LietuviA?kumo A?aknys: kuris kaltas?

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS – AIDAI
TEMA: BENDRAKULTA?RINIAI TEKSTAI
POTEMAi??: LietuviA?kumas
AUTORIUS: Tomas Daugirdas
DATA: 2011-12

LietuviA?kumo A?aknys: kuris kaltas?

Tomas Daugirdas

Paklauskime moksleivio, studento ar praeivio gatvAi??je, kas yra ai??zlietuviA?kumo A?aknysai???, ir jis veikiausiai nAi?? nemirktelAi??jAi??s pasakys, kad tai esanti Lietuvos senovAi??, tAi??kstantmetis, kunigaikA?A?iai, kalba, bei, A?inoma, pagoniA?kasis tikAi??jimas. Pastarasis drauge su kalbos archajybAi??mis atskleidA?iantis, kokia sena buvusi lietuviA? civilizacija, kokia ji harmoninga, dorybinga ir gyvybinga. VisiA?ka prieA?ybAi?? rAi??pesA?iams, negandoms ir vargui, kuriuose gyvename A?iuo metu.

Visa tai kliA?Ai??s, pasakys ne vienas, daug apie tai kalbAi??ta ir kritikuota. Labiau linkAi??s A? filosofavimAi?? tarstelAi??s, kad nieko tokio, jei tauta tiki pasakojimais, kurie jAi?? gerai nuteikia. Tik tiesa yra ta, kad nors tauta ir tiki tais pasakojimais, bet jie jAi?? nuteikia blogai. Klausimas, kuris kyla iA? tikAi??jimo graA?ia praeitimi, yra klausimas ai??zkas kaltas?ai???: dAi??l to, kad iA? puikios bAi??klAi??s patekome A? tokiAi?? vargingAi?? ir nelaimingAi??? Istorijoje tokiA? kaltA?jA? galime surasti visAi?? rinkinA?: krikA?A?ionybAi?? bei jos skleidAi??jai, kaimynai lenkai, tolimesni kaimynai vokieA?iai bei vAi??liau ai??i?? katalikiA?komis ar krikA?A?ioniA?komis idAi??jomis persiAi??mAi?? lietuviA? intelektualai. TaA?iau istoriniai kaltininkai tAi??ra vien dalis blogio, kuris persekiojo ir persekioja lietuvius.

Ai??iandien, nors tarsi ir nesama jokio akivaizdA?iai pakenkti norinA?io iA?orinio prieA?o, lietuviai nejauA?ia, kad jA? kanA?ios baigtos, kad judama link pasaulio, kuriame daugiau harmonijos, doros ir laimAi??s. Link pasaulio, kurio lietuviai, menantys tokiAi?? iA?kiliAi?? savo praeitA?, tikAi??rai jauA?iasi esantys nusipelnAi??. Vadinasi, nelaimiA? kaltininkai nAi??ra vien istorinAi??s asmenybAi??s, jie ai??i?? greta mAi??sA?, lietuviA?. Tad juos bAi??tina identifikuoti ir demaskuoti, pasmerkti ir nuteisti, kad niekas daugiau netrukdytA? A?engti A? iA?svajotAi?? pasaulA?… BAi??tent prie tokiA? minA?iA? turAi??tA? privesti nuoseklus galvojimas apie dabarties lietuviA?kuosius vargus, susietas su idAi??jomis apie senuosius aukso amA?ius. BAi??tent tokios mintys apie kaltA?jA? paieA?kas ir jA? pasmerkimAi?? vyrauja dabartinAi??je lietuviA? jausenoje, kalbose ir poelgiuose. KaltA?jA? paieA?kos tampa A?prasta kasdiene praktika, kuria uA?siima A?vairiausios visuomenAi??s grupAi??s.

Suradus menamai ar neabejotinai kaltuosius, stengiamasi jiems patiems sukelti kaltAi??s jausmAi??, kad taip jie galiausiai prisiimtA? atsakomybAi?? dAi??l negandA?. KasdienybAi??je nelaimiA? ir situacijA?, kai neabejotinai kaA?kas turi bAi??ti kaltas, esama A?vairiausiA?, kiekvienas mAi??sA? su tokiomis susiduriame bene kasdien. Kai kurios jA? ai??i?? net labai dramatiA?kos ar tragiA?kos. Jei jautiesi nelaimingas, nesiseka darbe, kaA?kas nesiklosto A?eimoje, tai tarsi neiA?vengiamai reiA?kia, kad kaA?kas juk turi bAi??ti dAi??l to kaltas. Jei laikei visus savo pinigus ai??zSnoreai???, ir jie dabar dingo ar tapo A?A?aldyti, tai neiA?vengiamai dAi??l to turi bAi??ti kaA?kas kaltas, o toli ieA?koti ir nereikia. A?inoma, kalti bankai. TaA?iau drauge kalta ir valdA?ia, kuri nepatarAi?? nedAi??ti pinigA? A? nepatikimAi?? bankAi??, ir taip neapsaugojo. Kaltos ir valstybAi??s institucijos, nes bAi??tent A?iuo metu, o ne prieA? metus ar dvejus Ai??mAi??si banko.

Jei kasdien jautiesi nelaimingas, nes viskas klostosi kitaip, nei norAi??tum, tai dAi??l to neabejotinai turi bAi??ti kaA?kas kaltas. Kuris nors beveik emigrantas susikrauna lagaminus ir pasuka oro uosto link, meta kaltinimus ar net prakeiksmus valstybei, valdA?iai, buvusiems darbdaviams ir visiems tiems, kuriA? veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai veikia jo gyvenimAi??. NuvykAi??s A? uA?sienio A?alA?, jis ir ten nesijauA?ia laimingas, tad kaltinimA? A?altinis ir toliau neiA?senka.

DidA?ioji dalis politikos ir vieA?ojo gyvenimo yra tapusi kaltinamAi??ja, vieA?asis gyvenimas persmelktas kaltinamA?jA? diskusijA?. Pro jas vien kartkartAi??mis teprasiverA?ia svarstymai, kAi?? reikAi??tA? daryti, kai patenkame A? vienAi?? ar kitAi?? situacijAi?? ar tiesiog, kad visiems bAi??tA? geriau gyventi. VieA?asis politinis gyvenimas bei jA? lydinA?ios televizijos ar radijo laidos vyksta kaip teismas, kurio metu ieA?koma, kuris labiausiai nusikaltAi??s, tad taip pat ai??i?? ir kuris labiausiai nuteistinas. Neabejotina, kad kalA?iausi yra tie, kuriems pagal pareigas pavesta priimti sprendimus, ir jie juos priima.

Kaip rodo ankstesnAi??s bei A?iA? metA? rugsAi??jA? paskelbtos ai??zVilmorusai??? apklausos rezultatai, maA?iausiai pasitikima bAi??tent tais, nuo kuriA? sprendimA? priklauso mAi??sA? dabarties gyvenimas bei ateitis: partijomis, Seimu, ministrA? kabinetu. Kaip veikianA?iomis institucijomis sprendimA? priAi??mAi??jais pasitiki vos keli procentai gyventojA?. Vadinasi, mano, kad jA? veikla iA? esmAi??s kritikuotina.

A?inoma, nebus tokiA? sprendimA?, kurie bAi??tA? vienodai geri visiems. Juo labiau ai??i?? sprendimA? krizAi??s sAi??lygomis, kai siekiama pasirinkti geriausiAi?? iA? blogiausiA? galimybiA?. Bet kurie sprendimai, net tie, kurie pagerina situacijAi??, nesukurs idealios bAi??klAi??s, kai nesama ligA?, visiA?kai pakanka pinigA? visiems poreikiams tenkinti, kai po jA? visiems ima sektis…

LietuviA?kose nuotaikose bei patologiniame nelaimingumo iA?gyvenime slepiasi labiau ar maA?iau A?sisAi??monintas tobulo gyvenimo dar A?iame pasaulyje reikalavimas. Idealaus pasaulio troA?kimas bei tvyrantis A?sitikinimas, kad jis gali bAi??ti sukurtas A?ia, A?emAi??je ir A?ia, Lietuvoje, skatina pasaulio ribotumus traktuoti kaip kaA?kieno kaltAi??. Jeigu policininkai ir gaisrininkai bAi??tA? moraliai gryni ir sAi??A?iningi A?monAi??s, jei gydytojai nedarytA? klaidA? ir nepavargtA?, jei mokytojai bAi??tA? iA?skirtinAi??s asmenybAi??s, jeigu politikai bAi??tA? trigubai aukA?tesnio intelekto nei visi kiti A?monAi??s, jei verslininkA? pagrindinis tikslas bAi??tA? socialinis atsakingumas… tuomet visi gyventume daug geresniame pasaulyje. TaA?iau taip nAi??ra, todAi??l jie visi, ir dar daugiau grupiA? yra neabejotinai kalti ar net baustini dAi??l to, kokia nelaiminga jauA?iasi visuomenAi??.

Neseniai atliktame sociologiniame tyrime ai??zBaltijos valstybiA? kelias: 20 metA? socialinAi??s raidos vystymuiai??? lietuviai A?vardijami kaip ai??zreiklAi??sai???, bei sakoma, kad tuo jie skiriasi nuo estA? ir latviA?. Kitaip tAi?? reiklumAi?? bAi??tA? galima A?vardyti kaip nesugebAi??jimAi?? priimti A?mogiA?kosios bei pasaulio realybAi??s. VisuomenAi??je, persmelktoje idealaus pasaulio ieA?kojimo A?ia ir dabar, gyvenantiems A?monAi??ms tampa sudAi??tinga priimti savo nesAi??kmes, problemas kaip natAi??ralA? ir normalA?, o ne anomaliA?kAi?? ir nenormalA? dalykAi??, beveik kriminalAi??.

Pasaulis taptA? daug aiA?kesnis ir paprastesnis, jei pavyktA? susitaikyti, kad jis negali bAi??ti tobulas pagal savo prigimtA?, kaip pagal prigimtA? negali bAi??ti idealiA? sprendimA? bei idealiA? juos priimanA?iA? A?moniA?. Savo gyvenimo ribotumo, varguoliA?kumo priAi??mimas bei negandA? kaip savo kaltAi??s supratimas yra nustumtas A? vyraujanA?ios gyvenimo sampratos uA?kulisius. Kartu A? gyvenimo paraA?tes nustumiamas gebAi??jimas matyti gerA? ir A?simintinA? dalykA? tokiame netobulame ir pagundA? pilname pasaulyje. IA? tiesA? pasaulyje galima aptikti daug pasiaukojimo ir nesuinteresuoto elgesio pavyzdA?iA?, kuriamo gAi??rio, kuriam dalis A?moniA? paskiria visus savo gyvenimus. TaA?iau to niekada nepastebAi??sime, jei manysime, kad tokie poelgiai savaime suprantami.

Patologinio nelaimingumo iA?gyvenimo ir kaltA?jA? paieA?kos savivoka atskleidA?ia, kad Lietuvoje per dvideA?imt nepriklausomybAi??s metA? vis dar nepavyko atsistoti ant savo kojA? bei tapti savarankiA?kais. Buvo sukurta teisinAi?? sistema, funkcionuoja ekonomika, A?vietimo sistema, taA?iau vertybiA?kai vis dar esame paskendAi?? ideologiniuose Ai??kuose. IA? pasisakymA?, ypaA? vyresniA? A?moniA?, iA?girstame, kad ai??zne tokios Lietuvos tikAi??jomAi??sai???. Ir tampa apmaudu, nes pasirodo, kad nemaA?ai kas SAi??jAi??dA?io laikais bAi??simAi?? LietuvAi?? matAi?? kaip komunistinio idealo ir rojaus visiA?kAi?? iA?sipildymAi??.

Kokiu keliu eidami galAi??tume iA? to iA?sivaduoti? Istorijoje buvo mananA?iA? kultAi??rAi?? esant terpe, kuri keiA?ia matymo kampAi??, duoda impulsA? vertybAi??ms perkainoti ir permAi??styti. TaA?iau Lietuvoje kultAi??ra ar bent dalis jos yra pasidavusi tai paA?iai teisminio proceso traukai, kai pasakotojas ar rodytojas ir yra teisAi??jas. Jono Vaitkaus VisuomenAi??s prieA?as veikiausiai yra geriausias A?ios kultAi??ros pavyzdys. Tai atskleidA?ia pats spektaklio rodymo kontekstas, net nesigilinant A? siuA?etAi??. PrieA? spektaklA? iA?kabintos afiA?os ai??zArgi teisinga, kad kvailieji vadovautA? protingiesiems?ai???, ai??zMAi??sA? kraA?to A?monAi??s yra partijA? vergaiai??? ir pan., skelbia nuosprendA?, kad valdytojai esantys protingosios visuomenAi??s prieA?ai. PrieA? spektaklA? reA?isierius, aktoriai ir teatro vadovas apsilankAi?? Vilniaus miesto savivaldybAi??je, tarybos posAi??dyje, neA?ini dujA? balionais bei leido iA? jA? veikiausiai deguonA?, kas turAi??jo reikA?ti veiksmAi?? ai??zA?leisti A?vieA?io oroai???. Ir galiausiai ai??i?? A? premjerAi?? sukviestos publikos sudAi??tis, valstybAi??s institucijA? atstovai, Seimo nariai. Jiems, bent daliai jA?, sprendA?iant pagal pagrindinius siuA?eto akcentus, spektaklis turAi??jo reikA?ti kaltinamAi??jA? nuosprendA?.

Kad su spektakliu kaA?kas ai??zne taipai???, pastebAi??jo ne vienas. Buvo minima, ir kad pjesAi?? pasenusi, kad ji nebeaktuali. TaA?iau sprendA?iant pagal bendrAi?? lietuviA?kAi?? bAi??klAi??, nusiteikimus ir vyraujanA?iAi?? nuotaikAi?? vieA?umoje, spektaklis yra jos tikslus atspindys. ReA?isierius nestatAi?? ai??zpasenusioai??? dalyko, jis pastatAi?? tai, kas plaA?iai priimta ir atspindAi??jo bendrAi??sias nuotaikas. Tiesa ta, kad ne pats spektaklis senstelAi??jAi??s ir neadekAi??vatus, bet atmosfera, kurioje gyvename ir kuriAi?? kuriame, yra neadekvati.

KultAi??ra kaip tradiciA?kai suvokiama ai??zdvasinio gyvenimoai??? sfera yra geras A?rankis, galintis padAi??ti mums A? save paA?ius ir tai, kas mus supa, paA?iAi??rAi??ti ai??zkitaipai???, A?ia ir glAi??dAi??tA? jos maiA?tingoji dvasia. Dvasios maiA?tingumo ryA?kiausias bruoA?as ai??i?? suteikti galimybAi?? A?mogui paA?velgti savo egzistencijai A? akis bei iA?vysti ribotumus savo veiksmuose, nuostatose, tiksluose, kurie nei tobuli, nei geranoriA?ki; neretai jais tiesiog prisidedame prie abejingumo ar nelaimingumo pasaulyje. TokA? akivaizdybAi??s pamatymAi?? neabejotinai lydi kaltAi??s iA?gyvenimas, bei veikiausiai ai??i?? dar gilesnis maiA?tAi?? prieA? paA?iAi?? pasaulio sandarAi?? bei A?mogiA?kAi??jAi?? egzistencijAi??. Toks maiA?tas ir buvo didA?iA?jA? dramA?, raA?ytA? ir statytA? scenoje, A?kvAi??pimo A?altinis. TaA?iau tik drama, A?vykusi prieA? du tAi??kstanA?ius metA?, suteikAi?? progAi?? priimti kaltAi?? be kaltinimA? ir maiA?tingumo.

GAi??ris nAi??ra savaime suprantamas ir bAi??tinas dalykas. Jis labiau primena dovanAi?? bei tai, ko gali ar galAi??jo ir nebAi??ti. Jei labai nuosekliai remsimAi??s kaltAi??s paieA?kA? kituose nuotaikomis, kurios A?iuo metu vyrauja Lietuvoje, tai galiausiai sukursime pasaulA?, kuriame kiekAi??vienas kaltina kiekvienAi?? bei niekuo nepasitiki, kuriame visi labai blogos nuotaikos, nelaimingi ir net negalvoja, kad kas nors kam nors gali norAi??ti gero. Gyventume pasaulyje, kurio nepasiekAi?? atpirkimo A?inia. Advento metas bei Ai??v.Ai??KalAi??dA? A?inia yra geriausia proga A? tai paA?velgti kitomis akimis.