LenkiA?koji A?emaitija

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Astrida PetraitytAi??
DATA: 2013-07

LenkiA?koji A?emaitija

Astrida PetraitytAi??

A�

NebAi??dama fatalistAi??, manau, kad visi mes ai??i?? bent jau brandos pasiekusieji ai??i?? turime bent kelias prarastAi??sias gyvenimo alternatyvas (nebAi??tinai puikesnes): jei (ne)bAi??tume susidAi??rAi?? su tuo ar kitu A?mogumi, jei paskutinAi?? minutAi?? nebAi??tume priAi??mAi?? (pakeitAi??) sprendimo, jei (ne)bAi??tume gavAi?? tai, ko siekAi??me… (KartkartAi??mis prisimenu poniAi?? DelovAi??j ai??i?? kaip ji, jau amA?iuje, turinti suaugusiAi?? dukrAi?? ir, regis, sAi??kmingAi?? santuokAi??, per kelias minutes ai??i?? vienAi?? popietAi?? aplankius jaunystAi??s draugui, gal ir meilei ai??i??Ai?? ai??znugyvena” kitAi?? vedybinA? gyvenimAi??…)
Taip ir tautos ai??i?? jA? ai??zobjektyviojoje” istorijoje, ko gero, bAi??ta tokiA? kryA?kelAi??s taA?kA?, kai subjektyvumo ar atsitiktinumo laA?as nusvAi??rAi?? kelio pasirinkimAi??, keliA? atmetimAi??. Istorikai nemAi??gsta fantazijA? ai??i?? ai??zkas bAi??tA?, jeigu bAi??tA?”, bet juk mes kartkartAi??mis, panirAi?? A? minkA?tAi?? fotelA?, galime sau austi kitA? spalvA? savosios tautos audinA? ai??i?? nebAi??tinai mielos utopijos, galbAi??t vos apmatus uA?metAi?? ir uA?mesime, lengviau atsidusAi??: aA?iAi?? Dievui, kad yra taip, kaip yra…
ai??zPaskutinis LDK A?mogus” A?eslovas MiloA?as mums, regis, vis siAi??lAi?? grauA?tis, kad pasirinkome ai??zfilologinA?” Lietuvos keliAi??, padAi??saudamas dAi??l prarastosios bajoriA?kosios Lietuvos daugiakalbystAi??s (t. y. visiems mokant lenkiA?kai, lietuviakalbiams sudarant egzotiA?kai mielAi?? ai??zaplinkAi??”). Juk esame pajAi??gAi??s A?sivaizduoti seseriA?kai prie Lenkijos prisiglaudusios Lietuvos variantAi??.
Bet net ir dA?iaugdamiesi A?ios galimybAi??s iA?siA?adAi??jAi??, manau, su prielankiu grauduliu galime A?velgti A? privaA?iAi?? lenkiA?kAi?? bajorystAi?? / dvarininkystAi?? ai??i?? juk tie kilmingojo gyvenimo Lietuvos provincijoje vaizdeliai dvelkia truputA? kiA?iniu graA?umu (kiA?ui A?iuo atveju nesuteikiu negatyvios reikA?mAi??s ai??i?? saldaus maudulio, A?velgiant A? sentimentalias groA?ybes, A?irdis kartkartAi??m pasiilgsta)…
PaAi??musi A?iandienio Lenkijos prezidento B. Komorowskio senelAi??s prisiminimA? knygAi?? ai??zSugrA?A?imas A? A?emaitijAi??”*, praeities nostalgijos dvelksmAi?? iA?kart pajuntu: virA?elis A?ada senA?jA? A?eimos albumA? sentimentus…
Bet virA?elis iA?kart bent mane ir sutrikdAi??, bAi??tent ai??i?? autorAi??s pavardAi??: Magdalena z NaAi??Ai??cz-Gorskich Komorowska. Knygos pradA?ioje skliausteliuose randame nurodytAi?? vertimAi??: ai??zKomorowska iA? NaAi??Ai??cz-GorskiA?”… Ar lenkiA?kasis ai??zz” jau yra A?teisintas oficialiojoj vartosenoj nelyg vokiA?koji kilmingumo nuoroda ai??zvon”? Bet A?iuo atveju nusakoma tik mergautinAi?? pavardAi?? ar, platesne prasme ai??i?? tai nuoroda A? giminAi??, apie kuriAi?? pasakojama… Gal vertAi??jA? gildija yra aprobavusi A?A?, neverstAi??jA?, variantAi??, o aA?, nutarusi, kad tai ir leidyklos ai??zoficialaus atstovo” pozicija, puoliau ieA?koti redaktoriaus/-Ai??s pavardAi??s… IA? tiesA? iA?tiko nuostaba jos neradus ai??i?? virA?elio dailininkAi?? Asta PuikienAi?? nurodyta, bet jokio kito asmens, su vertAi??ju Kaziu Uscila besidalijanA?io atsakomybe uA? lietuviA?kojo teksto kokybAi?? ir adekvatumAi??. NesiruoA?iu priekabiauti prie vertAi??jo ai??i?? manau, iA?versta visai gerai, bet lieku sutrikusi: ir tokia, regis, solidi leidykla kaip ai??zTyto alba” apsieina be rankAi??raA?A?ius blusinAi??janA?iA? redaktoriA??

*
Pasinerti A? A?A? XX amA?iaus pradA?ios kilmingosios A?emaitijos pasaulA? iA?ties A?domu. Ai??aukAi??nai ai??i?? pagrindinis dvarininkA? gyvenimo, perteikiamo maA?os mergaitAi??s (gimusios 1900-aisiais) akimis, centras. Gyvenimas visai neuA?daras ai??i?? giminystAi??s tinklas aprAi??pia kone visAi?? TelA?iA?Ai??rajonAi??, tad sveA?iavimaisi vienA? pas kitus suaktyvina platesnAi?? geografijAi??: A?tai BirA?uvAi??nai, A?tai DA?iuginAi??nai su DA?iugo piliakalniu, A?tai Ai??atrija, A?tai LuokAi??… Taip keista, kai seniai paA?A?stamame ir blukiame (atminties) paveiksle ai??i?? nelyg tame optinAi?? apgaulAi?? koduojanA?iame pieA?inyje (vienaip A?iAi??rAi??si ai??i?? jaunAi?? merginAi?? regAi??si, kitaip ai??i?? senAi??) bAi??tA? nuA?vitAi??s visai kitas, nematytas neregAi??tas vaizdas… A?emaitija ir mano patirta vaikystAi??je ai??i?? kaip absoliutaus lietuviA?kumo, kaip grubios A?emaiA?iA? tarmAi??s ir ne kAi?? A?velnesnio bAi??do kraA?tas, o A?tai dabar savo sAi??monAi??je jA? turiu perkonstruoti A? taip jaukiai, taip savai, taip prigimtai lenkiA?kAi??… Ir ne A?iaip kokiAi?? sulenkAi??jimoAi??fanaberijAi??demonstruojantA? ai??i??Ai??tikrA?Ai??lenkA? dvarininkA?. IA? tiesA? turiu suvokti ir tai, kad A?is dvarininkA? gyvenimas irgi pridengia antrojo regAi??jimo galimybAi?? ai??i?? valstietiA?kojo, liaudiA?kojo, kad iA? tos perspektyvos pavaizduotas jis paA?irtA? A?emaitiA?kumais ir lietuviA?kumais, bet dabar turiu dA?iaugtis, dAi??koti A?ios knygos iA?leidimo iniciatoriams uA? A?iAi?? atvertAi??jAi??, juk autentiA?kAi??, perspektyvAi??.

Ai??aukAi??nai. Antonio NaAi??Ai??cz-Gorskio pieA?inys
Ai??aukAi??nai. Antonio NaAi??Ai??cz-Gorskio pieA?inys

Galima suprasti, kad knyga parengta iA? keliA? rankraA?A?iA? (matyt, A?A? darbAi?? atliko ir iA?naA?as, trumpai apibAi??dinanA?ias, kas yra vienas ar kitas paminAi??tas asmuo, paraA?Ai?? dukra Anna DowgiaAi??Ai??o su vyru Janu, kuriems priskiriamos autorinAi??s teisAi??s). Ai??tai pirmoji knygos dalis ai??zSugrA?A?imas” A?veda A? mergaitAi??s patiriamAi?? dvarininkiA?kos laisvAi??s, erdvAi??s, malonumA? ir pan. pasaulA? ir fragmentais, epizodais atskleidA?ia jo turtingumAi??, spalvingumAi??, pilnatvAi??. Pasakojimas prasideda grA?A?imu 1906 iA? Vysbadeno, uA?sienyje praleidus visus metus ai??i?? bet visa uA?sienietiA?ka ai??zegzotika” nieko verta, bent jau A?eA?iameA?iui vaikui, lyginant su namais gimtojoje A?emaitijoje, Ai??aukAi??nuose!

Ai??ventoji A?emaitija. JA?zefo Perkowskio vario raiA?inys
Ai??ventoji A?emaitija. JA?zefo Perkowskio vario raiA?inys

Suprantama, prieA? mAi??sA? akis skleidA?iasi ir buitis, materialusis gyvensenos pagrindas ai??i?? kartu iA?reiA?kiAi??s dvasinAi?? dimensijAi??: juk, tarkim, tie keliolika kambariA? name (A?eimos valdoje Ai??aukAi??nuose, dAi??dAi??s BirA?uvAi??nuose ar tetos DA?iuginAi??nuose) nAi??ra tuA?A?ia prabanga ir puikybAi?? ai??i??Ai?? jie bAi??tina erdvAi?? giminystei, sveA?iavimuisi, vasarojimui…
Kadangi tai maA?daug deA?imtmetAi??s mergaitAi??s pasaulis, jame, suprantama, daugiau pramogA? nei darbA?, na, dar tos ne itin mielos pamokos su namA? mokytoja. Taip, mes, iA? plebAi??jA? giminAi??s, turime progAi?? A?vilgterti A? aristokratiA?kAi?? gyvenimo bAi??dAi?? ai??i?? su vaikA? ai??zbonomis”, su prancAi??zA? kalba, kuria MamytAi?? ir BabunAi?? aptaria vaikA? ausims negirdAi??tinas paslaptis, su tos paA?ios BabunAi??s pianinu skambinamu Chopinu, su grietinAi??lAi??s desertais per A?prastus pietus ir akis raibinanA?ia patiekalA? gausa per A?ventes, su labdaringomis KalAi??dA? eglutAi??mis vargA?A? vaikams… Bet autorAi??, matyt, pagrA?stai paneigia A?sivaizdavimAi?? apie ai??zponiA?kAi??” gyvenimAi?? dykaduoniaujant. Jau nekalbant apie TAi??vo rAi??pestA? ekonominiais dvaro reikalais, ir Mamai privalomA? bei sava valia prisiimtA? darbA? per akis ai??i?? juk ai??zA?eimynai” vadovaujanti akis bAi??tina, o gausAi??s darA?ai, jos didysis ai??zmalonumas”, taip pat kelia savus reikalavimus…

A?emaitijos kunigaikA?tystAi?? ai??i?? Teresos ir StanisAi??awo WawrzyniakA? parengtas A?emAi??lapis
A?emaitijos kunigaikA?tystAi?? ai??i?? Teresos ir StanisAi??awo WawrzyniakA? parengtas A?emAi??lapis

XX amA?iaus pradA?ia dar perAi??musi visAi?? XIX amA?iaus romantikAi?? (ar iA? tolo ir iA? A?alies A?velgiant suromantizuotas tradicijas ir atributikAi??) ai??i?? tarkim, ilgas keliones karieta iA? vienos dvaro sodybos A? kitAi??, esanA?iAi?? uA? keliasdeA?imties kilometrA?, dar pakeliui A?terpiant A? jas sustojimAi?? ir nakvynAi??… Ir poros savaiA?iA? ai??zatostogas” A?iemos metu dvarininkai Gorskiai neretai praleidA?ia uA?sienio kurortuose (taip pat ai??i?? Vilniuje ar VarA?uvoje).
PrieA? mAi??sA? akis atsiveria ir visaAi??personaA?A?Ai??galerija. Pirmiausia tai, A?inoma, maA?ajai Madziai (autorei Magdalenai) artimiausi A?monAi??s: MamytAi??, TAi??vas, BabunAi?? (manau, vertAi??jas pagrA?stai A?ios tarmybAi??s nutarAi?? nenorminti A? ai??zsenelAi??” ar ai??zmoA?iutAi??”) ir kiek jaunesnis brolis Antosius (dvi maA?osios sesutAi??s maA?iau matomos, o jaunylAi?? gims tik 1921-aisiais). ai??zAi??eimynos”, aukA?tesniA? ir A?emesniA? samdytiniA?, nors ir eskiziniai, bet spalvingi portretai taip pat uA?pildo vietos ir laikotarpio panoramAi??.
KnygAi?? sudaro kelios dalys, matyt, skirtingu laiku raA?yti uA?raA?ai ai??i?? pasikartojimai, nutinkantys tA? paA?iA? epizodA? apraA?ymai netrikdo, tiesiog padvelkia tuo raA?ymo artimiesiems jaukumu.
Pirmojoje, ilgiausioje, labiausiai atspindAi??ta vaikystAi??s pasaulio A?vairovAi?? bei spalvingumas. Antroji dalis ai??i?? ai??zBirA?uvAi??nai” ai??i?? tai A?dAi??mesnis autorAi??s, jau 14-metAi??s paauglAi??s, A?vilgsnis A? dAi??dAi?? AntosiA?, viengungA?, luoA?Ai??, bet sportiA?kAi?? medA?ioklAi??s aistruolA?, ir A? patA? BirA?uvAi??nA? dvarAi??. Po to stabtelima ties Mamos portretu (ai??zAnna NaAi??Ai??cz-Gorska”), ne tik ai??zprisimenant” jos tAi??vus (autorAi??s nesutiktus), santuokAi?? su treA?ios eilAi??s pusbroliu, A? jo namus Ai??aukAi??nuose atneA?tAi?? dA?iugesA?, bet ir pratAi??siant pasakojimAi?? iki A?io idiliA?ko dvarininkA? gyvenimo A?lugimo ai??i?? Pirmojo pasaulinio karo metA?, kai Mama su vaikais pasitraukAi?? A? PeterburgAi??, bei punktyriA?kai nubrAi??A?iant gyvenimAi?? grA?A?us ai??i?? iA? pradA?iA? bolA?evikA? gaujomsAi??marodieriaujant, paskui, galima numanyti, NepriklausomybAi?? paskelbusioje Lietuvoje ai??i?? dar visAi?? dvideA?imtmetA? ai??zA?viesiajai poniai” NaAi??Ai??ch-Gorskai stengiantis Ai??kininkauti iA? brolio paveldAi??tame BirA?uvAi??nA? dvare, kiek A?manoma, iA?laikant senAi??sias tradicijas, ir visai tik A?trichAi?? brAi??kA?telint apie kitAi??, paskutinA?jA?, dvideA?imtmetA?, gyvenimo keliAi?? uA?baigiant pas dukrAi?? Melane, PrancAi??zijoje…
Nors knygoje daugiausia dalijamasi tiesiogine patirtimi ai??i?? tuo, kas regAi??ta, veikta, iA?gyventa, pajausta ai??i?? bet retkarA?iais A? pasakojimAi?? A?siterpia (A? pabaigAi?? vis stiprAi??jantys) apmAi??stymai, vertinimai, A?iandienio pasaulio, gyvenimo bAi??do palyginimai su bAi??tuoju, prarastuoju (pastarojo naudai)… RAi??pAi??tA? daugiau iA?girsti apie lietuviA?kAi??jA? A?emaitijos sandAi?? ai??i?? tiesiogAi??faktografijosAi??liudijimus apie liaudiA?kAi??jA? gyvenimAi??, bet galime suprasti, kad A? dvaro gyvenimAi?? A?siliejAi?? kaimo atstovai ne atneA?davo savo paproA?ius, bet priimdavo esamus. LietuviA?ki motyvai nuskamba epizodiA?kai, A? juos A?dAi??mesnio A?vilgsnio nenukreipiant ai??i?? A?tai paminimos lietuviA?kos dainos, A?tai galima numanyti, kad konstatuojant ai??zLietuva buvo rAi??gusio pieno ir grietinAi??s kraA?tas” charakterizuojamas ir lietuviA?kas kaimas…Kai kuriA?, bent jau samdiniA?, vardA? ir pavardA?iA? uA?raA?ymo autentiA?kumas kelia A?tarimA? (pvz.: Wincentas Urbanas), bet juk esame A?A?engAi?? A? lenkiA?ko dvaro erdvAi??!
Regis, A?ydai daA?niau patraukia autorAi??s akA? nei lietuviai, bet gal tai dAi??l to, kad pastarieji ai??i?? savesni, katalikai? Ai??tai prisimenant tAi??vA? vestuves: ai??zVerta paA?ymAi??ti, kad uA? vieno stalo buvo susodinti miestelio ir valsA?iaus atstovai, krikA?A?ionys ir ai??zsavi” A?ydai, bet buvo iA?skirti ai??zsvetimi” ai??i?? rusai” (p. 196). IA? tiesA? 1863 metA? sukilimo atgarsiai nuskamba nekart, brAi??kA?telima ir apie gimtinAi?? (ir LietuvAi??, ir LenkijAi??, matyt, regint kartu) uA?grobusA? okupantAi?? (ai??zMes ir ai??zjie”, prieA?iA?ka, baA?nyA?ias uA?darinAi??jusi jAi??ga ai??i?? naikinanti svetimos valstybAi??s prievarta”, p. 196).
TiesAi?? sakant, nAi??ra smagu baigiamajame skirsnelyje (dedikuotame jauniausiai seseriai) tarp reziumuojanA?iA? svarstymA? rasti kartAi??lio kupinus A?odA?ius apie ai??zlietuvius A?ovinistinius veikAi??jus”: ai??zSmetonas, wienoA?inskius, putwinskius ir pan. iA?ugdAi?? ne lietuviA? kaimas, bet lenko dvarininko pagalba” (p. 205). Beveik norAi??tA?si, kad nebAi??tA? iA?eita iA? vaikystAi??s ai??i?? lenkiA?ko, tikrai lenkiA?ko ai??i?? pasaulio, vien juo tyrai ir nekaltai dA?iaugiamasi, nepretenduojant A? ai??zobjektyvius vertinimus”.
Suprantama, leidinyje netrAi??ksta ir privalomojo memuaristikos A?avesio ai??i?? nuotraukA?. Regime ir pablukusiasanA? dienA?Ai??dvarininkA?, ir jau pokario (XX a. antros pusAi??s) A?eimos nariA?, A?siterpia netgi A?iandieniA? TelA?iA? vaizdas.
Ai??A?angAi?? knygai paraA?Ai?? autorAi??s duktAi?? Anna DowgiaAi??Ai??o (ai??zmaA?ajai Anulkai” prisiminimai ir skirti), o BaigiamAi??jA? A?odA? ai??i?? anAi??kas BronisAi??aw Komorowski… Ir ne tik A?A? prozinA? A?odA?, kuriuo prisiminta BabunAi??, vis pasakojusi apie pradingusA? pasaulA?, bet ir eilAi??raA?tA? ai??zA?emaitijos, PyrA? ir Buda Ruskos prisiminimas”, ir A?ia, suprantama ai??zBabunAi??, kaip visad, A?emaiA?ius minAi??jo” (p. 209)…

* Magdalena z NaAi??Ai??cz-Gorskich Komorowska. SugrA?A?imas A? A?emaitijAi??… IA? lenkA? kalbos vertAi?? Kazys Uscila. ai??i?? Vilnius: Tyto alba, 2013.

A. NaAi??Ai??cz-Gorska su dukterimis Magdalena Komorowska ir Janina Nagurska ai??i?? pokario susitikimas Melane 1957 m.
A. NaAi??Ai??cz-Gorska su dukterimis Magdalena Komorowska ir Janina Nagurska ai??i?? pokario susitikimas Melane 1957 m.