karklA? vyteliA?. XIX a. pabaigojeai??i??XX a. pradA?ioje buvo pinami krepA?iai, baldai, sAi??tuvAi??s, doklai, rogAi??s ir kt. Kiekvieno regiono pynAi??jai pynAi?? aukA?to meninio lygio gaminius, kuriuose atsispindAi??jo savitas stilius. DaA?niausiai buvo pinami krepA?iai. Kiekvienas kaimas turAi??jo savo krepA?iA? pynAi??jAi??. D

Skaityti toliau

TautodailAi??s patirtis keramikos seminaruose

Keramika ai??i?? populiariausias ir seniausias amatas, siejamas su civilizacijos pradA?ia. Kadaise moliniai indai pavertAi?? klajoklA? sAi??sliu, padAi??jo atsirasti tautA? bruoA?ams. Nuo primityviA? statulAi??liA?, buitiniA? indA? per daugelA? A?imtmeA?iA? amatas iA?sivystAi?? iki turiningo meno. Keramikos menas, sujungAi??s A?emAi??, vandenA? ir ugnA?, tarsi sujungAi?? ir A?vairias meno A?akas tapybAi??, grafikAi??, skulptAi??rAi??, dizainAi?? bei architektAi??rAi??. Ai??domios ir sudAi??tingos technologijos, plaA?iA? meninAi??s iA?raiA?kos galimybiA? keramikos menas aktualus ir dabar. LietuviA? keramikai bAi??dinga santAi??ri, paslaptinga anglies ir pelenA? miA?inio spalva, kuri dirbinius sutaurina.

Skaityti toliau