ai??zLAi??lAi??sai??? teatrui niekada nepabos kalbAi??ti apie gAi??rA?, kuris kovoja ir galiausiai nugali

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??Dalia RauktytAi??

DATA: 2012-11

ai??zLAi??lAi??sai??? teatrui niekada nepabos kalbAi??ti apie gAi??rA?, kuris kovoja ir galiausiai nugali

Dalia RauktytAi??

Jaukiame SenamiesA?io pakraA?tyje, buvusiuose OginskiA? rAi??muose, A?sikAi??rAi??s Vilniaus teatras ai??zLAi??lAi??ai??? A?iandien akylai priA?iAi??rimas ir stropiai sergAi??jamas vadovo Juozo MarcinkeviA?iaus. IlgametAi?? patirtA? scenoje skaiA?iuojantis aktorius A?ia pasitiko ne tik 55-Ai??jA? ai??zLAi??lAi??sai??? teatro sezonAi??, taA?iau taip pat kukliai paminAi??jo ir savo 60-ies metA? jubiliejA?. MaA?A?jA? A?iAi??rovA? ir jaunA?jA? ai??zlAi??lininkA?ai??? mylimas ir gerbiamas teatro ai??zLAi??lAi??ai??? vadovas sutiko papasakoti ne tik apie lAi??liA? teatro aktoriaus profesijos ypatumus, gyvenimAi?? scenoje, taA?iau ir apie kintanA?io teatro idealus.

Teatre entuziastingai kuriate vaidmenis jau daugiau nei tris deA?imtmeA?ius. TaA?iau vos baigAi??s mokyklAi?? iA? karto ten nesiverA?Ai??te. KodAi??l?

Kai baigiau vidurinAi?? mokyklAi??, apie aktoriaus darbAi?? net nesvajojau. Tuomet buvau visiA?kai ai??znenormalusai??? vaikas: nei rAi??kiau, nei piktnaudA?iavau alkoholiu. Tuo metu sportavau, skaiA?iau A?urnalus ir labai norAi??jau tapti civilinAi??s aviacijos lakAi??nu. TaA?iau lakAi??nu tapti nepavyko, kadangi civilinei aviacijai buvo keliami labai grieA?ti reikalavimai.

Tada stojau A? A?emAi??s Ai??kio akademijAi??, nes uA?simaniau tapti eiguliu. Dar kiek vAi??liau turAi??jau tokiA? draugA? ai??zprie menoai???, nes 11 klasAi??je pAi??A?iau trombonAi??, buvau ir geras skaitovas. Vis dAi??lto apie aktorystAi?? net minties nebuvo. Pirmais metais neA?stojau, dar kitais metais vAi??l bandA?iau, bet tuomet buvo reikalingas stiprus muzikinis iA?silavinimas, kurio aA? galbAi??t ir neturAi??jau, nes dabar jau suprantu, kad nesu tiek muzikalus, kad galAi??A?iau dirbti kokiame nors muzikiniame teatre.

Stojau A? aktorinA?, nes A?stoti tapo principo reikaluAi??ai??i?? kodAi??l aA? neA?stojau per pirmuosius kartus? Mane tai labai sudomino. Per stojimo egzaminus pamaA?iau visai kitokA? gyvenimAi??. Juk buvau iA? kaimo atvaA?iavAi??s vaikas. Pamenu, kad labai keistai jauA?iausi. Jie, matyt, uA?gavo tas stygas, kurias mes, kaimo A?monAi??s, ir turime. Esu kilAi??s iA? didelAi??s A?eimos, gyvenau vienkiemyje, A?aidAi??me ne su maA?inAi??lAi??mis, nes tokiA? A?aislA? neturAi??davome, bet grioviuose, kuriuose darydavome uA?tvankAi??les, varlAi??s buvo didA?iausi draugai. Kai iA? viso A?ito ateini, supranti, kad ir teatre kalbama apie tuos dalykus, apie kuriuos kaA?kada fantazavai vaikystAi??je.

Kaip E. NekroA?ius ir sako: ai??zmenininkui didelAi?? laimAi?? gimti kaimeai???, todAi??l, kad jis turi tA?, ypatingA?, stygA? arba tokiA?, kuriomis dauguma negrojaai??i?? StojamA?jA? egzaminA? metu, kai vyko pokalbiai, buvo atliekami etiudai ir paaiA?kAi??jo, kad aA? bene labiausiai ir buvau tinkamas ne tiksliesiems mokslams, bet bAi??tent aktorysteiAi??ai??i?? jautrumas, susikaupimas, patylAi??jimas, susimAi??stymasai??i??

Kai neA?stojau A? muzikiniam teatrui renkamAi?? kursAi??, nuAi??jau A? A?ia buvusiAi?? KultAi??ros mokyklAi?? (nenorAi??jau per daug nutolti) ir baigiau dramos bAi??relio vadovo specialybAi??. Man labai patiko. Besimokydamas nuvaA?iavau A? Prienus, baigiau savo diplominA? darbAi??, ten man siAi??lAi?? pasiliktiAi??ai??i?? stoti A? KomunistA? partijAi?? ir tapti KultAi??ros skyriaus vedAi??ju. Atsisakiau ir pasakiau, kad noriu aktorinA? iA?bandyti Vilniujeai??i??

Viename interviu esate uA?siminAi??s, kad vos A?stojAi??s A? LTSR valstybinAi?? konservatorijAi?? (dabarAi??ai??i?? Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ai??zanei gudrus, anei apsiskaitAi??sai???, tik imlus buvote, patekote A? geras MazAi??ro rankas. Tad kiek Jums padAi??jo formuotis du, dabar legendomis tapAi?? aktoriai Vitalijus MazAi??ras ir Dalia TamuleviA?iAi??tAi???

Man labai pasisekAi??. Patekau A? kursAi??, kurA? rinko Dalia TamuleviA?iAi??tAi??, Irena BuA?ienAi?? ir Vitalijus MazAi??ras. Kiekvienais metais bAi??simieji aktoriai buvo renkami tikslingai ai??i?? vienai grupei ar teatrui. D. TamuleviA?iAi??tAi?? pirmiausiai rinko aktorius. Jai buvo visiA?kai nesvarbu, kur studentas dirbs, ji sakAi??, kad neiA?leis nAi?? vieno iA? mAi??sA?, nes jos sAi??A?inAi?? turi bAi??ti rami.

Mums labai pasisekAi??, kad atAi??jome A? teatrAi?? bAi??tent pas VitalijA? MazAi??rAi??. Tas A?mogus tiesiog laukAi?? medA?iagos ai??i?? ai??zduokit man molA?, aA? iA? jA? nulipdysiuai???, bet mes buvome krAi??voje, atAi??jome kaip cementas. Jis pradAi??jo mus taA?yti, ir iA?Ai??jo visai neblogos skulptAi??ros. 1980-1990 m. ai??i?? auksinis laikotarpis, su V. MazAi??ru Lietuvoje kAi??rAi??me jau kitokA? teatrAi??ai??i?? A?inoma, buvo Juozas Miltinis PanevAi??A?yje, vienas su savo teatru, o galbAi??t ir vienas Povilas Gaidys su savo teatru KlaipAi??doje. Ko gero, buvo V. MazAi??ras ir jo teatrasai??i?? Buvome A?alies teatriniame branduolyje ir tikrai A?inojome, ko norime ir kAi?? galime. Dabartiniai teatro A?monAi??s daA?nai nori ir gali, bet netampa ryA?kiomis asmenybAi??mis. TodAi??l drAi??siai galiu teigti, kad tokie kaip V. MazAi??ras gimsta vienAi?? kartAi?? per 100 metA?.

Jei lygintume dabartinA? ai??zLAi??lAi??sai??? teatro aktoriA? kursAi?? su jAi??siA?kiu, kokiA? panaA?umA? ir skirtumA? A?A?velgiate tarp A?iA? ai??zlAi??lininkA?ai??? kartA??

D. TamuleviA?iutAi?? buvo labai sAi??A?iningas ir doras A?mogus, todAi??l siekAi??, kad ir artistas toks bAi??tA?. Nesakau, kad aktoriai yra visiA?kai kitokie, taA?iau jA? gyvenimo ritmas visai kitoksAi??ai??i?? labai daug dAi??mesio kreipiama A? judesA?, dainavimAi??, A?maikA?tumAi??. A?inoma, A? A?iuos dalykus buvo kreiptas dAi??mesys ir anksA?iau, taA?iau tuo metu buvo labai daug skaitoma, visi daug mAi??stAi??. Turiu mintyje Akademijos studentus: po pasibaigusiA? paskaitA? mes su draugais bAi??davome tiek A?krauti, A?audrinti, A?elektrinti, kad dar 2 valandas A?nekAi??davomAi??s apie tai. Dabar visi susirenka, pasibaigia paskaita, ir it tortAi?? suvalgAi?? iA?sibAi??gioja, nieko nebelieka, nebent A?iek tiek saldumo.

O tada teatrinAi??je situacijoje buvome nuo ryto iki vakaro. Buvome tokios psichologinAi??s bAi??senos, kad kiekvienAi?? akimirkAi?? galvodavome apie profesijAi??, apie skaitymAi?? arba kuriamo personaA?o vaidmenA?, ieA?kodavome paties giliausio taA?ko. Visais bAi??dais stengdavomAi??s iA?vengti pavirA?utiniA?kumo. Tai mums A?skiepijo D. TamuleviA?iAi??tAi??, ji buvo iA? tA? A?moniA?, kurie nedirba tik truputA?. Ji netausojo savo laiko, sveikatos. Mes pradAi??davome repeticijas, paskaitAi?? ir, jai uA?trukus, nAi?? vienas studentas neiA?drA?sdavo pasakyti, jog paskaita pasibaigAi??, ar kad reikia kur nors iA?eiti. BAi??davo, kad paskaita prasidAi??davo 18 val. ir baigdavosi 22 val., o mes iA?eidavome 1 ar 2 valandAi?? nakties, kai budAi??tojas mus iA?varydavo. Ji buvo toks A?mogus, kad tavAi??s nepaleis, kol visko neiA?peA?. Tai labai didelAi?? atsakomybAi?? ir, A?inoma, talentas. Dabar, A?iAi??rAi??damas A? Teatro akademijAi??, nematau tokiA? pedagogA?. TodAi??l A?iandien ir susiklostAi?? tokia situacija, kad Akademijoje dirba visi, kas netingi. TodAi??l tai atsiliepia ir tik kAi?? mokslus baigusiems aktoriams.

O kodAi??l taip yra? TrAi??ksta autoritetingo vedlio ar naujosios kartos aktoriams nepavyksta A?skiepyti anksA?iau egzistavusiA? idealA??

Dabartiniams aktoriams trAi??ksta vedlio, trAi??ksta to, kuris galAi??tA? viskAi?? sujungti. Jie nesudaro kumA?A?io. TaA?iau A?ia akmenAi??lis ir A? Lietuvos muzikos ir teatro akademijos darA?Ai??Ai??ai??i?? ji nesugeba A?teigti, A?tikinti, kad teatras yra kolektyvas. Po vienAi?? teatre praA?Ai??si, todAi??l aktoriA? ir nebAi??ra: baigAi?? studijas, jie visi iA?silaksto. Taip ir norisi, kad ateitA? susistygavAi??s kolektyvas su vienu ar dviem vedliais, bet svarbiausia ai??i?? visi krAi??voje.

A?inoma, jaunasis ai??zlAi??lininkA?ai??? kursas man patinka. Mane stebina, kad jie visiA?kai nepaliesti A?iuolaikinAi??s globalizacijos, jie mAi??stantys, galbAi??t maA?iau skaitantys, taA?iau yra labiau iA?prusAi?? ir apsiskaitAi?? nei dabartinis jaunas A?mogus. Ai??iandien apskritai aktoriaus mAi??stymo, kAi??rybiA?kumo svorA? pakeitAi?? lengvesnis atlikAi??jo amplua. Jeigu tu esi staigus, vikrus ir moki labai pavirA?utiniA?kai, bet A?taigiai, A?maikA?A?iai, atitikdamas A?iuolaikinAi??s visuomenAi??s poreikius kaA?kAi?? pasakytiAi??ai??i?? tau ateitis garantuota. O jeigu jau semsi giliaiAi??ai??i?? turAi??si problemA?, nes A?iandienos A?iAi??rovas ateina A? teatrAi?? ir nori lengvo, greitoai??i??

KokiA? veiksmA? tenka imtis ai??zLAi??lAi??sai??? teatrui, kad pritrauktA? A?iAi??rovAi?? A? teatrAi??, o juo labiau jA? iA?laikytA??

Kaip ir dabar, taip ir anksA?iau A?iAi??rovui, t.y. vaikui, visada buvo reikalingos A?inomos pasakos. Pirmiausia A? repertuarAi?? A?Ai??jo teatro klasika. Buvo kelis kartus perstatytas ai??zSpragtukasai???, ai??zBjaurusis anA?iukasai???, ai??zColiukAi??ai???, ai??zPelenAi??ai???. Ai??ios pasakos sukosi ir sukosi visAi?? laikAi??. PaA?iAi??rAi??jus A? istorijAi??, nors teatras ir yra sukAi??rAi??s daugiau kaip 150 spektakliA? pavadinimA? per 55 metus, vis tiek daugiausia dominuoja klasika. Kad ir lietuviA? pasakos: jos, aiA?ku, bAi??davo perraA?omos. PavyzdA?iui, ai??zNaA?laitAi??s ElenytAi??sai??? tema, M. MartinaiA?io ai??zAvinAi??liA? teismasai???, pagal liaudies pasakAi?? yra sukurta. Klasikinis siuA?etas turi kaA?kAi?? labai plataus, gilaus, gyvo ir prasmingo. Modernus tekstas sunkiai skinasi kelius A? mAi??sA? teatrAi??.

KodAi??l taip yra? A?iAi??rovas ne toks reiklus?

Taip. Jeigu 2-3 metA? vaikas atvedamas A? teatrAi??, vadinasi, jam namuose kaA?kas skaito pasakas. DaA?niausiai skaitomos klasikinAi??s pasakos. Jis tai girdi ir todAi??l uA?sinori ateiti A? teatrAi?? ir pamatyti. Tada jis supranta, kas vyksta. A?inoma, jis yra su savo fantazija, mes gi niekada nesuA?inosime, kAi?? jis mato, kai vaidiname. TodAi??l, man rodos, lietuviA? pasakos ir yra tokios A?iaurios. Jas tAi??kstanA?ius metA? kAi??rAi?? iA? lAi??pA? A? lAi??pas. AnksA?iau galbAi??t tomis pasakomis gAi??sdindavo vaikus, dabar iA? tA? pasakA? kuriamas menas, atsiranda simbolika, metaforos, A?viesa, mistika. AA? visAi?? laikAi?? sakau: jose yra to, ko A?mogus neA?ino, A? kAi?? jis eina, kas yra baisu. Mirtis yra irgi baisi, o visi A? jAi?? einam, norim to, ar nenorim.

A?iAi??rovas iA?eina iA? teatro, uA?daro duris, ir vAi??l tas pats, todAi??l reikia, kad tai laikytA?si bent kaA?kiek toje maA?oje vaiko galvutAi??je. Visais laikais taip buvo: maA?as vaikas ateina A? teatrAi??, bAi??damas baltu popieriaus lapu. PaiA?yk ant jo, kAi?? nori.

Anais laikais mes pieA?Ai??me niAi??riomis spalvomis, nespalvotai, bet laikmetis reikalavo, taip gyvenome, kalbAi??jome. Buvo ir priespauda. TaA?iau ir A?iAi??rovas buvo kitoksAi??ai??i?? salAi??je sAi??dAi??davo tarsi suokalbininkas.

Ai??iandien, jeigu tik kabini giliau, tai negirdi iA? salAi??s, kad tau pritartA?, nes A? dabartinA? teatrAi?? A?iAi??rovas ateina su kitokia misija ai??i?? palinksminkit mane, pajuokinkit, paA?aiskime. A?inoma, gerai, jei tas A?aidimas yra prasmingas. O jeigu tai vienas iA? tA? teatrA?, kuris yra priverstinisAi??ai??i?? A?tikti skoniui? Tada kvailiojama, A?aidA?iama, bAi??na tokiA? neskaniA? paA?Ai??liojimA?, kurie jokios prasmAi??s neturi. TaA?iau juk teatro misija yra kitokiaai??i??

O kokia ai??zLAi??lAi??sai??? teatro misija yra A?iandien ir kuo ji skiriasi nuo ankstesniojo laikotarpio?

ai??zLAi??lAi??sai??? teatro forma kito, taA?iau esmAi?? iA?liko. Teatras niekada nemokAi??, kaip reikia gyventi, bet iA?keldavo problemAi??. MaA?am A?mogui iA?keldavo vienokiA? problemA?, suaugusiajam ai??i?? kitokiA?. TaA?iau teatras A?mogui visais laikais nurodydavo, kad problema yra. O tai reiA?kia, kad nepraeik pro A?alA? ai??i?? sustok, pamAi??styk. Kaip tada sakydavo, taip ir dabar sako. Nesako, kad tu blogai gyveni. Klausia: kur mes lekiam, bAi??gam, einam? Skaitykim, kurkim, mAi??stykim, stabtelAi??kim, nebAi??kim staA?ia galva, jei griebi kAi?? nors, tai paimk abiem rankom ai??i?? sunkiai, pasikelk, pauostyk, pajusk kvapAi??, paleisk, kad skirtA?, o ne iA? karto kristA?.

Ai??iandien apie misijAi?? kalbAi??ti darosi sunku, kadangi apskritai keistas A?moniA? poA?iAi??ris A? teatrus. O tuo labiau A? lAi??liA? teatrus. Visi A?sivaizduoja, jog A?ia yra A?aidA?iama su lAi??lytAi??mis, ir kad nuo senA? laikA? lAi??liA? teatrai labai myli vaikus, bet jiems labai nedaug reikia. Tie, kurie pasiryA?ta dirbti vaikA? teatre, ypaA? lAi??liA? teatruose, A?ino, kad jis nebus labai populiarus. VisA? pirma aktorius yra su kauke, kitokia apranga, reikalaujama kitokios estetikos, tu niekada nebAi??si labai graA?iai iA?daA?ytas ir labai simpatiA?kas. MAi??sA? teatras yra formos teatras, kuriame visumAi??. Vienas aktorius A?ia nedominuoja, todAi??l jis nAi??ra toks populiarus ir A?simintinas. TaA?iau taip yra ne tik lAi??liA? teatre. Visi, dirbantys vaikA? teatre, puikiai tai supranta.

Su vaikiA?ka dramaturgija, su pjesAi??mis ar spektakliais dirbant labai ilgai, atsiranda slidus kelias nesuvaikAi??ti. Kaip sakydavo mano dAi??stytoja, ai??zvaikiA?kumas nuo suvaikAi??jimo daug ko skiriasiai???. Tai uA?deda savo letenAi?? gyvenimui. Vadinasi, reikia ieA?koti kitokiA? bAi??dA?, kaip iA?lA?sti iA? tos filosofijos, nes visAi?? laikAi?? vaidindamas zuikutA? toli nenukeliausi. Reikalinga ir sudAi??tingesnAi?? dramaturgija, kuriAi?? vedame prie suaugusiA?jA? spektakliA?.

Esame ai??zLAi??lAi??sai??? teatras, gausiai lankomas vaikA?, mAi??sA? gera estetika, negadiname vaikA? skonio, bet jaunam A?mogui reikia krauti A? save visko, A?skaitant ir sunkiAi?? dramaturgijAi??. Ne be reikalo Oskaras KorA?unovas, Gintaras Varnas naudoja lAi??les savo teatruose. Tai, kAi?? Varnas padarAi?? su Klaudijo MonteverdA?io madrigalinAi??mis operomis ir dabartine Gijomo Apolinero pjese ai??zTeiresijaus krAi??timisai???Ai?? ai??i?? svoris, intelektas, gera vizualinAi?? iA?raiA?ka (mAi??stymas, matymas), problemo ai??i?? tai ne dainos, A?okiai, estrada, A?ia jau reikia iA?manymo.

Teatras turi bAi??ti aukA?tesnAi?? meno forma, kad A?iAi??rovas grA?A?Ai??s namo turAi??tA? papildomai pasiskaityti, pasiaiA?kinti. TodAi??l tai ir reikalinga, ypaA? jauniems aktoriams, kad jie ai??znesuzuikAi??tA?ai???, o bAi??tA? gero mAi??stymo ir intelekto. Spektakliai suaugusiems lAi??liA? teatre sunkiai skinasi keliAi?? Lietuvoje, nors visame pasaulyje tai yra labai populiaru ir lankoma. A?iAi??rovas lAi??liA? teatre pamato vizualinAi?? pusAi??, ne tik tekstinAi??. A?inome, kad dramos teatras labai daA?nai slepiasi uA? teksto ir dauguma ateina tik siuA?etA? pasiklausyti, pamatyti graudA?iA? situacijA?. LAi??liA? teatrai stipriai perteikia vizualinAi?? teatro pusAi??.

TaA?iau teatras A?iandien vartotojiA?kumo A?sigalAi??jimo laikais vis dAi??lto yra aktualus ir lankomas. A?iAi??rovo susidomAi??jimas teatru yra taip pat nemenkas. TaA?iau kaip tapti tuo intelektualiu ir mAi??stanA?iu A?iAi??rovu, kurio A?iandien reikia teatrui?

Kiekvienam aktoriui, reA?isieriui ir apskritai teatrui yra reikalingas reiklus A?iAi??rovas. TaA?iau A?iandien jis nereikalauja. Ar jis eis A? teatrAi??, ar A? koncertAi??, ar A? kino teatrAi??, jis, man atrodo, nAi??ra pasirengAi??s. Ai?? teatrAi?? reikia eiti kaip A? teatrAi??, A? kino teatrAi?? kaip A? kino teatrAi??, o A? koncertAi?? ai??i?? kaip A? koncertAi??. Viskas yra reikalinga gyvenime, tik reikalinga save paruoA?ti. Dabar labai daA?nai teatrai su savo misija, kvailai A?nekant, A?velk giliau, lieka nesuprasti, ant jA? burnojama, kad teatras pasikeitAi??s, neA?domus, senamadiA?kas. Vienas buvAi??s kolega, dabartinis A?urnalistas pasakAi??, kad Eimunto NekroA?iaus spektakliA? lankomumas yra labai didelis, ten patekti beveik neA?manoma, bet spektaklA? perskaito apie 5 proc. atAi??jusiA?jA?. Kiti eina tik dAi??l populiarumo. Pamatyti ir perskaityti spektaklA?, pabAi??ti suokalbininkais kartu su aktoriais, reA?isieriais, kAi??rAi??jais yra labai svarbu.

A?iAi??rovas A?iandien nori tokio prabangaus groA?io, kurA? kasdien gauna iA? spaudos kioskuose esanA?iA? A?urnalA?. TokA? groA?A? jie nori matyti ir teatre, o teatre yra tokie dalykai, kurie yra A?leivi, kreivi, juodi, margi, visokie, bet ne graA?iai nuA?lifuoti.

Teatrai tapo kaip galerijomis: teatras primena paveikslus, kuriuose matomi ir modernistai, ir impresionistai, ir naujA? krypA?iA? atstovai. NeA?inau, ar galima taip sakyti, bet ai??zLAi??lAi??sai??? teatras yra iA?silaikAi??s, turi savAi?? veidAi??. Man sunku vertinti, nekorektiA?ka sakyti, kad mAi??sA? spektakliai gal nelabai ir skiriasi nuo to, kas buvo daryta prieA? 30 metA?. Tikriausiai yra iA?laikytas tas mokytojo pradA?iamokslis. ai??zLAi??lAi??sai??? teatras kalba apie gAi??rA?, kuris kovoja ir galiausiai nugali. EstetinAi??s, filosofinAi??s pasakos likusios tokios paA?ios, per daug nemodernintos ai??i?? siekiame, kad jos tobulintA? vaizduotAi??, atitrauktA? nuo televizoriA? ekranA?.

TaA?iau ar nesibaiminate, kad vis labiau A?sigalint komerciniam teatrui, teks ir patiems keistis, kadangi A?iAi??rovAi?? iA?laikyti bus vis sudAi??tingesnAi?? uA?duotis?

Teatras kaA?kiek keiA?iasi. Jis atitinka ir norus, ir greitA?, ir kintantA? A?mogA?. TaA?iau nAi?? neabejoju, kad iA?liks ir teatro noras A?velgti prasmingiau, giliau, taA?iau tai padaryti bus kaskart sunkiau. Jeigu ateis A?iAi??rovas, kuris visiA?kai nerodys noro gelmei, mes tikriausiai bAi??sime priversti keistis mums maA?iau priimtina kryptimiai??i??

Vis dAi??lto JAi??sA? pastangos prisidAi??ti prie vaikA? meninio lavinimo ir ugdymo nebuvo nepastebAi??tos. Tikriausiai esate vienintelis lAi??lininkas, kuris buvo A?vertintas LR valstybAi??s ordino ai??zuA? nuopelnus Lietuvaiai??? medaliu. Ar A?vertinimai padeda tikAi??ti, kad tai, kAi?? darote, yra reikalinga?

Kad aA? esu ai??zLAi??lAi??sai??? teatre, dAi??l to niekada nesigailAi??jau. Man labai pasisekAi??, kad susipaA?inau su V. MazAi??ru. Kai mAi??sA? kursas atAi??jo A? lAi??liA? teatrAi??, parengdavome tokius spektaklius, kad niekuo nenusileisdavome kitiems teatrams. V. MazAi??ro laikais rodyti patys paprasA?iausi spektakliai vaikams bAi??tA? drAi??siai vaidinami A?iuolaikiniams suaugusiems. V. MazAi??ras kelis kartus statAi?? ai??z3 parA?iukus ir vilkAi??ai???, bet jis sugalvodavo vilkAi?? su proA?ektoriais, su sparnais. Jis ir ten A?A?velgdavo politikAi??. Jis kovojo, norAi??jo A?kAi??sti. Mes jautAi??mAi??s gyvai. Nebuvo jokiA? dvejoniA?. Tai buvo teatras, turAi??jAi??s savo vardAi??, ir aA? ten buvau, kAi??riau ai??zLAi??lAi??sai??? teatro veidAi?? ir vardAi??, todAi??l neturAi??jau noro blaA?kytis.

Dirbdamas teatre turAi??jau labai daug vaidmenA?: ir pagrindiniA? vaikams, ir suaugusiesiems. Mes gi dirbdavome su puikiais autoriais: M. MartinaiA?iu, S. Geda, kompozitoriais: Osvaldu Balakausku, Broniumi KutaviA?iumi. Galiu drAi??siai pasakyti: vaidinau tiek daug, kiek niekas nevaidino. Pasiekiau ir savo rekordAi??: per metus suvaidinau 270 spektakliA?. Ai??iais laikais tai yra neA?manoma. Vadinasi, buvau tiek uA?imtas, kad negalAi??jau pagalvoti apie kaA?kAi?? kitAi??. Ai??iek tiek turAi??jau darbA? televizijoje ir kine. Tada baigAi??si auksinis teatro amA?ius, kaip sakoma, teatras gyvena 10 metA?, paskui kaA?kas A?vyksta, vAi??liau vAi??l atsigauna. NebAi??na, kad teatras ilgai bAi??tA? vieno lygmens. Jis kaip A?irdies kardiogramaai??i??

Susitaikiau su mintimi, kad nebus Rojaus A?ioje A?emAi??je. Mes visAi?? laikAi?? bAi??name A?alia Rojaus ir galvojame, kad esame Rojuje. Pajuntame finansinAi?? pusAi?? ir keistAi?? poA?iAi??rA?, jis nepasikeis. AA? vis tiek A?inau, jog jei bus duotas duonos gabalas, tai vaikA? teatrams jis visAi?? laikAi?? bus perpjautas per pusAi??. Gal tai lietuviA? mentalitetas: Ai??kininkai sakydavo, kad vaiko vieta ai??i?? ant suolo, o prie stalo sAi??di darbininkai ir A?eimoje dirbantys asmenys, neA?antys konkreA?iAi?? naudAi??. KokiAi?? naudAi?? neA?a vaikas? Jokios.

TodAi??l labai dA?iaugiuosi PrezidentAi??s A?vertinimu, nes kaip pirmas gyvas lAi??lininkas, gavAi??s tokio lygio apdovanojimAi??, turAi??A?iau pasakyti (esu girdAi??jAi??s tai PrezidentAi??s kalboje), kad investuotume A? vaikus ir gausime grAi??A?Ai??. Matyt, ateina poA?iAi??ris, kad A?vertinama ne tik tai, kas yra populiaru, bet ir tai, kas ai??zknisa giliaiai???. Tai reikia vertinti. GalbAi??t tai geras postAi??mis teatrui.

Kokio teatro A?iandien reikia ir kokio labiausiai norAi??tA?si Jums paA?iam? adhd pharmacy.

Vieningo. Dabar kiekvienas uA? save. ReA?isieriai, vadovaujantys teatrams, nedirba savo teatre. Jie kaA?kur vyksta, susidaro kaA?kokia koA?Ai??. Teatrai liko be veido, yra tik asmenybAi??s, reA?isieriai, kurie juos tempia. Lietuvoje turime reA?isieriA?, bet teatrA? nAi??ra. Kad sakytA?ai??i?? A?itas teatras, reikia eiti A? A?itAi?? teatrAi??, nes visuose jo spektakliuose yra to teatro dvasia. To nebAi??ra.

NenorAi??A?iau A?vardyti, kokio teatro reikia, taA?iau, kAi?? ir kalbAi??jau, teatrai turi grA?A?ti prie savo veido. Kad kiekvienas teatras turAi??tA? savo veidAi??, kad nebAi??tA? apskritai bet koks teatras, kad teatre nebAi??tA? atsitiktiniA? spektakliA?, pataikaujanA?iA? A?iAi??rovui, t.y. komerciniA?. Norisi, kad teatras bAi??tA? ta vieta, kur A?monAi??s eitA?, kur ieA?kotA?, tikAi??tA?si kaA?ko, o nesitenkintA? vien momentiniu malonumu. Tegul tas teatras bAi??na maA?iau lankomas, bet jis turAi??tA? prasmAi?? ir svorA?, bAi??tA? kaip samtisAi??ai??i?? pasAi??mus giliai bAi??tA? tirA?A?iA?, bet ne drumzlinas vanduoai??i??

Kalbino Dalia RauktytAi??

viagra samples american express.