ai??zLietuviai ir A?ydaiai??? ai??i?? nuoA?irdus pokalbis ar abipusAi?? sielos kankinystAi???

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: TautinAi??s maA?umos Lietuvoje
AUTORIUS:Ai??Zecharia Plavin
DATA: 2012-01

ai??zLietuviai ir A?ydaiai??? ai??i?? nuoA?irdus pokalbis ar abipusAi?? sielos kankinystAi???

Zecharia Plavin

Siekiant iA?silaisvinti iA? neurotiniA? supaprastinimA?

KodAi??l A?vardijimAi?? ai??zlietuviai ir A?ydaiai??? raA?au su kabutAi??mis?

PaA?velkime: kai lietuviA? kilmAi??s A?mogus vieA?ojoje erdvAi??je aiA?kina A?ydA? istorijos, kultAi??ros faktus, A?ydai, suprantantys lietuviA?kai, iA?kart pasirengia kolektyviniam atsakui su arA?iais kaltinimais, iki galo dar net neiA?klausAi?? lietuvio pasakotojo teziA?. Tas pats atsitinka ir lietuviams: kai A?ydA? kilmAi??s A?mogus savo tautieA?iams ima pasakoti apie lietuvius, A?ie iA? anksto jauA?ia artAi??jant A?eminanA?iA? kaltinimA? lavinAi?? ir rengiasi ai??zryA?tingam atsakuiai???, nors vAi??liau gali paaiA?kAi??ti, kad A?ydas pasakojo apie lietuvius iA? gerosios pusAi??s. Bet A?aukA?tai, kaip sakoma, jau po pietA?, nes abiejA? tautA? A?monAi??ms ai??zatsakasai??? turi gerokai didesnA? visuomeninA? svorA? negu iA? pradA?iA? iA?dAi??stytos net ir geranoriA?kos idAi??jos. Tie ai??zatsakaiai???, tarsi amA?inai alkani plAi??A?rAi??s rykliai, ryja originalias ir taurias idAi??jas, idealistiA?kai siunA?iamas A? tarpetninAi?? erdvAi??. Jie praryja ir elementarA? A?mogiA?kumAi??, o A?moniA? santykius paverA?ia karikatAi??ra. DAi??l to ir atsiranda kabutAi??s.

Esu A?sitikinAi??s, kad vieA?as tarpetninis dialogas ai??zlietuviA? ir A?ydA?ai??? tema yra toks komplikuotas dAi??l savA? ai??zrykliA?ai??? teisuoliA? diktuojamo tono ir kuriamos atmosferos, o viso to pagrindas ai??i?? nepagarba A?mogui.

Prie tA? kabuA?iA? dar grA?A?iu.

Ai??i tema nebuvo mano raA?omosios veiklos tikslas. Jos imuosi, norAi??damas palaikyti tauriA? Lietuvos A?moniA? pastangas simboliA?kai reinkorporuoti Lietuvos A?ydA? paveldAi?? ir sunaikintos bendruomenAi??s iA?likusius palikuonis A? bendrAi?? Lietuvos valstybAi??s struktAi??rAi?? ir kultAi??rAi??. Ai??ios pastangos (kaip antai virtuoziA?ka Lietuvos ambasados Izraelyje veikla, Lietuvos VyriausybAi??s atkaklus aktyvizmas, bandant sugrAi??A?inti Lietuvos A?ydA? kilmAi??s pilieA?iams bendrapilietiA?kumo jausmAi??) dedamos nerimAi?? kelianA?iame nelabai kokybiA?kA? istoriniA? ginA?A? ir suvedamA? sAi??skaitA? fone, nuolatinAi??s santykiA? krizAi??s sAi??lygomis. Tokia padAi??tis mano vaizduotAi??je panaA?i A? audrAi??, siauA?ianA?iAi?? virA? prarajos, kai staiga ant vienos iA? aukA?tutiniA? uolA? iA?dygsta gAi??lAi??, kuriAi?? abiejA? krypA?iA? vAi??jai kAi??sinasi iA?rauti ir nublokA?ti A? bedugnAi??.

Lietuvoje turiu brangiA? lietuviA? kilmAi??s draugA?, A?i man A?venta draugystAi??, tikiu, nepavaldi politiniams posAi??kiams. Bet yra ir daugybAi?? kitA? draugysA?iA? tarp A?ydA? ir lietuviA? ai??i?? subrendusios A?vairiais laikais po karo, jos yra trapios ir gleA?nos, taA?iau teikia vilties, kad A?manoma linksmesnAi??, A?domesnAi??, A?kvAi??ptesnAi?? bendra ateitis. Tai ir yra toji ai??zuolos gAi??lAi??ai???, kuriAi?? turime iA?saugoti. Ai??iai draugysA?iA? ai??zgAi??leiai??? skiriu savo apmAi??stymus.

Ai??ai??zA?ydA? ir lietuviA? pokalbisai??? ai??i?? tai vieA?A?jA? ryA?iA? lygmens akcija, vykstanti pasaulyje ir Lietuvoje. Teminis jos epicentras yra 1941ai??i??1944 m. naciA? okupacija ir visuotinAi??s A?ydA? A?udynAi??s Lietuvos teritorijoje, dalyvaujant nemaA?am, deja, lietuviA? kilmAi??s nusikaltAi??liA? bAi??riui.

ai??zA?ydA? ir lietuviA?ai??? buitinio pokalbio A?alutinAi??, bet vis dAi??lto esminAi??, dalis ai??i?? tAi??kstanA?iA? lietuviA? pasiaukojimas, kai rizikuodami tiek savo, tiek artimA?jA? gyvybe jie didvyriA?kai gelbAi??jo pavienius A?ydus ir jA? A?eimas.

ai??zLietuviA? ir A?ydA? pokalbisai??? ai??i?? tai ir dar viena vieA?A?jA? ryA?iA? lygmens akcija, vykstanti daugiausia Lietuvoje. Ai??ios epicentras yra daugelio A?ydA? akivaizdus dA?iaugsmas, kai 1939ai??i??1940 m. A? LietuvAi?? buvo A?vesta okupacinAi?? sovietA? kariuomenAi?? ir A?sigalAi??jo reA?imas, visiA?kai sugriovAi??s A?alies Ai??kA?, verslo gyvybingumAi??, atAi??mAi??s paskutinius privaA?ios laisvAi??s likuA?ius. DeA?imtys tAi??kstanA?iA? nekaltA? A?moniA? (lietuviA?) buvo iA?tremta, daug jA? mirAi?? nuo A?alA?io A?iaurAi??s Sibire, daug nuA?udAi?? sovietA? represiniai organai, kuriuose dirbo akivaizdA?iai didelis A?ydA? kilmAi??s asmenA? skaiA?ius.

Kitaip sakant, ai??zlietuviA? ir A?ydA? pokalbA?ai??? schematiA?kai galima (tautosakos pavidalu) ai??zsusumuotiai??? taip:

Lietuviai (visi arba juos apibAi??dinanti dauguma) yra A?ydA?audA?iai;

A?ydai (visi arba juos apibAi??dinanti dauguma) yra Lietuvos iA?davikai, jos laisvAi??s duobkasiai.

IA? esmAi??s A?itoks ai??zpokalbisai??? nAi??ra dialoginis, jis atlieka visiA?kai kitAi?? uA?duotA? ai??i?? tokiu ai??zpokalbiuai??? bandoma uA?goA?ti bauginanA?ius savo paA?iA? tapatumo klausimus, kai nepakanka teigiamA? idAi??jA?, pagrindA?ianA?iA? priklausymAi?? tai ar kitai tautai arba etninei grupei.

ai??zBAi??ti iA?tikimu lietuviuai??? reiA?kia ieA?koti jei ne pateisinimo, tai bent paaiA?kinimo, kodAi??l tiek daug ai??zbrangios tautosai??? sAi??nA? dalyvavo nekaltA?jA? A?udynAi??se, klausiant, gal tie ai??znekaltiejiai??? nebuvo tokie jau ir nekalti?

ai??zBAi??ti iA?tikimu A?yduai??? reiA?kia nesiaiA?kinti, kodAi??l tiek daug A?ydA? kilmAi??s asmenA? (kurie susigAi??dAi?? rinkosi sau imperines rusiA?kas pavardes) taip uoliai tarnavo represiniam sovietA? reA?imui (A?ia nekalbu apie ne A?ydA? kilmAi??s kagAi??bistus), ir iA?didA?iai atmesti ai??zsilpnablauzdA?iA? A?ydA? oportunistA?ai??? raginimus nesipykti su A?ios kartos lietuviais.

Kiekvienas ai??ziA?tikimas etninAi??s grupAi??s atstovasai??? visa A?irdimi bando iA?teisinti savo tautAi??, kuriAi?? ai??zaistringai myliai???.

KodAi??l vAi??l tiek daug kabuA?iA??

Nes ai??ztautaai??? nAi??ra vienasielis arba viena idAi??ja gyvenantis organizmas, kiekvienoje tautoje (t. y. etninAi??je grupAi??je su politinAi??mis valstybingumo aspiracijomis, su bendra kalba, su tam tikra koherentiA?ka kultAi??ra ir paproA?iais) esama A?moniA?, galvojanA?iA? ir jauA?ianA?iA? savaip, kitoniA?kai, atvirkA?A?iai, negu mAi??sto dauguma, arba bent jau savarankiA?kai. ai??zTautos balsasai??? yra arba prietaras, arba taikant totalitarinAi?? prievartAi?? primestas bendras vienakryptis veiksmas, daA?niausiai susijAi??s su kraujo praliejimu ir atneA?antis didA?iules kanA?ias tautai priklausantiems A?monAi??ms.

Asmuo, net ir demokratiA?kai iA?rinktas A? vadovo postAi??, negali rimtai A?rodinAi??ti esAi??s ai??ztautos balsasai??? ai??i?? taip skelbdamas jis (arba ji) tik atskleidA?ia savo polinkA? A? prievartAi??, o ji visada yra nusikalstama. Nors kalbAi??ti ai??ztautos varduai??? labai populiaru, to tikrai negalima vertinti kaip gerA? norA? ir geros A?irdies apraiA?kos.

Jeigu nAi??ra vieno tautos balso, tai nAi??ra ir tautos, kaip visA? kultAi??rinAi??s/etninAi??s grupAi??s nariA?, atsakomybAi??s uA? pavieniA? nusikaltAi??liA?, net jeigu jA? bAi??ta daug, nusikaltimus, net ir tuo atveju, jeigu nusikaltimai buvo vykdomi visos tautos vardu.

BAi??tent todAi??l kaltinimo, kad ai??zlietuviai A?audAi?? A?ydusai???, nederAi??tA? bandyti atremti aiA?kinimais, kiek A?ydA? tarnavo kgb. VerA?iau patikrinti, ar nusikaltAi??liai buvo nubausti, ar jA? nusikaltimai atitinkamai A?vertinti. SkaiA?iuoti, kiek A?ydA? tarnavo kgb, taip pat yra neprotinga ai??i?? A?ydA? kilmAi??s nusikaltAi??lius (kaip ir visus kitus) reikia teisti ir bausti, o ne nustatinAi??ti jA? procentAi??. ai??zProcentA? skaiA?iavimasai??? yra bejAi??giA?ko pykA?io apraiA?ka, o toks pyktis visada nukreipiamas A? silpnesnius, su kuriais lengviausia susidoroti. Ai??nirA?io apsAi??stasis nAi?? nenutuokia, kad dAi??l to jis pats darosi silpnas, nes iA? esmAi??s praranda gebAi??jimAi?? vienytis su jam artimais A?monAi??mis ir gintis nuo tikrai stipriA? blogio jAi??gA?.

(NedidelAi?? digresija: A?ydA? aktyvumas kgb turAi??tA? bAi??ti pastebAi??tas ne tik Lietuvoje, bet ir kitur, pavyzdA?iui, Kirgizijoje, TurkmAi??nijoje arba buvusioje Karelijos autonominAi??je respublikoje. Pagal nuotaikas, kurias skleidA?ia asmenys, apeliuojantys A? A?ydA?, tarnavusiA? kgb, statistikAi??, jau seniai turAi??jo prasidAi??ti visA? Rusijos tautA? sukilimas prieA? A?ydus kaip kgb branduolA?. EsAi?? nuo tada, kai A?lugo sovietA? reA?imas, turAi??tume laukti, kad visi ai??i?? A?eA?Ai??nai, mordviai, totoriai su kazachais ir jakutais ai??i?? be paliovos kerA?ys A?ydams uA? kgb ir uA? jA? statytinio Stalino terorAi??. KaA?kodAi??l nekerA?ija. Gal jakutai tiesiog nesusigaudo, kas dAi??l ko kaltas? Gal viskas dar prieA? akis?)

Yra dvi temA? grupAi??s, reikalaujanA?ios ypatingo dAi??mesio.

Pirmoji: kaip Lietuvoje susiklostAi?? atmosfera, leidusi, kad toks didelis lietuviA? skaiA?ius dalyvautA? A?ydA? A?udynAi??se? Kas paskatino A?ydus, kad daugelis iA? jA? nAi?? kiek nesivarA?ydami nuAi??jo tarnauti represiniam reA?imui? Kokie veiksniai lAi??mAi?? A?iAi?? A?iurpiAi?? abipusAi?? dinamikAi???

Antroji: Ar mAi??sA? laikais pokalbis tarp lietuviA? ir A?ydA? gali pasukti konstruktyvia linkme? Ar mums ai??i?? vieniems ir kitiems ai??i?? pakanka A?iniA?, ar yra tinkamos sAi??lygos tokiam dialogui? Ar prieA?prieA?iniA? kultAi??rA? analizAi?? gali bAi??ti populistinAi???

Esu A?sitikinAi??s, kad A?iA? dviejA? temA? tyrimas ir aptarimas galAi??tA? suteikti tvirtesnA? pamatAi?? A?monAi??ms, siekiantiems tarpusavio supratimo ir bandantiems iA?laikyti nuoA?irdA?ios draugystAi??s ryA?ius.

Ai??BendruomenAi??s be elito

Ai??DaA?nai sakoma: Lietuvoje nuo pat Vytauto DidA?iojo laikA? lietuviai ir A?ydai gyveno ai??zkartuai???. Deja, A?is teiginys yra tik poetiA?ka hiperbolAi?? ai??i?? iki pat XX a. tarpukario dauguma Lietuvos A?ydA? nepaA?inojo nei lietuviA? kultAi??ros, nei istorijos, nei meno, t. y. to, kas yra kiekvienos nacijos savastis. Kita vertus, dauguma lietuviA? nepaA?inojo A?ydA? kultAi??ros, nesuprato, kokia Talmudo ir ortodoksinio judaizmo reikA?mAi?? A?ydams, neiA?manAi?? tarpbendruomeninAi??s A?ydA? politikos. Iki finalinAi??s sovietmeA?io fazAi??s daugumos lietuviA? ir A?ydA? ryA?iai buvo pavirA?utiniA?ki, apsiribojo vien prekyba, susitikimais sovietinAi??se darbovietAi??se ir rAi??mAi??si gandais. Tai bene blogiausias taikaus sambAi??vio variantas. Tiksliausiai A?ydA? ir lietuviA? santykius galAi??tA? apibAi??dinti A?vaizdis, kad tai ai??zgyvenimas atskiraiai???, kai vienus nuo kitA? skiria storos nesupratimo ir nesusipratimA? sienos, suskaldA?iusios visAi?? A?ios graA?ios A?alies teritorijAi??.

A?ydai, kol laikAi?? save diaspora, gyveno A?ydiA?ko pasaulio problemomis, tiek psichologiA?kai, tiek kulto atA?vilgiu atsiribojAi?? nuo lietuviA? (kaip ir nuo kitA? etniniA? grupiA?) kultAi??ros. ReliginAi?? A?ydA? literatAi??ra A? lietuviA? (arba rusA?, lenkA?) kalbAi?? nebuvo verA?iama, o A? A?ydA? kalbAi?? nebuvo verA?iami kitA? tautA? kAi??riniai, nes tam prieA?inosi bendruomeniA? vadai ai??i?? rabinai ortodoksai (tAi?? literatAi??rAi?? A?ydai skaitydavo imperijA? kalbomis, daugiausia rusiA?kai, o A? Vakarus nuo sienos ai??i?? vokiA?kai). Savo ruoA?tu daugumai lietuviA? iki A?iol neaiA?ku, kas yra pagrindinis ai??zautentiA?kas A?ydA?ai??? lobynas ai??i?? ar hebrajiA?ka Biblija, ar Talmudas, ar Josepho Caro ai??zPadengtas stalasai??? (Shulkhan Aruch, halachiA?kA? reikalavimA? kompendiumas). O gal ai??zSpinduliavimasai??? (Zohar) Ai??ai??i?? mistinAi?? Moseai??i??s de Leono knyga?.. Taip pat nAi??ra aiA?ku, kAi?? A?ie A?altiniai reiA?kia A?ydams mAi??sA? laikais. O svarbiausia ai??i?? nei hebrajiA?ka Biblija (pusiau legendinAi?? senovAi??s hebrajA?/A?ydA? istorija, paremta pamokomais dialogais su Pasaulio KAi??rAi??ju ir poetiniais etiniais A?vairiA? A?kvAi??ptA? asmenybiA? komentarais), nei Babilono ir JeruzalAi??s Talmudai (A?ydA? sociologiniai aiA?kinimaisi tarpusavyje dAi??l kasdieninAi??s buities, dAi??l juridiniA? normA?, dAi??l santykiA? su VieA?paA?iu, dAi??l A?venA?iA? ir A?eA?tadieniA?, dAi??l Ai??kio, dAi??l moters prigimties, dAi??l lyA?iA? santykiA?, dAi??l interpretaciniA? technologijA?) nAi??ra lietuviA? suvokiami kaip A?ydA? politinAi?? problema, atneA?usi jiems tiek skausmo ir kanA?iA?, pareikalavusi tiek aukA?.

IA? esmAi??s bendruomeninis (nesuvereninis) A?ydA? iA?sibarstymas po pasaulA?, lydimas atkaklaus dinastinio noro ai??znesimaiA?yti su kitatauA?iaisai???, yra juodoji politinAi?? A?ydA? religiniA? vadovA? ortodoksA? klaida, kainavusi nesuskaiA?iuojamAi?? daugybAi?? A?ydA? kilmAi??s A?moniA? gyvybiA?. TAi?? lAi??mAi?? (ir lemia) nesugebAi??jimas savo teritorinAi?? politikAi?? ir atsakomybAi?? suderinti su religine populistine ai??i?? iA? esmAi??s infantilia ai??i?? iA?skirtinumo ekstaze, kuri perA?ama kaip ai??ztikroji savastisai???. Kaip HaA?monAi??jA? valstybAi??s A?lugimo Iaikais I a. prieA? KristA?, taip ir A?iomis dienomis A?ydA? valstybAi?? juda negera, nedemokratiA?ka, ekstaziA?kai ortodoksine kryptimi, nesugebAi??dama atsikratyti vaikiA?ko absoliutizmo ir virA?enybAi??s iliuzijA? ramaus kolektyvinio iA?likimo dAi??lei. Tai liudija gilA?, tamsA? ortodoksinio judaizmo neadekvatumAi??. Toks neadekvatumas verA?ia A?ydus aukoti visA? pirma savo paA?iA? gerovAi??.

Beje, A?A? neadekvatumAi?? A?ydai skaudA?iai pajuto dar XVIII a., kai gabiausieji bandAi?? iA?silaisvinti iA? bendruomeninAi??s ortodoksinAi??s teokratijos. Aistringas ai??zbAi??gimas nuo saviA?kiA? ortodoksijosai??? skilo A? daugybAi?? srautA? ai??i?? vieni pasuko A? krikA?A?ionybAi??, kiti Ai??mAi??si reformuoti judaizmAi??, treti pasinAi??rAi?? A? ApA?vietAi??, A? mokslus ir profesinAi?? specializacijAi??, A? ekonomikAi?? ir verslAi??, A? aukA?tuosius menus ir filosofijAi??, A? sukA?iavimAi??, A? politines ai??zrojaus A?emAi??jeai??? utopijas, A? karjerizmAi?? ir oportunizmAi??. O vAi??liau ai??i?? A? politinA? ir valstybinA? sionizmAi??. BAi??gti skatino nenoras egzistuoti, suvokiant save kaip potencialiAi?? aukAi??, laukianA?iAi?? galutinAi??s VieA?paties malonAi??s. Bet aistringi visA? A?itA? srautA? atstovai nejautAi?? vieni kitiems simpatijos ir nepuoselAi??jo nei solidarumo, nei vienybAi??s jausmo. Tarp A?ydA? buvo (ir tebAi??ra) daug pykA?io, o daA?nai ir atviros neapykantos: visuomeninAi?? aistra savo A?tAi??A?A? beveik visada nukreipia A? pernelyg didelAi??s prieA?prieA?inAi??s aistros A?altinA?.

Lietuviai, kaip ir kitA? tautA? A?monAi??s, ortodoksijos atsisakiusius A?ydus daA?nai pasitikdavo pusiaukelAi??je, bAi??dami A?sitikinAi??, kad A?ie A?ydai yra iA?tikimi savajai ankstyvA?jA? viduramA?iA? ortodoksijai, ir klysdavo, sAi??dami nusivylimAi??, cinizmAi??, didindami amA?inAi?? tarpusavio santykiA? A?A?alAi??, net jei dirbdavo viename banko skyriuje arba vieno universiteto fakultete. O juk A?iuose bankuose, universitetuose, ligoninAi??se kartu su lietuviais ir kitA? tautA? atstovais dirbo ir A?ydA? kilmAi??s gabiausi specialistai, taurAi??s A?monAi??s. Deja, visuomeninAi??je plotmAi??je A?is profesionalumas ir taurumas nebuvo vertinami kaip naujas, iA? esmAi??s atskiras kultAi??rinis darinys.

Kitaip sakant, kudirkiA?kas teiginys ai??zO sviete visi A?ino tAi?? A?ydiA?kAi?? bAi??dAi??, kad A?yds A?ydAi?? nekanda, ar riebA?, ar kAi??dAi??ai??? realybAi??je, ko gero, yra varguomenAi??s atstovo, paskendusio savo bAi??dose, suklydimas.

Taigi A?ydA? istorija slepia netaisomAi?? konceptualinAi?? klaidAi??, o lietuviA? politinAi??s tautos istorija turi negyjanA?iAi?? socialinAi?? A?aizdAi??, nes egzistuoja be specifiA?kai lietuviA?ko politinio elito, kuris iA?nyko jau Ldk Gedimino laikais. KAi??rybingiausi, pajAi??giausi lietuviai keletAi?? A?imtmeA?iA? politiA?kai ir visuomeniA?kai reiA?kAi??si, A?liedamiesi prie lenkA? politinAi??s kultAi??ros, todAi??l atsirado emocinAi?? ir komunikacinAi?? praraja tarp tA? pajAi??giA?jA? ir eiliniA?, daA?nai neturtingA? lietuviA?, gyvenusiA? kaimuose ir vienkiemiuose.

MetafizinAi??je plotmAi??je pavojingiausias buvo Lenkijos valstybAi??s sunaikinimas XVIII a. pabaigoje: pajAi??gAi??s, lenkiA?kai tvarkai pasidavAi?? lietuviai prarado sau A?prastAi?? vasalo pozicijAi?? ir neteko juos ginanA?ios politinAi??s jAi??gos. Tokios sAi??lygos, kai nacionaliniai poreikiai reiA?kiami, liejant susikaupusias ir toliau kaupiamas neigiamas emocijas ai??i?? susierzinimAi?? ir pagieA?Ai??, yra ypaA? palankios klestAi??ti visuotinei pykA?io ai??zkultAi??raiai???. Eiliniai tautieA?iai, negaudami dvasinAi??s elito paramos, nirA?o trigubai stipriau, slegiami savo skurdo, suvokdami, kiek jA? nedaug, neturAi??dami jokiA? savo atstovA? tarptautiniuose sluoksniuose, stokodami gamtos iA?tekliA?ai??i?? Ai??ios emocijos plaA?iu srautu verA?te verA?Ai??si iA? bene A?inomiausio nacionalinAi??s politinAi??s krypties lietuviA? poeto Vinco Kudirkos veikalA?. Ai??ios emocijos visA? pirma pasireiA?kAi?? kaip savA?jA? silpnA?jA? engimas, o tai lAi??mAi?? nuolatinAi?? etinAi?? krizAi??.

LietuviA? politinAi??s nacijos elito silpnumas, iki Pirmojo pasaulinio karo atrodAi??s tik metafizinis, tarpukario nepriklausomybAi??s laikais faktiA?kai neleido lietuviams pasiekti pagrindinio tikslo ai??i?? uA?sitikrinti politinAi??s laisvAi??s.

Apie kokA? silpnumAi?? kalbu?

Nacionalinis valstybingumas yra tik priemonAi??, turinti kiekvienam A?mogui suteikti galimybAi?? pozityviai kAi??rybiA?kai reikA?tis, taA?iau tada daug kam tas neatrodAi?? svarbu. Kad tai nebuvo pakankamai gerai A?sisAi??moninta, rodo ne tik 1926 m. gruodA?io 17 d. perversmas, kai kariuomenAi?? nuvertAi?? pilieA?iA? iA?rinktAi?? prezidentAi?? KazA? GriniA? ir Mykolo SleA?eviA?iaus vyriausybAi??, bet ir demokratiA?kai nusiteikusiA? A?moniA? paklusnumas, susitaikant su autokratiniu Antano Smetonos valdymu (neramumus kAi??lAi?? tik Augustinas Voldemaras, GeleA?inio Vilko aktyvistas, iA? esmAi??s faA?istinAi??s krypties nacionalistas).

PaA?velkime A? tuos A?vykius A?iek tiek iA? arA?iau (raA?au A?ias eilutes su skausmu, nes esu tAi??vA?, gimusiA? 1928ai??i??1930 m. Kaune, sAi??nus).

Jau nuo pat Lietuvos Tarybos, susibAi??rusios siekti Lietuvos NepriklausomybAi??s, laikA? (1917ai??i??1918 m.) energingiausiai reiA?kAi??si intelektualai nacionalistai ai??i?? Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras, turAi??jAi?? iA?skirtinai puikA? iA?silavinimAi?? ir akivaizdA?iai jautAi??si tikraisiais savo tautos vadais. Dauguma kitA? Tarybos nariA? ai??i?? demokratA? ai??i?? buvo nuosaikaus charakterio, pilietiA?kai kuklAi??s. Toks A?mogiA?kosios energijos pasiskirstymas Taryboje lAi??mAi??, kad norAi??ta princAi?? WilhelmAi?? von UrachAi?? skubotai paskelbti Lietuvos karaliumi, o po keliA? mAi??nesiA?, situacijai pasikeitus, A?io plano atsisakyta, vieA?ai atmetant ir visAi?? pasaulAi??A?iAi??rAi??, pagrindusiAi?? monarchijos atkAi??rimo Lietuvoje svarbAi??. Toks trumpalaikis nacionalinio tapatumo sukratymas, siekiant valstybingumo, negalAi??jo nepakirsti eiliniA? A?moniA? pasitikAi??jimo savo politiniais vadais.

Ai??A? epizodAi?? galima laikyti ai??znereikA?minguai???, nuskendusiu uA?marA?tin iA?kart po mAi??A?iA? dAi??l Lietuvos NepriklausomybAi??s atkAi??rimo, bet teisAi??tai iA?rinktos valdA?ios nesiprieA?inimas 1926 m. gruodA?io 17 d. perversmininkams visai kitaip nuA?vieA?ia Lietuvos politinio elito nuotaikas net ir 1918ai??i??1919 m.

AiA?kindami, kodAi??l nesiprieA?ino perversmui, liaudininkA? partijos, kAi?? tik laimAi??jusios rinkimus, bet dabar jau nuverstos, vadai savo dienraA?A?io Lietuvos A?inios 1926 m. gruodA?io 21-osios vedamajame straipsnyje teigAi??: ai??zPasiaukojimas aukA?A?iausiems kraA?to reikalams, be abejonAi??s, bus tinkamai suprastas ir A?vertintas demokratinAi??s Lietuvos visuomenAi??s.ai???

KAi?? reiA?kia toks paaiA?kinimas? Tai, kad Lietuvos A?moniA? laisvAi?? ir demokratija NAi??RA svarbiausios vertybAi??s, ir tai pripaA?A?sta ne tik perversmo iniciatoriai (turAi??jAi?? vos 3 atstovus Seime!), bet ir patys nuverstieji (!).

Tai kokios gi vertybAi??s yra aukA?A?iau uA? demokratijAi???

AtsakymAi?? rasime, paA?velgAi?? A? TreA?iojo Seimo sudAi??tA?: KrikA?A?ionys-Demokratai ai??i?? 30 mandatA?, Lietuvos valstieA?iA? liaudininkA? sAi??junga ai??i?? 22, Lietuvos socialdemokratA? partija ai??i?? 15, LietuviA? tautininkA? sAi??junga ai??i?? 3, ValstieA?iA? sAi??junga ai??i?? 2, TautinAi??s maA?umos (vokieA?iai, A?ydai ir lenkai) ai??i?? 13. IA? viso ai??i?? 85 Seimo nariai. (Duomenis pateikiu pagal: Alfonsas Eidintas, Lietuvos Respublikos prezidentai, 1991, Vilnius: Ai??viesa, p.Ai??104.)

KrikA?A?ioniA?-DemokratA? partija, pirmAi?? kartAi?? per nepriklausomybAi??s metus negavusi daugumos, politinAi?? valdA?iAi?? uA?leido kairiA?jA? ir nacionaliniA? maA?umA? koalicijai. Pagal demokratijos taisykles tai buvo visiA?kai teisAi??ta valdA?ia, kuri galAi??jo plAi??sti samdomojo darbo A?moniA? teises, pasiraA?inAi??ti paritetines sutartis su SovietA? SAi??junga, steigti lenkA?, vokieA?iA?, A?ydA? mokyklasai??i??

Bet viena pasaulAi??A?iAi??ra tokiAi?? koalicijAi?? laikAi?? neteisAi??ta.

Pagal perversmo iniciatorius ir nuverstuosius, reikia diegti mistinAi?? nacionalinAi?? idAi??jAi??, kuria siekiama ne Lietuvos pilieA?iA? gerovAi??s ir laisvAi??s, bet lietuviA? etninAi??s didybAi??s (ai??ztu ai??i?? didvyriA? A?emAi??ai???), su ja siejant visA? kraA?to A?moniA? rAi??pesA?ius ir likimus. Taigi kitos etninAi??s grupAi??s (ne lietuviai) iA?kart iA?stumiamos iA? teisAi??tos politinAi??s erdvAi??s, o kartu paskelbiama, kad ir patys lietuviai nAi??ra laisvi pasirinkti savo tiesAi??. Jie privalo bAi??ti pasiA?ventAi?? didybAi??s kAi??rimui, o tos didybAi??s koncepcijAi?? kuria ai??ziA? aukA?A?iauai??? paA?ventinti (t.Ai??y. jAi??ga A?sigalAi??jAi??) perversmo vadai.

Ai??itokia ai??zdidybAi??sai??? koncepcija daugelio lietuviA? neA?tikino, nes Lietuva ai??i?? ne Kinija, ne Vokietija ir net ne Italija, taigi kurti pasaulinio masto didingAi?? civilizacijAi?? vargu ar sugeba. Bet, A?sigalAi??jus cenzAi??rai, kiekvienas netikintis ai??ztautos didybAi??sai??? koncepcija pradAi??jo bijoti, kad yra apsuptas ai??ztikinA?iA?jA?ai???, ir tai pasAi??jo visA? nepasitikAi??jimAi?? visais. O baimAi?? akimirksniu paralyA?iuoja norAi?? pilietiA?kai reikA?tis ir tiesti rankAi?? savo artimui.

1931 ir 1938 m. politiniai spektakliai, kurie buvo vadinami ai??ztautos vado perrinkimaisai???, praAi??jo ramiai, A?monAi??ms atrodAi??, kad iA? esmAi??s gyvenimas yra stabiliai organizuotas, tai sustiprino tikAi??jimAi??, kad visuomenAi?? neapsinuodijo A?tarumu ir pagieA?a, kad niekas nekelia jai mirtino pavojaus. (RaA?au tai dabar, kai A?iA? dienA? Izraelyje vyksta panaA?Ai??s procesai, ir matau didvyriA?kAi?? pavieniA? asmenA? kovAi?? su A?iuo mAi??sA? nuopuoliu, kryA?iu A? antidemokratijos bedugnAi??, nors dauguma A?alies gyventojA? nuoA?irdA?iai tiki ai??znacionaline didybeai??? ir audringai piktinasi savaisiais liberalais.)

O iA? tikrA?jA? Lietuvos vieA?oji erdvAi?? tada buvo jau mirtinai apnuodyta. Nors po perversmo buvo nuA?udyti ai??ztikai??? keturi komunistai, iA? esmAi??s moraliniai kodai, kaip vertybAi??, sankcionuota Lietuvos valstybAi??s, buvo sunaikinti dar 1926 m. gruodA?. ai??zTautos didybAi??ai??? (arba ai??zA?ventumasai???) tapo mirtinu eliksyru, paralyA?iavusiu vietines iniciatyvas ir iA? esmAi??s nulAi??musiu Lietuvos bejAi??giA?kumAi?? tiek prieA? lenkus, tiek prieA? rusus ir vokieA?ius. Ai??is ai??zeliksyrasai??? pagirdAi?? ir nusikaltAi??lius, ai??zatliekanA?ius savo asmeniA?kAi?? pareigAi??, kad apvalytA? LietuvAi?? nuo neiA?tikimA?jA? ir nesavA?jA?ai???.

ApA?velgiant rAi??sA?iAi?? Lietuvos dezintegracijos istorijAi??, kai A?alis pasidavAi?? lenkA? ultimatumui 1938 m., o 1939ai??i??1940 m. naciams ir Stalinui, A? akis krinta vienas faktas: Lietuvos karinAi?? galia visiA?kai nebuvo stiprinama. Tris milijonus gyventojA? turinti A?alis teoriA?kai galAi??jo iA?mokyti aktyviai kariauti ketvirtA? milijono savo pilieA?iA? ai??i?? tai reikA?tA?, kad bet kam kariauti su Lietuva bus labai sunku ir tas karas negalAi??s likti lokalinis. KetvirtA? milijono pilieA?iA? parengti karui galAi??jo tik demokratiA?ka valdA?ia, kuri remiasi laisva diskusija ir visA? pilieA?iA? tarpusavio solidarumu. Tokia Lietuva bAi??tA? galAi??jusi inicijuoti ne tik stipriAi?? gynybAi??, bet ir aktyviAi?? pasaulinio masto diplomatijAi??, kad savo pusAi??n patrauktA? kuo daugiau sAi??jungininkA?.

Bet pilieA?iA? karinis parengimas, diplomatijos drAi??sa ir Ai??kio aktyvizavimas nAi??ra vienos savaitAi??s ar vienA? metA? reikalas. Tai puoselAi??jama deA?imtmeA?iais ir privalo remtis visuotiniu pilieA?iA? noru padAi??ti vienas kitam, tuo politiA?kai ir kultAi??riA?kai remiant savo valstybAi??.

Ai??iAi?? galimybAi?? iA? Lietuvos atAi??mAi?? jos paA?ios valdA?ia lemtingiausiAi?? A?alies istorijos valandAi??, todAi??l iA?augusi nauja karta jau nebesuvokAi?? tikrosios valstybingumo reikA?mAi??s. Vietoj to ruseno ai??ztautos didybAi??sai??? jausmas, neleidA?iantis prieA?ais save matyti realaus A?mogaus. Vos ai??ztautos vadasai??? pabAi??go iA? jo paties demoralizuotos ir okupantams atiduotos A?alies, jo ilgai redaguotas Lietuvos aidas per 48 valandas pakeitAi?? orientacijAi?? ir Ai??mAi?? sveikinti okupantus, ragindamas pilieA?ius ai??zramiai dirbtiai???. Bet ai??ztautos didybAi??sai??? jausmas niekur neiA?garavo ir prasiverA?Ai?? tam tikrA?, labai gerai apie save galvojusiA? grupiA? A?Ai??toniA?kais nusikaltimais 1941ai??i??1944 m.

TaA?iau grA?A?kime prie pradinio klausimo, kas lemia ai??zlietuviA? ir A?ydA? vieA?ojo pokalbioai??? ydingumAi???

ManyA?iau, tarpetninis lietuviA? ir A?ydA? dialogas yra visiA?kai neproduktyvus todAi??l, kad klimpsta buitiniame kanA?ios ir kaltAi??s lyginimA? lygmenyje.

AbiejA? etniniA? grupiA? tragedijos, nors skirtingo masto, yra iki A?iol neapsakomai skaudA?ios, ypaA? nukentAi??jusiA?jA? artimiesiems. Bet skausmas nAi??ra susijAi??s su tikslais, kuriA? A?ios grupAi??s siekAi?? savo valstybingumu, verA?iau sietinas su politine A?iA? grupiA? negalia, o ji yra A?sisenAi??jusio istorinio politinio ir idAi??jinio A?lubumo padarinys. MaA?os etninAi??s grupAi??s trokA?ta ne tik iA?likti, bet ir sukurti jausminAi?? savo politinio A?lubumo kompensacijAi??, taA?iau tuo save tik dar labiau ir vis iA? naujo suA?eidA?ia.

IA? to, kas pasakyta, aiA?kAi??ja, kad tarpetninis lietuviA? ir A?ydA? pokalbis, kai ieA?koma, ai??zkas uA? kAi?? kaltesnisai???, savaime stumia A? nusikaltimAi??.

KodAi??l? TodAi??l, kad nuskriaustA?jA? pagieA?a skriaudikams, nors tiesioginiA? skriaudikA? jau nebAi??ra (jie arba iA?naikinti, arba mirAi?? iA? senatvAi??s), ardo paA?iA? nuskriaustA?jA? tarpusavio santykius ir kolektyvinA? atsparumAi??. Tai vertybiA?kai netvirto tapatumo kaprizai, nes atsisakoma pasiaukojamai gintis nuo tikrai galingA? prieA?iA?kA? jAi??gA? ir kAi??rybiA?kai palaikyti vieniems kitus. Toks elgesys silpnina ryA?tAi?? atsispirti gresianA?ioms nelaimAi??ms ir didina galimA? aukA? skaiA?iA?.

Turime visada atsiminti: A?imtai lietuviA? su pasiaukojamu taurumu gelbAi??jo A?ydus, A?tvirtindami ne pagieA?a apnuodytAi?? ai??ztautos didybAi??sai???, bet kilnaus A?mogiA?kumo idAi??jAi??. BAi??tent tie A?monAi??s atlaikAi?? ilgus autoritarinio reA?imo metus, savo sielose puoselAi??dami tikrojo valstybingumo idAi??jAi??.

Esu A?sitikinAi??s, kad ai??zlietuviA? ir A?ydA?ai??? tarpetninA? pokalbA? turAi??tA? pakeisti tarpkultAi??rinis pokalbis, kai kultAi??ros sAi??voka iA?pleA?iama iki visA? aukA?tA?jA? pasiekimA? tyrinAi??jimo. Ir lietuviai, ir A?ydai (ir kiti istoriniai Baltijos gyventojai) yra sukaupAi?? didA?iulA? A?mogiA?kumo ir kultAi??ros lobynAi??, taurA? dvasinA? paveldAi??.

PrieA? gilinantis A? A?iA? lobiA? prigimtA?, reikAi??tA? suvokti, kad paveldas nustato ir tam tikrAi?? tiek sAi??vokA?, tiek jausmA? hierarchijAi??. LeidA?ia pajusti ne tik nuodAi??miA? pritvinkusias A?mogiA?kojo kvailumo prarajas, bet ir bendraA?mogiA?kuosius idealus, kuriuos suvokAi?? galAi??tume siekti tarpetninAi??s santaros.

cheapest metformin online.

Pastoraliniai laimAi??s idealai

AA? asmeniA?kai labai vertinu gilinimAi??si A? aukA?A?iausios A?moniA? veiklos ai??i?? meno ai??i?? apraiA?kas, kai ieA?koma visA? pirma absoliutaus, pastoralinio gAi??rio koncepcijA?. DramatiA?ka kova su blogiu, su sielvartu, su nelaimAi??mis, su neteisybAi??mis geriau suvokiama, kai idealistinA? tikslAi?? jau esame perpratAi?? estetiA?kai ir emociA?kai, o jo koordinatAi??s nubrAi??A?tos kultAi??ros lauke.

TokiA? gAi??rio idealA? esama ir lietuviA?, ir A?ydA? (kaip ir kitA? etniniA? grupiA?) kAi??riniuose. MaA?daug 1840ai??i??1930 m. laikotarpiu, kai A?mogiA?kasis taurumas ir nacionalinAi??s-politinAi??s koncepcijos turAi??jo bendrAi?? liberalA? pagrindAi??, kai Europoje buvo ypaA? daA?nai svarstoma apie nacionalinA? inkliuzyvinA? pilietiA?kumAi??, o nacionalinAi??s valstybAi??s koncepcija dar nedalijo savA?jA? pilieA?iA? A? ai??ztitulinAi?? nacijAi??ai??? ir A? ai??zA?tartinas maA?umas, A?alies ardytojasai???, apibendrintas gAi??rio vizijas puoselAi??jo dauguma kultAi??ros A?moniA?.

Ai??iame fone buvo sukurti tokie A?edevrai kaip Juozo GruodA?io Sonata smuikui ir fortepijonui (1922), Paulio Ben Haimo Trys giesmAi??s be A?odA?iA? (klarnetui ir fortepijonui arba fleitai ir arfai, 1952).

GruodA?io Sonata yra nuostabi ai??zlaimAi??s-iA?-artiai??? poema, kai ne dirva ar A?emAi??, bet erdvAi?? priartina laimAi??. Ai??i laimAi?? ai??i?? tai artimumo iA?kilmAi??s nuostabiame Lietuvos miA?kA?, laukA? ir upiA? peizaA?e, perteikiamame aromato metaforomis. Tai tikriausiai ir yra emocinis ai??zir tiesos, ir A?viesosai??? pagrindas ai??i?? artima, iA? prigimties A?ventiA?ka A?moniA? santara, kuri tiesiog NEGALI remtis nenuoA?irdumu. TurbAi??t todAi??l Baltijos kelias ir kitos 9-ojo deA?imtmeA?io pabaigos ir 10-ojo pradA?ios masinAi??s demonstracijos Lietuvoje neA?Ai?? ai??zdainuojantA?ai??? tyrumAi??, tiesiog apA?iuopiamAi?? tarpusavio darnAi??. Ne formali valstybAi??s koncepcija, bet LABAI artimi tarpusavio ryA?iai, padorumas ir A?velnumas buvo ai??i?? ir tebAi??ra ai??i?? Lietuvos A?moniA? vilties pagaliau gyventi pagrindas. Ai??is padorumas ai??i?? ne dideliA? pinigA?, ne svaiginamos karjeros ir ne prabangos reikalas, jis remiasi pagarba ir jautrumu eiliniams (nelabai turtingiems ir nelabai pajAi??giems) A?monAi??ms. Tai nAi??ra himnas pavieniam bebaimiam politikui ar verslininkui ai??i?? tai verA?iau A?ilta ir protinga darnios A?eimynos A?ventAi??.

Tokia iA? GruodA?io Sonatos besiskleidA?ianti patirties puokA?tAi?? nAi??ra kaprizingo klausytojo fantazija ai??i?? tai A?siklausymo A? muzikAi?? kultAi??rinis ir visuomeninis komentaras. Esu A?sitikinAi??s, kad A?itaip A?siklausant A? kAi??rinA? galima pajusti aukA?A?iausius tautos idealus, o jie padAi??s rasti tinkamiausius bAi??dus, kaip konceptualizuoti visuomeninAi?? politikAi??. Labai sutrumpinant, galima pasakyti, kad A?kvepianti GruodA?io kAi??ryba tarsi pataria rAi??pestingai puoselAi??ti A?ventiA?kAi?? santarAi?? tarp A?moniA?, sumaniai atsigrAi??A?ti A? jAi??, ypaA? tada, kai reikia pasukti jausmiA?kai dar nepaA?A?stama raidos kryptimi. Ir reikAi??tA? prisiminti, kad Lietuvoje santara ai??i?? tai ypaA? A?ventiA?kas, intymus reiA?kinys.

A?ydA? muzikoje taikinga pastoralAi?? yra labai retas ai??i?? bet dAi??l to dar reikA?mingesnis ai??i?? reiA?kinys. Paulis Ben Haimas sukAi??rAi?? jAi?? pagal sefardA? (ispanA? kilmAi??s A?ydA? palikuoniA?) tradicijos hebraikoje kryptA? (tai vadinamasis VidurA?emio jAi??ros stilius ai??i?? ha-signon ha-yam-tikhoni). Tai itin A?velni, beveik trapi lyrika, su nuostabia melodijos plastika nedeklaruojamame, bet nujauA?iamame DidA?iosios ErdvAi??s ai??i?? Visatos fone. Visata plyti kaip grandiozinAi?? dykuma, kurioje A?mogus randa vilties oazAi??. Ai??itame paveiksle nAi??ra nAi?? krislo iA?didaus teisuoliA?ko suprematizmo. Tai A?velniai, netgi meiliai ir kukliai iA?tiesta ranka, o kartu troA?kimas suprasti ErdvAi?? ai??i?? PasaulA?.

Bet kurgi garsioji A?ydiA?ka radikalizmo ekstazAi??? ai??i?? tikriausiai paklaus manAi??s A?ydA? kultAi??ros specialistai.

Ai?? tai atsakysiu taip: A?ydiA?ka radikalizmo ekstazAi?? nAi??ra aukA?tos kultAi??ros apraiA?ka, greiA?iau buitinAi??s neurozAi??s simptomas. Ne veltui ji paplito viduramA?iA? Europoje tarp aA?kenaziA? grupiA? ir primygtinai dominuoja bAi??tent tarp viduramA?ius adoruojanA?iA? ortodoksA?. Kaip ji susiformavo ai??i?? tai jau atskira tema.

PastoralinAi??s romantinAi??s ir postromantinAi??s muzikos pavyzdA?iai ai??i?? tai siekiamA? idealA? proA?vaistAi??s. Talentingi A?iA? kAi??riniA? autoriai sako mums, kur ieA?koti kelio, per moralines dykumas vedanA?io ramesnAi??s, vertingesnAi??s, graA?esnAi??s ir A?domesnAi??s egzistencijos ai??i?? oazAi??s ai??i?? link. KompozitoriA? ir kitA? menininkA? pAi??domis dabar turAi??tA? A?engti mokslininkai, kad iA?samiai ir jautriai iA?A?valgytA? A?iuos nuostabiA? idealA? kultAi??rinius sluoksnius ir supaA?indintA? mus ai??i?? eilinius skirtingA? tautA? A?mones ai??i?? su tuo, kas vertingiausia sunoko etniniuose talentA? soduose. Ir tada gal ateis diena, kai kruvinos praeities laukai uA?A?els raminamai A?alia vilties A?ole, o A?vairAi??s A?monAi??s ai??i?? lietuviai, A?ydai ir visi ai??i?? ims mokytis vieni iA? kitA?, svarstydami, kAi?? galAi??tA? padaryti, kad gyventume geriau, graA?iau, A?domiau. Ir linksmiau.

buy tetracycline online no prescription.