LietuviA? kalbos mirtis

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: LietuviA? kalbos raida
AUTORIUS:Ai??Giedrius SubaA?ius

DATA: 2013-05

LietuviA? kalbos mirtis

Giedrius SubaA?ius

VieA?asis diskursas sklidinas nerimo dAi??l lietuviA? kalbos. Plaukus A?iauA?ti ypaA? bando keletas temA?: neraA?tingumas (Dainius Numgaudis: ai??zKad mes esame ir liksime lietuviA?kai kalbanti A?alis ai??i?? tai neginA?ijama. TaA?iau ar mes iA?liksime lietuviA?kai raA?anti tauta ai??i?? apie tai jau ir Lietuvoje vis garsiau kalbamaai???1); nepagarba, meilAi??s kalbai stoka, kalbos sistemos griAi??tis (Irena AndrukaitienAi??: ai??zDidesnAi??s tautos mus verA?ia A? mAi??sA? kalbAi?? A?sileisti jA? kalbA? sistemas, verA?ia gAi??dytis, kad mes esame lietuviai, kad mes esame Lietuvaai???2); skolintasi leksika (Romualdas KriauA?iAi??nas: ai??zKeletas man uA?kliuvusiA? A?odA?iA?: reglamentuojanA?iA?, licencija, kompetencijos, prioritetu, autonomiA?kumo, indikacijomis, alternatyviu, konfidencialumo, profilaktikosai???3); uA?sienieA?iA? pavardA?iA? raA?ymas, ypaA? lietuviA?kuose pasuose (George W. Bush ar DA?ordA?as V. BuA?as).

A?ia norAi??A?iau pasikalbAi??ti bendresne tema ai??i?? ar lietuviA? kalba iA?nyks? Na, iA? karto aiA?ku, kad iA?nyks, bet daug sunkiau numatyti ai??i?? kada? Tikslaus atsakymo niekas neA?ino ai??i?? taip gal ir geriau, nes jeigu A?inotA?, tai reikA?tA?, kad iA?nykimas arti.

Lingvistai yra sukAi??rAi?? A?vairiA? teorijA? vadinamajai kalbos mirA?iai apraA?yti. PrancAi??zas Louis-Jeanas Calvet,4 kurio skirstymu remiuosi, privengia A?odA?io mirtis (kalba nAi??ra organizmas, kurio biologiniA? funkcijA? nutrAi??kimas bAi??tA? konstatuojamas), bet be jo ir neapsieina. Calvet mini bent tris kalbA? pasitraukimo tipus.

Pirmasis tipas bAi??tA? iA?nykimas dAi??l transformacijos. Kalbos keiA?iasi, per ilgAi?? laikAi?? tampa neatpaA?A?stamos, kartais A?gyja naujus pavadinimus ir taip tampa kitos ai??i?? pavyzdA?iui, lotynA? kalba transformavosi A? italA?, prancAi??zA?, katalonA?, retoromanA? ir kt. kalbas. Toks iA?nykimas tAi??ra sAi??lygiA?kas ai??i?? kitaip apsukAi?? galime sakyti, kad lotynA? kalba tebekalbama, tik pasikeitusia, tik pervadinta A?vairiaip kitaip. Kalba neiA?nyko, tik smarkiai evoliucionavo ir jos atA?akoms prigijo kiti pavadinimai.

Antrasis tipas bAi??tA? kalbAi??tojA? iA?nykimas. Mums artimesnis pavyzdys yra prAi??sA? kalba, XVIII a. praA?uvusi kartu su paskutiniais jos vartotojais arba visai neseniai mirusi lyviA? kalba Latvijoje.

TreA?iasis tipas bAi??tA? kalbos pakeitimas, paprastai dominuojanA?iai kalbai uA?goA?iant dominuojamAi??jAi??. A?ia ir vAi??l tiktA? lotynA? kalbos pavyzdys (tik ai??zatvirkA?A?iasai??? pirmajam) ai??i?? tai, kad iA? lotynA? kalbos atsirado naujos kalbos ir neliko ankstesniA? vartotA? tose teritorijose (etruskA?, galA? ir kt.), liudija, jog anos kalbos nunyko, buvo absorbuotos, jas pakeitAi?? lotynA? kalbos variantai.

NAi??ra labai grieA?tA? ribA? tarp A?iA? trijA? tipA?. Bet per juos patogu mAi??styti apie lietuviA? kalbos padAi??tA? pasaulyje. PavyzdA?iui, lietuviA? kalbos iA?nykimas dAi??l transformacijos gali pasirodyti tolimas, nors turAi??tume pastebAi??ti, kad A?iais lAi??ktuvA? ir elektronikos laikais kalbos kitimas yra spartesnis nei tada, kai A?emAi??lapiams Lietuvos dar nereikAi??jo. DAi??l lietuviA? kalbos kalbAi??tojA? iA?sibaigimo grieA?tai A?spAi??jinAi??jami emigrantai, ypaA? tie, kurie perkasi lagaminus kaip tik dabar. O lietuviA? kalbos pakeitimas vaizduojamas kaip jos pralaimAi??jimas kitoms kalboms ai??i?? jau ne tiek rusA?, kiek anglA?.

1. Transformacija. LietuviA? kalba keitAi??si, bet lAi??A?iau nei daugelis kitA? indoeuropieA?iA? kalbA?. Apskritai, A?nekAi??dami apie ypatingAi?? lietuviA? kalbos archajiA?kumAi??, daA?nai turime galvoje ne tik paA?ios lietuviA? kalbos bruoA?us, bet ir baltA? prokalbAi??, siekianA?iAi?? indoeuropieA?iA? laikus. LietuviA? kalba, manoma, atsirado tik apie Vai??i??VI mAi??sA? eros amA?iA? ai??i?? maA?daug tada ji iA?siskyrAi?? iA? rytA? baltA? prokalbAi??s. Per vAi??lesnius amA?ius lietuviA? kalba gerokai pakito, susiklostAi?? tarmAi??s, ir dabar nemokantiems standartinAi??s (bendrinAi??s) kalbos aukA?taiA?iams nuo Ignalinos gana keblu susiA?nekAi??ti su MosAi??dA?io A?emaiA?iais. Nors neA?inome visA? A?vykusiA? modifikacijA?, nors neA?inome, kaip mAi??sA? kalba iA? tikrA?jA? vadinosi VI, VII ar ir X a., bet iA? dabarties pozicijos tarsi ignoruojame pokyA?ius ir projektuojame kalbai tAi?? patA? vienAi?? ai??i?? lietuviA? ai??i?? vardAi??.

PanaA?iai nekito ir anglA? kalbos vardo projekcija. Nuo V a. vidurio vadinamoji senoji anglA? kalba (Old English) gyvavo iki XI a. vidurio. Nors ir senoji, bet vis tiek anglA? kalba, nepametusi identiteto. SenAi??ja anglA? kalba sukurtAi??s poemos Beowulf gramatika ir leksika kardinaliai skiriasi nuo dabartinAi??s anglA? kalbos: senoji turAi??jo daugybAi?? galAi??niA?, struktAi??riA?kai buvo panaA?esnAi?? net A? lietuviA? negu A? dabartinAi?? anglA? kalbAi??. Kai kurie leksikos istorikai teigia, kad dabartinAi??je anglA? kalboje yra apie 99 proc. skoliniA?, ir tik 1 proc. ai??i?? senA? paveldAi??tA? A?odA?iA?. Joks gimtakalbis anglA? kalbos vartotojas be specialaus pasirengimo negali suprasti senosios anglA? kalbos. IA? tikrA?jA?, galima sakyti, kad senoji anglA? kalba buvo visai kita kalba nei A?iandieninAi??. Kaip iA? lotynA? kalbos iA?sirutuliojo prancAi??zA?, taip iA? senosios anglA? kalbos ai??i?? dabartinAi??. Tik, skirtingai nuo lotynA? ai??i?? prancAi??zA?, vardas anglA? iA?laikytas tas pats. TodAi??l prancAi??zams kalba kaip konkreA?ios kultAi??ros simbolis gali tarnauti nuo IX a. (prancAi??zA? kalbos pradA?ia kartais laikomi 813 m., kai KatalikA? BaA?nyA?ia pripaA?ino egzistuojant besiskirianA?iAi?? nuo lotynA? vietinAi?? romanA? kalbAi??5), o anglai gali didA?iuotis savo kalba net nuo V a. vidurio. Vien vardo iA?laikymas sugestijuoja anglA? kalbAi?? esant ai??zsenesnAi??ai??? uA? prancAi??zA?.

Kalbininkai skaiA?iuoja, kad kalboms iA?siskyrus iA? bendros prokalbAi??s, jA? panaA?umus A?manoma nustatyti tik tam tikrAi?? laikAi??, ne ilgesnA? negu 5ai??i??7 tAi??kstanA?iai metA?. UA? A?ios kritinAi??s ribos tikAi??tina susikaupsiant tiek pakitimA?, kad buvusios bendros kilmAi??s A?rodyti nebepavyks; pakinta viskas: leksika, gramatika, garsynas ir pan. Tokio nuolatinio kitimo kontekste kalbos pavadinimas ai??i?? vienas A?odis, atstovaujantis kalbos visumai ai??i?? turbAi??t yra lengviausiai iA?saugomas. Net ir tiems, kurie nesutaria, kaip geriau sakyti ai??i?? kolonija ar telkinys, A?liurAi??s ar tapkAi??s, biA?kA? ar biskA? ai??i?? visiems rAi??pi gerovAi?? tos kalbos, kuriAi?? vadina lietuviA?. Ir kol ji vardo nepraranda, tol turime svarbA? jungiamAi??jA? kultAi??ros dAi??menA?. BAi??tent vardas kupinas simbolinAi??s galios. LietuviA? kalba ai??i?? vAi??liava ir tapatybAi??.

Kad ir kokia A?enkli bAi??tA? struktAi??rinAi?? kalbos raida, identitetas bus siejamas su pavadinimu, o ne su konkreA?iais pokyA?iais. XIX a. bAi??ta sAi??moningA? pastangA? ai??ziA?trintiai??? lietuviA? kalbos pavadinimAi??. PavyzdA?iui, 1873 m. geguA?Ai??s 16 (28) d. Rusijos imperatorius Aleksandras II teikAi??si pasiraA?yti A?sakAi?? dAi??l A?emaiA?iA? kalbos disciplinos dAi??stymo (rusiA?komis raidAi??mis) PanevAi??A?io mokytojA? seminarijoje. Jei sumanymas A?diegti A?emaiA?iA? kalbos pavadinimAi?? vietoj lietuviA? bAi??tA? pavykAi??s, tai A?moniA?, norinA?iA? su juo tapatintis, bAi??tA? galAi??jAi?? gerokai pamaA?Ai??ti ai??i?? didA?iumai alytiA?kiA?, ignaliniA?kiA? ar lazAi??niA?kiA? A?emaiA?iA? kalbos pavadinimas galAi??jo tapti neperA?okamu tapatybAi??s barjeru. Liuksemburgo DidA?iojoje KunigaikA?tystAi??je tik apie pusAi?? A?moniA? moka liuksemburgieA?iA? kalbAi?? kaip gimtAi??jAi??, bet jAi?? gina A?statymas ir gyventojai linkAi?? ja didA?iuotis: kalbos funkcijoms ir paplitimui esant ribotam, pavadinimas liuksemburgieA?iA? iA?ryA?kAi??ja kaip ypaA? sodri tapatybAi??s spalva.

2. KalbAi??tojA? pasibaigimas. Bene labiausiai nuogAi??staujama dAi??l gimtakalbiA? lietuviA? baigties. AiA?ku, gimstamumo rodikliai yra svarbus veiksnys. Bet daA?niausiai skundA?iamasi ne kAi??dikiA? stoka, o kalbAi??tojA? emigracija. Lietuvos Statistikos departamentas internete skelbia: ai??zAi??alies emigracijos rodikliai tAi??kstanA?iui gyventojA? yra didA?iausi Europos SAi??jungoje. Oficialiai vertinama, kad per 20 metA? dAi??l emigracijos Lietuva neteko apie 0,6 mln. gyventojA?.ai???

Emigruojama buvo ir anksA?iau. VDU LietuviA? iA?eivijos instituto tinklapyje Daiva DapkutAi?? raA?o: ai??z1897 m. A?vairiose Rusijos imperijos gubernijose gyveno apie 300 tAi??kst. emigrantA? iA? Lietuvos, 1897ai??i??1914 m. dar apie 74 tAi??kst. lietuviA? iA?vyko A? Rusijos imperijos miestus. [...] 1880ai??i??1914 A? JAV atvykusiA?jA? lietuviA? skaiA?ius svyruoja nuo 300 iki 600 tAi??kstanA?iA?ai???. Vinco Kudirkos A?odA?iais, ai??zKasA?in, ar Lietuvoje yra nors vienas kaimas, iA? kur nebAi??tA? kas iA?bAi??gAi??s A? AmerikAi??. [...] Vienas bAi??ga nuo vaisko, kitas nuo kalinio; A?ia bAi??ga gaspadorius, ten bernas, tai vAi??l kriauA?ius ar A?iauA?ius ir t. t.ai???6 Ai?? AnglijAi??, Ai??kotijAi??, KanadAi?? maA?daug tuo pat metu pasitraukAi?? dar apie 16 tAi??kstanA?iA? gyventojA?. Galima pridAi??ti Lietuvos gyventojA? genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktAi?? skaiA?iA?, nors jis aprAi??pia ne tik emigracijAi??, bet visus praradimus: ai??z1940ai??i??1952 sovietinAi??s okupacijos metais Lietuva neteko 780 922 savo A?alies gyventojA?ai???. IA? jA? daugiau kaip pusAi??, 444 tAi??kstanA?iai, repatrijavo ar pasitraukAi?? iA? Lietuvos (ar visi jie emigrantai?). Vadinasi, dar prieA? dabartinAi?? emigracijos bangAi??, prasidAi??jusiAi?? XX a. pabaigoje, LietuvAi?? per kiek ilgiau nei A?imtmetA? (XIX a. vidurysai??i??XX a. vidurys) dAi??l emigracijos ir repatriacijos paliko, A?inoma, labai apytikriai, nuo 1,134 iki 1,434 mln. gyventojA? (neskaiA?iuojant karA? bei tremA?iA? netekA?iA?). NeA?inome, kiek tarp tA? iA?vykAi??liA?, tarp tA? pabAi??gusiA? rekrAi??tA? ir kaliniA?, gaspadoriA? ir bernA?, A?iauA?iA? ir kriauA?iA? buvo lietuviA? kalbos kalbAi??tojA?, bet spAi??A?iau, kad didA?iuma.

DabartiniA? iA?vykAi??liA? skaiA?ius ai??i?? 600 tAi??kstanA?iA? ai??i?? primena tos ankstyvosios emigracijos A? AmerikAi?? mastAi??. Bet emigracija dabar kitokia. Seniau, praleidAi??s dvi savaites garlaivyje, tipiA?kas atvykAi??lis A? AmerikAi?? negrA?A?davo net aplankyti Lietuvos, o dabartinis keliauja atostogA?, veA?a vaikus seneliams pasidA?iaugti, skrenda tvarkyti reikalA?, o iA?Ai??jAi??s A? pensijAi?? grA?A?ta gyventi. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos pilieA?iA? reemigracija (sugrA?A?imas) 2011 m. iA?augo nuo 4,1 iki 14 tAi??kstanA?iA? (dviem treA?daliais), 2012-aisiais ai??i?? iki 17,3 tAi??kstanA?io per metus. O emigracija iA? Lietuvos sulAi??tAi??jo: 2011 m. nuo 83,1 nukrito iki 53,8 tAi??kstanA?io (maA?daug treA?daliu), 2012-aisiais ai??i?? iki 41,1 tAi??kstanA?io. VAi??lgi, nors ne visi A?ie A?monAi??s buvo lietuviA? kalbos kalbAi??tojai, bet bent apytiksles gimtakalbiA? lietuviA? trajektorijas A?ie skaiA?iai taip pat nuA?ymi.

KalbA? gyvybingumAi?? bene preciziA?kiausiai registruoja leidinio Ethnologue tinklapis ethnologue.com7. Stengiamasi suskaiA?iuoti ir apibAi??dinti visas gyvAi??sias pasaulio kalbas, t. y. visA? pirma tas, kurios turi gimtakalbiA? kalbAi??tojA?. VAi??liausias 2013 m. 17-as leidimas fiksuoja 7105 (septynis tAi??kstanA?ius A?imtAi?? penkias!) gyvas kalbas. Tiesa, 188 iA? jA? (2,6 proc.) laikomos silpniausiomis, vadinamos mieganA?iomis, kurios iA? tiesA? jau neturi nAi?? vieno gimtakalbio, o prie gyvA?jA? dar skiriamos dAi??l to, kad yra likusiA? pavirA?utiniA?kai jas pramokusiA?. Gali atrodyti nuostabu, kad kalbA? pasaulyje tiek daug, ir, tiesAi?? sakant, jA? skaiA?ius atrodo didAi??jantis. Ai??tai ankstesniame 16-ame (2009 m.) Ethnologue leidime buvo registruotos tik 6909 kalbos, 15-ame (2005) ai??i?? tik 6912, 14-ame (2000) ai??i?? vos 6809. Vadinasi, per pastaruosius 13 metA? gyvA?jA? kalbA? kiekis iA?augo beveik trimis A?imtais. O dar anksA?iau, 1987 m. Bernardai??i??as Comrie manAi?? pasaulA? kalbant tik maA?daug keturiais tAi??kstanA?iais kalbA?8 (tad per 26 metus kalbA? visuma padidAi??jo 3 tAi??kstanA?iais). Na, A?inoma, to visuminio skaiA?iaus augimo prieA?astis yra labiau naujA? kalbA? ai??zatradimasai??? (identifikavimas), o ne atsiradimas.

Tuo nenoriu pasakyti, kad kalbos nenyksta ai??i?? jos nyksta, tik naujA? priskaiA?iuojama daugiau nei iA?nykstanA?iA?. Apie pradingstanA?ias kalbas daA?nai kartojama frazAi??, esAi?? kas dvi savaitAi??s pasaulyje numirA?ta po kalbAi?? (taigi po 26 kalbas kasmet). Ethnologue duomenys, kaupiami nuo 1950 m., tokios nykimo spartos visai nepatvirtina: per pastaruosius 63 metus pasaulyje iA?nyko 377 kalbos, t. y. vidutiniA?kai tik po 6 kalbas per metus. Tai istorija, uA?registruoti faktai. Kitas dalykas yra prognozAi??s ai??i?? A?tai UNESCO atlasas, registruojantis pavojuje esanA?ias kalbas, spAi??ja, kad, ai??zjei nieko nebus daromaai???, iki XXI a. pabaigos praA?us apie pusAi?? gyvA?jA? kalbA? (tad apie 3500).9 BAi??tent tokia prognozAi?? kaA?kiek dera su minAi??ta formule ai??zkas dvi savaitAi??s po kalbAi??ai???. Kad per 90 metA? iA?nyktA? 3500 kalbA?, to nykimo vidurkis turi bAi??ti po 39 kalbas per metus, arba po kalbAi?? kas 9 dienos. Bent jau dabar tokio tempo nepasiekta nAi?? iA? tolo, nebent A?sivaizduojama A?imtmeA?io pabaigoje jA? astronomiA?kai iA?augsiant. Bet per tuos 90 metA? prognozAi??s, be jokios abejonAi??s, irgi bus koreguojamos, kas A?ino ai??i?? galbAi??t labai ryA?kiai.

Kaip tokiame 7105 kalbA? kontekste atrodo lietuviA? kalba? Pasaulyje gyvena apie 6,7 milijardo A?moniA?, taigi galAi??tume sakyti, kad vienai kalbai apytiksliai tenka milijonas kalbAi??tojA?. A?inoma, vidurkis nedaug tepasako apie konkreA?ios kalbos bAi??klAi??. Bet bent jau galima teigti, kad milijonas kalbAi??tojA? kokiai nors kalbai yra statistinis vidurkis, ir todAi??l jA? galima vadinti normaliu. Ai??tai estA? kalba su vienu milijonu kalbAi??tojA? yra vidurio vidurys, o lietuviA? kalba jA? lenkia tris kartus.

Ethnologue remiasi sudAi??tingu keliolikos kriterijA? matavimu, kad iA?vestA? kalbos gyvybingumo vardiklA?, nustatytA? pavojaus iA?nykti laipsnA?. Kalbas skirsto A? penkias pagrindines gyvybingumo kategorijas: 1) 682 institucionalizuotos kalbos, 2) 1534 besivystanA?ios, 3) 2502 gyvybingos, 4) 1481 turinti problemA?, 5) 906 mirA?tanA?ios. LietuviA? kalba, kaip ir latviA? bei estA?, labai aiA?kiai patenka tarp tA? paA?iA? gyvybingiausiA? 682 institucionalizuotA? pasaulio kalbA?. Diagrama rodo, kad pagal daugelA? kriterijA? lietuviA?, latviA? ir estA? kalbos priklauso 10 proc. paA?iA? gyvybingiausiA?, tad maA?iausiai pavojA? patirianA?iA? kalbA? grupei (pagrindinAi??s 2 kriterijA? grupAi??s yra kalbAi??tojA? skaiA?ius ir kalbos funkcijos ai??i?? iA?plitimas A?vairiausiuose visuomenAi??s sluoksniuose, perdavimas naujoms kartoms). Atskirai tik pagal kalbAi??tojA? skaiA?iA? lietuviA? kalba yra viena iA? 393 (5,5 proc.) didA?iausiA? pasaulio kalbA?, o tik pagal funkcijas ir jA? brandAi?? patenka net tarp 100 (0,7 proc.) geriausiai A?sitvirtinusiA?jA? (6 laikomos tarptautinAi??mis kalbomis, po jA? eina dar 94 stiprios kalbos, kurios vartojamos edukacinAi??je sistemoje, A?iniasklaidoje ir valstybAi??s A?staigose; A? A?iAi?? grupAi?? ir A?traukta lietuviA? kalba). Akivaizdu, kad lietuviA? kalba nelaikoma viena iA? tA?, kurios iA?nyks per ateinanA?ius A?imtAi?? metA?.

Viena mano studentAi??, indA? kilmAi??s Krutika Rajendra Doundkar, raA?Ai?? kursinA? darbAi?? apie gimtAi??jAi?? maratA? kalbAi??, kuri yra oficiali dviejA? Indijos valstijA? ai??i?? MaharaA?tra ir Goa ai??i?? kalba, viena iA? 23 oficialiA? Indijos kalbA?. Esama daug jos dialektA?, bet A?vairiuose MaharaA?tra regionuose daugiausia A?nekama standartine maratA? kalba. 2001 m. uA?registruota 72 milijonai maratA? kalbos kalbAi??tojA?, tai devyniolikta kalba pasaulyje pagal kalbAi??tojA? skaiA?iA? (Ethnologue laiko jAi?? net 14-Ai??ja, nes skaiA?iavimo metodikos skiriasi). Mane nustebino studentAi??s liudijimas, kad dauguma maratA? nuogAi??stauja dAi??l savo kalbos iA?nykimo. Akivaizdu ai??i?? baimAi??s akys didelAi??s, ir mes ne vieniA?i.

Pereinant prie Europos konteksto iA? karto matyti, kad Europoje gyvA?jA? kalbA? labai maA?ai ai??i?? tik 284 (palyginkime su 2304 Azijos, 2146 Afrikos, 458 PietA? Amerikos kalbomis). Vien Papua Naujosios GvinAi??jos valstybAi??je yra tris kartus daugiau gyvA?jA? kalbA? nei visoje Europoje ai??i?? 836. Pagal gyvybingumAi?? Europos kalbA? situacija tokia: 1) 81 iA? jA? institucionalizuota, 2) 61 besivystanti, 3) 45 gyvybingos, 4) 49 turi problemA?, 5) 48 mirA?tanA?ios. LietuviA?, latviA? ir estA? kalbos vAi??lgi priskiriamos institucionalizuotA?jA? grupei. (MirA?tanA?ia laikoma, pavyzdA?iui, karaimA? kalba, 2007 m. turAi??jusi 50 kalbAi??tojA?, daugiausia Trakuose. Nekonstatuotas lyviA? kalbos iA?nykimas Latvijoje, nes remtasi tik 2007-A?jA? duomenimis, kai dar buvo gyvas vienas jos gimtakalbis). Ir nepamirA?kime, kad lietuviA?, latviA? ir estA? kalbos patenka tarp 23 oficialiA? darbiniA? Europos SAi??jungos kalbA?, o dar 261 Europos kalba A? tAi?? skaiA?iA? nepatenka.

MinAi??tame UNESCO atlase paA?ymAi??ta, kad apie 2500 kalbA? yra atsidAi??rusios pavojuje. Bet jo vertinimai kartais atrodo vienapusiA?ki. PavyzdA?iui, rusinA? kalba skiriama prie pavojun patekusiA?; tiesa, jai taikoma A?velniausia kategorija ai??i?? paA?eidA?iama (vulnerable); bet jos formuotojai tik 1995 m. sausio 27 d. Bratislavoje deklaravo A?kuriantys standartinAi?? rusinA? kalbAi?? ir raA?antys jos literatAi??rAi??. Taigi ji iA?gyvena pakilimAi??, bet UNESCO vos uA?gimusiAi?? kalbAi?? jau A?raA?Ai?? tarp patirianA?iA? grAi??smAi??. Tokioms priskiriama ir liuksemburgieA?iA? kalba, nors jAi?? suvokti kaip atskirAi??, jau ne kaip vokieA?iA? kalbos dialektAi??, imta tik XX a., o dabar Liuksemburge ji vertinama kaip niekada anksA?iau, ja leidA?iama vis daugiau literatAi??ros. VelsieA?iA? kalba irgi paA?ymAi??ta kaip paA?eidA?iama, o airiA? ai??i?? netgi patekusi A? akivaizdA? pavojA? (definitely endangered), nors airiA? kalba dabar yra jau viena iA? tA? 23 oficialiA? Europos SAi??jungos kalbA?.

MAi??stydami apie kalbA? nykimAi??, turime nepamirA?ti ir prieA?ingo reiA?kinio ai??i?? kalbA? atsigavimo ar ir tiesiog susikAi??rimo XX ir XXI a.: airiA?, bosniA?, liuksemburgieA?iA?, makedonA?, rusinA?, velsieA?iA? ir kt. KAi?? jau kalbAi??ti apie gerai A?inomAi?? hebrajA? kalbos atgaivinimAi?? ai??i?? prikAi??limAi?? iA? numirusiA?, ar ir A?iokias tokias pastangas revitalizuoti prAi??sA? kalbAi??. ValstybAi??ms integruojantis A? ES, ima ryA?kAi??ti prieA?inga ai??ziA?centrinAi??ai??? tendencija ai??i?? kuriama ir palaikoma kalbA? A?vairovAi??: norima diferencijuotis, destandartizuotis. Ai??alia airiA?, velsieA?iA?, rusinA? stiprAi??ja ir latgaliA?, verA?, kaA?ubA? kalbA? palaikymo balsai.

UNESCO atlasas neregistruoja augimo proverA?iA?, kalbA? charakteristikos, kartais sugestijuojanA?ios netikAi??tAi?? raidos kryptA?, ir tai yra jo Achilo kulnas. A?inoma, UNESCO tikslas kilnus ai??i?? atlasas sukurtas tam, kad ai??ztarp politikA?, kalbos bendruomeniA? ir apskritai visuomenAi??je skleistA? supratimAi?? apie kalboms kylanA?ius pavojus ir poreikA? saugoti pasaulio kalbA? A?vairovAi??, tai geras A?rankis sekti pavojuje esanA?iA? kalbA? bAi??klAi??, kalbA? A?vairovAi??s tendencijas globaliu mastuai???. Vadinasi, atlasas tiesiog nori mus A?spAi??ti.

3. Kalbos pakeitimas dAi??l dominavimo. BaimAi?? prarasti lietuviA? kalbAi?? dAi??l kitA? kalbA? A?takos irgi ne naujiena. Ja nuspalvintas XIX a. IA? pradA?iA? manyta, kad lietuviA? kalbAi?? iA?stums lenkA?; pavyzdA?iui, 1843 m. Jurgis Ambraziejus PabrAi??A?a skundAi??si, kiek daug paA?aipA? turAi??jo iA?kAi??sti dAi??l to, kad botanikAi?? pasirinkAi??s raA?yti A?emaitiA?kai, o ne lenkiA?kai. Antrojoje XIX a. pusAi??je vis labiau baimintasi rusA? kalbos, ypaA? atsiradus ai??zrusA? reikaloai??? (Ni??N?N?N??????i?? ?? N? ?i????) politikai ir uA?draudus ai??zlenkiA?kas raidesai??? (1864ai??i??1904). RusA? kalbos smelkianti grAi??smAi?? suvokta ir sovietmeA?iu ai??i?? ai??ztuoj visi A?nekAi??sim rusiA?kaiai???. Baigdamas vidurinAi?? mokyklAi?? klasAi??s auklAi??tojai lituanistei pasakiau, kad ir aA? studijuosiu lituanistikAi??, o ji tiesiog pratrAi??ko: ai??zDurniau, kAi?? tu sau galvoji ai??i?? A? medicinAi?? stok! Matai, kas iA? manAi??s liko ai??i?? jei ne vyras siuvAi??jas, gyvenimo iA?vis neturAi??A?iau!ai??? Kai studijavau, ne mums, o rusistams studentams ir dAi??stytojams buvo sudaryta lengvatA?: maA?esnAi??s studentA? grupAi??s, didesnAi??s stipendijos.

Ai??iandien rusA? kalbai jau daug kas atleista, agresorAi??s etiketAi?? dabar lipinama anglA? kalbai. PoetAi?? RamutAi?? SkuA?aitAi?? nusiminusi, kad lietuviA? kalba ai??zsaugota 50 metA? sovietA? laikais, o dabar, atgavus nepriklausomybAi??, staiga tarsi tapo nereikalingaai???.10 JustinAi?? MarcinkeviA?iA? girdAi??jau apmaudA?iai sakant: ai??zKas A?ia dabar darosi ai??i?? Gedimino prospekte vien tik angliA?ki uA?raA?ai!ai???

Ethnologue.com svetainAi??je anglA? kalba pristatoma kaip turinti apie 335 mln. gimtakalbiA? kalbAi??tojA? net 124 A?alyse (Lietuvos tame sAi??raA?e nAi??ra). AnglA? kalba yra treA?ia pasaulyje pagal gimtakalbiA? skaiA?iA? (po 1197 mln. kinA? ir 406 mln. ispanA?).

Papildomai nurodoma, kad 412 mln. A?moniA? vartoja jAi?? kaip antrAi??jAi?? kalbAi?? ai??i?? negimtakalbiA?, vartojanA?iA? anglA? kalbAi??, yra gerokai daugiau negu gimtakalbiA?. Tikrai, taip necharakterizuojama jokia kita kalba ai??i?? anglA? kalba yra tapusi pasaulio bendravimo A?nagiu, kurA? A?valdyti stengiasi kohortos kitakalbiA?. Bet ji nAi??ra iA? tA? politiA?kai pajAi??gesniA? kaimynA? kalbA?, kaip lenkA?, rusA? ar vokieA?iA?, kurios lietuviA?kai A?nekanA?iose teritorijose tradiciA?kai konkuravo su autochtonA? lietuviA? kalba. Arti Lietuvos nAi??ra jokios anglakalbAi??s A?alies.

Po sovietinio tarpsnio Lietuva atsivAi??rAi?? pasauliui, siekAi?? ir pasiekAi?? Ai??engeno sienA? panaikinimAi??, narystAi?? NATO ir ES, A?iandien pati imasi vadovauti Europos SAi??jungos Tarybai. ViduramA?iais ir Renesanso laikais kultAi??ros elitui tarptautinAi?? Europos kalba buvo lotynA?, Klasicizmo epochoje jos vietAi?? uA?Ai??mAi?? prancAi??zA?, o dabar pasaulio kalba tapo anglA?. Jeigu anglA? kalbAi?? laikysime konkurente, A? kurios ekspansijAi??, plaA?ias geografines ir socialines funkcijas norime lygiuoti savo kalbAi??, liksime it musAi?? kandAi??. Bet, jei A?iAi??rAi??sime A? jAi?? kaip A? skirtingAi??, tarptautinAi??, reikalingAi?? vadovauti Briuseliui, dominuoti tarp lazeriA? technologijA? ar nusipirkti ledA? Papua Naujosios GvinAi??jos miestelio gatvAi??je, ai??i?? tada ramiau ieA?kosime lietuviA? ir anglA? kalbos funkcijA? pasiskirstymo: vienos kaip savos, kitos ai??i?? kaip nesavos, bet naudingos. Jei A?mogus iA?moksta angliA?kai, visai nereiA?kia, kad pamirA?ta lietuviA?kai.

DaA?nai skundA?iamasi dAi??l A?odA?iA?, pasiskolintA? iA? anglA? kalbos. Gintis nuo jA? daug kam atrodo tikriausia lietuviA? kalbos gelbAi??jimo misija. Bet A?odA?iai nAi??ra tas kalbos sluoksnis, dAi??l kurio lengvai iA?siklibina kalbos pamatai. A?odA?iA? kalbose bAi??na labai daug; pavyzdA?iui, didA?iuojamAi??s, kad didA?iajame 20 tomA? LietuviA? kalbos A?odyne yra apie pusAi?? milijono A?odA?iA?. Bet pavartykime popierinA? jo variantAi?? ai??i?? kartais versime iA?tisus puslapius, kol rasime mums A?inomAi?? ar suprantamAi?? gimtosios kalbos A?odA?. Ai?? A?odynAi?? sudAi??ta daug leksikos, kuri vartojama ar jau tik buvo vartojama tarmAi??se, paA?A?stama iA? senA?jA? raA?tA? ai??i?? daugybAi?? A?odA?iA?, kuriuos pamirA?ome. Nors jA? surinkta pusAi?? milijono, bet apsiskaiA?iusiam A?mogui pakanka kokiA? 10 tAi??kstanA?iA?, o kasdieniam vartojimui gana ir 3 tAi??kstanA?iA?. Temokame gal kokius 2 proc. savo kalbos A?odA?iA? iA? LietuviA? kalbos A?odyno, bet tai visai nereiA?kia, kad lietuviA? kalba nyksta ai??i?? analogiA?kos proporcijos bAi??dingos ir kitoms kalboms. TaA?iau pats principas, kad A?odA?iai ateina ir iA?eina, o kalba ai??i?? lieka, yra akivaizdus. A?odA?iai ai??i?? ne plytos, iA? kuriA? pastatytas kalbos rAi??mas, jie yra baldai, vieni atlaiko ilgus laiko iA?bandymus, kiti pakeiA?iami, bet statinys dAi??l to negriAi??na. Kalbos sienos subyrAi??tA? tada, jei iA?skistA? A?odA?ius jungiantys kalbos sluoksniai: garsai, galAi??nAi??s, jA? susidAi??stymo tvarka.

Visi A?inome apie bausmes uA? prastAi?? kalbAi??, nors negirdAi??jau ko prisipaA?A?stant baudAi?? mokAi??jus. Kalbos kontrolAi?? siejama su baudimo idAi??ja, o ne pelnu. Loretos VaicekauskienAi??s A?odA?iais, ai??zManipuliuojame Lietuvos visuomene, kai nuolat kalbame apie grAi??smes lietuviA? kalbaiai???.11 Kalbininkas Lietuvoje yra A?mogus, prie kurio kalbama atsargiai. O kalba juk svarbi ne tik kaip savasties simbolis, bet ir kaip bendravimo priemonAi??. Ai??rankis, kurA? norime daA?nai ir ilgai vartoti, turi bAi??ti patogus. GimtAi??ja kalba A?iaip jau ir bAi??na smagiausia bendrauti ir reikA?tis ai??i?? kalbAi??damas ja jautiesi kaip savame fotelyje, o pramokta uA?sienio kalba kaip taburetAi?? gali spausti sAi??dmenis. Ir ne tik taburetAi?? ai??i?? aistringas A?odA?iA? praA?alaiA?iA? gramdymas taip pat gali nudraskyti sAi??dynAi??.

NAi?? pagal vienAi?? iA? trijA? kalbos nykimo tipA? lietuviA? kalba nemirA?ta: nei akivaizdA?iai transformuojasi (tam reikAi??tA? deA?imtmeA?iA? ir A?imtmeA?iA?), nei lieka be kalbAi??tojA?, nei A?gyja struktAi??riniA? anglA? kalbos bruoA?A?. Ji yra tarp gyvybingiausiA? kalbA? tiek Europoje, tiek pasaulyje; iA?nykti jai ir po A?imto metA? nepranaA?aujama ai??i?? nebent A?sikiA?tA? koks forsmaA?oras: pasaulinis karas, Tobos ugnikalnis ar Chicxulubo asteroidas.

Per anksti siAi??ti A?kapes.

1 Dainius Numgaudis, Lituanistinis A?vietimas ai??i?? bendras reikalas, Draugas, 2013-04-16, p. 3.

2 Irena AndrukaitienAi??, Tauta prasideda nuo A?odA?io, Gimtoji kalba, 2013, nr. 3, p. 4.

3 Romualdas KriauA?iAi??nas, LietuviA? kalba ir beA?dA?ioniavimas, Draugas, 2013-04-09, p. 3.

4 Louis-Jean Calvet, Language Wars and Linguistic Politics, New York: Oxford University Press, 1998, p. 100ai??i??110.

5 R. Anthony Lodge, French: From Dialect to Standard, London, New York: Routledge, 1993, p. 92ai??i??94.

6 Vincas Kudirka, RaA?tai 2, parengAi?? Aldona VaitiekAi??nienAi??, Vilnius: Vaga, 1990, p. 744.

7 M. Paul Lewis, Gary F. Simons, and Charles D. Fennig (eds.), Ethnologue: Languages of the World, Seventeenth edition. Dallas, Texas: SIL International, 2013. Interneto versija: http://www.ethnologue.com

8 Bernard Comrie, The Worldai??i??s Major Languages, New York: Oxford University Press, 1987, p. 2.

9 Christopher Moseley (ed.), Atlas of the Worldai??i??s Languages in Danger, 3rd ed. Paris, UNESCO Publishing, 2010. Interneto versija: http://www.unesco.org/culture/en/endangeredlanguages/atlas

10Ai??Ai??Ai?? Mokslininkai A?spAi??ja: lietuviA? kalba jau po A?imtmeA?io iA?liks tik A?odynuose, Respublika, 2012 m. vasario 25 d.

11Ai??Ai??Ai?? Tomas Vaiseta, KalbininkAi?? L.VaicekauskienAi??: ai??zMes manipuliuojame visuomene, kai nuolat kalbame apie grAi??smes lietuviA? kalbaiai???, lrytas.lt, 2011 m. sausio 26 d.