Liesti A?aizdas, kol visuomenAi?? riktels

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS: Romas Daugirdas

DATA: 2013-05

Liesti A?aizdas, kol visuomenAi?? riktels

Romas Daugirdas

RaA?ytojas Marius IvaA?keviA?ius atsako A? Romo Daugirdo klausimus.

ai??i?? Tavo tAi??viA?kAi?? ai??i?? nedidelis Lietuvos miestelis MolAi??tai. Kaip A?i pradinAi?? lokalizacija paveikAi?? Tavo kAi??rybos pasaulA??

ai??i?? TiesAi?? sakant, kol kas neturAi??jau laiko ir galbAi??t poreikio analizuoti, kas, kaip ir kada mane formavo, gal todAi??l, kad dar nesijauA?iu iki galo susiformavAi??s, tas procesas tebevyksta, man vis dar kiekvienAi??kart norisi keistis, bAi??gti nuo savAi??s ankstesnio. A?inau tik, kad MolAi??tai buvo labai tinkama vieta gimti ir augti, ir aA?iAi?? tAi??vams, kurie uA? mane A?A? pasirinkimAi?? atliko. Tokio dydA?io miesteliai yra ideali vieta auginti sparnus, kAi??rybinius raumenis, ambicijAi??, jie neslegia autoritetais, pseudointelektualais, kurie, grAi??sdami savo poA?iAi??rA?, gali tave suA?lugdyti. O jei jaunas A?mogus A?gyja pasitikAi??jimo, A?is jA? gali nuneA?ti toli. Ir aA? manau, kad per pastaruosius dvideA?imt trisdeA?imt metA? Lietuvos miesteliai atliko maA?daug tAi?? paA?iAi?? funkcijAi??, kaip Lietuvos kaimas XX amA?iaus pirmoje pusAi??je ai??i?? patrAi??A?Ai?? Lietuvos didmiesA?iA?, ypaA? Vilniaus, gyvenimAi?? ir kultAi??rAi?? labai gabiais A?monAi??mis. Bet, aiA?ku, yra ir skirtumA?. PavyzdA?iui, aA?, kitaip nei tie iA? tarpukario kaimo kilAi?? menininkai, nepaA?A?stu gamtos. NepaA?A?stu miA?ko, medA?iA?, paukA?A?iA?, A?oliA?, gAi??liA?, iA?skyrus labiausiai paplitusius(sias), todAi??l vengiu gamtos apraA?ymA?. Gal kiek geriau paA?A?stu vandenA? ir tai, kas po juo, nes MolAi??tuose jo netrAi??ko. TiesAi?? sakant, labai mAi??gstu vandenA?, A?vairias jo formas, pradedant duA?u ir baigiant vandenynu. Nors labiausiai, aiA?ku, eA?erus ir upes.

Be visa ko, miesteliai A?deda A? jame augantA? A?mogA? ir savo ritmAi??. LAi??tAi??, apgalvotAi??. Ir aA? jA? turiu. PavyzdA?iui, Vilnius, kuriame gyvenu jau dvideA?imt dvejus metus, man artimiausias sekmadienA?, kai jis ilsisi, sulAi??tina savo greitA? iki miestelio tempo. Net katedra tampa lyg ir baA?nytkaimio baA?nytAi??le, tu girdi jos varpus, kuriA? A?prastAi?? dienAi??, per automobiliA? kamA?A?ius ir visAi?? triukA?mAi??, visiA?kai nesigirdi. Ir kai pavargstu nuo tA? kamA?A?iA?, kelioniA?, apie kAi?? svajoju labiausiai ai??i?? tai MolAi??tai. Jei galiu, vaA?iuoju tuomet A?kvAi??pti ten kaA?ko nepaaiA?kinamo ai??i?? gal jAi??gos? Aplankau tAi??vus, apA?iAi??riu namus, kuriuose augau, knygas, eA?erAi??, pasitikrinu, ar teisinga linkme judu, ir grA?A?tu atgal A? miestAi??.

ai??i?? RaA?ydamas savo giminAi??s istorijAi?? minAi??jai, kad trim ketvirtadaliais esi baltarusis. Ar jauti savyje A?A? slaviA?kAi?? pradAi??? Kaip jis pasireiA?kia? Nors, kita vertus, A?ymAi??s rusA? lingvistai pripaA?A?sta, kad nemaA?a dalis baltarusiA? ai??i?? tai slavizuoti baltai (prisiminkim hidronimus). Kokios buvo tavo vidinAi??s sAi??A?aukos su giminaiA?iais, lankantis Baltarusijoje?

buy metformin without rx canada.

ai??i?? Ai??iandien labai sunku pasakyti, kas kiekvienas mAi??sA? iA? tiesA? esame, mumyse yra persimaiA?Ai?? baltiA?ki, slaviA?ki, ugrofiniA?ki ir dar kokie nors pradai. A?mogA? vis tiek labiausiai formuoja aplinka, gyvenamas laikas, tauta, religija, A?eima, kuriose jis gimsta. Mano baltarusiA?kA? A?aknA? ieA?kojimas buvo savotiA?ka archeologija, kasinAi??jimas savo giminAi??s iA?takose. Esu linkAi??s knaisiotis praeityje ir kartais tai darau ne tik kAi??ryboje. TiesAi?? sakant, ilgai neA?inojau, kAi?? daryti su tais ai??zatradimaisai???, kaip A?ia dabar save sulipdyti atgal, suformuluoti tapatybAi??. Ir man labai padAi??jo Adomas MickeviA?ius, pasiruoA?imas raA?yti apie jA? pjesAi??, medA?iagos apie poeto laikotarpA? rinkimas. BAi??tent tada supratau, kad mano lietuviA?kos ir baltarusiA?kos A?aknys tik XIXai??i??XX amA?iA? sandAi??roje atsidAi??rAi?? skirtingA? tautA? ir valstybiA? priklausomybAi??je. Iki tol maA?daug pusAi?? tAi??kstantmeA?io jos priklausAi?? vienai politinei ir kultAi??rinei tautai. Vieni buvo litvinai, kiti ai??i?? lietuviai, bet tai tik to paties A?odA?io vertimas. Jie visi buvo ne tik LDK pilieA?iai, bet ir viena politinAi??-mentalinAi?? tauta, sudariusi kunigaikA?tystAi??s branduolA?. AA? nepretenduoju atimti iA? A?eslovo MiloA?o paskutinio LDK pilieA?io titulo, mAi??sA? pernelyg skirtingas kalibras ir turbAi??t netgi savijauta. Jis dar lietAi?? tAi?? A? praeitA? nugrimztanA?iAi?? kunigaikA?tystAi??, jautAi?? ir iA?gyveno, kai ji byrAi??jo tarp jo pirA?tA? A? nebAi??tA?, o aA? tik kasinAi??ju savo tapatybAi?? ir randu joje A?domiA? detaliA? ir faktA?. Bet tai yra faktai, kuriais norisi pasidalyti ir atkurti mAi??sA? bendrAi?? istorinAi?? atmintA?. O ji sAi??moningai buvo iA?trinta norinA?iA? mus suskaldyti ir sunaikinti. Ai??iandien, netekAi?? tos atminties, mes jau patys tAi??siame tAi?? savAi??s naikinimo procesAi?? ir tokiu bAi??du esame savotiA?ki mankurtai. Sakydamas ai??zmesai???, turiu galvoje ne tik lietuvius, bet ir baltarusius. Ten A?is procesas dAi??l rusifikacijos ir esanA?ios diktatAi??ros paA?engAi??s gerokai toliau.

Nemanau, kad LDK gali kada nors atgimti, tai bAi??tA? pernelyg didelAi?? utopija, bet suvokti save istorijoje yra kiekvienos tautos uA?duotis. Ir gal net pareiga. MAi??sA? istorinAi?? savivoka A?iuo metu yra labai deformuota ir iA?kreipta. Ir tai mus skurdina.

ai??i?? Viename interviu minAi??jai, kad pradAi??jai raA?yti bAi??damas trylikos. Ar to meto tekstuose jau buvo dAi??menA? (uA?uomazgA?), kuriuos galima iA?vysti dabartinAi??je kAi??ryboje? Kokie jie?

viagra problems online.

ai??i?? Labai seniai esu skaitAi??s, kAi?? tuomet raA?iau. IA? esmAi??s tada dar ieA?kojai ne savo stiliaus, iA?skirtinumo, o A?anro, kuriame norAi??A?iau kurti. RaA?iau eilAi??raA?A?ius, pasakas ir tokias A?urnalistines apybraiA?as, kurias A?iandien galbAi??t galima bAi??tA? priskirti esAi??, dokumentinAi??s literatAi??ros A?anrui. paskaitAi??s turbAi??t atrasA?iau sAi??sajA?, atpaA?inA?iau save. Bet neturiu kada to padaryti, nes ir toliau blaA?kausi tarp A?anrA?, ieA?kau, kur A?ia save A?domiau realizuoti. Gal senatvAi??je prisAi??siu prie savianalizAi??s.

ai??i?? Skaitydamas recenzijas apie romanus, pastebAi??jau, kad vyrauja epitetas ai??zpostmodernusai???. Man A?ie romanai ai??i?? poetiniai (ir todAi??l ai??i?? elitariniai), pagrA?sti A?vaizdA?io, detalAi??s vystymu (sAi??A?aukom). Eksploatuojamas ai??zfunkcionalios metaforikosai??? principas (panaA?iai kaip E. NekroA?iaus kAi??ryboj). O kaip tu pats juos matai iA? laiko distancijos (prabAi??go daugiau nei deA?imt metA?)?

ai??i?? Man jie irgi labiau ai??zpoetiniaiai???, ai??zelitariniaiai???. Jei raA?yA?iau juos A?iandien, turbAi??t pasistengA?iau sumaA?inti tAi?? ai??zpoetiA?kumoai??? ir ai??zelitariA?kumoai??? dozAi??. Per tAi?? prabAi??gusA? laikAi?? gerokai pasikeiA?iau A? prozos, dokumentalumo pusAi??. Bet jie raA?yti tada, kai buvau bAi??tent toks, A?iek tiek ai??zpoetiA?kasai???, ai??zelitarinisai???, ai??zritmiA?kasai???, ir A?iandien nenorAi??A?iau jA? gadinti, kiA?damas savo proziA?kus pirA?tus.

ai??i?? Diskusijos apie romanAi?? ai??zA?aliai??? asocijuojasi su bandymais Euklido geometrijAi?? A?sprausti A? LobaA?evskio ar Rymano (juk vis dAi??lto paralelinAi??s tiesAi??s gali susikirsti). KAi?? Tau asmeniA?kai davAi?? A?ios ai??ziA?krovosai??? ai??i?? psichologiA?kai, kAi??rybiA?kai, o gal net ontologiA?kai?

ai??i?? Ai??is aklas puolimas (o ne diskusijos) tada man kainavo nemaA?ai nervA? ir sveikatos. Tai buvo visai nelaukta, netikAi??ta (gal buvau pernelyg naivus) ir labai nemalonu. RaA?iau romanAi?? ne apie partizaninA? karAi??, o apie esanA?iA? tokiame kare A?moniA? bAi??senAi??, klaikiAi??, metA? metus besitAi??sianA?iAi?? A?tampAi??, apmAi??stymus apie karAi??, gyvenimAi?? ir A?mogaus prigimtA? gyvenant toje A?tampoje. O man pasakAi??, kad iA?niekinau partizanus ir sumenkinau jA? karAi??. Tokia buvo ta ai??zdiskusijaai???. Tiksliau, jos nebuvo. Bet visas A?is triukA?mas mane pakeitAi??. Jei to nebAi??tA? atsitikAi??, bAi??A?iau turbAi??t A?iandien teisingas, daugelio mylimas raA?ytojas, gal net A?vairiA? premijA? laureatas. Ir nebAi??A?iau supratAi??s, kad viena svarbiausiA? kAi??rAi??jo tapsmo sAi??lygA? ai??i?? vis dAi??lto yra maiA?tas ir drAi??sa. Menininkas turi liesti visuomenAi??s A?aizdas. Liesti jas A?variais pirA?tais, ne tam, kad A?neA?tA? infekcijAi??, o kad atrastA? skaudulius. Ir jokiA? bAi??du neprisiimti atsakomybAi??s jA? gydyti, o tik liesti tol, kol skausmas pasieks visuomenAi??s smegenis. IA? pradA?iA? toji visuomenAi?? riktels ant menininko, nes jai skauda. Bet paskui uA?siims savAi??s gydymu.

ai??i?? Ai??is kAi??rinys (ai??zA?aliai???) inspiravo dar kelis klausimus. Ar kiek sureikA?mintas reliatyvumo principas neveda A? vertybinAi?? eklektikAi??? Kokia iA?eitis? Ar matai orientyrA?, kurie padAi??tA? susikurti bent kranto iliuzijAi??? Ir dar. Sena tiesa: po mAi??A?io kritusiA?jA? laukAi?? uA?valdo marodieriai. Ar galima apskritai kaA?kAi?? laimAi??ti (aiA?ku, nekalbu apie psichologijAi??)?

ai??i?? DAi??l ai??zA?aliA?ai??? nesu sau atsakAi??s A? vienintelA? moralinA?-vertybinA? klausimAi??: ar turAi??jau teisAi?? suteikti budeliams A?mogiA?kAi?? veidAi??. Mano kAi??riniuose nAi??ra ryA?kiA? protagonistA? ir antagonistA?, nes principas juodaai??i??balta man nAi??ra A?domus, esu uA? spalvas, niuansus ir neakivaizdumAi??. TodAi??l kurdamas pagrindinio herojaus prieA?Ai?? stengiuosi sukurti jA? tikrAi??, ne dirbtinA?, suprasti jo motyvacijAi??, praeities traumas, kurios jA? padarAi?? tokA?, A?odA?iu, kuriu A?mogA?, kuris sugeba ne tik nekAi??sti ir A?udyti, bet ir mylAi??ti bei gimdyti. PrieA? devynerius metus pasirodAi?? mano mAi??gstamo vokieA?iA? reA?isieriaus Oliverio Hirschbiegelio filmas ai??zTreA?iojo Reicho A?lugimasai??? apie paskutines Adolfo Hitlerio ir jo aplinkos gyvenimo dienas, susiA?lavAi??s daugybAi?? kino apdovanojimA? ir tapAi??s kultiniu. Bet paA?ioje Vokietijoje filmas sukAi??lAi?? nemaA?ai moralinio pobAi??dA?io diskusijA? ir netgi protestA?. JA? esmAi?? tokia: ar galima tokiam nusikaltAi??liui kaip Hitleris suteikti A?mogiA?kA? savybiA? ir meninAi??mis priemonAi??mis sukelti gailestA? jam ar netgi simpatijAi??. Ir aA? suprantu, kad holokausto aukos ar jA? palikuonys turi teisAi?? tAi?? klausimAi?? kelti. Taip ir ai??zA?aliA?ai??? romane: partizaninio karo dalyviai, aukos ar jA? vaikai turi pagrindo man priekaiA?tauti dAi??l to, kad jA? tAi??vA? prieA?us padariau pernelyg A?mogiA?kus. TokA? priekaiA?tAi?? aA? priimu ir jau kuris laikas apie jA? mAi??stau. Bet dar neturiu atsakymo, kaip tokioje situacijoje turi elgtis kAi??rAi??jas.

ai??i?? Kas pastAi??mAi??jo A? dramaturgijAi??? Ar pradAi??damas raA?yti jau buvai susikAi??rAi??s kokA? nors konceptualA? pagrindAi??, poA?iAi??rA? A? A?A? A?anrAi???

ai??i?? IA? pradA?iA? tai buvo tik dar vienas A?anras, kuriame norAi??josi save iA?bandyti. Bet atsitiko taip, kad jis man prilipo. Ar aA? prie jo prilipau. Tikau jam. O tada, atradAi??s sau naujAi?? teritorijAi?? ir auditorijAi??, savotiA?kai ten A?strigau. GerAi??ja prasme. O koncepcijA? aA? niekada sau nekAi??riau. Pirmiausia, atAi??jAi??s A? kaA?kAi?? nauja, bandau A?valdyti profesijAi??, perimti tai, kas jau iA?rasta. O formos atradimai atsiranda savaime. Arba neatsiranda. Bet dAi??l to sau nesuku galvos.

ai??i?? Tavo pjesiA? kAi??rimo raidAi?? apibAi??dinA?iau kaip keliAi?? link stilistinAi??s polifonijos. Tai tarsi atspindi ir A?iuolaikinAi??s architektAi??ros, dizaino (ir kt.) tendencijas. Kokios A?io reiA?kinio iA?takos ir motyvacija?

ai??i?? Kadangi, kaip jau sakiau, koncepcijA? nekuriu ir specialiai formos neiA?radinAi??ju (jei ji nepasisiAi??lo savaime), visa tai, matyt, yra dabarties iA?dava. Mes gyvename laike turbAi??t net labiau nei savo valstybAi??je ar tautoje, ir laikas savo formomis, tendencijomis mus neiA?vengiamai (jei ir nesAi??moningai) veikia. ai??zPink Floydai??? muzikantai, jei bAi??tA? gimAi?? A?imtmeA?iu anksA?iau, nieko neA?inodami apie rokAi?? bAi??tA? kAi??rAi?? klasikines operas ar koncertus smuikui ir fortepijonui. Bet gyvenamas laikas juos suformavo tokius, kokie jie buvo ir yra. Tas pats taikytina ir literatAi??rai.

ai??i?? Stebiuosi Tavo drAi??sa uA?siimti reA?isAi??ra, neturint specialaus iA?silavinimo. TurbAi??t teko A?veikti nemaA?ai kliAi??A?iA? (Lietuva ai??i?? konservatyvi A?alis, sunkiai A?sileidA?iami atstovai iA? kito ai??zcechoai???). Jei ne paslaptis ai??i?? kokiA?? KAi?? A?is darbas Tau davAi?? kaip dramaturgui?

ai??i?? KliAi??A?iA?, gal greiA?iau ne kliAi??A?iA?, o sunkumA?, buvo, bet ne tiek daug, kiek tikAi??jausi. Kita vertus, A? kinAi?? Ai??jau labai laipsniA?kai, perAi??jau visas jo pakopas, nuo scenarijA? raA?ymo, dokumentiniA? filmA? kAi??rimo iki trumpametraA?iA?, o dabar A?tai pilnametraA?io vaidybinio. Galima sakyti, kurdamas maA?us, nebrangius filmukus, studijavau A?iAi?? specialybAi?? penkiolika metA?. Bet, aiA?ku, jauA?iu, kad A? mano kino bandymus A?iAi??rima pro padidinamAi??jA? stiklAi??, lyg A? dar vienAi?? eksperimentAi??: ar gali A?mogus, nebaigAi??s kino studijA?, kurti kinAi??. DAi??l to ir mano atsakomybAi?? didesnAi??. Nes jei suklupsiu, nei aA?, nei kiti tokie pat savamoksliai ilgam nebegausim galimybAi??s bandyti. O tai bAi??tA? didelAi?? klaida ir netektis Lietuvos kinui. Nes pasaulio kino istorija rodo, kad kino reA?isAi??ra yra daugelio patirA?iA? ir gebAi??jimA? samplaika ir labai daA?nai geriausiA? rezultatA? pasiekia A?monAi??s, atAi??jAi?? visai iA? kito ai??zcechoai???.

ai??i?? Jau ne vienus metus esi profesionalus raA?ytojas. AiA?ku, galima tik pavydAi??ti. Bet egzistuoja ir viena grAi??smAi?? ai??i?? socialiniA? kontaktA? stygius. Atsimenu, tuo kadaise skundAi??si R. Gavelis. Ar jauti hermetiA?kumAi??? Jei taip, kuo kompensuoji?

ai??i?? Man sunku save vadinti profesionaliu raA?ytoju, nes, pavyzdA?iui, pastaruosius dvejus metus visiA?kai neraA?iau. KAi??riau filmAi??, kuris atima visAi?? laikAi?? ir energijAi??. Taip, naudojau savo raA?ytojiA?kus A?gAi??dA?ius, perraA?inAi??jau dialogus, scenas, bet visa tai bus vaizde ir garse, ne popieriuje. O filmo kAi??rimo procese socialumo daugiau negu reikia. Bent jau mano poreikiams. Ir apskritai viskas labiau priklauso nuo A?mogaus nei nuo profesijos. RiA?ardas Gavelis A?iaip nebuvo itin socialus A?mogus, labiau vieniA?ius. Bent jau jA? tokA? prisimenu. Nesu labai socialus ir aA?, bet kartkartAi??m leidA?iu sau iA?vykas A? pasaulA?. O kartais to reikia net ir paA?iai kAi??rybai. Kaip raA?ant ai??zIA?varymAi??ai???. TurAi??jau bAi??ti labai socialus, kad A?monAi??s Londone man bent kiek atsivertA? ir A?sileistA? A? savo istorijas. SAi??dAi??davau su savo paA?nekovais prie degtinAi??s butelio, kartais net iki ryto, ir rytiniais metro traukiniais grA?A?davau A? savo laikinus namus Londone. Tada labai dA?iaugiausi, kad kaA?kada man teko dirbti A?urnalistu.

TurbAi??t esu profesionalus menininkas, o ne raA?ytojas. IA? tikrA?jA? laisvAi?? gyventi iA? kAi??rybos man suteikAi?? teatras, dramaturgija. Dabar kinas pamaA?u A?iAi?? laisvAi?? bando atimti, varo mane A? bankrotAi??, kaA?kaip, matyt, reikAi??s atsitiesti, pasinaudojus teatru. Kol buvau tik prozininkas, kAi??ryba galAi??jau uA?siimti tik naktimis. ReikAi??jo kitA? darbA?, kad save iA?laikyA?iau. Bet kaip prozininkas gal ir nesulaukiau didelAi??s sAi??kmAi??s… Niekada mano knygA? tiraA?ai nebuvo dideli. Gal todAi??l, kad raA?ydavau jas po darbo. A?odA?iu, uA?daras ratas.

ai??i?? Ir apie ateitA?. FizinAi?? A?mogaus pradA?ia ir pabaiga daA?niausiai nAi??ra labai estetiA?kos. O ir pats A?iom dviem sAi??vokom nusakomas laiko kontinuumas ai??i?? reliatyvus ir ginA?ytinas. Juk ne veltui daugelis menininkA? bandAi?? iA?trinti ribas tarp vakar, dabar ir rytoj. Kas tau yra A?ios definicijos? Ar tiki, kad ateitis kada nors savo esminiais atributais (ne dekoracijom) gali skirtis nuo praeities ir dabarties? Ar yra tam prielaidA??

ai??i?? Smalsumas pamatyti, patirti ateitA?, man atrodo, yra viena iA? varomA?jA? gyvenimo jAi??gA?, verA?ianA?iA? A?mogA? kabintis A? gyvenimAi?? netgi tada, kai A?is jau nori baigtis. A?mogus gal tai formuluoja kitaip, jis nori dar pabAi??ti su savo vaikais, artimaisiais, bet iA? tiesA? per savo vaikus nori matyti ateitA? ir juos ateityje, pats ten bAi??ti per juos. KAi??ryba irgi yra viena to smalsumo apraiA?kA?. Kurdamas tu nori pergyventi save ar palikti kaA?kAi??, kas tave pergyvens ir galAi??s tavo vardu dalyvauti ateityje, ateities pokalbiuose, svarstymuose, kuriA? tu fiziA?kai nepajAi??gus pasiekti laike. Manau, rimtai svarstyti apie ateitA? neA?manoma, galima tik spAi??lioti, o tai nAi??ra rimta. Bet A?domu. Ir aA? sau kartais tai leidA?iu.