Lietuviai anno Domini 1262

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS – AIDAI
TEMA: Istorija
POTEMAi??: Senoji Lietuva
AUTORIUS: Rimvydas Petrauskas
DATA: 2011-11

Lietuviai anno Domini 1262

KodAi??l buvo nukirsdintas Mazovijos valdovas Siemovitas?

Rimvydas Petrauskas

Ai??iame A?urnalo numeryje skelbiame du vienas kitAi?? papildanA?ius, nors stiliaus ir formos poA?iAi??riu gana skirtingus tekstus, kurie atsirado Kazio Almeno iniciatyva, jo organizuotoje sekcijoje ai??zSantaros-Ai??viesosai??? suvaA?iavime Alantoje (2011-06-25), skirtoje XIIIAi??a. istorijos mA?slAi??ms. Abu tekstus sieja A?anras ai??i?? istorinAi??s mA?slAi??s, A? kuriAi?? galutinio atsakymo istoriniai A?altiniai neduoda, taA?iau kuriA? apmAi??stymas gali suteikti naujA? postAi??miA? bandant geriau paA?inti seniai praAi??jusios ir maA?ai pAi??dsakA? palikusios epochos realijas. Bendras ir abiejA? straipsniA? objektas ai??i?? tai aktyvi lietuviA? kariaunA? veikla Mindaugo epochoje, XIII a. antroje pusAi??je. Pagaliau straipsniuose apraA?omi A?vykiai yra beveik vienalaikiai, galbAi??t tarpusavyje susijAi??. TodAi??l viena mA?slAi?? tiesiogiai veda prie kitos. Klausiant konkAi??reA?iaiAi??ai??i?? ar tie lietuviA? kariauninkai, kurie 1262 m. siautAi??jo dabartinAi??s VarA?uvos apylinkAi??se, lygia greta galAi??jo suorganizuoti sudAi??tingAi?? logistinAi?? operacijAi??, kurios pasekmAi?? ai??i?? sunkiA? bronziniA? durA? perkAi??limas iA? Plocko Mazovijoje A? DidA?jA? NaugardAi?? Rusioje?

Pirmojo straipsnio autorius Ai??ai??i?? Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Rimvydas Petrauskas (svarbiausi darbai: Lietuvos diduomenAi?? XIV a. pabaigoje ai??i?? XV a.: sudAi??tis, struktAi??ra, valdA?ia (2003), Lietuvos istorija, t. IV: Nauji horizontai: dinastija, visuomenAi??, valstybAi??. Lietuvos DidA?ioji KunigaikA?tystAi?? 1386ai??i??1529 m. (su JAi??rate Kiaupiene, 2009)). Savo straipsnyje jis su autoritetingam medievistui bAi??dingu atsargumu apraA?o netikAi??tai tragiA?ka atomazga pasibaigusA? vienAi?? lietuviA? kariaunos A?ygA?, drauge pristatydamas to meto konfliktA? kasdienybAi??. Kartu tai istorinis fonas ir komentaras siuA?etui antrojo straipsnio, kuriame raA?ytojas ir istorikas Kazys Almenas (A?ymiausi romanai: UpAi?? A? rytus, upAi?? A? A?iaurAi?? (2 t., 1964, 2005), PjAi??ties metas (Ai??ienapjAi??tAi??, 1970, 2008)), iA?samiai plAi??toja hipotezAi?? apie lemiamAi?? lietuviA? kariA? vaidmenA? bronziniA? durA? kelionAi??je iA? Lenkijos A? RusiAi??. Ai??ios kelionAi??s marA?rutas turAi??jo driektis per XIII a. LietuvAi??, ir rekonstruodamas A?vykius autorius neiA?vengiamAi?? A?altiniA? skurdAi?? sumaniai ir A?taigiai kompensuoja pasitelkdamas sveikAi?? protAi??, istorinA? jausmAi?? ir vaizduotAi??. ai??i?? Redakcija.

IstorikA? mAi??gstama klausinAi??ti A?vairiA? dalykA?. IA? jA? tikimasi kvalifikuotA? komentarA? apie svarbius praeities ir dabarties procesus, reiA?kinius ir A?vykius. Jie turi A?inoti kur, kodAi??l ir kaip nutiko vienas ar kitas A?vykis, tik retas pripaA?A?sta jiems teisAi?? iA?sakyti iA?lygas ir abejones. Labiausiai tinka trumpi ir sveika gyvenimiA?ka logika pagrA?sti atsakymai. TodAi??l ir A? klausimAi?? apie smurtinA? lietuviA? veiksmAi?? XIII a. septintame deA?imtmetyje atsakyti galima labai paprastai: pirma, todAi??l kad taip jie ir jA? baltiA?kieji giminaiA?iai buvo A?pratAi?? elgtis nuo A?v.Ai??Vaitiekaus Adalberto ir A?v. Brunono Bonifaco laikA?, ir, antAi??ra, uA? tai, kad Siemovito tAi??vas, Mazovijos kunigaikA?tis Konradas atsikvietAi?? A? RytA? PabaltA?jA? VokieA?iA? ordinAi??, o ir jis pats su kryA?iuoA?iais palaikAi?? draugiA?kus santykius, be kita ko, dalindamasis su jais jotvingiA? A?emes.

TaA?iau taip atsakinAi??ti istorikai mAi??gsta tik A?urnalistams, o kai jA? papraA?o parengti praneA?imus ar (dar daugiau) publikuosimAi?? straipsnA?, jie ima viskAi?? atsargiai dAi??styti A?prastu kontekstA?, iA?lygA?, hipoteziA? pripildytu naratyvu. Kazys Almenas paA?A?sta istorikus, juos mAi??gsta ir paA?iepia. UA?duodamas A?A? klausimAi?? jis lengvai A?spAi??ja istoriko reakcijAi?? ai??i?? taip, atsakyti A? A?iAi?? ai??zmA?slAi??ai???, ko gero, neA?manoma: per maA?ai A?altiniA? (kAi?? A?ia A?altiniA?, kaip dar matysime, iA? esmAi??s A?is A?vykis yra A?inomas iA? vieno vienintelio sakinio), per daug miglota istorija.

Ir vis dAi??lto istorikai kaskart mAi??gina priartAi??ti prie tA? ai??ztolimA? ir miglotA?ai??? laikA?, tai jiems padeda daryti jA? A?inios ir fantazija. VaizduotAi??s reikA?mAi?? istorijos paA?inime, ypaA? medievistikoje, tyrinAi??janA?ioje itin maA?ai A?altiniA? palikusiAi?? epochAi??, mokslo teoretikA? yra pripaA?intas dalykas. Ai??vairios kilmAi??s, skirtingo patikimumo, bet vienodai lakoniA?kas ir tendencingas XIII a. A?altiniA? A?inutes supinti A? nuoseklA? istorinA? pasakojimAi?? ai??i?? tai darbas, reikalaujantis vaizduotAi??s. Efektingiausias lietuvio istoriko vaizduotAi??s rezultatas yra ValstybAi??s diena ai??i?? liepos 6-oji ai??i?? diena, kuri visiA?kai neminima istorijos A?altiniuose, taA?iau kartu data, kurios neA?manoma paneigti1. Tik nedaug perdAi??sime teigdami, kad ankstyvoji Lietuvos istorija ai??i?? tai rinkinys daugiau maA?iau tikAi??tinA? hipoteziA?, A?sitvirtinusiA? vadovAi??liuose ar sintezAi??se kaip istoriniai faktai. TodAi??l verta nuolat tikrinti senus ir nusistovAi??jusius istoriografijos teiginius. Kita vertus, egzistuoja ribas fantazijai nubrAi??A?iantys tam tikAi??ri metodiniai A?altinotyros reikalavimai ir istoriografinAi?? diskusija. TodAi??l A?alia vaizduotAi??s bAi??tinas istoriko jautrumas A?altinio sakiniui, tolimoje praeityje gyvenusio A?mogaus uA?raA?ytam ir mus kone stebuklingai pasiekusiam Ai??A?odA?iui.

TodAi??l, nusprendus papasakoti apie 1262-A?jA? nutikimAi??, lieka tik viena galimybAi??: remiantis skurdA?iais XIIIAi??a. A?altiniais2 nusakyti A?io A?vykio kontekstAi?? ir pamAi??ginti iA?siaiA?kinti socialines ir politines aplinkybes, formavusias to meto A?moniA? elgsenAi??. Toliau bus kalbama apie keturis dalykus: 1) struktAi??rAi?? ai??i?? kariaunAi??; 2)Ai??veikAi??jus ai??i?? karaliA? ir kunigaikA?A?ius ai??i?? MindaugAi??, DaumantAi??, TautvilAi??, TreniotAi??, LengvenA?, VaiA?elgAi??, SiemovitAi??; 3) A?ygius ai??i?? lietuviA? kariaunA? veiklAi?? Livonijoje, Rusioje ir Lenkijos pakraA?A?io teritorijoje ai??i?? Mazovijoje; 4) A?vykA?Ai??ai??i?? vienAi?? 1262 m. lietuviA? A?ygA? A? MazovijAi??.

Kariaunos

XIII a. epochAi?? baltA? A?emAi??se galima vadinti ai??zkariaunA? amA?iumiai???. Lietuviai istoriniuose A?altiniuose pasirodo kaip kaimynines gentis puldinAi??jantys ir plAi??A?iantys, taA?iau menkai politiA?kai konsoliduoti karingA? vyrA? bAi??riai. SugebAi??jimas integruoti svetimas (kitA? vadA?) kariaunas A? ai??zdidA?iAi??jAi??ai??? monarcho kariaunAi?? yra vienas svarbiausiA? valstybAi??s susidarymo poA?ymiA?3. Tokios integracijos pavyzdys galAi??tA? bAi??ti Mindaugo seserAi??no, kunigaikA?A?io iA? NalA?ios Lengvenio ai??zkariuomenAi??ai???, kuri savarankiA?kai vykdAi?? efektingus karinius A?ygius A? LivonijAi?? ir VoluinAi??, bet kartu atAi??jo A? pagalbAi?? Mindaugui. BAi??tent A?ioje ai??zdidA?iosios kariaunosai??? struktAi??roje buvo A?veikiami skirtumai tarp atskirA? A?emiA? interesA? ir formavosi politinio bendrumo jausmas. Ai?? kariaunAi?? nesunkiai galAi??jo A?silieti ir svetimA?aliai, kurie, bAi??dami susijAi?? tik su vado asmeniu, dar labiau sustiprindavo jo padAi??tA? (pavyzdA?iui, Mindaugo kariaunos vadai Eustatijus KonstantinoviA?ius iA? RiazanAi??s, Chvalas). Tai buvo laikas, kai kilmingi asmenys su savo kariaunomis gyveno mobiliai ir jiems buvo visai nesunku pritapti naujoje gentinAi??je aplinkoje. Toks kariauninkA? maiA?ymasis buvo bAi??dingas ai??zbarbarA? Europosai???4 reiA?kinys, neatsitiktinai lietuviA? kalboje iA?likAi?? germanizmai visA? pirma susijAi?? su kariauna ir jos gyvenimo kasdienybe (kunigas, rikis, A?arvai, alus ir kt.). To meto A?altiniuose minimi ai??zlietuviaiai??? ai??i?? tai ne tiek ta paA?ia kalba kalbantys A?monAi??s, kiek atstovai konkretaus politinio darinio, kurA? kaip konsoliduotAi?? bendruomenAi?? atpaA?A?sta iA? A?ono A?velgiantys svetimA?aliai kronikininkai. Tai tas ai??ztradicijos branduolysai???, kuriame saugoma ir plAi??tojama gentinAi?? savimonAi??. TurbAi??t bAi??tent taip reikAi??tA? suvokti VokieA?iA? ordino kronikose minimus ai??zlietuvius A?emaitijojeai???. Galima manyti, kad tokiA? ai??zlietuviA?ai??? greitai radosi ir tose Rusios teritorijose, kurios anksA?iausiai tapo besikurianA?ios politinAi??s organizacijos dalimi (Naugardukas, Polockas ir kt.).

KariauninkA? statusAi?? valdovo aplinkoje paryA?kina tai, kad XIII a. jie buvo vadinami valdovo ai??zdraugaisai???, o asmeninA? santykA? ai??i?? tai, kad kariaunos vado mirtis galAi??jo reikA?ti kariaunos suirimAi??. Antai tik surinkAi??s Mindaugo ai??zkarius ir draugusai???, VaiA?elga galAi??jo atkerA?yti uA? tAi??vo nuA?udymAi??. LietuviA? kariaunA? A?ygiA? A? PadauguvA?, RusiAi??, MazovijAi?? svarbus padarinys buvo atsigabenamas ir atsivedamas karo grobis, kuris turtino kariauninkus, didino jA? prestiA?Ai?? visuomenAi??je ir skatino tolesnAi?? socialinAi?? skirtA? tarp jA? ir kitA? visuomenAi??s grupiA?.

VeikAi??jai

Pirmiausia, kAi?? galima pasakyti apie to meto veikAi??jus, yra tai, kad visi jie buvo giminaiA?iai5. Lengvenis ir Treniota buvo Mindaugo seserA?, kuriA? vardai neA?inomi, sAi??nAi??s, Daumantas buvo vedAi??s antrosios Mindaugo A?monos Mortos seserA?, Mindaugo brolAi??nai Tautvilas ir Gedvydas buvo A?emaiA?iA? kunigaikA?A?io Vykinto seserAi??nai. LietuviA? kunigaikA?A?iai jau giminiavosi su rusA? HaliA?o-VoluinAi??s kunigaikA?A?iais, su lenkA? Piastais susigiminiuos, kaip dar matysime, neilgai trukus. Tiesa, tarp A?io jau A?sitvirtinusio elito kartais pasitaikydavo naujai iA?kilusiA?, kaip kad XIII a. A?eA?tame deA?imtmetyje aktyviai A?emaitijoje veikAi??s Algminas (Almenas), kuris, kaip nurodo Livonijos eiliuotoji kronika, buvAi??s ai??ziA?rinktas paA?iA? A?emaiA?iA?ai???. A?inoma, toks ai??zrinkimasai??? monarchinAi??je Lietuvoje XIII a. viduryje jau buvo neA?sivaizduojamas.

Antra, visi jie buvo kariaunA? vadai ai??i?? savA? kariaunA? A?eimininkai ir didA?iosios (Mindaugo) kariaunos vadovai. JA? elgesys ir paproA?iai formavosi karo A?ygiA? epochos dvasioje. Jie megzdavo tarpusavio draugiA?kus ryA?ius, samdydavosi kitiems valdovams, kerA?ijo uA? giminaiA?ius ir senjorAi??, taA?iau pasikeitus aplinkybAi??ms juos iA?davinAi??jo ir A?udAi??. Tai buvo prievartos epocha, kurioje, A?inoma, taip pat galiojo savos taisyklAi??s, taA?iau jos daA?nai nebeveikdavo, jei A?vykdavo susidAi??rimas su ai??zkito (svetimo) pasaulioai??? atstovais. Visi A?ie veikAi??jai buvo kilAi?? iA? palyginti kompaktiA?kos teritorijos ai??i?? tA? dabartiniA? RytA? Lietuvos ir VakarA? Baltarusijos A?emiA?, kurios nuo pat Lietuvos valstybingumo pradA?ios buvo naujo politinio darinio branduolys (Lietuvos ir NalA?ios A?emAi??s).

Ai??iA? vadA? gyvenimo istorijos atskleidA?ia to meto politinio elito veiklos ir pasirinkimA? galimybes bei trajektorijas. Mums A?ia svarbaus A?vykio metai (1262) Mindaugui buvo prieA?paskutinieji gyvenimo metai. Veikiausiai jis tiesiogiai nedalyvavo tA? metA? A?ygiuose A? MazovijAi??, RusiAi?? ir PrAi??sijAi??, taA?iau jie neabejotinai vyko jo valia. Tautvilas ir Gedvydas buvo Mindaugo brolio sAi??nAi??s, Mindaugo kadaise iA?tremti iA? tAi??vonijA?. Tautvilas tapo vienu pirmA?jA? lietuviA? krikA?A?ioniA?, apkrikA?tytu Rygos arkivyskupo, taip veikiausiai jA? rengiant kaip atsvarAi?? tuomet krikA?to dar nepriAi??musiam Mindaugui. SusitaikAi??s su Mindaugo vieA?patavimu Lietuvoje, Tautvilas buvo priimtas valdyti Polocke, taip pradAi??damas vAi??liau A?takingAi?? lietuviA? kunigaikA?A?iA? ai??i?? kviestA? (samdytA?) valdovA? ai??i?? tradicijAi?? Rusios kunigaikA?tystAi??se. Ai??iAi?? tradicijAi?? pratAi??sAi?? Mindaugo svainis ir A?udikas Daumantas, kuriam po smurtinio veiksmo teko ieA?kotis veiklos uA? kraA?to ribA?. Su savo 300 vyrA? kariauna jis atvyko A? PskovAi??, kur, priAi??mAi??s staA?iatikiA? krikA?tAi?? Timotiejaus vardu, valdAi?? net iki 1299 m., pasiA?ymAi??damas iA?puoliais prieA? buvusiAi?? tAi??vonijAi?? NalA?ioje ir gindamas PskovAi?? nuo kryA?iuoA?iA?. DAi??l A?iA? veiksmA? uA?sitarnavAi??s ilgalaikAi?? politinio ir baA?nytinio atminimo tradicijAi?? A?iame A?iaurAi??s Rusios mieste, staA?iatikiA? cerkvAi??s paskelbtas A?ventuoju, susilaukAi?? keliA? gyvenimo apraA?ymA?6, o su jo vardu Pskove siejamos bent kelios atminimo vietos ai??i?? ai??zDaumanto sienaai??? bei ai??zDaumanto kalavijasai???. Ai?? RusiAi?? (NaugardukAi??) valdyti iA?vyko ir vyriausias Mindaugo sAi??nus VaiA?elga, vAi??liau pasirinkAi??s (ar priverstas pasirinkti) vienuolio gyvenimAi??. Tuo tarpu Mindaugo seserA? sAi??nAi??s Lengvenis ir Treniota buvo veikiausiai dAi??dAi??s iA?ugdyti (to meto socialiniam elito gyvenimui itin bAi??dingas sAi??nAi??no ir dAi??dAi??s iA? motinos pusAi??s ryA?ys) ir globojami lietuviA? kariaunos vadai. Tik jei Lengvenis liko iA?tikimas Mindaugui (beje, Mindaugui teko kartAi?? jA? brangiai iA?pirkti iA? Ordino nelaisvAi??s), tai Treniota, kaip A?inia, buvo vienas pagrindiniA? sAi??mokslo prieA? MindaugAi?? organizatoriA?, po to trumpam tapAi??s Lietuvos valdovu.

A?ygiai

KalbAi??dami apie ViduramA?iA? karus, turime neuA?mirA?ti, kad jA? pobAi??dis ir samprata smarkiai skyrAi??si nuo moderniA? laikA? totaliniA? karA?. ViduramA?iA? politinAi??s ir socialinAi??s sAi??lygos lAi??mAi??, kad to meto kariniai veiksmai buvo ne tiek karo frontas, kiek ilgesni ar trumpesni tiksliniai karo A?ygiai A? konkreA?iAi?? vietovAi?? ar regionAi??. Ai??ie kariniai susidAi??rimai toli graA?u ne visuomet turAi??davo ilgalaikius strateginius tikslus (pavyzdA?iui, prisijungti kokiAi?? nors teritorijAi?? ar sugriauti kokiAi?? nors prieA?iA?kAi?? koalicijAi??), kur kas svarbesni buvo jA? simboliniai ir reprezentaciniai (kariaunos vado ir jo bAi??rio iA?skirtinumo A?tvirtinimas) bei ekonominiai (karo grobis) motyvai. BAi??tent tokiA? kariniA? A?ygiA? vaizdAi?? A?altiniai atskleidA?ia XIII a. Lietuvoje. Formuojantis Lietuvos valstybei, vadinasi, ir stiprAi??jant iA?kylanA?io monarcho kariaunai, lietuviai pajudAi??jo bent keliomis kryptimis.

VisA? pirma tai buvo A?ygiai prieA? latviA? gentis. XIIIAi??a. pradA?ios Livonijos kronikininkas Henrikas Latvis vaizdA?iai apibAi??dino Padauguvio genA?iA? padAi??tA?: ai??zbuvo lyviai ir latgaliai, lietuviA? paA?aras ir maistas, taip kaip avys vilko nasruoseai???7. Galima manyti, kad A?i lietuviA? ekspansija buvo vienas faktoriA?, lAi??musiA?, kodAi??l tokios gentys kaip lyviai ar latgaliai palyginti lengvai susitaikAi?? su nauja KalavijuoA?iA? (Livonijos) ordino ar Rygos arkivyskupo valdA?ia, kuri bent jau kaA?kiek galAi??jo juos ginti nuo tarsi kokia gamtinAi?? neganda periodiA?kai atklystanA?iA? panaA?ia kalba kalbanA?iA?, bet tokiA? negailestingA? lietuviA?.

Kitos A?ygiA? kryptys buvo rusA? kunigaikA?tystAi??s A?iaurAi??je (Polockas, Pskovas) ir pietuose (HaliA?as-VoluinAi??). XIII a. septinto deA?imtmeA?io pradA?ioje monarcho valdA?ios sustiprAi??jimas ir lietuviA? karinio potencialo koncentracija lAi??mAi??, kad lietuviai vienu metu sugebAi??jo vykdyti A?ygius keliomis kryptimis. Tiesa, paA?iAi?? LietuvAi?? kAi?? tik buvo nusiaubAi??s totoriA? antpuolis 1258ai??i??1259 m. A?iemAi??. Taigi galima stebAi??ti itin padaA?nAi??jusA? kariaunA? judAi??jimAi?? jau ir taip kariniA? veiksmA? kupinu laikotarpiu.

Ai??vykis

XIII a. antroje pusAi??je, jau Lietuvos karalystAi??s laikais, buvo atrastas naujas A?ygiA? ir plAi??A?imA? objektas ai??i?? tai lig tol menkai paA?A?stama Lenkija. Menkas paA?inimas buvo abipusis, dar XIII a. Lenkijoje ne visuomet lietuvius skirta nuo prAi??sA?, Mindaugas vadintas prAi??sA? karaliumi, o A?iniA? apie LietuvAi?? lenkA? A?altiniuose ima gausAi??ti tik A? antrAi?? XIV a. pusAi??. Ir lietuviai XIII a. antroje pusAi??je atrado ne LenkijAi??, bet jos rytinA? pakraA?tA? ai??i?? MazovijAi??. Vientisos Lenkijos valstybAi??s tuo metu nebuvo, ji buvo susiskaldA?iusi A? kelias kunigaikA?tystes, kurios valdovai ai??i?? A?vairios valdanA?ios PiastA? giminAi??s A?akos ai??i?? nuoA?miai vaidijosi tarpusavyje dAi??l valdA?ios. VarA?uva tik po Liublino unijos ilgainiui tapo pagrindine AbiejA? TautA? Respublikos valdovA? rezidencija, o kartu ir sostine. XIII a. tai buvo uA?kampis. LietuviA? paA?intis su lenkais iA? esmAi??s ir prasidAi??jo nuo VarA?uvos uA?puolimo, ir mes pagaliau pasiekAi??me pavadinime nurodytAi?? temAi??8. Tiesa, gali bAi??ti, kad A?ia toliau minAi??simo Mazovijos kunigaikA?A?io Siemovito tAi??vas Konradas naudojosi lietuviA? kariaunA? pagalba, kovodamas su savo giminaiA?iais dAi??l dominavimo Krokuvoje. DAi??l A?takos su broliu konkuravo ir Siemovitas, kuris, mAi??gindamas sustiprinti savo politines pozicijas, buvo sudarAi??s bent kelias sutartis su HaliA?o-VoluinAi??s kunigaikA?A?iu (buvo vedAi??s jo dukterA?) ir VokieA?iA? ordinu. Su pastaruoju buvo pasidalytos A?takos sferos kaimyniniA? jotvingiA? A?emAi??se, o tai gerai atspindi A?io Mazovijos kunigaikA?A?io ekspansinAi?? politikAi??. TaA?iau toks politinis aktyvumas bei ryA?iai pritraukAi?? ir lietuviA? dAi??mesA?. Pirmasis patikimai A?altiniA? paliudytas lietuviA? A?ygis Lenkijoje A?vyko 1262 m. (ar 1261 m., istorikai nesutaria ar A?ia bAi??ta vieno A?ygio, ar keli sekAi?? vienas paskui kitAi??, taA?iau A?i aplinkybAi?? mums A?ia nAi??ra tokia svarbi), kai lietuviA? kariuomenAi??, niokodama Plocko A?emAi??, nusiaubAi?? ir dabartinAi??s VarA?uvos apylinkAi??se esantA? Mazovijos kunigaikA?A?iA? dvarAi?? UjazdovAi?? (JazdovAi??). Dabar tai jau VarA?uvos dalis, o tam tikra istorijos ironija yra ta, kad dabartinAi?? Lietuvos ambasada Lenkijoje A?sikAi??rusi Ujazdovo alAi??joje. Dalis istorikA? mano, kad lietuviA? A?ygis buvo jA? sAi??jungos su Siemovito broliu Kujavijos kunigaikA?A?iu Kazimieru pasekmAi??, nors toks A?io A?vykio aiA?kinimas ai??ztarptautinAi??s politikosai??? kategorijomis nAi??ra bAi??tinas. Tuo pat metu, kaip teigiama Petro DusburgieA?io kronikoje, kitos dvi lietuviA? kariaunos dalys A?siverA?Ai?? A? PrAi??sijos A?emes (PomezanijAi?? ir KulmAi??, o netrukus dar viena, A?ia jau rusA? metraA?A?iA? informacija, pasirodys pieAi??tA? Rusioje ai??i?? VoluinAi??je).

DidA?iosios Lenkijos kronikoje nurodoma, kad birA?elio 22 d. (kitur 23 d.) A?siverA?Ai??s A? Ujazdove esanA?iAi?? A?tvirtintAi?? gyvenvietAi??, lietuviA? vadas Ai??varnas ai??zpats nukirsdino suimtAi?? kunigaikA?tA? SiemovitAi??, o jo sAi??nA? KonradAi?? paAi??mAi?? su savimi A? nelaisvAi??ai???9. Kai kuriuose A?altiniuose dar priduriama, kad Siemovito kAi??nas buvAi??s sudegintas (comburitur). HaliA?o-VoluinAi??s (Ipatijaus) metraA?tis apie tAi?? patA? A?vykA? praneA?a panaA?iai ir tiek pat lakoniA?kai: Mindaugo lietuviai kartu su Eustatijum KonstantinoviA?ium iA? RiazanAi??s uA?puolAi?? lenkus ir Ai??v. Jono dienos iA?vakarAi??se nusiaubAi?? JazdovAi??, uA?muA?Ai?? kunigaikA?tA? SiemovitAi??, o jo sAi??nA? KonradAi?? paAi??mAi?? A? nelaisvAi??10. IA? esmAi??s tai yra ir viskas, kAi?? mes A?inome apie A?A? A?vykA?. VAi??lesnAi??s kronikos A?iAi?? A?iniAi?? tik perpasakoja. Toliau prasideda interpretacijos, daugiau maA?iau tikAi??tinos hipotezAi??s. Istorikai veikiausiai pagrA?stai teigia, kad lietuviA? kariuomenei vadovavo ne Ai??varnas, o Mindaugo seserAi??nas Treniota11. Ai??i kariuomenAi??, kaip tuo metu bAi??davAi?? A?prasta, buvo tarptautinAi??, A?alia lietuviA? minimi ir prisijungAi?? rusai. NeA?prastas buvo ir todAi??l amA?ininkA? taip akcentuotas smurtinis susidorojimas su lenkA? kunigaikA?A?iu, kurio aplinkybAi??s (nukirsdinimas, deginimas) verA?ia galvoti apie kaA?kokius ritualinius lietuviA? veiksmus. Ai??iaip jau belaisviA? aukojimas nebAi??tA? kuo nors ypatingas lietuviA? kariauninkA? poelgis, A?altiniai ne kartAi?? mini tokius XIII a. lietuviA? veiksmus po sAi??kmingo karo A?ygio. Taip pat ir nukirsdinimas yra gana bAi??dingas senosioms gentims ritualinAi??s kAi??no fragmentacijos paprotys ai??i?? kaip bausmAi?? uA? nustatytos gyvenimo tvarkos paA?eidimAi??. TaA?iau neaiA?ku, kodAi??l reikAi??jo A?udyti kunigaikA?tA?, ai??i?? net ir tarp skirtingA? ai??zpolitiniA? sistemA?ai??? vykstanA?iuose konfliktuose vadai, jei neA?Ai??davo susidAi??rimA? metu, paprastai bAi??davo imami A? nelaisvAi??.

Dar keisA?iau atrodo demonstratyvus ai??zsusidorojimasai??? su nuA?udyto vado kAi??nu. LenkA? istoriko Jano Powierskio mAi??ginimas A?A? aktAi?? interpretuoti kaip ai??zsavotiA?kAi?? pagarbAi??ai???Ai??ai??i?? pagoniA? mirusiA? deginimo paproA?io naudojimAi??12Ai??ai??i?? yra nesusipratimas. ViduramA?iA? kovose vadai atlikdavo centrinA? vaidmenA?. Vado A?Ai??tis neretai versdavo uA?baigti mAi??A?A?, o A?uvusio vado kAi??no paieA?ka ir demonstravimas buvo esminis pergalAi??s akcentas. TaA?iau paimti A? nelaisvAi?? vadai nebuvo A?udomi, tai buvo svarbus karo grobis, ai??i?? ir simboline (prestiA?o), ir finansine (iA?pirkos) prasme. Taip nutiko su Siemovito sAi??numi Konradu, kuris po keliA? metA? buvo paleistas iA? nelaisvAi??s. 1296Ai??m. turbAi??t uA? iA?pirkAi?? buvo paleistas kitas Siemovitas ai??i?? prieA? kelis metus A? nelaisvAi?? paimtas DobAi??rynAi??s kunigaikA?tis. KaA?kas panaA?aus XIV a. antroje pusAi??je nutiks ir KAi??stuA?iui, kurA? dA?iugiai ir iA?didA?iai suAi??mAi??, vAi??liau neA?inodami kAi?? su juo toliau daryti, Ordino riteriai tiesiog paleido13. RiteriA?koje Europoje kilmingo prieA?o paAi??mimas A? nelaisvAi?? ir jo iA?pirkimas buvo virtAi??s savitu sportu. Kaip liudija A?raA?ai Ordino iA?do knygose, KAi??stutis uA? saviA?kiA? iA?laisvinimAi?? net buvo prasiskolinAi??s Ordino vadovybei14. Ai??ioje nuolatiniA? A?ygiA? Pabaltijyje epochoje A?inomas tik vienas ekscesas, kai pagal riteriA?kus paproA?ius kryA?iuoA?iams pasidavAi??s 1364Ai??m. Veliuonos seniAi??nas ir bAi??simos A?ymios didikA? giminAi??s protAi??vis GoA?tautas neaiA?kiomis aplinkybAi??mis buvo nuA?udytas15. Ai??vykA? apraA?Ai??s VokieA?iA? ordino kronikininkas Vygandas Marburgietis A?io veiksmo tikrai nebando teisinti. TodAi??l Siemovito nukirsdinimAi?? galima aiA?kinti tik (mums neA?inomomis) ypatingomis aplinkybAi??mis, kurios galAi??jo pateisinti smurtAi?? prieA? kunigaikA?tA?. A?ia prieiname istorinio paA?inimo ribas. HipotezAi??s apie tai, kad nuA?udymas buvo konkurento Kazimiero uA?sakymas ar ypatingo lietuviA? prieA?iA?kumo prieA? A?A? ai??zkryA?iuoA?iA? draugAi??ai??? iA?raiA?ka yra lygiai tiek pat A?tikinamos, kaip galimas teiginys apie tai, kad SiemovitAi?? ir TreniotAi?? galAi??jo sieti koks nors asmeninio pobAi??dA?io vaidas.

Toliau politinAi??s A?mogA?udystAi??s sekAi?? viena kitAi??. Gali bAi??ti, kad A?io A?ygio sAi??kmAi?? ir dar labiau padidAi??jusi vado charizma A?kvAi??pAi?? TreniotAi?? tolesniems poelgiams ai??i?? Livonijos eiliuotoji kronika sako, kad jis jau beveik prilygo Mindaugui draugA? skaiA?iumi ir turtais. GrA?A?Ai??s iA? A?ygio, po metA? Treniota organizavo karaliaus Mindaugo ir jo sAi??nA? nuA?udymAi??, taip pat pasiuntAi?? A?udikus prieA? potencialA? konkurentAi?? Polocko kunigaikA?tA? TautvilAi??, kol galA? gale jo paties dar po metA? nenukovAi?? kerA?ijantys Mindaugo kariauninkai. IA? pradA?ioje minAi??tA? istorijos veikAi??jA? gyvas liko tik laiku A? PskovAi?? pasitraukAi??s Daumantas. Lietuvoje prasidAi??jo politinAi?? suirutAi??, monarchinAi??s valdA?ios susvyravimo epocha, iA? kurios galutinai buvo iA?eita tik XIV a. pradA?ioje.

Nepaisant smurtinAi??s baigties, 1262 m. A?vykis tikrai neatvedAi?? prie prieA?iA?kA? santykiA? tarp lietuviA? ir Mazovijos kunigaikA?A?iA?. AtradAi?? naujAi?? plAi??A?imA? objektAi??, lietuviai dar ne kartAi?? ten apsilankAi??. TaA?iau ilgainiui su Mazovija susiklostAi?? ypaA? artimi santykiai. Apie 1279Ai??m. lietuviA? valdovo Traidenio16 duktAi?? GaudimantAi?? iA?tekAi??jo uA? tAi??kart lietuviA? nuA?udyto Siemovito sAi??naus Boleslovo II, taip pradAi??dama vAi??liau politiA?kai svarbiAi?? lietuviA? kunigaikA?tyA?iA? iA?tekinimo A? A?A? kraA?tAi?? tradicijAi??17. Beje, vestuvAi??s A?vyko, o vAi??liau GaudimantAi?? Sofija buvo palaidota toje paA?ioje Plocko katedroje, kurios prabangias duris lietuviai galbAi??t iA?plAi??A?Ai?? A?ia apraA?yto A?ygio metu. Nuo A?iol iA? esmAi??s kiekvieno Lietuvos valdovo iki pat Jogailos ir Vytauto duktAi?? ar sesuo tapdavo Mazovijos kunigaikA?tiene. Mazovijoje apsigyvenusios lietuviA? kunigaikA?tytAi??s tarpininkaudavo politinAi?? izoliacijAi?? patiriantiems pagoniA?kiems giminaiA?iams ir padAi??davo jiems atrasti diplomatinius kelius A? Vakarus. A?ia pakaks prisiminti Gedimino laiA?ke atvykAi??liams iA? VakarA? Europos siAi??lomAi?? patogiausiAi?? keliAi?? A? jo A?alA? ai??i?? per A?ento Mazovijos kunigaikA?A?io Vaclovo valdas arba KAi??stuA?io bei Vytauto apsilankymus pas savo A?eimos moteris Mazovijoje pabAi??gimA? metu. Traidenio vardas buvo perduodamas su juo besigiminiavusiA? Mazovijos kunigaikA?A?iA? vardyne, kai paA?ioje Lietuvoje apie tokio vardo kunigaikA?tA? jau nieko neA?inota. RaA?ytinAi??s atminimo tradicijos neturinA?ioje pagoniA?koje Lietuvoje buvo uA?mirA?ta iA?tisa XIII a. epocha, kuriAi?? vAi??liau teko rekonstruoti iA? vokieA?iA?, rusA?, lenkA? A?altiniA?18.

A?velgiant A? XIII a. vidurio karA? laikotarpA? iA? lietuviA? perspektyvos, galima teigti, kad A?ie A?ygiai buvo dalis tuometinAi??s politikos, kuri leido lietuviA? kunigaikA?A?iams ir jA? kariaunoms ne tik turtAi??ti, bet ir A?gyti platesnA? tarptautinA? akiratA?. UA?megzti kontaktai su kaimyniniA? krikA?A?ioniA?kA? kraA?tA? valdovais (Ordino, lenkA?, rusA?) padAi??jo formuoti naujAi?? politinA? darinA?, kuriuo tapo Mindaugo karalystAi??. TodAi??l Lietuvos valstybAi?? yra A?ios karA? epochos kAi??rinys. SusidAi??rimA? metu visA? pirma pasikeitAi?? lietuviA? politinis elitas. Jei XIII a. karuose lietuviai ir kiti baltai virvAi??mis bandydavo nutempti jiems nematytAi?? mAi??rinAi?? pilA? ir mAi??A?iuose kovAi??si nulipAi?? nuo A?irgA?, tai XIV a. antroje pusAi??je Lietuvoje matome jau riteriA?kAi?? kariuomenAi??, kuri perima naujas technologijas, nebeaukoja belaisviA? savo dievams, laikosi A?vairiA? riteriA? kovos taktikos ir etikos taisykliA?, naudoja skiriamuosius riteriA?kus A?enklus ai??i?? herbus.

_____________________

1 Edvardas GudaviA?ius, ai??zMindaugo karAi??nacijaai???, in: Edvardas GudaviA?ius, Lietuvos europAi??jimo keliais: IstorinAi??s studijos, Vilnius, 2002, p.Ai??333ai??i??336.

2 DidA?ioji dalis jA? prieinama lietuviA?kai viename leidinyje: Mindaugo knyga: Istorijos A?altiniai apie Lietuvos karaliA?, parengAi?? Darius AntanaviA?ius, Darius Baronas, ArtAi??ras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2005.

3 KlasikinAi?? Henryko A?owmiaAi??skio kariaunos vaidmens valstybAi??s formavimosi laikotarpiu interpretacija: Henryk A?owmiaAi??ski, Studja nad poczAi??tkami spoAi??eczeAi??stwa i paAi??stwa litewskiego, t. 1, Wilno, 1931, p.Ai??435 ir t. PlaA?iau apie valstybAi??s formavimosi procesus platesnAi??je perspektyvoje: Lietuvos valstybAi??s susikAi??rimas europiniame kontekste, sudarAi?? Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2008.

4 Karol Modzelewski, BarbarA? Europa, iA? lenkA? kalbos vertAi?? Vytautas DekA?nys, Vilnius, 2007.

5 Apie daugelA? iA? jA? plaA?iau: Edvardas GudaviA?ius, Mindaugas, Vilnius, 1998. Treniotos tariamai A?emaitiA?ka kilmAi?? atmesta: Edvardas GudaviA?ius, ai??zAr Treniota A?emaiA?iA? kunigaikA?tis?ai???, in: Lietuvos TSR MokslA? akademijos darbai. Serija A, 1982, t. 4 (81), p. 63ai??i??70.

6 ?i???i???i???i????Ni???????i?? ?zNi????Ni?????????????i??, ?Y?????i??N?Ni??N? ?? ?i????????????Ni???i??, ?i???i??????????Ni???i????,ai??i??1985. Taip pat A?r. Stephen C. Rowell, ai??zBetween Lithuania and Rusai??i??: Dovmont-Timofey of Pskov, his life and cultai???, in: Oxford Slavonic papers, 1992, t. 25, p. 1ai??i??33; ArtAi??ras Dubonis, ai??zDaumantas: nuodAi??mAi?? ir A?ventas gyvenimasai???, in: Naujasis A?idinys-Aidai, 1994, Nr. 5, p. 50ai??i??58.

7 Henrikas Latvis, Hermanas VartbergAi??, Livonijos kronikos, iA? lotynA? kalbos vertAi??, A?vadAi?? ir paaiA?kinimus paraA?Ai?? Juozas Jurginis, Vilnius, 1991.

8 PagrindinAi?? literatAi??ra: Aleksander Gieysztor, ai??zDziaAi??ania wojenne Litwy w r. 1262 i zdobycie Jazdowaai???, in: Studia historyczne S. Herbstowi na 60-lecie urodzin w upominku, Warszawa, 1967, p. 5ai??i??14; Jan Powierski, ai??zStanowisko polityczne ksiAi??A?Ai??t polskich wobec ludA?w baAi??tyjskich i Zakonu KrzyA?ackiego w okresie nasilenia najazdA?w litewskich (1261ai??i??1263)ai???, in: Acta Baltico-Slavica, 1983, t. 15, p. 7ai??i??53; Edvardas GudaviA?ius, KryA?iaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amA?iuje, Vilnius, 1989; Grzegorz BAi??aszczyk, Dzieje stosunkA?w polsko-litewskich od czasA?w najdawniejszych do wspA?Ai??czesnoAi??ci, t. 1: Trudne poAi??czAi??tki, PoznaAi??, 1998.

9 Monumenta Poloniae Historica, ser. 2, t. 8, Warszawa, 1970, p.Ai??115ai??i??117.

10 ?Y???i???????i?? N????i??Ni???i???????i?? Ni??N?N?N?????Ni?? ?i???i??Ni????????N??i????, t. 2: ?????i??Ni??N??i????N????i??N? ?i???i??Ni????????N?N?, ??.-?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????, 1843, p. 855.

11 Jan Powierski, op. cit., p. 16. DidA?iosios Lenkijos kronikoje nurodoma, kad Ai??varnas buvAi??s HaliA?o-VoluinAi??s kunigaikA?A?io Danieliaus RomanoviA?iaus seserAi??nas (filius sororis), kai tuo tarpu iA? tiesA? buvo jo sAi??nus. AtsiA?velgiant A? tai, kad Treniota buvo Mindaugo seserAi??nas, kad toje paA?ioje DidA?iosios Lenkijos kronikoje kAi?? tik buvo apraA?ytas ai??zPrAi??sijos karaliausai??? Mindaugo A?ygis A? MazovijAi?? (Powierskis linkAi??s manyti, kad buvo vienas vienintelis A?ygis) ir A? tai, kad to meto politinAi??je situacijoje HaliA?o-VoluinAi??s kariuomenAi??s pasirodymas Mazovijoje sunkiai tikAi??tinas (lietuviA? kariuomenAi?? pati siaubAi?? tais paA?iais metais VoluinAi??), galima sutikti su istorikais, lietuviA? kariuomenAi??s vadu laikanA?iais TreniotAi?? (plg. taip pat Edvardas GudaviA?ius, ai??zDAi??l lietuviA? antpuoliA? MozAi??rijoje XIII a. 7-ojo deA?imtmeA?io pradA?iojeai???, in: Lietuva ir jos kaimynai: Nuo normanA? iki Napoleono. Prof. Broniaus Dundulio atminimui, Vilnius, 2001, p. 82ai??i??94).

12 Jan Powierski, op. cit., p. 37.

13 Darius Baronas, ai??zKAi??stuA?io pabAi??gimas iA? Marienburgoai???, in: Lietuvos istorijos studijos, 2003, t. 11, p. 23ai??i??33.

14 KAi??stuA?io ir lietuviA? kilmingA?jA? skolos RagainAi??s ir Balgos komtAi??rams 1379 ir 1382 m.: Das Grosse Ai??mterbuch des Deutschen Ordens, hrsg. von Walther Ziesemer, Danzig, 1921, p. 150, 259.

15 Wigand von Marburg, ai??zCronica nova prutenicaai???, in: Scriptores rerum prussicarum, hrsg. von Theodor Hirsch, Max TAi??ppen, Ernst StrehlAi??ke, t. 2, Leipzig, 1863, p. 547.

16 ArtAi??ras Dubonis, Traidenis: Monarcho valdA?ios atkAi??rimas Lietuvoje (1268ai??i??1282), Vilnius, 2009.

17 Stephen C. Rowell, ai??zPious Princesses or the Daughters of Belial: Pagan Lithuanian Dinastic Diplomacy 1279ai??i??1423ai???, in: Medieval Prosopography, 1994, t. 15, p. 3ai??i??80.

18 Plg. Rimvydas Petrauskas, ai??zUA?mirA?tas karalius: Mindaugas LDK visuomenAi??s savimonAi??je XIV a. pabaigoje ai??i?? XVI a.ai???, in: Mindaugas karalius, Vilnius, 2008, p. 51ai??i??63.