Lemtingas pokalbis apie mAi??sA? visA? likimAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??GraA?ina MareckaitAi??

DATA: 2012-11

Lemtingas pokalbis apie mAi??sA? visA? likimAi??

GraA?ina MareckaitAi??

buying viagra online doha.

Kauno nacionalinis dramos teatras

Antanas Ai??kAi??ma. ai??zBalta drobulAi??ai???

Inscenizacijos autorAi?? AuA?ra Marija SluckaitAi??

ReA?isierius Jonas JuraA?as

Dailininkas Gintaras MakareviA?ius

Kompozitorius Linas RimA?a

Premjera 2012 m. spalio 12 d.

“Ai??iandien jau nieko nebestebinaai???, ai??i?? tokiais A?odA?iais vienas kultAi??ros laikraA?A?io redaktorius, senas ai??zspaudos vilkasai???, pradAi??davo daugumAi?? savo ir ne savo straipsniA?. Universalus, visiems atvejams visais laikais tinkamas posakis! Ai??iandienAi??iA? tiesA? jau nieko nebestebina keisA?iausi eksperimentai, beprotiA?ki virsmai, ai??zvisA? ribA? perA?engimasai???, nes menAi?? pirmyn (?)Ai??varo troA?kimas pranokti, A?okiruoti, priblokA?ti, prikaustyti dAi??mesA?, paA?erti neregAi??tA? reginiA?, ypaA? teatre. Taigi jau niekas niekoAi??nebestebina…TaA?iau Jono JuraA?o spektaklis pagal Antano Ai??kAi??mos romanAi?? ai??zBalta drobulAi??ai??? savaip nustebino. Nustebino tuo, kad A?iais egocentriA?kais postmodernaus bylojimo laikais reA?isierius nesistengia nei priblokA?ti A?iAi??rovA?, nei perkeisti autoriaus idAi??jA?, nei neatpaA?A?stamai perkurti teksto, nei paneigti interpretuojamo veikalo prasmiA?. O ir kAi?? A?ia paneigsi, jei literatAi??ros maiA?tininkas Antanas Ai??kAi??ma romane ai??zBalta drobulAi??ai??? (1958) atskleidA?ia XX a. A?monijai diagnozuotas negales:Ai??moraliniA? vertybiA? devalvacijAi?? ir nihilizmAi??, asmenybAi??s destrukcijAi?? ir emocinA? atbukimAi??, absurdiA?kumo ir beprasmybAi??s jausmAi??.

Ai??Ai??io romano pagrindu sukurtas spektaklis (AuA?ros Marijos SluckaitAi??s inscenizacija) rimtam pokalbiui kvieA?ia lygiaverA?ius partnerius. Talpaus ir universalaus pokalbio apie ai??znuogAi?? A?mogA? A?iaurioje visatojeai???, paverstAi?? keltuvo dantraA?iu, apie ai??zlietuviA?kos provincijos gyventojAi??ai???, kuriam ai??zlauA?o kaulus didmiesA?io ratasai???, turinA? diktuoja raA?ytojas. Teatras sutelkia dAi??mesA? A? sceninA? vyksmAi??, iA?grynina A?vaizdA?ius, iA?ryA?kina problemas, sutirA?tina jausmus, uA?aA?trina mintis. Ai??iame spektaklyje vienodai svarbAi??s ir tekstas, ir potekstAi??, ir kontekstas.

PradAi??siu nuo kontekstA?. RomanAi?? ai??zBalta drobulAi??ai??? apie 1966 m. iA? anapus Atlanto A? VilniA? atveA?Ai?? Kazys Almenas. Perskaityta, kaip tada buvo A?prasta, per naktA?, slapA?iomis, su rizikos, pavojaus, pasiprieA?inimo prieskoniu, knyga padarAi?? didA?iulA? A?spAi??dA?. RaA?ytojas Antanas Ai??kAi??ma ilgus metus karaliavo mano asmeninAi??je mitologijoje, A?keltas A? literatAi??ros milA?inA? panteonAi?? ai??i?? A?itokiAi?? literatAi??rAi?? (buvome tuo A?sitikinAi??) gali kurti tik vakarietis! Moderni, avangardinAi?? proza, dvelkianti mums uA?ginta pasaulio kultAi??ra, atrodAi?? neA?manomas dalykas ne tik sovietmeA?io, bet ir visos tradicinAi??s lietuviA? literatAi??ros kontekste. Ilgai neA?iojau savyje tAi?? nuodAi??mingAi?? paslaptA?, tAi?? aitriAi?? dovanAi?? ai??i?? laisvamaniA?kos dvasios romanAi??, sukurtAi?? lietuviA? autoriaus lietuviA? kalba… Dar aiA?kiau suvokiau, kiek daug esame netekAi??. Be to, pirmAi?? kartAi?? susimAi??sA?iau, kAi?? reiA?kia bAi??ti emigrantu, A?mogumi, atplAi??A?tu nuo TAi??vynAi??s. Juk pavydAi??jome iA?eiviams, manAi??me, kad svetur viskas idealu, kad jie laimingiAi??tose didmiesA?iA? dA?iunglAi??se…

Antanas Ai??kAi??ma buvo dar ir charizmatiA?kas aktorius, reA?isierius. Ai??iuolaikiniame teatre jis vertino tai, kuo A?avAi??jomAi??s ir mes, nors neturAi??jome ryA?io su pasauliu.Ai??Taigi Ai??kAi??ma mums, jauniesiems, atrodAi?? savas, artimas, nesvarbu, kad nepasiekiamas kaip mAi??nulis. SovietmeA?iu ne taip paprasta buvo ai??zatkapstytiai??? net A?iniA? apie jA? nuotrupas A?slaptintuose A?altiniuose, kad suA?inotume, kaip A?iauriai, tarsi pagal mistikos dAi??snius, susiklostAi?? jo likimas, kokios tragiA?kos raA?ytojo A?Ai??ties aplinkybAi??s.

Antrasis anA? laikA? herojus buvo reA?isierius Jonas JuraA?as, kurio maiA?tingAi?? istorijAi?? A?inojo, turbAi??t ir A?ino, visi: Kauno dramos teatras… suvarA?ymA? nepaisantys spektakliai… 1972-A?jA? ai??zBarbora RadvilaitAi??ai???… ypaA? arA?i cenzoriA? atakaai??i?? vieA?as reA?isieriaus protestas… emigracija… Po keturiasdeA?imties metA? ai??zBaltos drobulAi??sai??? premjera A?ia, Kauno dramos teatro scenoje, tiesa, A?iuolaikiA?kai suremontuotoje, ai??i?? tai daugiau negu simbolinis aktas.

Padedamas inscenizacijos autorAi??s, reA?isierius plAi??toja scenos veiksmAi?? maksimaliai iA?laikydamas literatAi??rinA? romano audinA? (A?iAi??rovA? iA?siilgtas aiA?kumas, aplink tvyrant A?prastinei beprasmiA? prasmiA? daugiaprasmybei!). Scenoje A?vieA?ia Niujorko dangoraiA?iai ai??i?? scenografo Gintaro MakareviA?iaus naudojama projekcija. Tai spektaklio herojA? (ir jo kAi??rAi??jA?) emigrantA? gyvenimo fonas kartu su kitais scenografijos elementais, pavyzdA?iui, iA?Ai??jimu iA? metro ai??i?? anga kairAi??je scenos pusAi??je. IA? jos iA?nyra GarA?va, kiti spektaklio personaA?ai, o finale pasirodo tas fantasmagoriA?kas RudasAi??A?mogus (Egidijus Stancikas). RealybAi??je pro tAi?? patA? metro iA?Ai??jimAi?? 34-ojoje gatvAi??je A? darbAi?? vieA?butyje eidavo liftininkas nr. 87, t. y. ai??zBaltos drobulAi??sai??? autorius Ai??kAi??ma, vAi??liau ta paA?ia gatve vaikA?A?iojo JuraA?as ir SluckaitAi??, apsigyvenAi?? Niujorke… ai??zBaltos drobulAi??sai??? herojaus gyvenimo fragmentai scenoje susipynAi?? A? keistAi?? kamuolA? tiek su emigranto, iA?eivijos raA?ytojo, tiek (iA? dalies) ir su spektaklio kAi??rAi??jA?, kuriems ai??zleistaai??? iA?vykti be teisAi??s grA?A?ti, likimo nuotrupomis. Romano autoriaus alter egoAi??ai??i?? Antanas GarA?va, kurio paveikslAi?? sukAi??rAi?? Dainius Svobonas. Psichofizinis aktoriaus ai??zpavidalasai???, povyza, plastika, veido iA?raiA?ka A?kAi??nija ne tik konkretA? personaA?Ai??, bet ir Ai??kAi??mos romano idAi??jAi??, pesimistinAi??, net nihilistinAi?? ai??zmodernausai??? individo laikysenAi?? ir jausenAi??, kuriAi?? perteikia dirglios, nervingos, net neurotiA?kos herojaus reakcijos A? purvino pasaulio ai??zprisilietimusai???. GarA?va toks svarbus raA?ytojui, susitapatinusiam su savo herojumi, kad, versdamas romanAi?? A? kitos meno rAi??A?ies ai??i?? scenos ai??i?? kalbAi??, reA?isierius neturAi??jo kito kelio tik sekti literatAi??rine trajektorija, diriguodamas GarA?vos ai??zmonoscenA?ai???, duetA? su kitais dramos veikAi??jais ritmAi??. Kaip ir romane, mozaikos (koliaA?o) principu ai??zdabartisai??? keiA?ia ai??zpraeitiesai??? epizodus, ai??zrealybAi??sai??? scenos gretinamos su prisiminimuose iA?kilusiais vaizdiniais ir t.Ai??t.

…AtsisAi??dusi A? patogiAi?? kAi??dAi?? atnaujintoje A?iAi??rovA? salAi??je, iA? saugaus atstumo stebAi??jau A?spAi??dingAi?? scenos reginA?. NaujoviA?ka scenos A?ranga leidA?ia iA?gauti efektingus ir tikslingus scenovaizdA?ius ai??i?? keiA?iasi projekcijos, apA?vietimas, pagal veiksmo vietos poreikius perstatomi, perstumiami ir keiA?iami dekoracijA? elementai, stalai-dAi??A?Ai??s, bilda geleA?inis narvas-liftas su vis kitais keleiviais, kitokia metaforA? ir prasmiA? A?krova… Ekrane A?vieA?ia neriA?lAi??s A?odA?iai, padriki skiemenys, iliustruojantys tai, kas vyksta trAi??kinAi??janA?ioje herojaus sAi??monAi??je. IA? to paties arsenalo ir aklas RudasAi??A?mogus (Zoori?), iA?nyrantis iA? poA?emiA?, ir liftu veA?iojami A?inA?ilaiai??i??

Sekiau GarA?vos jausmA? A?uolius, psichiniA? bAi??senA? proverA?ius, jo kenA?ianA?ios sielos atodangas, atsivAi??rimus.Ai??JauA?iau jA? apAi??musA? fataliA?kAi?? pasmerktumAi??, lydimAi?? sarkazmo, nerimo, ilgesio… Jeigu ne kai kurios savarankiA?kai iA?plAi??totos veiksmo scenos, aA?trAi??s dialogaiAi??ir veikAi??jA? gausa, sceninis veikalas priartAi??tA? prie monodramos, o joje aktorius gali pasikliauti tik savimi. Dainiaus Svobono personaA?as reikalavo didA?iausio dAi??mesio. Netgi pasigedau ai??zstambaus planoai???,Ai??kad galAi??A?iau geriau matytiAi??, kAi?? byloja aktoriaus akys, norAi??jau sekti jo mimikos niuansus. DAi??l atstumo ar dAi??l blaA?kanA?iA? scenovaizdA?io elementA? neA?sidAi??mAi??jau, kaip GarA?va (Dainius Svobonas) reaguoja, tarkime, A? Daktaro (Liubomiras LauceviA?ius) paskelbtAi?? nuosprendA?, arba kokie niuansai jo bendravimAi?? su liftininku Stenliu (Sigitas Ai??idlauskas) skiria nuo bendravimo su liftininku DA?o (Mindaugas Jankauskas), kaip keiA?iasi herojaus akiA? iA?raiA?ka scenose iA? praeities, pokalbiuose su motina (Daiva StubraitAi??), su tAi??vu (Gintaras Adomaitis)… Beje, abu aktoriaiAi??gana A?tikinamai perteikAi?? autobiografiA?kus Ai??kAi??mos tAi??vA? portretus, apraA?ytus romane.Ai??Man atrodAi?? svarbu matyti, kAi?? byloja GarA?vos veidas meilAi??s scenose su Jone (iA? praeities) ir su Elena (iA? dabarties), bet ne visur A?stengiau tai A?A?iAi??rAi??ti. Gal jau esame pernelyg ai??ziA?paikintiai??? kameriniA? saliA?, maA?A? erdviA?, todAi??l ir pasigendame ne scenai, o ekranui bAi??dingA? ai??zstambaus planoai??? privalumA?? Kiti JuraA?o spektakliai, pastatyti pastaraisiais metais, ai??i?? ai??zAbejonAi??ai???, ai??zApsivalymasai???, ai??zAntigonAi?? Sibireai??? ai??i?? buvo kameriA?kesni.

elocom mast.

Ilgojoje salAi??je per spektaklA? ai??zAntigonAi?? Sibireai??? lyg pakerAi??ta iA? labai arti A?velgiau A? AntigonAi??s-EglAi??s MikulionytAi??s akis. Sekdama kiekvienAi?? aktorAi??s veido krustelAi??jimAi??, galAi??jau skaityti jos herojAi??s mintis, nuspAi??ti jausmus, suprasti (nujausti) elgesio motyvus. PabrAi??A?tinai sAi??lygiA?ka aplinka (netradicinAi?? erdvAi??, scenos ir A?iAi??rovA? artumas), veiksmo gijAi?? pertraukiantis dokumentinis tekstas ir uA?buriantis BirutAi??s PAi??keleviA?iAi??tAi??s poezijos ritmas vis primindavo, kad tai yra tam tikros apeigos, mitinAi??s TAi??vynAi??s pri(si)minimas, sutartinis teatrinis A?aidimas, kuriame dalyvaujame visi. ai??zBaltoje drobulAi??jeai??? iA?radingos scenografijos fone, skambant A?spAi??dingai Lino RimA?os muzikai, pagal literatAi??ros ir reA?isAi??ros nuorodas ai??zA?aidAi??ai??? aktoriai, palikAi?? A?iAi??rovams teisAi?? stebAi??ti ir vertinti jA? A?aidimAi?? (senoviA?kai ai??i?? ai??zloA?imAi??ai???).

Dabar reikAi??tA? imtis spektaklio vaidmenA? analizAi??s, aptarti prasminA? jA? gylA? ir plotA?, metaforiA?kas reikA?mes, svarstant, kuris aktorius kAi??, kaip ir kodAi??l suvaidino bAi??tent taip, o ne kitaip… TaA?iau po deA?imties jau paskelbtA? spektaklio recenzijA?, kuriose iA?dAi??styti priekaiA?tai ir komplimentai tiek reA?isieriui, tiek aktoriams, nebesinori vAi??l nerti A? detalA? spektaklio narstymAi??. Gal tik, prisimindama ai??zAntigonAi?? Sibireai??? ir ai??zApsivalymAi??ai???, kuriuose EglAi?? MikulionytAi?? taip meistriA?kai ir tiksliai suvaidino dvi visiA?kai skirtingas herojes, A?iek tiek apgailestauju, kad ai??zBaltoje drobulAi??jeai??? jos Elena neprilygsta aniems vaidmenims. Viduriniajam sluoksniui priskiriama inA?inieriaus A?mona, kurios ai??zpilkumAi??ai???, vidutiniA?kumAi?? Ai??kAi??ma nuolat pabrAi??A?ia, sunkiai pritampa prie MikulionytAi??s individualybAi??s su A?iai aktorei bAi??dinga aA?troka, disonansiA?ka, sinkopine, net ekstravagantiA?ka raiA?ka. PoetiA?kas Elenos pasakojimas apie akmenines Vilniaus bajorA? galvas tiek romane, tiek spektaklyje iA?kyla kaip A?viesi, romantiA?ka emocinAi?? virA?ukalnAi??, iA?reiA?kianti begalinA? TAi??vynAi??s ilgesA? ir trapiAi?? herojA? meilAi??. Bet A?i scena neA?tikina, atrodo dirbtinoka, nes A?iuolaikiA?kA?, kampuotA? aktorAi??s vaidybos ai??zinstrumentA?ai??? rinkinyje tokiems poetiA?kiems meilAi??s scenos niuansams vietos nAi??ra.

Po keturiasdeA?imties metA? iA? naujo perskaiA?iusi talentingojo Ai??kAi??mos kAi??rinA?, turiu pripaA?inti, kad daugelis anuomet iA?skirtiniA? jo ypatybiA? A?iandien jau nieko nebestebina: avangardas paseno, modernumas iA?blAi??so, maiA?tingi jausmai devalvavosi. Tai, kas prieA? deA?imtmeA?ius buvo naujovAi??, sensacija ir perversmas, A?iandien yra literatAi??ros (taip pat ir lietuviA? literatAi??ros) kasdienybAi??: neurotiA?ki nepritapAi??liai tapo psichikos ligoniais, narkomanais, degradavusiais alkoholikais, iA?krypAi??liais, nelegaliais emigrantais, saviA?udA?iais, prostitutais ir prostitutAi??misai??i?? Apie tai savo kAi??riniuose vienu balsu kalba visi aukA?A?iausiais balais vertinami lietuviA? autoriai.Ai??Ne daug kas atsilaikAi?? prieA? galingAi?? dvasinAi??s destrukcijos cunamA?, ne daug kas rado jAi??gA? prieA?intis iA? visA? pusiA? sklindanA?iam nihilizmui, kryA?iui A? nevilties bedugnAi??, nykumos, pasibjaurAi??jimo pasauliu jausmui.

Apie tai skatina susimAi??styti ir intriguojanti, likiminAi?? XX a. lietuviA?kosios realybAi??s svetur istorija. Kalbu apie dramatiA?kAi?? dviejA? Lietuvos talentA?, raA?ytojA?, teatralA? emigrantA? / iA?eiviA? / iA?tremtA?jA?Ai??ai??i?? Antano Ai??kAi??mos ir BirutAi??s PAi??keleviA?iAi??tAi??s ai??i?? tandemAi??. Ai??ios dvi asmenybAi??s ai??i?? tai amA?inoji opozicija tarp vyro ir moters (ar tik neapsikeitusi vietomis?), tarp nuodAi??mAi??s ir iA?ganymo, tarp meilAi??s ir neapykantos, tarp tikAi??jimo ir netikAi??jimo. Kiekvienas iA? jA? savaip malA?ino ai??zegzistencinAi?? gAi??lAi??ai???. IA?eivijoje kilo didelis triukA?mas, kai Ai??kAi??ma A?eA?tajame deA?imtmetyje apkaltino PAi??keleviA?iAi??tAi??, esAi?? A?i romane ai??zAA?tuoni lapaiai??? nuplagijavo ai??zBaltAi?? drobulAi??ai???. Ai??kAi??mai, visAi?? gyvenimAi?? demonstravusiam prieA? DievAi?? neklusnaus jo ai??ztvarinio puikybAi??ai???, jokia autopsichoanalizAi?? nepadAi??jo A?veikti vidinio chaoso, pramaiA?iui su pasmerktumo jausmu. Veikiausiai jis tiesiog pavydAi??jo savo mylimajai, beje, irgi aktorei, reA?isierei, raA?ytojai, gebAi??jimo tikAi??ti A?mogaus dvasingumu, o gal ir moralinAi??s tvirtybAi??s, gaivalingos kAi??no ir sielos dermAi??sai??i?? Net praAi??jus daugybei metA? po A?Ai??ties autoavarijoje, Ai??kAi??ma tikriausiai A?siA?eidAi?? dAi??l tokiA? PAi??keleviA?iAi??tAi??s poemos ai??zMiA?ios uA? iA?daviko A?monAi??ai??? A?odA?iA?: ai??zBAi??sim pasmerkti uA? abejones visos sAi??rangos tobulumu.ai???

ai??zBaltos drobulAi??sai??? autorius gyveno, kAi??rAi?? ir mirAi?? maiA?taudamas, ieA?kodamas ir nenorAi??damas rasti, netikAi??damas jokiais dievais, abejodamas visos sAi??rangosAi??tobulumu.

Po pusAi??s A?imtmeA?io tos abejonAi??s, regis, dar labiau sustiprAi??jo, ai??i?? tarsi sako reA?isieriausAi??JuraA?o spektaklis ai??zBalta drobulAi??ai???. Tiek romano autorius, tiek protagonistas GarA?va teigia ,Ai??kad tikinA?iA?jA? tuo tobulumu nebAi??ra, nes pasaulis A?iaurus ir neteisingas, o Dievas abejingai A?iAi??ri, kaip kenA?ia A?mogus. VienintelAi?? iA?eitis ai??i?? beprotybAi?? arba mirtis. Comedia finita est. Ai??ias autoriaus idAi??jas reA?isierius adekvaA?iai perteikia scenos kalba.

Ai??2010 m. pastatyto spektaklio ai??zAntigonAi?? Sibireai??? kAi??rAi??jai kalbAi??jo ne tik Jeano Anouilhai??i??o, bet ir BirutAi??s PAi??keleviA?iAi??tAi??s, ai??zAtradimo rudensai??? autorAi??s, balsu. TaA?iau paaiA?kAi??jo, kad pasaulyje, persunktame reliatyvizmo filosofijos, nepopuliaru, net netoleruotina kalbAi??ti apie principus, apie tikAi??jimAi??, apie meilAi?? (ypaA? jeigu tai meilAi?? TAi??vynei)…

Ai??IA? trijA? pastaraisiais metais Jono JuraA?o pastatytA? spektakliA? aiA?kiai matyti, kad reA?isierius nestovi nuoA?aliai, atsiribojAi??s nuo lietuviA? teatro procesA?, bet dalyvauja lemtingame pokalbyje ne tik apie A?iuolaikinio ir lietuviA? teatro keliAi??, bet ir apie mAi??sA? visA? likimAi??.