LIAUDIES MEISTRAS ai??i?? VAKAR IR Ai??IANDIEN

A?URNALAS: TAUTODAILAi??SAi??METRAAi??TIS
TEMA: TAUTODAILAi??
AUTORIUS: VYTENIS RIMKUS

DATA: 2011-12

LIAUDIES MEISTRAS ai??i?? VAKAR IR Ai??IANDIEN

Vytenis Rimkus

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Senasis, tradicinis liaudies menas A? kultAi??ros erdves kaip savitas reiA?kinys buvo A?trauktas apie XIX-jo amA?iaus vidurA?. Pirmiausia jis buvo traktuojamas kaip valstieA?iA?, Ai??kininkA?, kaimo A?moniA? meninAi?? raiA?ka. EsminAi??s jo savybAi??s ai??i?? taikomoji funkcija ir graA?umas, dekoratyvumas, kolektyvinAi??s kAi??rybos pobAi??dis. KolektyviA?kumas reiA?kAi??si ne tuo, kad vienAi?? daiktAi?? kAi??rAi?? grupAi?? A?moniA?, bet tuo, kad darbo A?gAi??dA?iai buvo perduodami iA? kartos A? kartAi??, kAi??riniA? stilistika formavosi A?imtmeA?iais. DidA?ioji dalis kaimo A?moniA? dalyvavo kAi??ryboje, asmenybAi??, individualumas iA?tirpdavo bendrame sraute. AudAi??jos mokAi??si iA? mamA?, droA?Ai??jai savo meninAi?? veiklAi?? pradAi??davo piemenaudami ir t. t. Ai??iandienos poA?iAi??riu tai buvo bemoksliai A?monAi??s. BAi??davo ir savo meistriA?kumu iA?siskirianA?iA? A?moniA?, taA?iau jA? autorystAi?? nebuvo A?tvirtinama.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? AutorystAi?? liaudies mene susijusi su vaizduojamosios dailAi??s atsiradimu ir jos raida liaudies kAi??ryboje. RyA?kus ir net esminis pavyzdys ai??i?? medinAi??s skulptAi??ros. Paulius GalaunAi??, muziejuose rinkdamas publikacijai ai??zdievukusai???, atrado grupeles tarpusavyje stilistiA?kai artimA? darbA?, kurias ir A?vardijo kaip ai??zAi??v. Jurgio autoriusai???, ai??zPietos autoriusai??? ir t. t. Kas A?ia vyko? Kuriant figAi??rAi??, A?mogaus (A?ventojo, Dievo…) vaizdAi?? nebepakanka vien fizinio darbo, o atsiranda vaizduojamojo personaA?o dvasios raiA?kos poreikis ir net bAi??tinybAi??. Taip ilgametis neA?vardinto dievdirbio darbas sukuria individualiAi??, asmeninAi?? stilistikAi??. Buvo atrasti ir jau A?vardijami pirmieji dievdirbiai. Autorizacijos procesas tapo visuotiniu ir net bAi??tinu liaudies menui tapus parodA? eksponatais. AutorystAi??s statuso A?sitvirtinimui padAi??jo ir kitA? vaizduojamojo meno A?akA? (tapybos, grafikos) gausAi??jimas liaudies meno panoramoje.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??iandieninAi??s tautodailAi??s erdvAi??je besireiA?kiantys A?monAi??s yra raA?tingi, didesnA? ar maA?esnA? mokslAi?? A?gijAi?? asmenys. Pabandyta sugrupuoti TautodailininkA? sAi??jungos Ai??iauliA? skyriaus narius ai??i?? rezultatai iA?ties A?domAi??s: iA? bendrojo nariA? skaiA?iaus (385) aukA?tAi??jA? iA?silavinimAi?? turi 124 asmenys,Ai?? nebaigtAi?? aukA?tAi??jA? ai??i?? 7, specialA?jA? vidurinA? ai??i?? 136, vidurinA? ai??i?? 80, nebaigtAi?? vidurinA? ai??i?? 12, A?eA?ias-aA?tuonias klases ai??i?? 12, pradinA? ai??i?? 14. Savaip A?ie duomenys pasiskirsto A?anrA?, specializacijos poA?iAi??riu pagal aukA?A?iau pateiktas septynias iA?simokslinimo kategorijas:

AudAi??jos ai??i?? 9, 0, 3, 2, 1, 2, 3;

MezgAi??jos ai??i?? 48, 2, 21, 39, 3, 4, 5;

Gintaro apdirbAi??jai, juvelyrai ai??i?? 1, 0, 3, 6, 3, 1, 0;

Akmens kalAi??jai, kalviai ai??i?? 6, 0, 7, 14, 1, 0, 0;

PynAi??jai, verbA? ryA?Ai??jai ai??i?? 10, 0, 17, 20, 2, 0, 0;

MedA?io droA?Ai??jai ai??i?? 15, 3, 11, 22, 1, 4, 0;

Keramikai ai??i?? 13, 1, 11, 20, 0, 1, 3;

Tapytojai, grafikai, karpytojai ai??i?? 22, 1, 7, 13, 1, 0, 3.

Ai??is suskirstymas nAi??ra labai grieA?tas, nes daugelis meistrA? dirba dviejuose ir net trijuose A?anruose, pvz., skulptoriai droA?ia medA? ir kala akmenA?, tapytoja-mezgAi??ja ir t. t. (Duomenis perA?iAi??rAi??jo ir sugrupavo JAi??ratAi?? NekraA?aitAi??). AukA?tojo mokslo atstovA? tarpe yra aukA?tA?jA? dailAi??s mokyklA? atstovA?, o didA?iausiAi?? grupAi?? sudaro specialiA?jA? viduriniA? mokyklA? atstovai. Taigi A?iandienos tautodailininkas ai??i?? iA?silavinAi??s A?mogus.

DailAi??s panoramoje egzistuoja dvi kAi??rAi??jA? grupAi??s ai??i?? profesionalusis ir liaudies menas, dar iA?skiriama vaikA?-moksleiviA? kAi??ryba. Rengiamos atskiros parodos, jA? dalyviai vAi??lgi vadovaujasi priklausymu tai ar antrai grupei. Bet A?ia visAi?? laikAi?? kildavo ir tebekyla diskusijos, pavyzdA?iui, ar viduriniA? dailAi??s mokyklA?, technikumA? auklAi??tiniai tebAi??ra liaudies meistrai, ar jau profesionalai dailininkai. Meno istorikams ir teoretikams visad knietAi??jo paA?velgti A? XX amA?iaus pradA?ios pasaulinAi?? dailAi??, kai naujA? krypA?iA? kAi??rAi??jai iA? esmAi??s buvo tik dailAi??s mAi??gAi??jai (Polis Gogenas, Vincentas van Gogas ir daugelis kitA?). Taigi profesionalumo kategorija nAi??ra vien spec. aukA?tojo mokslo kriterijus. Gyvenime A?ios dvi dailAi??s grupAi??s visad bendravo, darAi?? viena kitai kAi??rybines ir organizacines A?takas. Liaudies meno organizacijA? (draugijA?, seminarA?, stovyklA?, kursA? ir kt.) veikloje buvo ir yra nemaA?ai profesionaliA? dailininkA?. O neretas atvejis, kai jau A?ymus profesionalas dailininkas iki dailAi??s instituto ar akademijos dalyvaudavo tautodailAi??s parodose, buvo, o kartais ir tebAi??ra, liaudies meno organizacijA? nariu. TokA? keliAi?? yra perAi??jAi?? skulptoriai Vytautas MaA?iuika ir Kazys KasperaviA?ius, grafikas Eduardas JuchneviA?ius ir kt.

Dabar daug tautodailininkA? jau yra priimami A? bendras meno parodas, jauA?iasi jose kaip lygus su lygiais, dalyvauja monumentaliosios dailAi??s konkursuose, jA? kAi??ryba visais technologiniais ir estetiniais parametrais A?silieja A? bendrAi??jAi?? meno panoramAi?? (medA?io ir akmens meistrai Vilius Biskis ir Kazys Bimba, dalis kalviA? ir juvelyrA?).

Ai?? tautodailAi??s sferAi?? A?silieja pieA?imo mokytojai, baigAi?? Vilniaus dailAi??s akademijAi?? ir ypaA? Ai??iauliA? universiteto MenA? fakultetAi??, dalyvaudami ir atskiruose ir bendruose pleneruose, stovyklose, parodose (keramikai Laima KelmelienAi??, Vilija TaujanskaitAi??, medA?io droA?Ai??jai Dalius A?ymantas, Anatolijus Akstinas, tapytojai Algirdas Zibalis, Ona GirdvainienAi??, Gintaras DaukA?a, karpytoja Alma StugienAi?? ir daug kitA?). TautodailAi??s sferoje sAi??kmingai reiA?kiasi ir kitA? specialybiA? atstovai. Tai gydytojai-tapytojai Jonas Mikalauskas ir RastauskaitAi??-BulavienAi??, audAi??ja Irena KryA?anauskienAi??, inA?inieriai-kalviai Julius Bukauskas ir A?eslovas A?alys, originaliA? siAi??liniA? kompozicijA? kAi??rAi??jas Jonas RimA?a, juvelyras Juozas Rutkauskas, medA?io droA?Ai??jai Raimondas BaA?kys ir architektas Dalius Martinaitis, dAi??stytojas – juostA? audAi??jas Antanas Dundulis su dukra Edita DapA?iene. Ai??A? sAi??raA?Ai?? galima tAi??sti ir tAi??sti, A?ia ypaA? daug A?vairiA? specializacijA? mokytojA?, laisvalaikio rankdarbystAi??je siekianA?iA? meistriA?kumo lygio.

Ai??domus dailininkA? dinastijA? buvimas ir raida. Daugelio dailininkA? biografijose pabrAi??A?iama, kad jA? tAi??vai buvAi?? artimi liaudies menui, kone visos motinos ir moA?iutAi??s buvusios puikios audAi??jos, verpAi??jos, mezgAi??jos, iA? jA? perimti poreikiai ir pirminiai A?gAi??dA?iai. O A?tai ir atvirkA?tinis procesas: jauni bAi??simieji dailininkai, dar besimokydami dailAi??s, A? kAi??rybos erdvAi?? patraukia savo tAi??vus. Itin ryA?kus pavyzdys ai??i?? Rimas BiA?iAi??nas ir jo mama Monika BiA?iAi??nienAi??, Stanislovas Adomaitis ir mama Elena AdomaitienAi??, PranciA?kus Gerlikas ir mama PetronAi??lAi?? GerlikienAi??.

Ai??iuo metu egzistuoja du terminai ai??i?? tautodailAi?? ir liaudies menas. Savo pirmine semantika tai ganAi??tinai skirtingi dalykai: tautodailAi?? ai??i?? tai vienos tautos menas, kuriamas ne tik tos tautos valstybAi??je, bet ir uA? jos ribA?, liaudies menas apima visA? tautybiA?, esanA?iA? valstybAi??s ribose meninAi?? kAi??rybAi??. Formaliu poA?iAi??riu lietuviA? tautodailAi??s parodoje lyg ir svetimi bAi??tA? rusA?, lenkA?, A?igonA? kAi??riniai, taA?iau A?iandieniniame gyvenime A?iA? dviejA? terminA? prasminiai skirtumai nunyko ir jie tapo lygiaprasmiais ir lygiaverA?iais sinonimais.

Apie liaudies menAi?? ir liaudies meno kAi??rAi??jus uA?sienio A?alyse esama A?vairiA? nuomoniA?. Neretai laikoma, kad liaudies menas ai??i?? jau praeities reiA?kinys, A?emdirbiA? taikomasis menas (Bauernkunst, krestjanskoje iskustvo), o A?iandien jis egzistuoja tik kaip reprodukcija, atkuriamieji pavyzdA?iai, suvenyrinAi?? prekAi??. IA?sakoma ir tokia nuomonAi??, kad A?iandieniniam liaudies menui skirtina ir didA?ioji dalis pramoninio, masinio dizaino kAi??riniA?, kuriA? autorystAi?? iA?tirpsta tAi??kstantiniuose ir milijoniniuose tiraA?uose, neribotame globaliame panaudojime. Pavyzdys ai??i?? kelio A?enklai, su nedidelAi??mis modifikacijomis puoA?iantys viso pasaulio kelius. Kas jA? autorius ar autoriai? Jie nebeegzistuoja, A?enklai tampa kolektyvinAi??s kAi??rybos, vartosenos ir savimonAi??s reiA?kiniu, senosios liaudies kAi??rybos analogu. PanaA?iai galima kalbAi??ti ir apie architektAi??rAi??, masinAi?? statybAi??, iA?tisais kvartalais nusAi??dusiAi?? priemiesA?ius ir sodA? teritorijas. A?inoma, tai diskusinis dalykas.

VAi??l ir vAi??l tenka grA?A?ti prie klasifikaciniA? skirstymA? ir terminA? vartosenos A?iuolaikinAi??je situacijoje. Tartum viskas aiA?ku ai??i?? profesionalusis menas ir liaudies menas, tautodailAi??. A?ia egzistuoja dvi iA?eities pozicijos: pagal iA?silavinimAi?? ir pagal darbAi??, kuris yra pagrindinis pragyvenimo A?altinis. Paprastai operuojama pirmuoju kriterijumi, o kalbant apie antrAi??jA? kriterijA? aiA?kAi??ja, kad puodA?iai-keramikai, dalis kalviA? ir audAi??jA? ir yra tikrieji profesionalai ai??i?? savo amato, dailAi??s, meno ar dar kaip kitaip A?vardijami atstovai. O A?tai dailAi??s akademijos atstovas, atsidAi??jAi??s administracinei, Ai??kinei ar kokiai kitai veiklai ir prie tapybos ar grafikos sugrA?A?tantis retomis atokvAi??pio minutAi??mis, nebesuspAi??jantis ir nebedalyvaujantis parodose, tampa dailAi??s mAi??gAi??ju, ai??zsekmadieniniuai??? dailininku, artimu tiems inA?inieriams, gydytojams, pasirodantiems tautodailininkA? parodose. Taigi profesionalumo, liaudiA?kumo, mAi??gAi??jiA?kumo, amatininkystAi??s kategorijos susipina ir A?vairiomis srovelAi??mis A?silieja A? bendrAi??jAi?? kultAi??ros panoramAi??. Primityvizmas, naivumas nebAi??ra nepilnavertiA?kumo poA?ymis, o lygiateisis vaizduojamosios dailAi??s stilistikos raidos dalyvis.

Ai??iandieninio liaudies meno ir jo kAi??rAi??jA? gretos iA? kaimo persikAi??lAi?? A? miestus, tuo paA?iu A? savo erdves A?traukAi?? ir nemaA?Ai?? dalA? miesto amatininkA?, A?vairiA? profesijA? A?moniA?. PraplatAi??jo tiek senosios-tradicinAi??s, tiek ir naujoviA? ai??i?? kaip liaudies meno samprata. Pvz., A?alia senosios tradicinAi??s medinAi??s liaudies architektAi??ros A?liejasi ir miesteliA?, priemiesA?iA? ir naujausieji sodA? bendrijA? statiniai. Atsirado terminas architektAi??ra be architektA?, kuri visais savo parametrais artima liaudies menui (OrvidA? sodyba, K. Gendvilo sodyba MeA?kuiA?iuose, ai??zPuodA? namasai??? A?agarAi??je ir kt.). Beje, tai pasaulinis reiA?kinys. Prisiminti ir tokie reiA?kiniai, kaip: turgaus menas, parodinis liaudies menas, suvenyrai. IA?kyla ir svarstymo laukia toks klausimas: ar egzistuoja ir ar gali bAi??ti fotografija kaip liaudies meno objektas? Ne taip toli ir kompiuterinio meno profesionalumo ir mAi??gAi??jiA?kumo klasifikacija. A?inoma, kiekvienas iA? A?iA? klausimA? inspiruoja specialiA? tyrimA? poreikius.

Ir vis tik pagrindinAi??s A?iuolaikinio liaudies meno srovAi??s, grupAi??s, tendencijos yra dvi, A? kurias sutelpa visi teminiai, A?anriniai, technologiniai matmenys: tradicinis ir naujasis liaudies menas. Ai??ios dvi srovAi??s neretai siekia atskiro egzistavimo, vyksta ginA?ai, taA?iau praktikoje paremia, papildo viena kitAi??, uA?pildo bendras parodines erdves.

Tad koks A?iandieninis liaudies meistras, tautodailininkas? Tai iA?silavinAi??s, neretai turintis aukA?tAi??jA? iA?silavinimAi?? A?mogus, kuris didesnAi?? ar maA?esnAi?? laisvalaikio dalA? skiria kAi??rybai. NemaA?ai A?moniA? net keiA?ia profesijAi??, tampa tautodailininkais, visAi?? veiklAi?? susieja su kAi??ryba. Ai??vestas meno kAi??rAi??jo statusas tautodailininkus sulygina su visais A?alies meno kAi??rAi??jais. Liaudies menas ir jo kAi??rAi??jai yra reikA?minga graA?esnAi??s, tauresnAi??s, dvasingesnAi??s tautA? ir valstybAi??s raidos dalis.