Liepos skaitymai

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Andrius JakuA?iAi??nas
DATA: 2013-08

Liepos skaitymai

Andrius JakuA?iAi??nas

A�

NeslAi??psiu: A?sivaizdavau, jog vasarinAi?? apA?valgAi?? pavyks pradAi??ti pagraudenimu, jog A?iuo metA? laiku kultAi??riniai leidiniai ilsisi nuo literatAi??ros, ai??i?? todAi??l ir mes esAi?? galAi??tume ramia sAi??A?ine nuo jA? pailsAi??ti. Vis dAi??lto paaiA?kAi??jo, kad yra ne visai taip ai??i?? liepos mAi??nesA? bAi??ta A?iek tiek A?domiA? groA?inAi??s literatAi??ros tekstA?, nors paA?ios vertingiausios, kaip ir tikAi??jausi, buvo ne literatAi??rinAi??s publikacijos, o straipsniai, kritikos tekstai, skaitytojA? priekaiA?tai ir t. t.; A?ia geras pavyzdys bAi??tA? mAi??nraA?tis ai??zMetai” ai??i?? jo literatAi??rinAi?? dalis, iA?skyrus nebent Aido MarA?Ai??no bei Nerijaus Cibulsko publikacijas, tikrai neA?spAi??dinga (vien ko verta Virgilijaus VerA?ulio pjesAi?? ai??zKaralius AkAi??bas”, kurios stilius ir humoras yra tokie apgailAi??tini, jog perskaiA?ius vietAi??, kur jaunieji gAi??jai progiesmiu kaA?kAi?? suokia roA?iniais apatiniais mAi??vinA?iam pagrindiniam herojui, susuka pilvAi??), o A?tai kiti tekstai ai??i?? tiesiog puikAi??s. Bet kol kas ne apie tai.
KultAi??rinAi??je spaudoje toliau A?kyriai sukasi tie patys veidai. Beveik visi A?A? mAi??nesA? savo kAi??rybAi?? publikuojantys autoriai A?iemet pasirodAi?? jau ne kartAi??, kai kurie iA? jA? ai??i??Ai?? tris, keturis ar dar daugiau kartA?; bijau suklyst, bet prisimenu maA?iausiai keturias prozos ir maA?iausiai dvi poezijos Saros Poisson publikacijas; iA? viso susidaro bent A?eA?ios publikacijos ai??i?? per septynis mAi??nesius. Marijos MacijauskienAi??s pavardAi?? antraA?tAi??se A?vietAi?? jau maA?iausiai keturis kartus; Petro Venclovo, Juliaus Kelero, Algimanto Mikutos, (rodos, ir) Marijos DjaA?enko ai??i??Ai?? ne maA?iau trijA? kartA?. Sigitas Birgelis, Paulius Norvila, Jonas Kiriliauskas savo kAi??rinius skaitytojA? teismui teikAi?? bent dusyk. (Galvoju, kad metA? gale reikAi??tA? padaryti sAi??vadAi?? ai??i?? A?itokia statistika bAi??tA? daug pasakanti, ai??i?? ir tikrai labai niAi??ri.)
AiA?ku, nekaltinu autoriA?, ai??i?? prieA?ingai, turbAi??t reikAi??tA? dAi??koti, kad jie yra aktyvAi??s ir supranta redakcijA? rAi??pesA?ius, taA?iau kiekvienAi?? mAi??nesA? skaityti tA? paA?iA? raA?ytojA? tekstus neA?moniA?kai A?kyri, juoba kad didA?ioji dauguma publikacijA? atrodo kaip ankstesniA? jA? publikacijA? klonai. Toks siauAi??ras autoriA? ratas vis labiau pakerta mano pasitikAi??jimAi?? kultAi??rinAi??s spaudos misija (ar bent nuostata, kad kultAi??riniame spaudinyjebAi??tinaiAi??turi bAi??ti autentiA?kos lietuviA? groA?inAi??s kAi??rybos) ai??i?? ar tikrai reikia leisti fondA? pinigus, jei kultAi??rinAi?? spauda tenkina kokiA? penkiolikos autoriA? A?Ai??tbAi??tinA? norAi?? matyti savoAi??opusAi??Ai??laikraA?tyje ar A?urnale?
ai??zLiteratAi??roje ir mene” (Nr. 27) publikuojama Augusto Sireikio proza pasakoja apie trijA? jaunuoliA? ai??i?? Romo su Ieva bei pasakotojo ai??i?? mA?slingus santykius, kurie plAi??tojasi herojams sAi??moningai kuriant iA? savAi??s tam tikrus personaA?us. Protagonistas pasakoja draugams (kurie, beje, ne pora, ai??i??Ai?? nors gyvena kartu) apie kitados buvusius savo santykius su Gelsva ai??i?? tokia A?aidimo dalis… Beje, apsakymui persiritus A? antrAi?? pusAi??, ai??zprisilupAi??s” herojus prisipaA?A?sta GelsvAi?? sugalvojAi??s ai??i?? jos iA? tikrA?jA? nebuvo; Romas su Ieva nelieka skolingi ai??i?? jie sugalvojAi?? jA?, pasakotojAi??… Tai vienas iA? tA? retA?, itin jaunatviA?kA? (primityviA?) dalykAi??liA?, kurie, nepaisant jA? autoriA? nepatyrimo literatAi??roje, ai??i?? tai aiA?kiai matyti iA? sakiniA? struktAi??ros, kompozicijos, ai??i?? sugeba sukrAi??sti labai autentiA?kais paaugliA?kais iA?gyvenimais: tarkim, gelsvos (t. y. nakties A?ibintA? A?viesos) spalvos, kuri apsakyme, be abejo, susieta su Gelsva, pojAi??tis bruzdanA?iame, paslaptingos gyvybAi??s pilname mieste, pagaliau bAi??tinybAi?? A?ia pat suvaidinti, sukurti save ai??i?? visa tai iA? tikrA?jA? buvo mano, turbAi??t ir mAi??sA? visA? gyvenime, ai??i?? ir tai jaudina. Ai??iuo poA?iAi??riu, negrabus, naivokas ir persaldintas autentiA?kumas yra tAi??kstantA? sykiA? vertingesnis uA? kai kuriA? ai??zpatyrusiA? autoriA?” bandymus atskleisti jaunuolio iA?gyvenimus, todAi??l norisi AugustAi?? padrAi??sinti. Vis dAi??lto privalau jA? A?spAi??ti, kad nebandytA? pervertinti A?io kuklaus pagyrimo ai??i?? juk tai net ne laurai, o uA?migti, sakoma, negalima net ant pastarA?jA?. Reikia suprasti: paauglystAi?? baigAi??si, o neatsiA?velgiant A? lengvinanA?ias aplinkybes (nepatyrimAi??, jaunystAi?? etc.), A?is apsakymas bAi??tA? vertintinas kaip iA?tAi??stas ir painus niekalas.
Punsko poeto Sigito Birgelio publikacija pradedama eilAi??raA?A?iu, kurA? jau skaitAi??me geguA?Ai??s mAi??nesio ai??zNemune” ai??i?? ai??zOA?kiniai linA? mAi??lynA?” (gaila, anAi?? publikacijAi?? praganiau ai??i?? mielai palyginA?iau; tai nAi??ra itin prasmingas A?aidimas, bet bAi??tA? smagu aptikti nesutapimA?). Apskritai A?i publikacija galAi??tA? bAi??ti laikoma ankstesniosios tAi??sa, nes akivaizdu, tai to paties laikotarpio tekstai, tik ana publikacija tarsi A?siprasmino sekojeAi??A?odis-kalba-iA?sisakymas, o A?ioji labiau eklektiA?ka. Kaip ir A?prasta, A?mAi??kA?teli mitologiniai personaA?ai, be abejo ai??i?? ir jotvingiA? vardas. RaA?ytojo kAi??rybos kontekste tai yraAi??conditio sine qua non, nors mane, prisipaA?insiu, labiau suintriguotA? Sigito publikacija, kurioje jis iA?siverstA? be nuorodA? A? mitinAi?? praeitA? ir (geo)politines realijas.
ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nA?” (Nr. 25) prozos skiltyje ai??i?? Jono Kiriliausko ai??zNegalia”. Autorius pirmuoju asmeniu pasakoja A?mogaus, nuolat prabundanA?io pusAi?? keturiA? ir negalinA?io daugiau uA?migti, epopAi??jAi?? ai??i?? apraA?o jo apsilankymus pas psichiatrus, kurie lyg tyA?ia vis klausinAi??ja apie sapnus ai??i?? o herojus dievagojasi niekad nesapnuojAi??s. Pokalbiams su gydytojais, kurie galiausiai nusprendA?ia, kad jis ai??i?? visiA?kai sveikas, skirta didA?ioji teksto dalis. DramatiA?kas virsmas A?vyksta tik paA?ioje apsakymo pabaigoje ai??i?? A?monos balsui praneA?us, kad jau laikas verstis iA? lovos, ai??i?? neva pramiegos darbAi??, ai??i?? mAi??sA? herojus staiga susivokia: ai??zPabudau, prasitryniau akis, pasirodo, vAi??l sapnavau, kad nemiegu…”
Skaitant tekstAi??, pirmiausia A? akis krenta stiliaus primityvumas, autorius labai keistai A?maikA?tauja arba itin netradiciA?kai supranta sAi??vokAi?? ai??zvaizdingas posakis”: ai??zJis gi vAi??l A?smeigAi?? A? mane savo mAi??lynas kaip tAi??viA?kAi??s dangus ar Nemuno vingis akis ir klausiamai A?iAi??rAi??jo.” Taip pat esama A?iokiA? tokiA? problemA? su kompozicija (nors bendruosius dAi??snius autorius tarytum supranta): tarkim, siuA?etui nereikA?mingas uoA?vAi??s pasiAi??lymas A?monai uA?pirkti uA? jA? miA?ias, apraA?omas nuodugniai ir plaA?iai, o A?tai pabaiga, kuri yra tikrai netikAi??ta ir galAi??tA? kAi??rinA? stipriai timptelAi??ti A? virA?A?, nuskamba rutiniA?kai, ai??i?? tarsi autorius pageidautA? suA?velninti ir uA?glaistyti netikAi??tumo efektAi??, kurio pats siekAi??. Vis dAi??lto A?A? kAi??rinA? A?ymAi??A?iau pliuso A?enklu ai??i?? kad ir kaip A?velgtum, pilkame peizaA?e jis iA?siskiria kaip savarankiA?kas pilkos atspalvis, ai??i?? o tai nAi??ra jau taip maA?ai.
Gretos SirvidaitAi??s prozos kAi??rinA? ir AkvilAi??s BuA?inskaitAi??s labai proziA?kus verlibrus, kurie taip pat publikuojami ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nuose”, kol kas nusprendA?iau aplenkti ai??i??Ai?? tegul jaunos raA?ytojos ramiai padirbAi??ja, netrukdomos visokiA? pastabA?, priekaiA?tA? ir pasiAi??lymA? ai??i?? pasaulyje, kuriame nAi??ra kriterijA?. Tik norAi??tA?si pasakyti, kad visiems bAi??tA? A? naudAi??, jei Greta tiksliau A?inotA?, kAi?? nori pasakyti, ir dar pasistengtA?, kad tai nesunkiai suprastA? visi skaitantieji, ai??i??Ai?? sklandumo apsakymAi??lyje tikrai trAi??ksta, o Akvilei palinkAi??A?iau daugiau eksperimentuoti (nors ji gal tai ir daro ai??i?? sunku kAi?? pasakyt iA? keliA? tekstA?), juoba kad fantazijos, atrodo, ji turi…
SavaitraA?tyje ai??zNemunas” (Nr.26) publikuojamas Petro Venclovo romano fragmentas ai??zPerA?engti ribAi??” yra tipinis nuobodA?ios, neiA?radingos (taA?iau lygios ir taisyklingos) prozos pavyzdys. Autorius neieA?ko naujA? teritorijA?, nesistengia naudotis teksto galimybAi??mis, ir, atrodo, yra pasiruoA?Ai??s likti pilkA?jA? vidutinybiA? gretose, nors ai??i?? tAi?? nesyk minAi??jau ai??i?? kolega turi gerAi?? kalbos jausmAi??, yra darbA?tus, todAi??l iA?reikA?ti sudAi??tingesnius dalykus, jei tik bAi??tA? noro, jam nekiltA? problemA?. A?inoma, tekstui, kuriame tenorAi??ta atskleisti herojaus, su suA?adAi??tine leidA?ianA?io laikAi?? sodyboje prie eA?ero, dvejones, suvokus, kad jA?dviejA? su Inesa (suA?adAi??tinAi??s vardas) suderinamos tik ai??zA?viesiosios pusAi??s”, o gyvenimui pasisukus tamsiAi??ja, neA?inia kas bAi??tA?, dideliA? sugebAi??jimA?, nei ypatingo stilistinio jautrumo nAi?? neprireikia ai??i?? uA?tenka paminAi??ti, kad kaA?kur dar egzistuojaAi??tokia RAi??ta, ir skaitytojas ai??i?? papirktas… Viskas sklandu, blaivu ir teisinga ai??i?? bet tik tiek.
Ai??iaip ar taip, tai tAi??kstantA? ai??i?? ne, milijonAi?? ai??i??Ai?? kartA? geriau negu greta publikuojami Albino Galinio (A?maikA?tAi??s?) pamAi??stymai ai??zAistra rinkai, arba kaip ai??znumarinti” mokytojAi??”. Neatsitiktinai ties A?odA?iu ai??zA?maikA?tAi??s” paraA?iau klaustukAi?? ai??i?? nesu tikras, ar autorius norAi??jo juokauti. TiesAi?? kalbant, iA?vis nedaug kAi?? A?ia supratau, o uA?vis maA?iausiai ai??i?? kam reikAi??jo vargintis tai paraA?yti. Ai??iaip ar taip, nelengva patikAi??ti poetAi?? nesuvokiant, kad A?is tekstas ai??i?? tai puolimas veidu A? purvAi??: ai??zIdant neprarastA? max-injekcijA? A? hierarchizuotos rinkos uA?pakalA?, edukacinAi?? sistema (…)”… Kas tai ai??i??Ai?? nauja poeto saviraiA?kos kryptis ar tiesiog laikinai prarastas budrumas? Pagyvensim ai??i??Ai?? pamatysim.
UteniA?kio poeto Vytauto Kazielos publikacija ai??zNemune” yra tikra atgaiva, skurdokame liepos mAi??nesio kontekste nuo jos padvelkia santAi??rumu ir savidrausme, ai??i?? savybAi??mis, kuriomis gali pasigirti toli graA?u ne kiekvienas autorius. Trumpos, tarytum nukertamos verlibro eilutAi??s sukuria kaA?kokios didesnAi??s struktAi??ros ai??i?? didelio gyvenimo, kurA? kada nors neiA?vengiamai teks palikti ai??i?? iliuzijAi??, ir leidA?ia skaitytojui (deja, kartais per ryA?kiai) sufokusuoti amA?inybAi??s pajautAi??: ai??zgalim kalbAi??ti / apie save / ir tai bAi??tA? viskas // kaA?koks gaudesys / sutemose / spindesys drovus ir netikras”… Sutikime, nedaA?nam poetui tai atlikti pavyksta nebanaliai.
Pauliaus Norvilos poezijos publikacija ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nuose” (Nr. 26) kaip du vandens laA?ai panaA?i A? publikacijAi?? ai??zLiteratAi??roje ir mene” praeitAi?? mAi??nesA?, taigi nieko naujo apie jAi?? ir nepasakysiu; tai buities poezija ai??i?? jAi?? skaitant, persekioja iliuzija, kad literatAi??rinis tekstas gali tapti iA? tiesA? naudingas kasdieniame gyvenime, turi potencijos tapti nesvarbiu, taA?iau dailiu jo papildu, be abejo, nieko reikA?mingo ar skaudaus nesakanA?iu (kad netraumuotA?) ai??i??Ai??Ai?? kaip koks mielas daikA?iukas iA? neseniai duris atvAi??rusios parduotuvAi??s ai??zIkea”. Ir tai nAi??ra, kaip kai kas galAi??tA? pagalvoti, ai??zsutarA?ymas” ai??i?? prieA?ingai, aA? pavydA?iu A?monAi??ms, kuriems pavyksta pasitenkinti maA?u, tiesiog mylAi??ti ir apie tai raA?yti, juolab Norvilai nestinga nuoA?irdA?ios elegancijos, ir net paprasti dalykai jo lAi??pose kartais, A?iAi??rAi??k, nuskamba kaip iA?baigtas vienis: ai??zpasitikrinti paA?tAi?? / suvalgyti obuolA? / ir jau tada / jau pagaliau // gyventi”, ai??i??Ai?? eilAi??raA?tis ai??ziliuzija”.
Regis, panaA?ia kryptimi A?engia ir apsakymo ai??zPaloma” autorAi?? Laura KromalcaitAi??, tik jAi??, kaip jaunAi?? A?mogA?, jausmai domina dar stipriau ai??i?? o jaunA? raA?ytojA? jausmai, kai A?ie juos iA?guldo popieriuje, turi tendencijAi?? bAi??ti pernelyg neartikuliuoti. Ai??is atvejis ai??i?? ne iA?imtis. TiesAi?? kalbant, negalAi??A?iau teigti, jog apskritai supratau, kas tekste vaizduojama: vyriA?kosios lyties pasakotojas leidA?ia laikAi?? vasarnamyje su (mergina?) Paloma ai??i?? tarytum jAi?? slaugo (nes ji lyg ir serga), taA?iau pats tuo metu sprendA?ia kaA?kokias dvasines dilemas. Kokias ai??i?? tepasako pati autorAi??, nes be jos pagalbos A?ia sunku susigaudyti, taA?iau A?vaizdA?iai, tai, A? kAi?? protagonistas atkreipia dAi??mesA?, rodo, jog dvasiniai polAi??kiai nemaA?ai bendro turi ir su kAi??niA?ku reikalu ai??i??Ai?? Paloma vaizduojama nuoga, sAi??dinti arba gulinti. Apsakymas, matyt, gretintinas su Augusto Sireikio apsakymu ai??zLiteratAi??roje ir mene” (nors kAi??rinio struktAi??rAi?? anas geriau sutvarko) ai??i?? daug jaunatvAi??s autentikos, maA?oka A?gAi??dA?iA? kukliAi?? patirtA? iA?reikA?ti A?odA?iais.
Eseistikos mAi??gAi??jams A?iame numeryje, be abejo, bus svarbiausias Giedros RadvilaviA?iAi??tAi??s tekstas ai??zBaden Badeno valandos”, neproA?al perskaityt Mariaus Buroko verstus JAV poeto Davido Lernerio eilAi??raA?A?ius, GiedrAi??s KazlauskaitAi??s tekstAi?? apie grafitA? ir kt. ai??zBeA?irdiA?kumas gailestingumo kailiu” ir, jei neturite kAi?? veikti, galite uA?mesti akA? A? kelias UgnAi??s RaA?inskaitAi??s miniatiAi??ras, ai??i?? kaA?in, ar man vienam atrodo, jog tas trapus A?avesys, kuris kartais blyksteli tarp eiluA?iA?, tAi??ra sentimentaliojo patoso A?alutinAi?? reakcija?
ai??zNemune” (Nr. 27) ai??i?? A?prasta Marijos MacijauskienAi??s publikacija, deja, nesuteikianti pagrindo manyti, jog A?i autorAi?? pajAi??gi dar kuo nors nustebinti. Nesinori garbaus amA?iaus sulaukusios poetAi??s jaudinti, taA?iau vis dAi??lto privalau jai priminti, kad publikacija ai??i?? tuo labiau vidutiniA?ka publikacija ai??i?? ne saulutAi??, kuri galAi??tA? nuA?viesti ir paA?iltinti gyvenimo rudenA?.
SavaitraA?tyje ai??zMetai”, kaip jau probAi??gA?mais uA?siminiau A?A?angoje, gausu puikiA? ne literatAi??ros tekstA?: didA?iai susidomAi??jAi??s perskaiA?iau Gintaro Lazdyno straipsnA? ai??zHerojinis epas: didA?ioji lietuviA? tautos liga”, kuriame aptariama Antano Ai??mulkA?A?io-Paparonio (1886ai??i??1951) epo ai??zPasakA? atoA?vaistos” nesAi??kmAi??, o ir visa lietuviA?kojo epo paieA?kA? epopAi??ja, labai puikus ir naudingas Loretos JakonytAi??s tekstas apie sovietmeA?io skaitytojus (ai??zSovietmeA?io skaitytojai: ai??zeilinio” poreikiai XX a. 8-ajame deA?imtmetyje”), verta dAi??mesio netgi A?A?anga (Mindaugo Kvietkausko ai??zKultAi??ros genetika kintanA?ioje mokykloje”) ai??i??Ai??Ai??Ai?? o tai A?iame leidinyje yra retas dalykas. Greta A?iA?, dar minAi??tinas (bet jau nebAi??tinai skaitytinas) Erikos DrungytAi??s laiA?kas redakcijai ai??zKai ai??zvirA?Ai??nAi??s” dar nori, o ai??zapaA?ioms” jau nereikia”, kuriame ji, kaip A?prasta, apmAi??sto tarptautinA? poezijos festivalA? PoeAi??zijos pavasaris, taA?iau, kaip ir dauguma kitA? A?io festivalio kritikA?, nepasiAi??lo nieko konstruktyvaus ai??i?? t. y. neparagina net neberengti festivalio (straipsnio kontekste tai bAi??tA? racionalus pasiAi??lymas), ai??i??Ai?? ir tai verA?ia A?tarti, kad kolegAi?? A?A? tekstAi?? bus paraA?iusi tiesiog stokodama dAi??mesio arba pritrAi??kusi A?mogiA?kos A?ilumos.
Viena A?domiausiA? literatAi??riniA? publikacijA? ai??i?? Aido MarA?Ai??no ai??zJazminui ir varnalAi??A?ai”. Beje, jAi?? skaitant, apima A?domus jausmas: kone fiziA?kai jauti, kad dar vakar, uA?vakar tai buvo ne eilAi??raA?A?iai, o padrikos nuobiros, pastebAi??jimai, kliedesiai puslapiA? pakraA?A?iuose, kuriose pasiraususi profesionalo ranka mikliai aptiko ir iA?vilko prasmAi?? ai??i?? lygiai tiek, kiek jos uA?tenka, kad tie tekstai galAi??tA? bAi??ti toliau naudojami jau kaip poezija. Taigi tie, kuriems (dAi??l jiems patiems A?inomA? prieA?asA?iA?) nepabosta kartoti, esAi?? pastaruoju metu MarA?Ai??nas raA?Ai??s visokius niekus (nes jau viskAi?? paraA?Ai??, ai??i??Ai??Ai?? mAi??gstama pridurti), tarsi ir galAi??s savo teiginius patvirtinti, taA?iau visiA?kai teisAi??s galAi??s jaustis ir tie, kuriems sustiprAi??jAi??s poeto polinkis A? fragmentiA?kumAi?? ai??i??Ai?? logiA?ka jo literatAi??rinio kelio tAi??sa: ai??ztad jei, A?mogau, nuoA?mus likimas lAi??mAi??, / kad jau esi poetas, mAi??mAi?? ai??i?? / pAi??duok laisvai! / iA?mokytas kaA?iA?.”
Nerijaus Cibulsko didA?iulAi??s, monolitiA?kos teksto plokA?tAi??s iA? pradA?iA? prislegia. Tiesa, monolitiA?kumas vAi??liau pasirodo esAi??s iliuzinis: kai kuriA? eilAi??raA?A?iA? (ai??zAtoslAi??gio stebAi??jimas”, ai??zDar neatrastas dAi??snis”) kiekvienas posmelis tarytum praA?osi bAi??ti suvokiamas kaip savarankiA?kas tekstas ai??i?? su savo autonomiA?kom prasmAi??m ir vaizdinija. Be abejo, nesakau, kad A? A?A? aspektAi?? verta labai atsiA?velgti, bet jis, A?iaip ar taip, kiek apsunkina eilAi??raA?A?io visumos pajautAi??, ai??i?? kai viskas svarbu, tarytum nebelieka atramos taA?kA?, ir kartais, A?iAi??, tiesiog pasijunti tekste skAi??stAi??s. A?aismingas ir ne toks klampus (bet tuo paA?iu ir sentimentaliai jaudinantis) pasirodAi?? keliA? eilAi??raA?A?iA? ciklas apie kelionAi?? troleibusu ai??i?? aiA?ku, ir apie vaikystAi??, A?strigusiAi?? A?armotame lange, o A?tai nuo eilAi??raA?A?io ai??zPinhole” lengvai padvelkia dirbtinybe, ai??i?? bet gal to buvo ir siekta?
Virgilijaus VerA?ulio pjesAi?? ai??zKaralius AkAi??bas” padarytA? gAi??dAi?? net apie katinA? saviA?udybes raA?anA?iai provincijos spaudai, ai??i?? kAi?? jau kalbAi??ti storiausiAi?? ir rimA?iausiAi?? raA?ytojA? sAi??jungos A?urnalAi??. Kol kas tai vienas blogiausiA? A?iA? metA? tekstA?, ai??i?? ir ne tik ai??zMetuose”. TiesAi?? pasakius, publikacija netgi vertintina kaip potencialiai daranti A?alAi?? paA?iam autoriui, kuris, pjesAi??s sukAi??rimo ir jos iA?siuntimo A? redakcijAi?? momentu, galimas daiktas, buvo praradAi??s sveikAi?? nuovokAi?? ai??i?? palaikyA?iau jA?, jei jis vienAi?? dienAi?? atitoktA?, ir supratAi??s, kas nutiko, pareikA?tA? mAi??nraA?A?iui pretenzijas dAi??l to, kad jo kliedesiai buvo iA?spausdinti neA?sitikinus, jog autorius sveiko proto ir atsako uA? savo veiksmus.
Rimta obsesija yra autoriaus neapykanta valdA?iai ai??i?? tiesa, A?ia nAi??ra minimos konkreA?ios pavardAi??s, bet vardas ai??zAkAi??bas” aiA?kiai sietinas su Andriumi Kubiliumi (juolab kaA?kur fone kalbama apie naktinAi?? mokesA?iA? reformAi??), yra aliuzijA? ir A? kitus Lietuvos politikos veikAi??jus bei projektus; kitaip kalbant, pjesAi?? tAi??sia ir plAi??toja diskursAi??, aktualA? tarp maA?iausiai apsiA?vietusiA? ir maA?iausias pajamas gaunanA?iA? pilieA?iA? ir kuriame natAi??raliai (nors, A?iuo atveju, ir nelabai ryA?kiai) pasireiA?kia euroskepticizmas ir, ai??i?? kaip be jos, ai??i?? homofobija. Humoras (A?iA?ia sakyA?iau ai??i??Ai??jumoras) balansuoja ties idiotizmo riba: valstybAi??s, kuriAi?? skaitytojas jau buvo bepradedAi??s tapatinti su Lietuva, vadovas, ai??i?? karalius AkAi??bas, ai??i??Ai?? staiga nusprendA?ia paskelbti karAi??Ai??LAi??ktuvai, patikAi??jAi??s, jog A?itaip jam pavyks nuslAi??pti savo nesugebAi??jimAi?? tvarkytis…
Markas Zingeris ai??zMetuose” publikuoja apsakymAi?? ai??zLiovoA?ka”, kuriame (pasakojimas vyksta pirmu asmeniu) herojus po daugelio metA? Niujorke susitinka su savo vaikystAi??s draugu LiovoA?ka. NesileidA?iant A? pokalbio detales, bAi??tina paminAi??ti, jog vAi??liau, jau sAi??dAi??damas lAi??ktuve namo, mAi??sA? herojus padarys iA?vadAi?? ai??i?? drauge tai bus ir viso apsakymo esmAi??, ai??i?? ai??zkad tai, kAi?? visi Lietuvoje laikAi?? LiovoA?kos genialumu, buvo paprasA?iausias patologinis eskapizmo ai??i?? bAi??gimo nuo brutalios tikrovAi??s ai??i??Ai?? atvejis.” ai??zO gal tai ir yra genialumas ai??i??Ai?? gebAi??jimas susikurti realybAi??, kuri atstotA? gyvenimAi???”, ai??i?? klaus jis ir susijaudinAi??s uA?raA?ys ant kitos vieA?buA?io sAi??skaitos pusAi??s: ai??zvisi mes esame liovoA?kos”. Apsakymas A?traukiantis, A?taigus, turintis sentimentalumo krislAi?? ai??i?? to iA? A?io autoriaus ir norAi??josi tikAi??tis. Tai tikrai aukA?to lygio literatAi??ra, ai??i??Ai?? deja, jAi?? netoli purvinos A?emAi??s prilaiko stiliaus elegancijos, jautrumo detalAi??ms ir kt. teksto galimybAi??ms stygius; taip pat, regis, pritrAi??ksta grieA?tesnio redaktoriaus ir dar vienos nakties, ai??i?? A?A? tAi?? iA?braukti, vienAi?? A?odA? pakeisti kitu ir t. t. Akis bado paprastut paprasA?iausios klaidos ai??i?? sakykim, kitame A?io autoriaus apsakyme, kuris publikuojamas ai??zLiteratAi??roje ir mene” (Nr. 28) ai??i??Ai?? ai??zA?alias A?ifonas”, yra eilutAi?? ai??ztai atvestA? A? susitaikymAi?? su likimu ir iA?tirpdytA? neA?gyvendintA? svajoniA? kartAi??lA? meilAi??je (…)” ai??i??Ai?? ir tokiA? eiluA?iA? yra ne viena.
Beje, ai??zA?alias A?ifonas” daug kuo primena ai??zLiovoA?kAi??”, ai??i?? tai to paties periodo, tos paA?ios stilistikos tekstas. Tik A?iame apsakyme Zingeris apmAi??sto ne vienAi?? nevykAi??lA?, bet visAi?? generacijAi??, kuri, kaip staiga paaiA?kAi??ja pasakotojui, buvusi nevykAi??liA? generacija. Ta deklaracija skamba truputA? tiesmukai, ir A?ioje vietoje tekstas praranda pagreitA?, vis dAi??lto vAi??liau, autoriui pasinaudojus garsios smuikininkAi??s Anne-Sophie Mutter figAi??ra, jis grakA?A?iai iA?vingiuoja tarp pavojingA? rifA?, ai??i?? tik vAi??l akA? pjauna kai kuriA? sakiniA? grubios konstrukcijos, o ranka pati tiesiasi raudono A?ratinio link: ai??zkaA?kam to reikAi??jo jo aA?arA?, trykA?tanA?iA? nuo atlikimo”, ai??zkad reiktA?, pagaliau, iA?eiti mokslus universitete” ir t. t.
TreA?iAi??jAi?? liepos mAi??nesio savaitAi?? vis dAi??lto A?iek tiek pasireiA?kAi?? tradicinAi?? vasaros vidurio nykuma ai??i?? spaudos puslapiai atrodAi?? dar A?iek tiek skurdesni negu paprastai. PadoriA? literatAi??ros tekstA? juose praktiA?kai neliko, ai??i?? publikuota tai, kAi?? literatAi??ra galima pavadinti su iA?lygom, prisipaA?A?stant sau, kad liepos karA?tyje kriterijai vis dAi??lto nAi??ra tokie aiA?kAi??s kaip, tarkim, rugpjAi??A?io pabaigoje. BAi??tent apie A?iAi?? dogmAi??, kurios vis dar vengia literatAi??rologijos mokslas, mAi??sA?iau skaitydamas literatAi??riniame gyvenime pastaruoju metu aktyviai nedalyvaujanA?io KAi??stuA?io Rastenio publikacijAi?? (ai??zLiteratAi??ra ir menas”, Nr. 29). Kaip nesunku nutuokti, mAi??sA?iau be jokio dA?iaugsmo ai??i?? literatAi??ros elitui niekuomet nepriklausAi??s poetas A?ioje publikacijoje nepasiekia nAi?? savo paties lygio, tAi??vynei ir moteriai (riba tarp jA? praktiA?kai iA?trinta) skirti posmai skamba primityviai, naivokai, ir yra verti daugiA? daugiausia provincijos literatA? bAi??relio tribAi??nos: ai??zTAi??vynAi??s balsas, kvieA?iantis namo: / Dainuojam dainAi??, tAi??kart paraA?ytAi?? / Ir iA?ryA?kAi??ja vieniA?as liemuo / Vis A?adantis pabusti rytAi??.” O gaila, nes KAi??stutis Rastenis, nors jo tekstai kartais ir bAi??davo verti indA? ploviklio ai??zFairy”, man visAi??laik atrodAi?? A?mogus, kuris turi kAi?? papasakoti, ai??i??Ai?? taA?iau vis nesulaukia savo eilAi??s…
Patiko gamtininko Selemono PaltanaviA?iaus du tekstai (ten pat). Vienas ai??i?? apie pasiklydusA? miA?ke ir KAi??A?ias ant savo susimeistrauto sniego stalo turAi??jusA? atA?vAi??sti A?mogA? (ai??zKalAi??dos A?iapus upAi??s”), kitame pasakojama batsiuvio Ai??liombergerio (Ai??liomkos) nelaiminga meilAi??s istorija, kurios kulminacijoje ai??i?? mylimajai Laimutei A?engiant prie altoriaus su kitu ai??i?? jis uA?grieA?ia smuiku (ai??zAi??liombergerio valsas”). Tai tvarkingi, nuoseklAi??s, skoningai paraA?yti, detalAi??mis neperkrauti tekstai, liepos mAi??nesA? atrodantys kaip tikras stebuklas ai??i??Ai?? tuo labiau, kad vieno jA? veiksmas vyksta giliAi?? A?iemAi??.
Ai??iems apsakymams prikiA?ti galima nebent tai, kas galAi??tA? bAi??ti ir jA? privalumas, ai??i??Ai?? begalinA? tradiciA?kumAi??. Tai tradiciA?kumas nuosaikumo, santAi??rumo, o gal net ir bAi??gimo nuo iA?A?Ai??kiA? aspektu, ai??i?? A?tai kodAi??l tuos tekstus skaityti lengva ir jauku, taA?iau kitAi?? rytAi?? jA? veikiausiai nebeprisiminsi; be to, A?iek tiek trikdo jausmas, kad pasakojime skamba ausim negirdima vertybinAi?? propaganda ai??i?? apsakyme ai??zKalAi??dos A?iapus upAi??s” tAi?? jausmAi?? dar sutvirtina pasakojimo laikas (KalAi??dA? iA?vakarAi??s), taip pat herojaus tarytum atsitiktinai aptiktas religinis simbolis ai??i?? ant medA?io A?ievAi??s A?brAi??A?tas kryA?iaus A?enklas.
Antrojo apsakymo didA?iausias minusas ai??i?? nuvalkiotas siuA?etas, todAi??l net santykinai netikAi??ta pabaiga ai??i?? autorius nurodo kaimieA?ius pamanius, neva valsas, kurA? grieA?Ai?? jA? Ai??liomka (o tai iA? tikrA?jA? buvAi??s Mendelsono valsas), yra paties Ai??liomkos kAi??rinys, kurA? jis skyrAi??s ai??zsavo Laimutei”, ai??i?? nepajAi??gia nuplauti nusivylimo. Vis dAi??lto dera pasakyt, kad daugybei autoriA?, kurie irgi stengiasi padAi??ti save A? tradicionalistA? lentynAi??lAi??, iA? PaltanaviA?iaus yra daug ko mokytis ai??i?? ir stiliaus, ir A?odyno, ir, svarbiausia, kalbAi??jimo takto, be kurio net ir A?ioje A?A?Ai??lios savigyros epochoje iA?siversti negalime.
SavaitraA?tyje ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nai” (Nr. 27) randame esAi?? (Juliaus Kelero ai??zDulkiA? kodas”), vertimA? (W. G. Sebaldo ai??zDaktaro K. kelionAi?? A? Ryvos vandens gydyklAi??”, airiA? poetAi??s EilAi??an NAi?? ChuilleanA?in bei serbA? poeto bei eseisto Gorano StankoviA?iaus poezijos publikacijas, ai??i?? vert. Kristina TamuleviA?iAi??tAi??), memuarA? (Jonas Staliulionis ai??zUA?marA?tin grimztantys vietovardA?iai”), atsakymA? A? Oscaro Wilde’o klausimynAi?? ir t. t., taA?iau originalios lietuviA?kos prozos bei poezijos ai??i?? nAi?? kvapo. (Tiesa, yra vienuA?is Deivido PreiA?egalaviA?iaus poetinis tekstelytis, kurA? A?ia aptarinAi??ti bAi??tA? pernelyg didelAi?? prabanga, ai??i?? nors jis, beje, man visai nepasirodAi?? bergA?dA?ias).
NuvylAi?? du trumpi Marijos DjaA?enko apsakymai ai??zNemune” (Nr. 28ai??i??29) ai??i?? autorAi?? tikrai yra paraA?iusi geresniA? tekstA?. Tiesa, pats buitinAi??s-socialinAi??s dramos A?anras nesuteikia daug erdvAi??s fantazijai, o kAi??rAi??jai dar ir nepasistengus, rezultatai tikrai nuviliantys. Pirmasis apsakymas (ai??zMiraA?as”) kuriamas kaip dviejA? moterA? paA?nekesys ai??i?? pasakotoja moko gyvenimo vyro nuolat muA?amAi?? kaimynAi??, kuri jau trisdeA?imt metA? dirba kirpAi??ja. Antrasis apsakymas (ai??zGyvenimo planas”) gvildena ai??zprievartos iA?tekAi??ti” problemAi?? ai??i?? protagonistAi??s draugAi??s susiA?adAi??jo arba planuoja kAi??dikA?, todAi??l nebenori su ja susitikinAi??ti, o jAi?? iA?tekinti trokA?tanti mama sukuria jai profilA? paA?inA?iA? portale ai??zJausmA? versmAi??”… Viskas be galo nenatAi??ralu, schemiA?ka ai??i??Ai?? o juk, regis, bandyta raA?yti A?aismingai… Tiesa, ne kaA?in kiek to natAi??ralumo ir kituose A?iais metais matytuose Marijos tekstuose, taA?iau juose, kiek menu, buvo geriau sutvarkyta formalioji pusAi??, o A?tai apsakymas ai??zMiraA?as” apskritai atrodo nepabaigtas…
SavaitraA?tyje ai??zLiteratAi??ra ir menas” (Nr. 30) ai??i?? Saros Poisson ai??zAntklodAi??s”. SurAi??stas visiA?kai taip pat, kaip daugelis ankstesniA? A?ios autorAi??s prozos tekstA?, kAi??rinys didelio A?spAi??dA?io nepadaro, juolab justi tam tikras uA?siA?aidimas filosofiA?kais postringavimais (A?iuokart ai??i?? apie ilgA? ir plotA? kaip apie vyriA?kuosius matus ir kt.) ai??i?? jiems skirta bene pusAi?? teksto; pasakotojos bendraklasio, pradAi??jusio siAi??ti ilgesnes nei A?prasta (trijA? metrA? ilgio) antklodes, vAi??liau mokesA?iA? inspekcijos uA?klupto ir iA?protAi??jusio, istorija, kuri iA?dAi??stoma antroje kAi??rinio pusAi??je, atrodo jau tik kaip priedas prie filosofavimo, o tai nAi??ra teisinga taktika ai??i?? nebent Sara turAi??tA? tikslAi?? kuo greiA?iau nuvaikyti skaitytojAi?? nuo A?urnalo. Be abejo, man labai patinka netikAi??ti Saros mAi??stymo posAi??kiai, A?tai kodAi??l beveik visada skaitant jos kAi??rinA? pavyksta stabtelAi??ti ir sutrikti, bet vis dAi??lto norAi??tA?si, kad tekste, kuriame ruoA?iamasi papasakoti konkreA?iAi?? istorijAi??, apmAi??stymai bAi??tA? labiau kondensuoti; kita vertus, nespraudA?iant kAi??rinio A? konkretaus A?anro rAi??mus, ai??i?? arba teigiant, jog tai yra eseistika, ai??i?? A?i pastaba netenka prasmAi??s, nes, kaip A?inia, A?anrinis A?vardijimas ai??zesAi??” mAi??suose atveria neribotas raiA?kos galimybes, ai??i?? A?skaitant ir raiA?kos bejAi??gystAi??.
NeslAi??psiu ai??i?? buvau suintriguotas man lig A?iol neA?inomos autorAi??s GraA?inos MareckaitAi??s esAi?? ai??zPaukA?A?iA? pardavAi??jas”. Ai??iam kAi??riniui galima paA?erti labai daug teisAi??tA? priekaiA?tA? ai??i?? erzina neva A?maikA?tus, blogAi?? sovietinAi?? humoreskAi?? vietomis primenantis stilius ir nuklydimai A? lankas (sakykim, kai protagonistAi??, stebAi??dama laA?elinAi??s laA?us, pradeda A?sivaizduoti, jog tai konceptualus menas, kurA?, kaip galima nutuokti, ji laiko nesAi??mone), ir tam tikras visaA?inystAi??s dvelksmas. Vis dAi??lto kAi??rinio stuburAi?? atstojanti istorija apie staiga A? palatAi?? atgabentAi?? balandininkAi?? ai??i?? A?ia pat ir dAi??A?Ai?? su balandA?iais, jA? anas nespAi??jo parduoti, ai??i?? su kuriuo pokalbA? uA?mezgusi pasakotoja suA?ino, jog ai??znesirAi??pino jis tais balandA?iais, nes gAi??rAi?? su kuo papuola”, yra A?domi, o finalas, sufleruojAi??s mintA?, kad nuAi??jAi??s A? duA?Ai?? praustis balandininkas pasimirAi??, ai??i?? ir savaip simboliA?kas, kontrastuojantis su negrabia ir staA?iokiA?ka pasakojimo eiga. A?ia vienas iA? tA? (ne tokiA? ir retA?) atvejA?, kai teksto taisymas ir redagavimas neturi prasmAi??s, ai??i??Ai?? autorAi?? pati visA? pirma turi suabejoti teisingumu to, kAi?? A?ino, ai??i?? kitaip kalbant, atrodo, kad MareckaitAi?? kaip kAi??rAi??jAi?? A?lugdo ne talento stygius, o mAi??stymo inercija ir stagnacija, baimAi?? sau pripaA?inti, jog senoliA? iA?mintyje daA?nai (daA?niausiai?) nebAi??na nAi?? krislo iA?minties.
NetikAi??tai daug literatAi??riniA? tekstA? ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nuose” (Nr. 28): vertimai ai??i?? Conrad Aiken (vert. A. AndriuA?keviA?ius), Adam SzczuciAi??ski (vert. K. Uscila), savo kAi??rybAi?? ir paA?iAi??ras toliau aiA?kina Gintaras Bleizgys (ai??zAmA?inoji kartotAi?? ir iA?gAi??sdinti kiA?kiai, nubAi??gAi??”) ai??i?? kalbAi??ti apie savo kAi??rybos kontekstus yra Bleizgio stiprioji vieta, man jo aiA?kinimai yra dar A?domesni uA? paA?ius tekstus, kita vertus, iA?girdus komentarA?, ir tuos tekstus galima pamatyti visai kitoje A?viesoje. Manau, kad A?io tipo (aiA?kinamA?jA?) tekstA? galAi??tA? daugAi??ti ai??i?? lietuviA? literatAi??rai nuo to bAi??tA? tik geriau.
Labai nustebino ir, tiesAi?? sakant, nudA?iugino Vainiaus Bako maA?ytAi?? publikacija, kurioje nebe taip tiesmukai ir A?kyriai akcentuojama kAi??rAi??jo kanA?ia ir kuri iA? keliA? ankstesniA?jA? iA?siskiria kalbos taupumu bei lakoniA?kumu, ai??i?? trumpas, kapotas verlibras apskritai primena MariA? BurokAi?? ai??i??Ai?? gal Vainius pastaruoju metu bus skaitAi??s jo knygA??
Baigdamas A?iAi?? apA?valgAi?? pastebAi??jau, kad ir vAi??l praA?iAi??rAi??jau keletAi?? autoriA?, kai kuriA? mano mAi??gstamA? (iA? jA? bAi??tA? ir A?iuose paA?iuose ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nuose” publikavAi??sis Petras RakA?tikas) kAi??riniA? jau nebeA?stengsiu aptarti, ai??i?? laikas tekstAi?? siA?sti A? redakcijAi??. Atsisveikinti norAi??A?iau EglAi??s JakuA?ionytAi??s, kurios publikacijAi?? taip pat apmaudA?iai praA?iopsojau, eilutAi??mis, taip tinkanA?iomis pabaigai: ai??zo naivumo bedugne ai??i?? / mano trumparegi vyzdy ai??i?? / juk galAi??tum praryti / tomA? tomus kvailystAi??s / lygiai kaip vieniA?umo / koks bAi??na tiktai birA?elA? / stebint dulkAi??se bAi??ganA?ius tiltus.”
Tiesa, jeigu autorAi?? bAi??tA? paminAi??jusi ne birA?elA?, bet liepAi??, jos tiktA? (ir patiktA?) dar labiau.
SAi??kmAi??s!

meloxicam high erowid.

Kostas StrielkAi??nas. ai??zChebrytAi??ai???
Kostas StrielkAi??nas. ai??zChebrytAi??ai???

citalopram viagra.