LietuviA?ki arbatvakariai, arba kitu keliu A? Vasario 16-Ai??jAi??

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Vida GirininkienAi??
DATA: 2014-02

NamA? dvasia

Marijos ir Jurgio Ai??lapeliA? vestuvinAi?? nuotrauka. 1905 m. rugsAi??jo 4 diena. A. JuraA?aiA?io nuotrauka
Marijos ir Jurgio Ai??lapeliA? vestuvinAi?? nuotrauka. 1905 m. rugsAi??jo 4 diena. A. JuraA?aiA?io nuotrauka

IA?gerti kavos ar arbatos kuriame nors Vilniaus knygyne dabar ne naujiena. Ir knygAi?? tuo paA?iu metu gali pavartyti. Juk miestas ai??i?? ne tik muziejai ar didieji statiniai, neretai A?grisAi?? savo A?inomumu, pagalvojAi??s net suvoki, kad nieko daug apie juos ir neA?inai, nes tareisi viskAi?? A?inantis. Kur kas A?domesni kiemeliai, apsupti savo atminties labirintais, arba, rodos, niekuo iA? aplinkos neiA?siskiriantys namai. Bet ne, tokiA? namA? Vilniuje niekada nebuvo ir nAi??ra, kiekvienas jA? alsuoja savo buvusiu ir esamu gyvenimu, prasidedanA?iu nuo vartA? gatvAi??je ar laiptinAi??s vidinAi??je kiemo pusAi??je. Vienas jA? Pilies gatvAi??je Nr. 40. Kaip visada pro vartus, o A?ie klasicistinio stiliaus, pateksime A? nedidelA? kiemelA? su balkonu-galerija. O ten atminimo lenta su A?raA?u, jog A?iuose namuose GraA?utAi?? Ai??lapelytAi??-SirutienAi?? ai??zkvieA?ia pasisemti kultAi??rinAi??s atgaivos jos paveldAi??tame ir Vilniaus miestui padovanotame name-muziejuje”. Architekto Vladislovo Stipulkovskio suprojektuotais moderniais metaliniais laiptais pakilsime A? antrAi??jA? aukA?tAi?? ir pasukAi?? deA?iniau pateksime A? Marijos ir Jurgio Ai??lapeliA? butAi?? ai??i?? memorialinAi?? ekspozicijAi??. Ai??lapeliai 1926 metais iA? Ai??lomos ir Libijos GinstlingA? uA? savo santaupas nusipirko visAi?? namAi??. Pirmasis namo aukA?tas daA?niausiai buvo nuomojamas parduotuvAi??ms, o antrajame, su vaizdu A? Vilniaus universitetAi?? ir Ai??v. Jono gatvAi??, kurioje visAi?? tarpukarA? veikAi?? 1906 metais atidarytas Marijos ir Jurgio Ai??lapeliA? knygynas, virAi?? gyvenimas. A?ia dar spAi??jo uA?eiti GraA?utAi??s krikA?to tAi??vas Jonas BasanaviA?ius ir kiti Vilniaus lietuviai, sveA?iai iA? nepriklausomos Lietuvos. Apsilankydavo Peliksas BugailiA?kis, Jonas Jablonskis, Mykolas BirA?iA?ka, Juozas Tumas-VaiA?gantas. UA?A?okdavo prabAi??gom iA? Kauno atvykAi??s dukters LaimutAi??s krikA?to tAi??vas kompozitorius Kipras Petrauskas, mat norAi??davAi??s pasAi??dAi??ti prie pianino, kurA? senajame jA? bute SaracAi??nA? gatvAi??je, prie KalvarijA? turgaus, lietAi?? ne tik jo, bet ir Mikalojaus Konstantino A?iurlionio pirA?tai.

Butas-muziejus perteikia ne tik Marijos ir Jurgio Ai??lapeliA? namA? aplinkAi??, bet ir XX amA?iaus pirmuosius deA?imtmeA?ius, nelengvAi?? Lietuvos valstybAi??s atkAi??rimo keliAi??. NemaA?oje apatinio aukA?to salAi??je ar gotikiniame rAi??syje vyksta parodos ir renginiai, atskirai A?rengta Marijos ir Jurgio Ai??lapeliA? lietuviA? knygyno ekspozicija, kurioje sudAi??tos ne tik pardavinAi??tos, bet ir jA? paA?iA? iA?leistos knygos, atvirukai. Jurgis Ai??lapelis lietuviA? kultAi??ros istorijoje A?inomas ne gydytojo veikla, o parengtais lietuviA? kalbos A?odynais. 1914 metais jA? knygynas iA?leido J. Ai??lapelio parengtus Kristijono DonelaiA?ioAi??RaA?tus.Ai??Tai buvo penktasisAi??MetA?Ai??leidimas, skirtas poeto 200-osioms gimimo metinAi??ms, kaip tuo metu raA?Ai?? Adomas JakA?tas, ai??zleidinys gan dailus ir vertas praplatinti”.

Taigi tuo keliu mes ir ateisime A? A?iuos namus Vilniuje. Ne kaip garsAi??s visuomenAi??s veikAi??jai, valstybininkai, organizacijA? vadovai, o kaip paprasti miestelAi??nai, tie, iA? kuriA?, arba kuriA? aplinkoje, ir susiformavo bAi??simos valstybAi??s elitas. Ateisime ne kaip A?iAi??rovai, o kaip A?iA? namA? sveA?iai, o dar tiksliau ai??i?? paA?A?stami ar biA?iuliai, ir atsisAi??sime uA? baltomis staltiesAi??mis uA?dengtA? stalA?.

LietuviA?ki arbatvakariai

XX amA?iaus pradA?ioje lietuviA? Vilniuje pagausAi??jo. Mat A?ia iA? Rusijos sugrA?A?Ai??s, ten iA?garsAi??jAi??s geleA?inkeliA? ir tiltA? statytojas Petras VileiA?is nusipirko A?emAi??s sklypAi?? ir pastatAi?? geleA?ies dirbiniA? gamyklAi?? ai??zVilija”, kurioje telkAi?? lietuvius darbininkus. A?ia A?sidarbino inA?inieriumi ir Steponas Kairys. Lietuvius telkAi?? ir Ai??v. Rapolo baA?nyA?ioje kunigavAi??s Juozapas Ambraziejus. Jis subAi??rAi?? pirmAi??jA? Vilniaus lietuviA? miA?rA? chorAi??, kuriam pats dirigavo, dainavo, kAi??rAi?? tekstus, esant norui ir reikalui grojo smuiku ir A?oko. BAi??tent jo iniciatyva 1900 metais RAi??merio namuose BokA?to gatvAi??je buvo surengtas pirmasis didesnis Vilniaus lietuviA? susibAi??rimas, vadinamas arbatvakariu. Kaip ir dera, su bilietais. Jo metu buvo paraginta organizuoti lietuviA? kalbos pamokas, kurias vesti sutiko iA? KunigA? seminarijos iA?Ai??jAi??s Jurgis Ai??aulys. 1901 metA? vasario 11 dienAi?? kunigas J. Ambraziejus grafo Ignaco Korvin-Milevskio namuose TrakA? gatvAi??je surengAi?? antrAi??jA? arbatvakarA?. Policija vakarAi?? rengti leido, mat buvo praneA?ta, kad tai paprastas A?eimyninis pavakarojimas. Ai??iame vakare buvo nutarta atkovoti lietuviA? pamaldoms ir veiklai Ai??v. Mikalojaus baA?nyA?iAi??.

Marijos ir Jurgio Ai??lapeliA? knygyno afiA?a tarpukariu
Marijos ir Jurgio Ai??lapeliA? knygyno afiA?a tarpukariu

PrasidAi??jo labai aktyvi sAi??kminga veikla. Ai?? VilniA? per Jonines ir kitas A?ventes suplaukdavo daugybAi?? lietuviA?. Antano VileiA?io namuose Jurgio (dabar Gedimino) prospekte Nr. 25 buvo rengiami lietuviA?ki spektakliai, vadinti A?eimyniniais pasisAi??dAi??jimais, dAi??l kuriA? vAi??liau ne kartAi?? jA? organizatoriams tekdavo aiA?kintis policijoje. TaA?iau tai neatbaidAi??, lietuviams reikAi??jo tA? vakarA? su paA?iA? pasisiAi??dintais tautiniais rAi??bais, dainA?, A?okiA?. Jaunus A?mones traukAi?? veikla. o ne kalbos. TreA?iasis arbatvakaris buvo suorganizuotas jau atgavus spaudAi??, oficialiai, Vilniaus valdA?iai leidus, netgi su vieA?ai iA?klijuotais skelbimais. Jis vyko 1904 metA? rudenA?, Povilo MatulaiA?io ir kitA? iniciatyva, iA?nuomotoje salAi??je dideliuose namuose uA? AuA?ros vartA?, vadinamame ai??zA?ydA? pasaA?e”. Ten dainavo didelis lietuviA? choras.

SenA? afiA?A? dizainu sukurtas plakatas, kvieA?iantis A? arbatvakarA? ai??zLig Tave sulauksim...ai??? (dail. K. Siparis)
SenA? afiA?A? dizainu sukurtas plakatas, kvieA?iantis A? arbatvakarA? ai??zLig Tave sulauksim…ai??? (dail. K. Siparis)

A?ia iA?vardijome tik A?inomus garsiausius arbatvakarius. Ai??vairiai vadintA?Ai??pasAi??dA?Ai??buvo gerokai daugiau. Arbatvakariai skyrAi??si iA? kitA? konkretesne, iA? anksto apgalvota ir parengta programa. Jie priminAi?? susirinkimus, be protokolA?, bet su reziumAi??: kAi?? darysim. 1905 metais A? lietuviA? visuomeninA? gyvenimAi?? aktyviai A?sitraukAi?? iA? Sankt Peterburgo sugrA?A?Ai??s Mikas Petrauskas, pastatAi??s A?ia operetes ai??zKaminkrAi??tys ir malAi??nininkas”, ai??zAdomas ir Ieva” ir pirmAi??jAi?? lietuviA? nacionalinAi?? operAi?? ai??zBirutAi??” (visA? jA? libretA? autorius Gabrielius Landsbergis-A?emkalnis), kurioje bAi??tent Marija PiaseckaitAi??-Ai??lapelienAi?? atliko pagrindinA? vaidmenA?. Apie tAi?? laikotarpA? ji vAi??liau raA?ys: ai??zVakarAi??liA? ir choro dalyviai buvo inteligentai ir darbininkai, lietuviai, mokantys ir nemokantys lietuviA?kai. Po tA? vakarAi??liA? atsirado nemaA?ai jaunimo iA? sulenkAi??jusiA? lietuviA? A?eimA?, norinA?iA? lietuviA? kalbos iA?mokti.”

ai??zLig Tave sulauksim…”

PraAi??jusiA? metA? gruodA? VA?A? ai??zMeno ekspansija” visuomenAi?? pakvietAi?? A? arbatvakario ai??zLig Tave sulauksim…” premjerAi?? Marijos ir Jurgio Ai??lapeliA? name-muziejuje. Programoje skelbiama, jog bus XX amA?iaus pradA?ios Vilnius ir vilnieA?iai, to meto dainos ir muzika. Kaip ir dera, su arbata ir vaiA?Ai??mis. IA? tikrA?jA? lankytojA? netrAi??ko, taA?iau salAi??je sutilpo tik iA? anksto uA?siraA?iusieji ir A?sigijAi?? bilietus.

IdAi??jos autorAi??, reA?isierAi?? ir pagrindinio ai??i?? Marijos Ai??lapelienAi??s vaidmens atlikAi??ja EglAi?? TuleviA?iAi??tAi?? su sAi??numi, dailininku ir scenografu Kristijonu Sipariu sukAi??rAi?? ir vaidinimAi??, ir nuotaikAi??. Ai??vardyA?iau ai??i?? bAi??senAi??, kurioje ir atlikAi??jas, ir A?iAi??rovas tampa dalyviu, laukianA?iu netikAi??tumo, bendravimo dA?iaugsmo, nedidelio stebuklo. Ir jis A?vyksta: gatve namA? link iA? ekrano lAi??tai eina pagyvenusi inteligentiA?ka moteris su varna narvelyje (M. Ai??lapelienAi?? savo literatAi??rinius bandymus pasiraA?inAi??jo PaneriA? Varnos slapyvardA?iu), ieA?ko savo namA?, juos randa, nesiryA?ta A?eiti, stoviniuoja, ir A?tai…beldA?iasi A? duris. Ir prieA? jus jau pati Marija Ai??lapelienAi??, save A?vardijusi seniausia vilniete (mirAi?? 1977 metais 97 metA? amA?iaus). O A?ia jau prie uA?dengtA? stalA? laukia sveA?iai ir juos aptarnaujantieji. TarnaitAi?? (aktorAi?? Virginija KuklytAi??) lietuviA?kai, bet su lenkiA?ku akcentu, noriai imasi savo pareigA?: bendrauja su Marija, sveA?iais ir vis A?okdina savo pagalbininkAi?? NerutA? (vaidina Nerijus RaA?kaitis) tai A?io, tai to atneA?ti, uA?degti A?vakes, suAi??bAi??gioti arbatos, atminimui iA?dalyti to meto atvirukus su Vilniaus vaizdais ir ta proga iA?leistAi?? bukletAi??lA?, ir kitko, mat jis nerangus A?ioplas kaimo vaikas. Ji ir pati, KazAi??, lenkAi??, kilusi iA? kurio nors netoli Vilniaus esanA?io kaimo, taA?iau A?ia, prieA? susirinkusiuosius, ji ponia, namA? A?eimininkAi??. Pasak Kristijono Sipario, ai??zAi??is personaA?as neturi prototipo, jame telpa viskas: tariama Ai??lapelienAi??s kaimynAi??, tarnaitAi??, gatvAi??s A?urmulys, politinAi?? agitacija, agitatorAi?? ir dar daugiau”. 1936 metais vokieA?iA? sukurto filmo ai??zWilna” vaizdai nukelia A? tarpukarA?, A? kasdienA? VilniA? su savo garsiosiomis Kaziuko mugAi??sAi??baronkomis. Ir A?ia pat muzikuojanA?ios Regina Ai??ilinskaitAi?? ir Milda PleitaitAi?? (vokalas ir smuikas), Lietuvos nacionalinAi??s Martyno MaA?vydo bibliotekos archyviniai A?raA?ai, tarp kuriA? skamba ir Miko Petrausko balsas. Visa tai taip pat reikA?minga, kaip ir Marijos prisiminimai, perteikti paprastai, ramiai, netgi, sakyA?iau, monotoniA?kai, kad spAi??tum A?sijausti, A?sidrAi??sinti ir dalyvauti A?iame pasisAi??dAi??jime, vis labiau iA?sipleA?ianA?iame A? visAi?? tarpukario VilniA?, laikotarpA?, kuriame reikAi??s apsisprAi??sti, kas tu esi. Ir dar nespAi??jus susivokti, KazAi?? uA?siplieskia: ai??zIr ko jAi??s A?ia susirinkot, ir kuo tie lietuviai geresni uA? lenkus, ir va jAi??sA?, Marija, knygyne krata ir policija, ir ko A?ia apskritai reikia?” Ir ko, ir ko… ir palieka vienus A?iAi??rovus nusprAi??sti, ne tik ko reikia, bet ir ko reikAi??jo, ir ko reikAi??s: ir gyvenime, ir tame mieste. Spektaklio pabaigoje Marija Ai??lapelienAi??, prieA? grA?A?dama A? amA?inybAi??, iA?skleidA?ia savo trispalvAi??, visAi?? gyvenimAi?? slAi??ptAi?? senoje skrynioje. O KazAi??, finale virtusi nuoA?irdA?ia lietuvaite Kazyte, perduoda A?iniAi?? ai??i?? iA?laisvina iA? narvelio paukA?Ai??tA?, kuris taip ir neiA?skrenda, lieka savo TAi??vynAi??je. IA?raiA?kingi vaidmenys, ypaA? A?spAi??dingas V. KuklytAi??s ai??zlengvabAi??diA?kas” (neapsigaukite!) personaA?as, puiki scenografija pasiekia savo: A?iAi??rovai skirstosi ne iA? karto, kadangi tai namai, o ne teatras, jie pasilieka, pasikalba, padiskutuoja.

4Spektaklio ai??zLig Tave sulauksim...ai??? aktoriai (iA? kairAi??s): Virginija KuklytAi??, EglAi?? TuleviA?iAi??tAi??, Nerijus RaA?kaitis, Regina Ai??ilinskaitAi??, Milda PleitaitAi??. K. Sipario nuotrauka
4Spektaklio ai??zLig Tave sulauksim…ai??? aktoriai (iA? kairAi??s): Virginija KuklytAi??, EglAi?? TuleviA?iAi??tAi??, Nerijus RaA?kaitis, Regina Ai??ilinskaitAi??, Milda PleitaitAi??. K. Sipario nuotrauka

O padiskutuoti galima apie daug kAi??. Bene ilgiausiai A?ioje menAi??je tuokart uA?sibuvo Vytautas Landsbergis, nes jo senelis, jau minAi??tas G. Landsbergis-A?emkalnis, su broliu Kazimieru ir kiti Landsbergiai aktyviai dalyvavo XX amA?iaus pradA?ios Vilniaus kultAi??riniame gyvenime. Nesiskirsto ir kiti. Ko laukia? Ogi to paties reziumAi??: kAi?? darysim? Vadinasi, spektaklis pasiekAi?? savo ai??i?? iA?judino A?irdis ir protus. ai??zAi??iandien labai pasigendame paprasA?iausio iA?didumo, kad esame LIETUVIAI, prarandame A?aknis, savastA?, o taip palaipsniui tampame mankurtais, kurie be jokios sAi??A?inAi??s grauA?aties gali tarpti iA? esmAi??s bet kur: londonuose, dublinuose ir t. t., iA?keisdami TAi??vynAi?? A? lengvesnA? duonos kAi??snA?”, ai??i?? sako Kristijonas.

Dar kartAi?? A?vilgteri A? ekranAi??. IA?didintoje nuotraukoje pavaizduoti didelAi??je salAi??je su iA?kabintais Vytauto, Vinco Kudirkos ir kitA? garsiA? lietuviA? portretais sAi??dintys pasipuoA?Ai?? jauni lietuvaiA?iai. Vaikinai, kaip ir pridera, su kostiumais, panelAi??s ai??i?? tautiniais rAi??bais. Linksmi ir iA?didAi??s, prie gan gausiai valgiais apkrautA? stalA?. Ir visai nesvarbu, ar tai arbatvakaris, ar koks kitas kiek vAi??lesnio laikotarpio susibAi??rimas. ReikAi??jo juk ne tA? arbatvakariA?, o bendravimo, veiklos ir bendrA? veiksmA?. Kaip ir A?iandien. Juk tai ir atvedAi?? A? Vasario 16-Ai??jAi??, A? ValstybAi??s elitAi??, kAi??rusA? Nepriklausomos Lietuvos gyvenimAi??.