Lemtinga kryA?kelAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Politika
AUTORIUS:Ai??Algis MickAi??nas

DATA: 2012-11

Lemtinga kryA?kelAi??

Algis MickAi??nas

A?odis mylimiems tautieA?iams

Kai paA?adai nAi??ra A?sipareigojimai

PolitinAi?? bendruomenAi?? egzistuoja tol, kol jAi?? kuria autonomiA?ki ir lygAi??s pilieA?iai, turintys ne tik teisAi?? per rinkimus iA?rinkti valstybAi??s valdA?iAi??, bet ir pareigAi?? priA?iAi??rAi??ti, kad toji laikytA?si jai patikAi??tos veiklos reikalavimA?. Juk rinkAi??jai yra atsakingi uA? tuos asmenis, kuriuos ai??zpasamdoai???, ir jei iA?rinktieji paA?eidA?ia nustatytas sociopolitines taisykles, rinkAi??jA? pareiga tokius prasiA?engAi??lius nubausti. KAi?? tas reiA?kia? Lietuvoje girdAi??ti A?vairiausiA? priekaiA?tA?, kad ai??zvaldA?iaai??? nesAi??A?ininga, amorali, stokojanti gAi??dos, todAi??l siAi??loma jAi?? pakeisti. Nors tokie pasiAi??lymai yra A?domAi??s, jie nAi??ra esmiA?ki vieA?ojoje politinAi??s bendruomenAi??s erdvAi??je. Jei norime grieA?tai apibrAi??A?ti tokA? esmiA?kumAi??, reikia iA?siaiA?kinti, kokia yra politinAi??s bendruomenAi??s sandara (o gal ir sandora, nes susiprieA?inusi, sandoros jausmAi?? praradusi bendruomenAi?? neA?stengia susitarti esminiais klausimais).

Buvo ir yra daug raA?oma, kalbama apie SovietA? SAi??jungos politikAi??, apgailestaujama, kad Lietuvoje vis dar gajAi??s tokios politikos likuA?iai. IA? esmAi??s tokie pasisakymai yra klaidinantys, nes Sovietijoje nebuvo politinAi??s bendruomenAi??s, o tik tokia bendruomenAi??, kur viena grupAi?? valdAi?? visas kitas. Valdiniai, nors sudarAi?? daugumAi??, negalAi??jo dalyvauti valdA?iai priimant nutarimus, nes tokia teisAi?? priklausAi?? iA?imtinai komunistA? partijai, kurios tikslas buvo iA?silaikyti paA?iai ir neleisti kitoms jAi??goms kAi??sintis A? nomenklatAi??ros virA?Ai??nes. Jei koks nors individas norAi??tA? vieA?ai pareikA?ti savo nuomonAi??, nepaklusdamas SSKP doktrinai, tai reikA?tA?, kad jis drA?sta reikalauti vieA?osios erdvAi??s, kurioje visi turAi??tA? teisAi?? dalyvauti kaip lygAi??s ir autonomiA?ki individai. Ai??tai kodAi??l Sovietijoje toks individas bAi??davo tuojau pat ai??zsutvarkomasai???, o vieA?oji erdvAi?? grieA?tai valdoma. Nes be vieA?osios erdvAi??s nAi??ra politinAi??s bendruomenAi??s, be kurios neA?manoma net svajoti apie demokratijAi??. ValdA?ia galAi??davo A?adAi??ti kAi?? tik nori, ir niekam nebuvo leidA?iama nei priminti jos paA?adA?, nei diskutuoti su jos teiginiais, todAi??l ji neturAi??jo jokios atsakomybAi??s prieA? pavaldinius, o A?ie nieko iA? jos nereikalavo, nes bet kokie vieA?i pasireiA?kimai buvo uA?drausti. Niekas nedrA?sdavo, o ir nereikAi??jo sakyti, nes buvo savaime aiA?ku, kad tokia valdA?ia yra korumpuota, nesAi??A?ininga, amorali. Bet bAi??ti kitokia ji nAi?? negalAi??jo.Ai??Pagal paA?intis, t. y. neteisAi??tai, ji dalijo postus, pasisavindavo, iA?A?vaistydavo valstybAi??s lAi??A?as, taA?iau niekas neturAi??jo teisAi??s tam prieA?tarauti, nes toji valdA?ia ir buvo valstybAi??, todAi??l visas iA?das, visi turtai priklausAi?? jai, o visi pilieA?iai ai??i?? nuo jos.

Tokios valdA?ios veikla nAi??ra politiA?ka ai??i?? tai gryniausia iA?likimo valdA?ioje bet kokiomis priemonAi??mis strategija, nepripaA?A?stanti moralAi??s, sAi??A?inAi??s skrupulA?, nepaisanti jokiA? nei prievartos, nei piktnaudA?iavimo ribA?. Leninas didA?iavosi ai??zsusidorojAi??s su deA?imA?ia milijonA? buoA?iA?ai???, bet, aiA?ku, jam ypaA? rAi??pAi??jo nutildyti milijonus inteligentA?, turinA?iA? A?protA? kritiA?kai mAi??styti. Nes bendruomenAi??, kurios santykiA? pagrindas yra jAi??ga ir jos logika ai??i?? ar tai bAi??tA? komunizmas, ar faA?izmas (ar visokie monoteistiniai variantai), ai??i?? remiasi tuo paA?iu modeliu: viena grupAi?? valdo, taikydama bet kokias priemones, kad iA?laikytA? valdA?iAi??, o kitos grupAi??s yra priverstinai nutildomos. Valdantieji sugrobia viskAi?? A? savo rankas ir skleidA?ia mitAi??, esAi?? visas grobis priklauso liaudA?iai ir kad valdA?ia bus jai dosni. Ir tikrai, suA?veitusi visAi?? pagrobtAi?? mAi??sAi??, ji numeta nuograuA?as ir kaulus pavaldiniams, nes nevalia, kad visi numirtA? badu ai??i?? kas gi tada dirbs? Jei kuris nors pareikalaus teisingumo iA? paA?ios teisingiausios valdA?ios, bus pripaA?intas liaudies prieA?u ir gaus su kuoka per galvAi??.

Tokiomis aplinkybAi??mis negali bAi??ti nAi?? kalbos apie smukusiAi?? moralAi??, klestinA?iAi?? korupcijAi??, teisingumo stokAi??, nes tokia bendruomenAi?? egzistuoja anapus politikos ai??i?? A?ia veikia vien jAi??ga, aprAi??pianti visas gyvenimo sritis, bet vis tiek nuolatos pleA?iama, stiprinama.

Tai verA?ia A?mones tapti kurmiais: iA?lindAi??s iA? urvo, kurmis sugriebia, kiek tik gali, ir tempia vidun, kur ir pats pasislepia. GausAi??s Lenino raA?tai laikytini detalia strategija, kaip vienAi?? po kitos sunaikinti bendruomenAi??s grupes, perimant ne tik visAi?? jA? turtAi??, bet ir sulauA?ant vertybinA? visuomenAi??s stuburAi??. Vis dAi??lto kaltinti proletariato vadAi?? amoralumu negalima, nes bendruomenei, tapusiai paklusnia minia, pripaA?A?stanA?iai valdA?ios visagalybAi??, moralinAi??s nuostatos negalioja.

PanaA?iai veikia ArtimA?jA? RytA? persiA?kosios imperijos autokratinAi?? tradicija: valdovas yra valdA?ia, o A?statymai turi atitikti dabartinAi??s valdanA?iosios jAi??gos norus, uA?tikrinti jos poreikius. Ai??ios tradicijos variantai yra visi ArtimA?jA? RytA? monoteizmai su hierarchinAi??mis valdA?ios struktAi??romis, kurios klesti tol, kol nAi??ra vieA?osios erdvAi??s, kurioje galAi??tA? subrAi??sti adekvatus atoveiksmis valdA?ios savivalei.

Kokia padAi??tis antrosios nepriklausomybAi??s laikais susiklostAi?? Lietuvoje? Jei valdA?ia elgiasi, kaip jai patinka, jei pirmutinis jos tikslas yra rAi??pintis savo interesais, kai kiekvienas iA?rinktasis stumdosi su kitais, kad uA?imtA? patogesnAi?? pozicijAi??, jei sudaromos abejotinos koalicijos, siekiant A?gyti didesnAi?? galiAi??, tai tokios valdA?ios negalima vadinti politine. Ji gali A?adAi??ti, kas tik uA?eis ant seilAi??s, nes savo paA?adA? vis tiek nelaiko A?sipareigojimais ai??i?? tai tik gudri strategija, kad bendruomenAi??s narius bAi??tA? lengviau be vargo, be dideliA? pastangA? ir iA?laidA? laikyti po ai??zrankaai???.

levitra 20 mg cost walmart.

Geras tokios valdA?ios pavyzdys ai??i?? Algirdas Brazauskas, sovietA? laikais buvAi??s aukA?to rango komunistas ir visada juo likAi??s, nesvarbu, kad apsirengAi?? dailiu tautiniu kostiumu. Antai po vienA? rinkimA? paklaustas, kodAi??l nevykdo kAi?? A?adAi??jAi??s, atsakAi?? grynai komunistiniu stiliumi: pamirA?kime paA?adus, atAi??jo laikas imtis darbA?. Kitaip tariant, esu valdA?ia ir pats sprendA?iu, kAi?? ir kaip daryti, o vieA?oji erdvAi?? ai??i?? tai tik retoriniA? A?aidimA?, o ne racionaliA? aptarimA? ir susitarimA? vieta, kur savo nuomonAi?? ir valiAi?? pareiA?kia politinAi?? bendruomenAi??, kuriAi?? sudaro lygiateisiai ir autonomiA?ki pilieA?iai. AiA?ku, galima teigti, kad Brazauskas vis dAi??lto nesielgAi?? kaip uA?kietAi??jAi??s komunistas ai??i?? juk netrukdAi?? opozicinAi??ms partijoms kelti savo kandidatA?, bet A?ito jis jau ir nebAi??tA? galAi??jAi??s daryti dAi??l pakitusiA? sAi??lygA?. Jo A?Ai??vis buvo taiklesnis ai??i?? manipuliuodamas masiA? psichologija, gundAi?? (ir daug kAi?? sugundAi??) patikAi??ti, kad komunistinis rytojus iA?auA? po trispalvAi??s spinduliais. Ne keista, kad net per jo laidotuves skambAi??jo lenininAi?? retorika, ypaA? stengAi??si vienas jo ai??zdraugasai???, kuris sakydamas kalbAi?? vis A?Ai??kavo: ai??zmokytojauai??i?? mokytojauai??i??ai??? Lenino ai??zdraugaiai??? irgi laikAi?? jA? savo ai??zmokytojuai???. Ko ai??zdraugusai??? iA?mokAi?? Brazauskas?Ai?? Kaip nebaudA?iamai sugriebti milijoninius turtus ir aprAi??pinti visAi?? savo giminAi??, kaip bastytis po praA?matnius kurortus su pasiskolinta A?mona, ir daugybAi??s kitA? apsukraus valdA?ios vyro gudrybiA?, bet svarbiausia ai??i?? kaip iA?laikyti partinAi?? drausmAi?? ir sukurti rAi??pestingo, bet kieto A?eimininko A?vaizdA?.

Veikale ai??zNaujoji klasAi??ai??? Milovanas Djilas parodAi??, kad naujoji klasAi?? ai??i?? tai vienos dominuojanA?ios jAi??gos pakeitimas kita. Kur A?ia autonomija, lygybAi??, atsakomybAi??, pilietinis A?sipareigojimas? Lietuvoje naujoji klasAi?? nesivarA?o elgtis kaip senoji ai??i?? gryna retorika prieA? rinkimus ir gryna savivalAi?? po jA?. Kai nAi??ra politinAi??s bendruomenAi??s, nAi??ra ir prasmAi??s kalbAi??ti apie moralAi??, sAi??A?inAi??, teises ir pareigas, nes nepolitinei bendruomenei tokie kriterijai negalioja.

Politiniai principai, kuriais remiasi politinAi?? bendruomenAi??, yra visai kitokie, nes yra sudarytos prielaidos, kad laisvi ir lygAi??s A?monAi??s patys nustatytA? visus sAi??ryA?ius ir kurtA? A?statymus, o laisva spauda sukuria sAi??lygas visuomenei gauti visapusiA?kAi?? informacijAi??. Ai??iuo atveju kyla klausimas, kuo sAi??ryA?iai, sudarantys politinAi?? bendruomenAi??, skiriasi nuo kitokio pobAi??dA?io sAi??ryA?iA?. Atsakyti A? A?A? klausimAi?? nAi??ra lengva, nes atsakymas reikalauja stropios apA?valgos, kuo grindA?iama politinAi?? bendruomenAi??. Reikia pabrAi??A?ti, kad jos pagrindas nebAi??tinai susijAi??s su kokiomis nors istorinAi??mis aplinkybAi??mis arba specifiniais interesais. AplinkybAi??s ir interesai gali bAi??ti A?vairAi??s, bet pagrindas reiA?kia pirminAi?? institucijAi??, kuria remiasi visos antrinAi??s politinAi??s institucijos. PirminAi?? ai??zpolitinAi??ai??? institucija yra vieA?oji erdvAi??, kurioje kiekvienas bendruomenAi??s narys turi teisAi??, pa-reigAi?? ir atsakomybAi?? dalyvauti, kai priimami nutarimai, diskutuoti apie vieA?uosius reikalus ir sAi??moningai laikytis susitarimA? kaip visiems bendrA? taisykliA?. Taip pat svarbu pabrAi??A?ti, kad joks susitarimas nAi??ra ir negali bAi??ti absoliutus, nes A?monAi??s yra klystantys, todAi??l atsakingi uA? tai, kad jA? ir ne jA? klaidos bAi??tA? pataisytos.

VieA?oji erdvAi?? nAi??ra tik kokia nors ai??zsusirinkimA? salAi??ai??? ai??i?? tai fenomenas, kuris uA?tikrina, kad kiekvienas galAi??s pareikA?ti savo nuomonAi??, puikiai suprasdamas: kiti gali tai nuomonei nepritarti, radAi?? aibAi?? iA?dAi??styto poA?iAi??rio trAi??kumA?. Savo ruoA?tu kiekvienas gali sukritikuoti kitA? teiginius, kol pavyks rasti bendrAi?? sutarimAi?? ir suderinti skirtumus.

PolitinAi??je bendruomenAi??je ai??zvaldA?iaai??? sutampa su laisvA? ir lygiA? asmenA? sutarimu, kokie turAi??tA? bAi??ti A?statymai ir A?moniA? tarpusavio elgesys. Reikia pasakyti, kad tie A?statymai nesiremia kokia nors iA?svajota ai??zteisingaai??? A?mogaus prigimtimi, nes ai??ziA? prigimtiesai??? A?monAi??s nAi??ra nei laisvi, nei lygAi??s, skiriasi tiek jA? galia, tiek norai ir siekiai, todAi??l prigimtis negali diktuoti visiems priimtinA? A?statymA?. Vadinasi, kaip ir vieA?oji erdvAi??, nei laisvAi??, nei lygybAi?? nAi??ra duotos kaip A?gimtos ypatybAi??s, jos yra sukuriami fenomenai, kuriuos reikia nuolatos sutvirtinti. Kai nustojama laisvai racionaliai veikti vieA?ojoje erdvAi??je, dingsta ir vieA?oji erdvAi??, ir lygybAi??, ir laisvAi??. Net ta bendruomenAi??, kuri turi tvirtus ir senus demokratijos pagrindus, liausis funkcionavusi, jeigu nebus be perstojo puoselAi??jama savo pilieA?iA?. NeA?manoma kalbAi??ti apie demokratijAi?? kaip sistemAi??, kuri veikia savaime be pilieA?iA? dalyvavimo, arba jei tas dalyvavimas suprantamas tik kaip privilegija ar pareiga balsuoti per rinkimus.

DemokratinAi?? sistema yra pati save pagrindA?ianti, o ne iA? A?alies primesta bendruomenei ar iA? kokiA? nors interesA? kieno nors iA?vesta struktAi??ra. DemokratinAi?? bendruomenAi?? kiekvieno A?mogaus laisvAi?? ir lygybAi?? uA?tikrina ne tik jA?, bet ir savo paA?ios labui. Vadinasi, A?moniA? laisvAi??s ir lygybAi??s A?altinis yra tas pats ir jA? gali uA?tikrinti vien politinAi?? bendruomenAi??. IA? principo bet kokia kitokio pobAi??dA?io bendruomenAi??, kad ir kokie nesavanaudiA?ki bAi??tA? jos interesai, kad ir kokiA? kilniA? tikslA? ji siektA?, galiausiai susidurs su tuo, kad viena grupAi?? pradAi??s valdyti visas kitas. Tokiomis aplinkybAi??mis nei laisvAi??, nei lygybAi?? nAi??ra laikomos vertybAi??mis. Jei A?monAi??s veikia bendruomenAi??je, paisydami tik savo interesA? ir tikslA?, anksA?iau ar vAi??liau tiek pavieniai asmenys, tiek jA? grupAi??s susiprieA?ina. IA?sklaidyti to susiprieA?inimo keliamAi?? A?tampAi?? galima tik jAi??ga, o jai A?sikiA?us kalbAi??ti apie laisvAi?? ir lygybAi?? iA?vis nAi??ra prasmAi??s.

AutonomiA?ka laisvAi??

Bet kAi?? reiA?kia kalbAi??ti apie laisvAi?? ir lygybAi??? Jeigu A?monAi??s nAi??ra laisvi ir lygAi??s iA? prigimties, vadinasi, nAi??ra specifinAi??s A?mogaus esmAi??s, kuri galAi??tA? bAi??ti lygybAi??s ir laisvAi??s A?altinis ir pateisinimas. LygybAi?? iA?plaukia iA? specifinAi??s sAi??vokos autonomiA?ka laisvAi??. AutonomiA?ka laisvAi?? yra analogiA?ka formaliai galvosenai. Formalios struktAi??ros nAi??ra susijusios su jokiomis prieA?astimis, ar jos bAi??tA? medA?iaginAi??s, ar psichologinAi??s, bet iA?plaukia iA? laisvai postuluojamA? principA?. Jei principai, taisyklAi??s nAi??ra iA?vedamos iA? prieA?asA?iA?, tada kiekvienas A?mogus, kaip besAi??lygiA?kas taisykliA? A?altinis, yra lygus kitiems. Kitaip tariant, nesant esminiA? prielaidA?, kurios sudarytA? ontologinius pagrindus A?mogaus sprendimui apie save ir kitus, visi sprendimai turi bAi??ti grindA?iami individA? autonomiA?kai nustatytomis taisyklAi??mis. Tokie autonomiA?ki individai yra lygAi??s. Kiekvienas yra lygiateisis taisykliA? kAi??rAi??jas. Norint turAi??ti bendras taisykles, jas reikia sukurti ir aptarti vieA?oje politinAi??je erdvAi??je. Kiekvienas asmuo, norintis iA?laikyti savo autonomijAi?? ir lygybAi??, turi siAi??lyti bendras taisykles. DemokratinAi?? bendruomenAi?? vadovaujasi principu, kad vienintelis taisykliA? A?altinis yra vieA?ai aptarti ir priimti A?statymai.

OntologiA?kai ir metafiziA?kai kalbant, neA?manoma A?vertinti, ar A?mogus tikrai yra laisvas, ar toks nAi??ra. Tuo atveju A?A? klausimAi?? reikAi??tA? perkelti A? kitAi?? plotmAi??. PolitinAi??s erdvAi??s uA?tikrinimas yra tas pats, kaip A?mogaus autonominAi??s laisvAi??s ir iA? jos iA?plaukianA?ios lygybAi??s kAi??rimas. NeuA?tikrinus A?itos erdvAi??s, nAi??ra jokiA? galimybiA? kurti autonomijAi?? ir lygybAi??. O A?ios erdvAi??s puoselAi??jimas prilygsta individo autonomijos ir lygybAi??s puoselAi??jimui. Individo atsisakymas dalyvauti politinAi??je erdvAi??je reiA?kia, kad jis praranda autonominAi?? laisvAi?? ir lygybAi??, sugrA?A?ta prie grupiniA? ir individualiA? interesA?, kuriuos apginti galima tik jAi??ga. Kad iA?vengtume nesusipratimA?, bAi??tina iA?kart pabrAi??A?ti: kiekvieno individo autonomija, kaip besAi??lygiA?kas politinAi??s erdvAi??s taisykliA? A?altinis, neleidA?ia jokios savivalAi??s. Laisvai sukurtos taisyklAi??s nAi??ra prieA?astys, verA?ianA?ios apibrAi??A?ti veiklos ribas, bet leidA?ia protingai pasirinkti veiklos formas, uA? kurias visi yra atsakingi ir tik jos visiems uA?tikrina lygias teises. AutonominAi?? laisvAi?? uA?tikrina, kad veikla, paisanti laisvai aptartA? ir bendrai priimtA? taisykliA?, yra laisva veikla.

Be abejo, galima teigti, kad gyvendamas su kitais autonomiA?kas individas turi bAi??ti apribotas, ypaA? kai vieno asmens ar vienos grupAi??s interesai A?gauna persvarAi?? prieA? kitus. Ai??iAi?? tezAi?? sutartinai kartoja ir kapitalistai, ir komunistai. TaA?iau tokia tezAi?? ne tik padalija bendruomenAi?? A? prieA?ingas stovyklas, vieA?as diskusijas paversdama kovos lauku, bet ir sukuria erdvAi??, pritvinkusiAi?? neracionaliA? motyvA? ir pretenzijA?, kur bendruomenAi??s iA?rinktai valdA?iai atriA?amos rankos tenkinti savo interesus ir rAi??pintis interesais tA?, kurie jAi?? dosniau patepa. PolitinAi?? bendruomenAi?? tada A?lunga, nes A?mogus pasineria A? kurmio gyvenimAi??: visi veiksmai yra nulemti kokiA? nors prieA?asA?iA?, tad kalbAi??ti apie autonomijAi?? ir lygybAi??, teises ir atsakomybAi?? tampa tuA?A?ia retorika. GrieA?tai kalbant, net toji mistinAi?? ai??zrinkaai??? nAi??ra privati nuosavybAi??, nes bAi??tent politinAi?? bendruomenAi?? vieA?ojoje erdvAi??je nustatAi??, kas bus privatu, o kas vieA?a, todAi??l yra ne tik ekonomika, bet ir politinAi?? ekonomika, kur riba tarp vieA?umo ir privatumo nAi??ra absoliuti ai??i?? jAi?? galima pakeisti bendru sutarimu. Kaip minAi??ta, nutarimai yra lygAi??s A?statymams, bet su viena iA?imtimi ai??i?? vieA?as nutarimas uA?drausti kitiems dalyvauti vieA?umoje bAi??tA? kontradikcija, todAi??l toks nutarimas negalioja. Sokratas sutiko verA?iau mirti, kad tik iA?vengtA? A?ios kontradikcijos. Bet apie tai vAi??liau.

Viena svarbiausiA? sAi??lygA? yra A?statymA? visuotinumas, garantuojantis racionalumAi?? ir lygybAi??. Kitaip tariant, kiekvienas pasiAi??lytas ir vieA?ai priimtas A?statymas galioja visiems, taip pat ir tam, kuris jA? pasiAi??lAi??. Kiekviena iA?imtis reiA?kia, kad toks A?statymas nAi??ra visuotinis, arba reikia tAi?? specifinAi?? iA?imtA? A?traukti A? A?statymAi??. Ai??statymA? visuotinumas veda iki kito pagrindinio principo ai??i?? kiekvienas yra lygus kaip autonomiA?kas A?statymA? A?altinis. Be tokio visuotinumo politinAi?? erdvAi?? taptA? savo paA?ios prieA?ingybe, nes vieA?ai nustatyti A?statymai vieniems galiotA?, o kitiems ai??i?? ne.

Laikydamiesi A?iA? principA?, politinAi??s bendruomenAi??s nariai gyvena pagal laisvai priimtus A?statymus ir privalo jA? laikytis. Vadinasi, bet koks nukrypimas nuo A?statymA? laikytinas ne tiesiog amoraliu, nesAi??A?iningu, nesveiku poelgiu, bet kriminaliniu nusikaltimu. Jei kam nors A?statymas yra nepriimtinas, jis/ji turi teisAi?? vieA?ai reikalauti, kad A?statymas bAi??tA? pakeistas, suprantama, to reikalaujanA?iA?jA? pilietinAi?? pareiga yra A?tikinti bendruomenAi??, kodAi??l jis yra netinkamas, gal net neracionalus ir jA? bAi??tina pataisyti. Bet nesilaikyti dabar galiojanA?iA? A?statymA?, juos lauA?yti, yra kriminalinAi?? veika.

KAi?? tas reiA?kia visiems be iA?imties politinAi??s bendruomenAi??s nariams? PradAi??kime nuo vieA?A? susitarimA? tarp asmenA?, norinA?iA? tarnauti politinei bendruomenei, ir tos bendruomenAi??s nariA?, kurie yra A?pareigoti samdyti tarnautojus. Norintys tarnauti vieA?ai parodo, kokius talentus jie turi ir kAi?? galAi??tA? nuveikti bendram labui. Jeigu jie yra pasamdomi per rinkimus, vadinasi, rinkAi??jai sutinka su jA? pasiAi??lymais ir sudaroma tarpusavio sutartis: iA?rinktieji yra atsakingi uA? savo paA?adus, o rinkAi??jai yra atsakingi, kad priA?iAi??rAi??s, kaip tie paA?adai vykdomi. Jei samdinys pasielgia neatsakingai, sulauA?o sutartA?, samdytojA?, kurie yra atsakingi, kad pasamdAi?? tokius tarnautojus, pareiga sutarties lauA?ytojus tuojau pat atstatydinti, nes jie Ai??mAi?? tarnauti savo paA?iA? interesams, nesvarbu, ar siekdami patys pralobti, ar bandydami sudaryti iA?skirtines sAi??lygas, naudingas asmenims, kuriA? kiA?enAi??je jie sAi??diai??i?? Vadinasi, tokie iA?rinktieji atsisako bAi??ti autonomiA?ki, atsakingi, gyventi pagal visuotines taisykles, kitaip tariant, tampa kurmiais, besidairanA?iais, kur kAi?? slapA?ia nugriebti, kad galAi??tA? nutempti A? savo urvAi??. Jie atsisako teisiA?, nes atsisakAi?? atsakomybAi??s, ai??i?? vadinasi, politinei bendruomenei jie nebepriklauso. AiA?ku, jie gali A?Ai??kauti, kad irgi turi ai??zA?mogaus teisesai???, toks A?Ai??kavimas bus kurmio, bandanA?io apginti ai??zteisAi??ai??? gyventi urvinA? gyvenimAi??, urzgimas.

Kita A?io skatiko pusAi?? yra ai??zsamdytojA?ai??? atsakomybAi?? ir pareigos. Jei pilieA?iai atsisako kiA?tis A? ai??zpolitiniusai??? reikalus, nesistengia tuojau pat atstatydinti susitepusiA? savo ai??zsamdiniA?ai???, vadinasi, jie patys toleruoja kriminalinAi?? elgsenAi??. Lietuvoje nuolat pasigirsta A?nekos: ai??zO kas gi yra be dAi??mAi??s?ai??? KAi?? toks pasakymas reiA?kia iA? principo? ApgailestavimAi??, kad visi valdA?ioje sAi??dintys neiA?vengiamai yra susitepAi??? TaA?iau kada jie susitepAi??? Tokia dAi??mAi?? kaip A?statymA? lauA?ymas bet kuriuo atveju yra kriminalas. O jeigu tokiems dAi??mAi??tiems politikams vAi??l patikima valdyti valstybAi??, tai reiA?kia, kad jA? rinkAi??jai yra atsakingi ir uA? A?alies valdA?ios kriminalizavimAi??. Trumpai tariant, tokie rinkAi??jai atsisako bAi??ti atsakingi uA? A?alies ateitA? ir tampa kurmiA? filosofijos rAi??mAi??jais, urvinio gyvenimo dalyviais.

Pilkojo kardinolo manevrai

Per pastaruosius rinkimus A? SeimAi?? viena partija masiA?kai pirko balsus, vadinasi, elgAi??si nusikalstamai, bet tai nesukliudAi?? kitoms partijoms dAi??tis su ja A? koalicijAi??. Ai??domu, kad net eksprezidentas ai??zspjAi??viu demokratijaiai??? vadina ne rinkAi??jA? papirkinAi??jimAi??, bet PrezidentAi??s nenorAi?? leisti papirkinAi??tojams valdyti LietuvAi??.

ReikAi??tA? pabrAi??A?ti, kad partija, kuri leidA?ia sau A?itaip elgtis, t. y. paminti laisvAi?? pilieA?iA? valiAi??, nAi??ra politinAi??, o tik bendruomeninAi??, nes jos nariA? veiksmai nukreipti ne A? bendrojo gAi??rio kAi??rimAi??, bet A? jAi??gos telkimAi??, kad ai??zuA?siauginusi raumenisai??? galAi??tA? sugrobti kuo daugiau turto, A?veldama ir kitus ai??i?? ne tik papirktuosius, bet ir tuos, kurie su ja susidAi??s ai??i?? A? kriminalinAi?? veikAi??.

Yra ir dar vienaAi?? svari prieA?astis, kodAi??l Darbo partijos lyderis, beje, europarlamentaras, taip verA?Ai??si patekti A? SeimAi??, ai??i?? A?ia jis gaus teisinAi?? nelieA?iamybAi??, prarastAi?? Europarlamente. Jau dabar galima laA?intis, kad Seimas jo nelieA?iamybAi??s nepanaikins, nes koalicijos partneriai socialdemokratai jau drA?so nusivalyti kojas net A? Konstitucinio Teismo nutartA?, nors ji buvo susijusi su palyginti smulkiomis Darbo partijos A?uvelAi??mis (be to, koks skirtumas, jei demaskuotA?jA? trijulAi?? pakeis tie, kurie dar nedemaskuoti).Ai??Tiesa, jau rytojaus dienAi?? bAi??simasis premjeras staiga prisiminAi??, kad vis dAi??lto reikAi??tA? gerbti KonstitucijAi??ai??i??

Taigi Viktoras Uspaskichas gali bAi??ti ramus ai??i?? koalicija, kurios pilkuoju kardinolu jis yra vadinamas, jau uA?sitikrino svariAi?? daugumAi??, todAi??l ketveri laisvAi??s metai Seime jam garantuoti, o po jA? kaip tyA?ia ai??ziA?auA?taai??? bylos, narpliojanA?ios A?itos partijos juodAi??jAi?? buhalterijAi??, senatis. DP vedlys ir jauA?iasi ramus, net tyA?iojasi iA? prokurorA?, esAi?? kaA?koks VU, kuriam Darbo partijos buhalteriai perduodavAi?? milA?iniA?kas pinigA? sumas, esAi??s ne jis, o veikiausiai Vilniaus universitetas, nors jo A?is oligarchas nAi??ra parAi??mAi??s nAi?? vienu centu.

Na, bet nepavydAi??kime tiems, kurie politinAi?? veiklAi?? supaprastinAi?? iki bendruomeninAi??s interesA? kovos, laimi vienadienAi?? pergalAi??, nes jie atsisako savo paA?iA? autonomijos ir lygybAi??s, atsisako visuotinumo ir teisiA?. ai??zNupirktojiai??? (kalbu ne tik apie rinkAi??jus!) bendruomenAi??s dalis irgi tampa kurmiais, bebalsiai liaujasi buvAi?? laisvais A?monAi??mis. Taigi, nesvarbu, ar uA? saldainukAi??, ar uA? rAi??mus, ar uA? privilegijas, ar uA? dar kAi?? nors atsisakoma autonomijos, pilietinAi??s atsakomybAi??s, dalyvavimo vieA?ojoje erdvAi??je, ai??i?? bet kuriuo atveju tai reiA?kia pilietinAi?? degradacijAi??. Tie, kurie patys parsiduoda, niekada nereikalaus atstatydinti tA?, kurie laikosi panaA?ios strategijos ai??i?? jiems svarbiausia tenkinti savo poreikius, asmeninius interesus iA?keliant aukA?A?iau uA? vieA?uosius, nors visuomenAi?? pasamdAi?? juos, kad rAi??pintA?si A?alies gerove.

Ai??iame kontekste ypaA? makabriA?kai nuskambAi??jo eksprezidento sveikinimai naujajam Seimui ir dedamos viltys, esAi?? A?is grAi??A?insiAi??s pasitikAi??jimAi?? A?statymA? leidAi??jais! Raginama pasitikAi??ti tais, kuriA? nemenkAi?? ir labai A?takingAi?? dalA? sudaro veikAi??jai, paskui kuriuos velkasi tamsus kriminaliniA? nusikaltimA? A?leifas? TaA?iau priekaiA?taujama ne jiems, o Prezidentei, kuri atsisakAi?? paduoti rankAi?? tokio plauko politikams, jau iA?sirinkusiems vienAi?? tokA? net Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotojuai??i??

Ak, kaip lengvai susikuria kurmiA? bendruomenAi?? ai??i?? kiekvienas iA?lenda iA? urvo, paurzgia, pakalena dantis, nugvelbia, kAi?? gali, iA? kitA? kurmiA?, ir vAi??l A?murkA?t A? urvAi??. Jei kas ir turi iliuzijA?, kad tokiomis sAi??lygomis dar galioja demokratija, tai ji vis tiek urvinAi??ai??i??

Argi verta stebAi??tis, kad pasigirsta ir balsA?, reikalaujanA?iA? grAi??A?inti ai??zsenelio rojA?ai??? ai??i?? bizantiA?kAi??, vienos kietos rankos valdomAi?? bendruomenAi??. Bet kaip tokA? rojA? A?manoma grAi??A?inti? ReikAi??tA? elgtis panaA?iai, kaip elgAi??si ai??zsenelisai???, neprieA?taravAi??s, kad bAi??tA? kankinami, A?udomi visi darbA?tAi??s, sumanAi??s, raA?tingi, iA?auklAi??ti ir vieA?umoje veiklAi??s A?monAi??s. Tai garantija, kad tie, kurie iA?liks, jausis dAi??kingi ir uA? nuograuA?as, todAi??l bus tylAi??s, paklusnAi??s. NereikAi??s bijoti ir Lietuvos iA?tuA?tAi??jimo dAi??l emigracijos ai??i?? ai??zsenelioai??? logika reikalauja, kad sienos vAi??l bAi??tA? aklinai uA?darytos. Lietuvoje atsiranda palaikanA?iA? net tokius uA?mojus, todAi??l ai??zsenelioai??? palikuonis Algirdas Paleckis taip akiplAi??A?iA?kai dAi??sto naujiems laikams pritaikytas komunistines tiesas.

Sunkiausia naA?ta A?mogui

Dabar pereikime prie moralAi??s ir sAi??A?inAi??s. Lietuvoje daug kalbama apie valdA?ios amoralumAi??, gAi??dos jausmo stokAi??, korupcijAi?? ir kitus ai??zgriekusai???. Bet niekas iA? tA? kaltintojA? nepasako, kokia moralAi?? yra tikroji, nes tiek bendruomenAi??s nariA?, tiek jA? grupiA? poA?iAi??ris A? moralAi?? smarkiai skiriasi. Britai laikosi utilitarizmo ir jA? pareiga ai??i?? dauginti malonumAi??. AmerikieA?iai ai??i?? pragmatizmo, esAi??, jei veikla duoda norimAi?? rezultatAi??, tai yra gerai, kaip Rorty sakAi??: nereikia jokiA? diskusijA?, reikia tik pasiraitoti rankoves ir daryti gera. Judaizmas skatina laikytis savo genties tAi??vo A?statymA?. KrikA?A?ionys ir islamistai savo pareiga laiko A?monijos ai??zgelbAi??jimAi??ai??? iA? nuopuoliA?. Ir t. t. Taigi, kalbAi??dami apie moralumo stokAi?? susiduriame su tuo, kad reikalaujama visiA?kai prieA?ingA? dalykA?. KrikA?A?ionys norAi??tA? A?statymais uA?drausti homoseksualumAi??, utilitaristai norAi??tA? jA? A?teisinti. Kapitalistai (su Ayn Rand prieA?akyje) teigia, esAi?? mokesA?iai yra amoralus dalykas, nes apiplAi??A?iami darbA?tAi??s A?monAi??sai??i?? Tad jei reikalautume, kad iA?rinktoji valdA?ia elgtA?si moraliai, tuojau gautume atsakymAi??, esAi?? kiekvienas valstybAi??s tarnautojas norAi??s savo moralAi?? prastumti kaip visuotinAi??. TodAi??l politinAi?? bendruomenAi?? nekalba apie moralumAi??, o tik apie pareigas ir atsakomybAi?? prieA? A?statymus ir pilieA?ius. Kai tam nusiA?engiama, kad ir kokia tyra bAi??tA? nusiA?engAi??lio moralAi??, jis tampa kriminaliniu nusikaltAi??liu.

Lietuviai turi patys nusprAi??sti, kokiame pasaulyje norAi??tA? gyventi. Svarbiausia, kad jaustA?si uA? jA? atsakingi. AtsakomybAi??s prisiAi??mimas, kartu reiA?kiantis laisvAi?? ir lygybAi??, yra sunkiausia naA?ta A?mogui, nes tada jis privalo iA?laikyti savo A?mogiA?kumAi??, kilnumAi??, savigarbAi?? ir pagarbAi?? kitiems, be to, jam reikia stropiai dalyvauti vieA?ajame gyvenime, netoleruoti kriminalinio elgesio, reikalauti, kad iA?rinktieji patys garbingai atsistatydintA? iA? pareigA?, jeigu sulauA?ys bet kokA? A?statymAi??. Oriai, dorai gyventi ir reikalauti to paties iA? kitA? yra labai sunki privilegija.

Prisiminkime, kaip atgimAi?? dabartinAi?? Lietuva. Tai buvo iA?sivadavimo staigmena, netikAi??tumas ai??i?? tapome laisvi ir nuo A?iol ne tik dabartis, bet ir ateitis yra mAi??sA? paA?iA? rankose. Esame absoliuA?iai atsakingi uA? savo lemtA?, laimAi??, sAi??kmes ir nesAi??kmes. Kuriame ir priimame savo A?statymus, kuriA? pasiA?adame grieA?tai laikytis. Esame pasirengAi?? pasiaukoti dAi??l laisvAi??s ai??i?? verA?iau mirsime stovAi??dami, negu gyvensime paklupdyti. Tai SajAi??dA?io dalyviA? nuostata ai??i?? neieA?koti naujA? pelningA? postA?, nesistumdyti tarp savAi??s dAi??l valdA?ios, nesiekti pamaldA?ios kitA? pagarbos, nes viskAi?? darome ne dAi??l savAi??s, bet dAi??l visA?.

KAi?? tokie filosofai suvokAi?? ai??i?? nesvarbu, ar antikos AtAi??nuose, ar Filadelfijoje, ar Vilniuje, ai??i?? tai nebuvo filosofinAi?? nuostaba, susidAi??rus su jusliA?kA? daiktA? pasauliu, arba A?mogaus tapsmas pavieniu individu. Jie sukAi??rAi?? fenomenus, kelianA?ius filosofinA? siaubAi??: A?tai aA?, A?tai tu, jis ir ji, ai??i?? visi mes esame atsakingi uA? savo veiksmus kaip pirmapradA?ius ir besAi??lygiA?kus, kaip neturinA?ius prieA?asties, kaip sui-generis, kaip absoliuA?iai mano, tavo, jos ir jo. Lyg kAi?? tik gimAi??, nuogi, be jokiA? bendruomenAi??s drabuA?Ai??liA?, be valdA?ios paramos ar garantuoto pragyvenimo, be jokios dievybiA? pagalbos, be aiA?kiaregiA? nuorodA?, kokia ateitis mAi??sA? laukia, net be aiA?kios krypties, taA?iau patikAi??jAi?? savo A?mogiA?kuoju vertingumu, nes ir suvokdami, kad A?mogus yra klystantis, vis tiek kuriame neregAi??tus ir gAi??sdinanA?ius fenomenus: visA? autonomijAi??, lygybAi??, teises ir atsakomybAi??. Ankstesnes tiesas, dievybiA? A?sakymus, neklaidingas ai??zmokslinesai??? ideologijas drAi??siai ryA?tamAi??s patikrinti. Nes norime surasti tiesAi??, uA?tikrinti teisingumAi??, nesiliaudami viskuo abejoti. Tik autonomiA?kas A?mogus gali bAi??ti toks atsakingas, kad pats pripaA?intA? savo klaidas ir stengtA?si jas iA?taisyti.

Nepriklausomos Lietuvos kAi??rAi??jams irgi teko patirti tAi?? sukreA?ianA?iAi?? staigmenAi?? ai??i?? A?tai A?ia aA? stoviu ir pasitraukti nebegaliu. TAi?? akimirkAi?? nukrinta visi panA?iai ir grandinAi??s, A?mogus pasijunta autonomiA?kas, subrendAi??s ir atsakingas, todAi??l nebegali teigti, kad kiti atsako uA? jo gyvenimAi?? arba yra kalti dAi??l jo klaidA?. Toks susivokAi??s A?mogus tampa VakarA? civilizacijos pilieA?iu. Su SAi??jAi??dA?iu Lietuva iA?sivadavo iA? ai??zBizantijosai???, iA? visaA?iniA? valdovA?, kurie manipuliuoja teisingumu, kad galAi??tA? manipuliuoti A?monAi??mis, atsisakAi?? tikAi??ti ir ateitA? esAi?? reginA?iais mokslo A?amanais, privatizavusiais tiesAi??. A?mogus vAi??l tapo A?mogumi: klystanA?iu, bet atviru tiek kitA?, tiek savo paties kritikai ai??i?? jis drA?sta keistis, jis reikalauja, kad bet kokia ai??zpranaA?esniA?jA?ai??? (tarkime, valdA?ios) ai??ziA?mintisai??? bAi??tA? patikrinama vieA?A? diskusijA? A?aizdre.

Ai??iandien lietuviai, iA?A?vaistAi?? tAi?? narsA? polAi??kA? siekti laisvAi??s ir prisiimti uA? jAi?? atsakomybAi??, vAi??l stovi kryA?kelAi??je: ar nerti A? urvAi?? kaip kurmiams, ar gyventi vieA?ojoje erdvAi??je kaip subrendusiems A?monAi??ms.

cialis brand 20 mg.

Turime suprasti, kad A?i branda yra aukA?A?iau savimeilAi??s ir turto, aukA?A?iau iA?ganymo paA?adA? ar geidA?iamo atpildo kokiame nors rojuje, be to, ji gali pareikalauti didA?iausios kainos ai??i?? Sokratas apsisprendAi?? mirti, uA?uot atsisakAi??s teisAi??s ieA?koti tiesos ir teisingumo, uA?uot pamynAi??s laisvAi?? abejoti A?yniA?, A?amanA? ir savo paties teiginiais, nes jautAi?? asmeninAi?? atsakomybAi?? ir to paties reikalavo iA? kitA?. Sokratas nesiekAi?? praturtAi??ti iA? savo principingumo, nelaukAi?? jokio atlygio net iA? savo A?alininkA?. BAi??damas basas, jis pageidavo ne batA?, bet garantijos, kad visi turAi??s lygias teises vieA?ai pasakyti, kAi?? galvoja, jausdami atsakomybAi?? uA? savo teiginius ir veiksmus, be iA?lygA? pripaA?indami savo klaidas ir trAi??kumus. Pasmerkti SokratAi?? reiA?kAi?? atsisakyti vieA?osios erdvAi??s, autonomiA?kos laisvAi??s, lygybAi??s, teisiA? ir atsakomybAi??s.

Kas Lietuvos istorijoje primena mums Sokrato ryA?tingumAi??, jo pasiaukojimAi?? laisvAi??s dAi??lei? Nepaisant ai??zabejoniA?ai???, galimA? A?vairiA? motyvA?, iA?silavinimo stokos, toks ryA?tingumas buvo esminis Lietuvos partizanA? bruoA?as: verA?iau mirsime stovAi??dami, negu gyvensime paklupdyti. BAi??tA? absurdiA?ka teigti (nors taip teigianA?iA? apstu), esAi?? partizanai kovojo dAi??l turto, dAi??l sotesnio gyvenimo, Ai??ai??i?? argi nebAi??tA? nesAi??monAi?? A?rodinAi??ti, kad A?mogus ryA?tasi mirti dAi??l galimybAi??s skaniau pavalgyti? Partizanai ryA?osi paaukoti viskAi??, net gyvybAi??, kad iA?laikytA? Lietuvos, taigi ir savo, laisvAi??, lygybAi??, uA?sikrovAi?? ant peA?iA? sunkiausiAi?? naA?tAi?? ai??i?? atsakomybAi?? tiek uA? save, tiek uA? valstybAi??, reikalaudami tokios pat atsakomybAi??s ir iA? kitA?, net iA? dabartinAi??s politinAi??s lietuviA? bendruomenAi??s. Bet ar XXI a.Ai??mAi??sA? bendruomenAi?? yra pakankamai subrendusi, kad persiimtA? Sokrato idAi??jomis, uA?uot grA?A?usi prie kurmio filosofijos? Mes, tA? ryA?tingA? A?moniA? tautieA?iai, kaimynai, net A?eimos nariai, neturime teisAi??s sutrypti jA? vilties matyti LietuvAi??, nepaklupdytAi?? ant keliA?ai??i??

A�