LenkA? literatAi??ros recepcija Lietuvoje paskutiniaisiais deA?imtmeA?iais

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Teresa Dalecka
DATA: 2013-06

LenkA? literatAi??ros recepcija Lietuvoje paskutiniaisiais deA?imtmeA?iais

Teresa Dalecka

LiteratAi??rologAi??s Teresos DALECKOS straipsnyje pristatoma lenkA? literatAi??ros recepcija Lietuvoje paskutinA? dvideA?imtmetA?. Aptartos vertimA? tendencijos: lietuviA? literatAi??ros praturtinimas A?traukiant A? jAi?? lenkakalbius raA?ytojus, kilusius iA? Lietuvos, sAi??lyA?iA? su sava kultAi??ra paieA?kos, populiariA? Lenkijoje tekstA? vertimai A? lietuviA? kalbAi??. Atskirai pristatyti iA?kiliausiA? lenkA? raA?ytojA? CzesAi??awo MiAi??oszo, Witoldo Gombrowicziaus ir WisAi??awos Szymborskos vertimai A? lietuviA? kalbAi??.

THE RECEPTION OF POLISH LITERATURE IN LITHUANIA IN RECENT DECADES

The article by the literary critic Teresa DALECKA discusses the reception given to Polish literature in Lithuania over the last two decades. Tendencies in translation are discussed: the enrichment of Lithuanian literature by involving Polish-speaking writers who were born in Lithuania; the search for a connection with the native culture; and the translation into Lithuanian of popular Polish writings. Translations into the Lithuanian language of some of the most prominent Polish writers, Czeslaw Milosz, Witold Gombrowich and Wislawa Szymborska, are presented separately.

TradiciA?kai kAi??riniA? recepcijos sudedamosios dalys yra A?ios: teksto vertimas, kritikA? atsiliepimai, literatAi??rinAi?? nuomonAi??, funkcionuojanti vieA?oje erdvAi??je, straipsniai ir recenzijos, raA?ytojo A?taka ai??zpriimanA?iosai??? A?alies literatAi??rai bei kultAi??rai (jeigu tokia yra) ir masinAi??s kultAi??ros formuojama nuomonAi??.

LenkA? literatAi??ros recepcija Lietuvoje yra sudAi??tingas reiA?kinys. Reikia uA?duoti klausimAi??, ar ir kaip lenkA? literatAi??ra funkcionavo Lietuvoje paskutinA? dvideA?imtmetA?, reikia atsiA?velgti A? vertimA? ai??zegzistavimAi??ai??? visuomenAi??je, recenzijas literatAi??riniA? A?urnalA? puslapiuose. Svarbiau yra pasakyti kas, o ne kiek buvo verA?iama, nors kiekis gali bAi??ti suinteresuotumo lenkA? literatAi??ra rodiklis.

Kalbant apie recepcijAi?? visA? pirma reikia turAi??ti galvoje istorinA? kultAi??rinA? procesAi??1. IlgAi?? laikAi?? vyravo tendencija praturtinti lietuviA? literatAi??rAi?? A?traukiant A? jAi?? lenkakalbius raA?ytojus, kilusius iA? Lietuvos. Jau XIXai??i??XX amA?iA? sandAi??roje Lietuvos skaitytojAi?? domino visA? pirma tie lenkA? literatAi??ros reiA?kiniai, kurie buvo susijAi?? su Lietuva, pasakojo apie jos praeitA?, gamtAi??, A?adino patriotinius jausmus. TokiA? autoriA? kaip Adomas MickeviA?ius, JA?zefas Ignacas Kraszewskis, WAi??adysAi??awas Syrokomla ar Marija RodziewiczA?wna kAi??ryboje buvo aptinkami lietuviA? tautiniai siekiai.

Ar panaA?i lenkA? literatAi??ros vertimA? XX a. pabaigoje ir XXI a. pradA?ioje situacija? Ai?? A?A? klausimAi?? reikia atsakyti teigiamai. Ai??iuolaikinAi??je lenkA? literatAi??ros recepcijoje Lietuvoje taip pat pastebimas reiA?kinys, kurA? galima apibAi??dinti kaip tam tikrA? tautiniA? vertybiA? paieA?kAi?? lenkA? raA?ytojA?, kilusiA? iA? Lietuvos, kAi??ryboje. Ir tai yra natAi??ralus procesas2. A?ia jau paminAi??tA? autoriA? kAi??rinius vAi??l pradAi??ta leisti Lietuvai atgavus nepriklausomybAi??. PasirodAi?? taip pat nauja pavardAi?? ai??i?? CzesAi??awas MiAi??oszas. Tai buvo ankstesniA? tendencijA? tAi??sinys. Taigi nepriklausomoje Lietuvoje neA?vyko lAi??A?is lenkA? literatAi??ros vertimA? A? lietuviA? kalbAi?? srityje.

Kita vertus, galima galvoti apie tokiA? ai??zlietuviA?kA?ai??? autoriA? kaip Tadeuszas Konwickis, iA?skyrus ai??zMaA?Ai??jAi?? apokalipsAi??ai???, JA?zefas Mackiewiczius, iA?skyrus ai??zKeliAi?? A? niekurai???, Sergiuszas Piaseckis ar Zbigniewas Ai??akiewiczius kAi??riniA? vertimA? nebuvimAi??. O A?iA? raA?ytojA? veikalai taip pat galAi??tA? praturtinti lietuviA? skaitytojAi?? tam tikromis vertybAi??mis.

PanaA?iai kaip Adomas MickeviA?ius, kuris buvo A?trauktas A? lietuviA? tautinAi??s mitologijos erdvAi?? ir kultAi??roje jam buvo priskirta mitA? kAi??rAi??jo funkcija, taip pastaruoju metu svarbiAi?? kultAi??rinAi?? funkcijAi?? atliko MiAi??oszas. Ar CzesAi??awas MiAi??oszas priartins Lietuvai Lietuvos DidA?iAi??jAi?? KunigaikA?tystAi??? ai??i?? klausAi?? kaA?kada Kornelijus Platelis. Poetas teigia, kad MiAi??oszas savo poA?iAi??riu A? LietuvAi?? yra kaA?kur tarp MickeviA?iaus ir A?iuolaikiniA? lietuviA?3.

CzesAi??awas MiAi??oszas taip pat buvo autoritetas pristatant lenkA? literatAi??rAi?? literatAi??riniA? ir kultAi??riniA? A?urnalA? puslapiuose. Jo ai??zLenkA? literatAi??ros istorijosai??? fragmentai daA?nai buvo pubAi??likuojami priartinant lenkA? raA?ytojus Lietuvos skaitytojams. Kyla klausimas, kodAi??l Lietuvos literatAi??rologai nereiA?kAi?? savo nuomonAi??s, o panaudodavo MiAi??oszo knygoje pateiktus vertinimus.

PolitiniA? permainA? laikotarpiu, kai svarbiausias tikslas yra savo tautiniA? tradicijA? iA?saugojimas,Ai?? raA?ytojai tampa tam tikrA? vertybiA? ir idAi??jA? simboliais. Norint, kad kultAi??rinis mitas gyvuotA?, jis atitinkamais istoriniais momentais turi bAi??ti pasakojamas ai??ziA? naujoai???. Gera proga gali bAi??ti jubiliejai. IA? A?ia kartais kyla proginis susidomAi??jimas Lietuvoje lenkA? literatAi??ra. 1998-aisiais buvo A?venA?iamos Adomo MickeviA?iaus 200-osios gimimo metinAi??s. Buvo iA?leista daug knygA?, daugiausia nauji anksA?iau iA?verstA? kAi??riniA? leidimai. Kitais metais minAi??jome Juliuszo SAi??owackio jubiliejA?. Ai??is poetas galAi??tA? bAi??ti populiarus Lietuvoje panaA?iai kaip MickeviA?ius, bet nebuvo ai??zsulietuvintasai???. Per paskutinA? dvideA?imtmetA? SAi??owackis nebuvo verstas. GalbAi??t to prieA?astis yra jo kAi??riniA? sunkumas. O gal todAi??l, kad jo kAi??riniuose trAi??ksta posakio apie LietuvAi?? ai??ztu esi kaip sveikataai???.

Kai 1996 metais Nobelio premijos laureate tapo WisAi??awa Szymborska, Lietuvoje plaA?iau imta domAi??tis jos kAi??ryba. Iki to momento A?i pasaulyje gerai A?inoma autorAi?? nebuvo populiarinama.

IA? to, kas A?ia pasakyta, galima apibrAi??A?ti, kad lenkA? literatAi??ra lietuviA? skaitytojAi?? domina visA? pirma tada, kai pasakoja apie jam artimas problemas. Yra savotiA?kas veidrodis, A? kurA? A?iAi??ri Lietuva, lietuviA? tauta. Kartais tas savotiA?kas ai??zdialogasai??? turi polemikos bruoA?A?. Bet vis tiek lenkA? literatAi??roje ieA?koma sAi??lyA?iA? su sava kultAi??ra, savomis problemomis. TodAi??l nestebina tokiA? kAi??riniA? kaip WAi??adysAi??awo Reymonto ai??zValstieA?iaiai??? ar WiesAi??awo MyAi??liwskio ai??zAkmuo ant akmensai??? vertimai. KaimiA?kojo mentaliteto problematika yra itin aktuali lietuviA? kultAi??rai. Taigi tai, kas paraA?yta Lenkijoje, papildAi?? kaimo A?vaizdA?, funkcionuojantA? lietuviA? literatAi??roje.

Istorinis literatAi??rinis procesas priimanA?ias kalbas priverA?ia ieA?koti uA?sienio literatAi??rose trAi??kstamA? grandA?iA?. Ai??is reiA?kinys susijAi??s visA? pirma su maA?osiomis Europos literatAi??romis. Lietuvos ir Lenkijos visuomenAi??s tapo artimos kultAi??riA?kai, kas nebAi??tinai turi sietis su kalbiniu artumu. AtrodytA?, tas istorinis artumas turAi??tA? lemti didesnA? susidomAi??jimAi?? Lietuvoje lenkA? literatAi??ra, nes kaip tik ji daA?nai yra lietuviA? literatAi??ros ir kultAi??ros kontekstas. Bet tas susidomAi??jimas pasirinktinis. MickeviA?iaus vertimA? A? lietuviA? kalbAi?? recenzentas 1999 metais paA?ymAi??jo, kad norint gauti platesnA? MickeviA?iaus kAi??rybos vaizdAi?? reikAi??tA? iA?versti daugiau jo veikalA?, nebAi??tinai pasiA?yminA?iA? lietuviA?kAi??ja tematika4.

LenkA? literatAi??ros A?taka lietuviA? literatAi??rai keitAi??si pagal tai, kaip keitAi??si istorinAi?? konjunktAi??ra, vyraujanA?ios estetinAi??s konvencijos, taip pat atskirA? intelektualA? ir raA?ytojA? skelbiamos idAi??jos5. Ai??iuo metu lenkA? literatAi??ra yra tokioje paA?ioje plotmAi??je kaip ir kitos uA?sienio literatAi??ros. Vertimai leidA?iami, bet jie nAi??ra literatAi??rologA? ir literatAi??ros kritikA? susidomAi??jimo objektas. TodAi??l pagrindinis lenkA? literatAi??ros recepcijos bAi??das yra fragmentiA?kumas. SvarbA? vaidmenA? atlieka taip pat Lenkija ai??zprimetantai??? recepcijAi??. DaA?nai verA?iami tie lenkA? raA?ytojai, kurie atvykdavo A? LietuvAi?? skirtingomis progomis ai??i?? A? KnygA? mugAi??, Pen klubo susitikimus ir t. t. DaA?nai vertimAi?? inicijuoja vertAi??jas arba tai lemia privatAi??s Lietuvos ir Lenkijos raA?ytojA? kontaktai.

1945ai??i??1990 metais A?prastas lenkA? literatAi??ros Lietuvoje populiarinimo reiA?kinys buvo daA?nai publikuojami poezijos ir prozos vertimai literatAi??riniuose A?urnaluose. Iki 1991-A?jA? lenkA? literatAi??ra Lietuvoje aktyviau egzistavo dAi??l A?prasto lietuviA? inteligentijai lenkA? kalbos mokAi??jimo, kuris buvo svarbus kontaktA? su Europa ir pasauliu A?rankis. Skaitymo nelydAi??jo literatAi??ros kritikA? aktyvumas, todAi??l tokia padAi??tis A?iandien nestebina.

1945ai??i??1990 metA? lenkA? literatAi??ros recepcijoje pastebimos tam tikros tendencijos. DaugumAi?? tekstA? sudarAi?? populiariA? romanA? vertimai. Aktyviai buvo leidA?iami tokie autoriai kaip Joanna Chmielewska, Helena Mniszek ir Tadeuszas DoAi??Ai??ga-Mostowiczius. TiraA?as pasiekdavo netgi 100 tAi??kstanA?iA?. PopuliarAi??s buvo StanisAi??awo Lemo kAi??riniA? vertimai. DAi??mesio sulaukAi?? taip pat A?ia jau aptarti veikalai, susijAi?? su Lietuva.

Pastaruoju metu verA?iami tekstai, kurie Lenkijoje yra tapAi?? populiarAi??s. Ai?? lietuviA? kalbAi?? buvo iA?verstas Jerzy Pilchas (ai??zStipAi??rusis angelasai???, ai??zKiti malonumaiai???), Olga Tokarczuk (ai??zPraamA?iai ir kiti laikaiai???, ai??zDienos namai, nakties namaiai???), Antoni Libera (ai??zMadameai???), PaweAi??as Huelle (ai??zMercedes-Benz. IA? laiA?kA? Hrabaluiai???), Wojciechas Kuczokas (ai??zMAi??A?lasai???), Dorota MasAi??owska (ai??zLenkA? ir rusA? karas po baltai raudona vAi??liavaai???), Januszas GAi??owackis (ai??zPaskutinis kiemsargisai???), Eustachas Rylskis (ai??zSAi??lygaai???), Ryszardas KapuAi??ciAi??skis (ai??zKelionAi??s su Herodotuai???) ir kt. Kita vertus, pasitaiko ai??zklasikinAi??sai??? literatAi??ros vertimA?, kaip, pvz., Bruno Schulzo ai??zCinamoninAi??s krautuvAi??sai???. PaminAi??ti pavyzdA?iai tAi??ra pavieniai reiA?kiniai, kurie neleidA?ia kalbAi??ti apie konkreA?ias recepcijos tendencijas. Bet kartu reikia pabrAi??A?ti kiekybinA? lenkA? poezijos vertimA? lAi??A?A?. MickeviA?iaus, MiAi??oszo, Zbigniewo Herberto, Szymborskos, Tadeuszo RA?A?ewicziaus kAi??riniA? vertimai yra labai aukA?to meninio lygio. JA? autoriai ai??i?? A?ymiausi lietuviA? poetai.

Lenkijoje pastaruoju metu pasirodAi?? specialAi??s literatAi??riniA? A?urnalA? numeriai, skirti lietuviA? literatAi??rai (ai??zLiteratura na Ai??wiecieai???6, ai??zDekada literackaai???7, ai??zKartkiai???8), ir antologija ai??zSen Mendogaai???9 (ai??zMindaugo sapnasai???). Lietuvoje tokia iniciatyva bAi??tA? sveikintina. Iki A?iol panaA?Ai??s leidiniai nepasirodAi?? galbAi??t todAi??l, kad vyrauja A?sitikinimas, jog lenkA? literatAi??ra yra prieinama Lietuvos skaitytojui originalo kalba. Bet taip pasakyti galima tik apie nedidelA? ai??zsubrendusiA?ai??? skaitytojA? skaiA?iA?.

KultAi??riniuose literatAi??riniuose A?urnaluose Lietuvoje A?prastai yra pristatomi atskiri reiA?kiniai, susijAi?? su lenkA? literatAi??ra. Jie orientuoti A? skaitytojAi??, kurio tikslas ai??i?? susipaA?inti su A?iuolaikiniais Europos intelektualiniais diskursais. Suinteresuotiems lenkA? kAi??rAi??jA? tekstais buvo iA?versta jau pradA?ioje paminAi??ta CzesAi??awo MiAi??oszo ai??zLenkA? literatAi??ros istorijaai???. Savo ruoA?tu trAi??ksta A?iuolaikinAi??s lenkA? literatAi??ros apA?valgos. Tokio leidinio skaitytojais galAi??tA? bAi??ti visi besidomintieji lenkA? literatAi??ra, taip pat ir lietuviA?kA? mokyklA?, kuriose lenkA? kalba A?vesta kaip fakultatyvinAi??, mokiniai, be to, aukA?tA?jA? mokyklA? humanitariniA? specialybiA? studentai. Nes geriausia literatAi??ros funkcionavimo erdvAi?? yra mokykla ir universitetas. LietuviA?kose mokyklose galima susipaA?inti tik su keliais lenkA? autoriais ai??i?? MickeviA?iumi, MiAi??oszu ir Szymborska10. Su A?itomis pavardAi??mis susiduria ir studentai. O A?A? sAi??raA?Ai?? vertAi??tA? praplAi??sti.

KodAi??l literatAi??rologai Lietuvoje beveik nenagrinAi??ja lenkA? literatAi??ros? LiteratAi??ros tyrinAi??jimai palikti Lenkijos mokslininkams. Lietuvoje galima nebent skaityti kAi??rinius. TokiAi?? padAi??tA? galima paaiA?kinti lietuviA? literatAi??rologA? ai??znepasirengimuai??? nagrinAi??ti lenkA? literatAi??rAi??. TodAi??l ir pasitelkiama lenkA? kritikA? nuomonAi??. DaA?nai yra verA?iami straipsniA? apie lenkA? literatAi??ros tendencijas vertimai. Be to, kartais vertAi??jai atlieka kritikA? funkcijAi??, kuri nAi??ra jiems bAi??dinga. Pristato autoriA? ir kAi??rinA?. Bet pratarmAi?? yra svarbus dalykas, nes suteikia galimybAi?? literatAi??rAi?? suprasti kaip procesAi??, pripratina atsiA?velgti A? istorinA? kontekstAi??.

Ai??iuo metu geriausiai A?inomas ir daA?niausiai verA?iamas A? lietuviA? kalbAi?? lenkA? raA?ytojas yra CzesAi??awas MiAi??oszas. Ai??domus dalykas, kad pats MiAi??oszas lenkA? literatAi??ros likimAi??, specifikAi??, prakeikimAi?? ir malonAi?? pavadino pasmerktojo netekti savo A?aknA? likimu. IA? pradA?iA? buvo noras atsiriboti nuo praeities, bet labai greitai gimAi?? siekis ai??zsusigrAi??A?inti prarastAi??jA? lobA?ai???. LietuvAi??, kurioje praAi??jo vaikystAi?? ir jaunystAi??, MiAi??oszas daugelyje savo kAi??riniA? vadino ai??zGimtAi??ja Europaai???. MiAi??oszo Lietuva ai??i?? tai Ai??eteniai ir jo A?eima, gimtojo kraA?to gamta, kuriAi?? jis prisimindavo su ilgesiu tarsi ai??zprarastAi?? rojA?ai???, tai socialinAi?? aplinka, kurioje poetui visiA?kai natAi??raliai egzistavo kultAi??rA?, kalbA? ir religijA? A?vairovAi??. MaA?oji MiAi??oszo tAi??vynAi?? ai??i?? tai ir Vilnius, miestas, kuriam poetas skolingas uA? savo dvasinA? ir kAi??rybinA? tapsmAi?? ir kuris visAi?? jo gyvenimAi?? iA?liko europietiA?kos savimonAi??s ir kultAi??rinio tapatumo centru.

MiAi??oszas daA?nai kartodavo vienos savo dvasinAi??s mokytojos, Simone Weil, A?odA?ius, kad prisiriA?imas prie savA? A?aknA? yra svarbiausias A?mogaus dvasios poreikis. A?mogus turi A?akAi??nis, jei aktyviai ir natAi??raliai dalyvauja bendruomenAi??s, sauganA?ios praeities lobius, gyvenime. MiAi??oszas savaip suprato tAi?? dalyvavimAi?? ai??i?? raA?Ai?? apie LietuvAi??. Tai jam buvo kaip pareiga, jis norAi??jo iA?saugoti atmintA? ir perduoti jAi?? kitiems. RaA?Ai?? LietuvAi?? traktuodamas tarsi mitAi??, suvokiamAi?? kaip negrA?A?tamai prarastAi?? vaikystAi??s ir jaunystAi??s kraA?tAi??.

Lietuva taip pat pradAi??jo atidavinAi??ti poetui ai??zskolasai???. 2011 metai buvo MiAi??oszo metai. Ai??vyko daug renginiA?, konferencijA?, susitikimA?, koncertA?, parodA?, pasirodAi?? mokslo darbai, skirti poeto kAi??rybai. Vilniaus universitete ir buvusios A?ygimanto Augusto gimnazijos pastate Vilniuje atsirado poeto atminimo lentos.

RaA?ytojas gyveno beveik visAi?? XX amA?iA?, buvo A?vykiA? stebAi??tojas, idAi??jA? A?inovas, praAi??jusio amA?iaus didumo ir nelaimiA? kronikininkas. Ankstyvojoje vaikystAi??je matAi?? Pirmojo pasaulinio karo A?vykius, jaunystAi??je tapo komunistinAi??s ir faA?istinAi??s sistemos plAi??tros liudininku, iA?gyveno AntrAi??jA? pasaulinA? karAi??.Ai?? Poezijoje ir prozoje pabandAi?? viskAi?? filosofiA?kai apmAi??styti. MiAi??oszas ai??i?? tai ne tik savo epochos pranaA?as, bet kartu jos tyrAi??jas ir analitikas. PaA?inimo aistra jo kAi??ryboje susijusi su moralisto aistra. EtinAi?? jo laikysena kilusi iA? krikA?A?ioniA?kosios etikos, remiasi tiesos ir teisingumo idAi??jomis.

Ai?? lietuviA? kalbAi?? Lietuvai atgavus nepriklausomybAi?? chronologine tvarka buvo iA?versti tokie Nobelio premijos laureato veikalai: ai??zIsos slAi??nisai??? (1991), ai??zPavergtas protasai??? (1995), ai??zTAi??vynAi??s ieA?kojimasai??? (1995), ai??zLenkA? literatAi??ros istorijaai??? (1996), ai??zUlro A?emAi??ai??? (1996), ai??zRinktiniai eilAi??raA?A?iaiai??? (1997), ai??zPakelAi??s A?unytisai??? (2000), ai??zTaiai??? (2002), ai??zIA?vyka A? DvideA?imtmetA?ai??? (2003), ai??zGimtoji Europaai??? (2003), ai??zJerzy Giedroyc, CzesAi??aw MiAi??osz ai??i?? LaiA?kai 1952ai??i??1963ai??? (I t., 2010).

Kaip atskirAi?? reiA?kinA? reikAi??tA? aptarti Witoldo GombrowiAi??cziaus kAi??riniA? recepcijAi?? Lietuvoje, kuri yra sudAi??tinga, netrAi??ksta joje A?tampA?. DaA?niausiai tai susijAi?? su raA?ytojo idAi??jA? sunkumu, o todAi??l ir ai??i?? jA? nesupratimu. Nes Gombrowiczius yra labai ai??zlenkiA?kasai??? raA?ytojas. Niekas taip kaip jis nesuprato lenkA? kompleksA?. KAi??rAi??jas savo tekstuose uA?siiminAi??jo jA? demaskavimu. ReikAi??tA? paklausti, ar jo veikalA? vertimai populiarAi??s tarp skaitytojA?. VertimA? gausa ir Lietuvoje reA?isuoti spektakAi??liai leidA?ia teigiamai atsakyti A? klausimAi??.

Kitas klausimas: kas skaito Lietuvoje Gombrowicziaus kAi??rinius? VisA? pirma ai??zieA?kantysai??? asmenys, intelektualai, teatAi??ro A?monAi??s. Gombrowiczius neigiamai vertino tuos reiA?kinius, kurie susijAi?? su kultAi??ra, ribojanA?ia A?mogaus laisvAi??. Galima iA?skirti kultAi??rinAi??, politinAi?? ir ai??zneapibrAi??A?tAi??ai??? Gombrowicziaus veikalA? recepcijAi??. 1996 metais buvo iA?leista ai??zPornografijaai???, 1999 ai??i?? trys ai??zDienoraA?A?ioai??? tomai, 2004 ai??i?? ai??zFerdydurkAi??ai???, 2008 ai??i??
ai??zKosmosasai???, 2009 ai??i?? ai??zTransatlantasai???. Nacionaliniame teatre buvo rodoma drama ai??zIvona, Burgundo kunigaikA?tytAi??ai???.

Gombrowiczius Lietuvoje daA?niausiai yra vadinamas ai??zlenkA? klasikuai???, raA?ytoju aristokratu, intelektualu11. Jo atA?vilgiu buvo vartojamos ir sAi??vokos ai??zskandalistasai???, avangardo kAi??rAi??jas. Aptardamas ai??zTransatlantAi??ai??? recenzentas raA?Ai??: ai??zJei kuri nors tauta turi gilias literatAi??ros tradicijas, vadinasi, joje neiA?vengiamai randasi genialiA? tradicijos lauA?ytojA?. PrieA? mus gyvas pavyzdys ai??i?? didysis nacionaliniA? lenkA? kultAi??ros kanonA? klibintojas W. Gombrowiczius…ai???12

LietuviA? skaitytojas domisi Gombrowicziaus kAi??riniA? universalumu: tauta kaip prievartos darinys, patriotizmas kaip sistema, kalAi??jimas, iA? kurio individas nori iA?trAi??kti. Galima teigti, kad raA?ytojas Lietuvoje buvo angaA?uotas kaip visuomenAi??s skausmA? ai??zkomentuotojasai???, autorius, A?lovinantis A?mogaus laisvAi??. SustabarAi??jusios kultAi??ros, etinAi??s, visuomeninAi??s ir politinAi??s normos ai??i?? tai universalios problemos, aktualios Lietuvos skaitytojui. Pasitelkiant GombrowicziA? savo tautoje ieA?koma vidiniA? varA?tA?.

Kartais lietuviA? skaitytojas nepasiruoA?Ai??s priimti Gombrowicziaus kAi??riniA?. 2004 metais ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nuoseai???13 pasirodAi?? raA?ytojo dramos ai??zVestuvAi??sai??? fragmentas, ai??i?? be jokio komentaro. Vienas iA? skaitytojA? tiesiai paklausAi??, ar tai nAi??ra kokia nors provokacija. Kitas padAi??kojo uA? ai??zkitokiAi??ai???, ai??znekasdienAi??ai??? literatAi??rAi??. Gombrowiczius kelia ai??zdiskomfortoai???14 jausmAi??, nes priverA?ia pagalvoti apie savo ribotumAi??, tame tarpe literatAi??rinA?.

Trumpai bAi??tina aptarti ir WisAi??avos Szymborskos recepcijAi?? Lietuvoje. Reakcija A? jos Nobelio premijAi?? buvo gana lAi??ta ai??i?? poezijos tomas pasirodAi?? tik praAi??jus dvejiem metams po apdovanojimo. Bet pabrAi??A?ti reikia aukA?tAi?? vertimA? lygA?. PoetAi?? vertAi?? pripaA?intieji Lietuvos poetai. Taigi savo ai??zsrityjeai??? raA?ytoja yra A?inoma. Be to, mokslininkAi?? lituanistAi?? Audinga PeluritytAi??-TikuiA?ienAi?? Szymborskos poezijAi?? palygino su NijolAi??s MiliauskaitAi??s poetiniu pasauliu15. Kaip bendrus bruoA?us pabrAi??A?Ai?? savotiA?kAi?? minimalizmAi??, bAi??dingAi?? fragmentiA?kumAi??, antisentimentalumAi??. Szymborska neturi Lietuvoje savo ai??zpopuliarintojoai???, kaip MiAi??oszas ar Gombrowiczius. Nors savotiA?ka lenkA? literatAi??ros ai??zambasadoreai??? Lietuvoje yra raA?ytoja BirutAi?? JonuA?kaitAi??, kilusi iA? Lenkijos ir puikiai mokanti lenkA? kalbAi??. A?urnalo ai??zMetaiai???16 puslapiuose ji remdamasi lenkA? publikacijomis paskelbAi?? Szymborskos gyvenimo ir kAi??rybos apA?valgAi??. Kaip pabrAi??A?ia Rita IvinskytAi??17, kadaise poetAi??s kAi??ryba A?avAi??jo aktualumu, kAi??lAi?? susiA?avAi??jimAi?? ir pagarbAi??, vAi??liau pradAi??jo kelti ir pavydo jausmAi??. LietuviA? skaitytojams ji buvo pristatyta kaip skaitytoja. 2006 metais pasirodAi?? ai??zNeprivalomi skaitiniaiai???18, Szymborskos feljetonai apie perskaitytas knygas. PoetAi?? siAi??lo kitokiAi?? knygos skaitymo ir supratimo kultAi??rAi??.

Nobelio premijos laureatAi??s kAi??rinius daA?niausiai publikuoja savaitraA?A?iai ai??zLiteratAi??ra ir menasai??? ir ai??zAi??iaurAi??s AtAi??naiai???. Kartais prie vertimo yra skelbiamas originalas. SkaitytojA? komentarai A?rodo, kad lenkA? poezija gali bAi??ti skaitoma lenkA? kalba. Poezijos mylAi??tojai neatleidA?ia vertAi??jams to, kad A?ie kartais keiA?ia vertime A?odA?ius, ir kaltina juos lenkA? kalbos nemokAi??jimu. Virtualioje erdvAi??je vyksta arA?ios diskusijos apie poezijos subtilybes.

Po Szymborskos mirties ai??zLiteratAi??roje ir meneai??? pasirodAi?? Renatos Ai??erelytAi??s tekstas, skirtas poetei19. Remiantis komentarais galima teigti, kad daugeliui skaitytojA? tai buvo straipsnis, supaA?indinantis su neseniai mirusia autore. Tai reiA?kia, kad prie publikuojamA? A?urnaluose kAi??riniA? turi bAi??ti ai??zpridedami komentaraiai??? apie autoriA?. Nes kitaip A?ymAi??s poetai liks tik graA?iA? eilAi??raA?A?iA? autoriais.

2008-aisiais Lietuvoje buvo A?gyvendinamas Skaitymo metA? projektas ai??zSu knyga per kultAi??rinAi?? EuropAi??ai???. VienAi?? susitikimAi?? organizatoriai skyrAi?? lenkA? literatAi??rai. Pristatomi autoriai yra recepcijos ai??zatspindysai???. Susitikimo metu buvo pristatytas Juliuszas SAi??owackis (susijAi??s su Vilniumi), WAi??adysAi??awas Reymontas (kaip Nobelio premijos laureatas, buvo skaitomi ai??zValstieA?iA?ai??? fragmentai), WisAi??awa Szymborska (kaip Nobelio premijos laureatAi??), Witoldas Gombrowiczius (kaip pasaulyje A?inomas autorius, buvo skaitomi ai??zPornografijosai??? ir ai??zDienoraA?A?ioai??? fragmentai), Zbigniewas Herbertas (kaip A?inomas poetas). SusitikimA?, skirtA? lenkA? literatAi??rai, galAi??tA? bAi??ti kur kas daugiau, nes Lenkija turi aibAi?? autoriA?, vertA? dAi??mesio.

Lietuvos leidybinAi?? rinka yra maA?a. TodAi??l teisAi??s tie, kurie teigia, jog lenkA? literatAi??ros vertimA? yra daugiau negu kitA? literatAi??rA?. Bet kaip A?vertinti paskutiniA? deA?imtmeA?iA? vertimA? visumAi??? Vertinant reikia atsiA?velgti A? skirtingus kriterijus. Svarbiausias jA? ai??i?? vertimA? reikA?mAi?? skaitytojui. Kyla klausimas, ar lenkA? literatAi??ros vertimuose slypi potencialus skaitytojas. Galima pasakyti apie dvi skaitanA?iA?jA? rAi??A?is ai??i?? masinis ir aukA?tos literatAi??ros skaitytojas.

LenkA? literatAi??ros vertAi??jai reprezentuoja ne lenkA?, o lietuviA? kultAi??ros interesus. TodAi??l, kad svarbiausias vertimA? tikslas yra tam tikrA? literatAi??ros temA? ai??zpapildymasai??? vertimais. LeidAi??jai nori pateikti skaitytojui tAi??, kAi?? svetimoje kultAi??roje laiko A?domiausiu dalyku. Tekstai vertimams parenkami ne todAi??l, kad jie yra reprezentatyvAi??s savo kultAi??rai, o todAi??l, kad jA? vertimas gali A?eiti A? kAi??rybinA? dialogAi?? su kultAi??ra, A? kuriAi?? verA?iama. Tokie tekstai siAi??lo naujus kriterijus, naujas kalbas ir idAi??jas. Belieka padAi??koti vertAi??jams ir praA?yti versti daugiau.

1Ai?? Plg. A. KALAi??DA. Recepcja literatury polskiej na Litwie. Aspekty teoretyczne // EuropejskoAi??Ai?? ojczyzn. Litewsko-polskie zwiAi??zki literackie, kulturowe i jAi??zykowe. MateriaAi??y miAi??dzynarodowej konferencji naukowej: Wilno, 23ai??i??24 paA?dziernika 2008 / Red. M. Dawlewicz; Wilno, 2009, s. 187.

2Ai?? Plg. A. KALAi??DA. W poszukiwaniu wartoAi??ci. Literatura polska na LitAi??wie i literatura litewska w Polsce // III Sesja tAi??umaczy i wydawcA?w literatury krajA?w nadbaAi??tyckich. ai??i?? 17ai??i??19 listopada 1994; Abstrakt, p. 7.

3Ai?? 7 meno dienos. ai??i?? 1997, Nr. 4.

4Ai?? A. AA?UBALYTAi??. BalsA? iA? Lietuvos ten klausAi??si Adomas… ai??i?? Metai,
Nr. 10, p. 151.

5Ai?? Ten pat.

6Ai?? Literatura na Ai??wiecie. ai??i?? 2005, nr. 1/2.

7Ai?? Dekada literacka. ai??i?? 2005, nr. 2 (210).

8Ai?? Kartki. ai??i?? 2001, nr. 24.

9Ai?? Sen Mendoga. Antologia literatury litewskiej lat dziewiAi??Ai??dziesiAi??tych / Pod red. A. RybaAi??ko. ai??i?? Warszawa, 2001.

10 LiteratAi??ra 12 klasei. Modernioji XX a. antrosios pusAi??s literatAi??ra. NepriklausomybAi??s laikA? literatAi??ra // Chrestomatija, II dalis. ai??i?? Vilnius: LLTI, 2008.

11 www.klaipeda.daily.lt.

12 http://www.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/donato-petrosiaus-knygu-lentyna-245983

13 2004-06-26, Nr. 706.

14 http://deathblow.blogas.lt/witold-gombrowicz-%E2%80%9Ekos-mosas-1248.html.

15 A. PELURITYTAi??-TIKUIAi??IENAi??. On Objects in the poetry of WisAi??awa Szymborska and NijolAi?? MiliauskaitAi??. Dipartimento di linguistica universita di Pisa: Res Balticae, Nr. 10, 2004 [2005].

16 B. JONUAi??KAITAi??. WisAi??awa Szymborska ai??i?? bAi??ties poezija // Metai. ai??i?? 2006, Nr. 12.

17 R. IVINSKYTAi??. ApmAi??stau pasaulA?. Szymborskos // LiteratAi??ra ir menas. ai??i??
2009-07-10, Nr. 3245.

18 W. SZYMBORSKA. Neprivalomi skaitiniai. ai??i?? Vilnius, 2006.

19 R. Ai??ERELYTAi??. Poezijos Mocartas, eilAi??raA?A?io Sokratas. Poetei WisAi??awai Szymborskai atminti // LiteratAi??ra ir menas. ai??i?? 2012-02-10, Nr. 3366.