Lietuvos baleto atgimimas ar vaikA? darA?elis

A?URNALAS: Muzikos Barai

TEMA: Baletas Lietuvoje

AUTORIUS:Ai??AudronAi?? A?iAi??raitytAi??

DATA: 2012-08

Lietuvos baleto atgimimas ar vaikA? darA?elis

AudronAi?? A?iAi??raitytAi??

BirA?elio 3 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje buvo A?gyvendinta viena pirmA?jA? naujojo Lietuvos nacionalinio baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro iniciatyvA? kasmet A?iAi??rovams pristatyti A?steigtA? choreografiniA? dirbtuviA? rezultatus. Siekis iA?laisvinti trupAi??s A?okAi??jA? ai??i?? potencialiA? choreografA? kAi??rybiA?kumAi?? sudarant galimybAi?? jiems pasireikA?ti ypaA? sveikintinas, nes Lietuvos A?iuolaikinio baleto likimas, A?gijAi??s ir tragiA?kA?, iA?nykimu gresianA?iA? atspalviA?, yra bAi??tent choreografA? rankose. Kad ir kiek puikios muzikos bAi??tA? sukurta, scenoje be baletmeisterio ir A?okAi??jA? ji neatgyja plastinAi??mis formomis. GlobalAi??janA?ios kultAi??ros raidoje itin svarbus savitas baleto trupAi??s, apskritai teatro veidas. Teatro, ne vien gastroliuojanA?io ir priimanA?io gastrolierius, bet ir kurianA?io iA?skirtinA? menAi??. Atrodo, kad ir valstybiniu lygiu pagaliau prisiminta, jog tokia nedidelAi?? A?alis kaip Lietuva gali iA?likti tik kultAi??ros dAi??ka, ir jokia ekonominAi?? gerovAi??, kuria pagrA?stai rAi??pinamasi, jos neiA?gelbAi??s.

Nuo patetiA?kos retorikos grA?A?kime prie kasdieniA? kultAi??ros darbA?, ir A?ia ypaA? svarbus savA? choreografA? ugdymas. TokiAi?? funkcijAi?? atliko pirmasis ai??zKAi??rybinis impulsasai??? paantraA?te ai??zGyvenimas ai??i?? Ai??amA?inas A?okisai???, jo moto ai??zAi??okis Ai??ai??i?? tai poema, o kiekvienas judesys ai??i??Ai?? A?odisai???. Deja, ne kiekvienas tAi?? vakarAi?? parodytas A?okis buvo toks ir skeptikams davAi?? pagrindo mestelAi??ti palyginimAi?? ai??zvaikA? darA?elisai???, pabrAi??A?iant pristatytos kAi??rybos nebrandumAi??. TaA?iau tarp A?iAi??rovA? buvo ir dA?iAi??gaujanA?iA? dAi??l Lietuvos baleto atgimimo. Atmetus euforiA?kAi?? (su vos ironiA?ku A?ypsniu) A?ios frazAi??s tonAi?? save priskirA?iau prie pastarA?jA?.

IA? A?simintiniausiA? choreografiniA? kompozicijA? minAi??tina jau pati pirmoji ai??i?? ai??zKame stiprybAi???ai???, jAi?? sukAi??rAi?? Vilija PutriAi??tAi??, puikiai atliko EglAi?? Ai??pokaitAi??. Ai??is tandemas buvo itin vaisingas. Ai?? papildomas, su A?okAi??jos likimu susijusias prasmes kreipAi?? lydintis tekstas bei simboliA?kas mAi??sA? primabalerinos ai??i?? baigusios savo karjerAi?? LNOBT ir vAi??l jAi?? pradedanA?ios ai??i?? buvimas scenoje. MiniatiAi??ros choreografija, gretinanti klasikines ir drastiA?kai suapvalintas linijas, atrodAi?? nuosaikiai moderni. Jos iA?raiA?kingumAi??, be atlikimo, stiprino apA?vietimu sumaniai formuota juoda scenos erdvAi??, A?gyjanti A?vairius gylio parametrus. Ji taip pat prasmingai ir ryA?kiai (didA?iulis mAi??nulis) prabilo Igorio Zaripovo sukurtoje miniatiAi??roje ai??zElegijaai??? pagal gyvai skambanA?iAi?? S.Ai??Rachmaninovo muzikAi?? (pianistas Simas MinkeviA?ius) su pakylAi??tu Charlie Chaplino epigrafu ai??zai??i??tegu tavo kAi??nas priklauso tam, kuris mylAi??s tavo apnuogintAi?? sielAi??ai??i??ai??? KlasikinAi??s kompozicijos A?taiga atgijo scenoje pasirodA?ius paA?iam I.Ai??Zaripovui. PradA?ioje vieniA?os balerinos Harukos Ohno trapus, itin ai??zdvasingosai??? sandaros kAi??nas buvo nebylus, nustelbtas kosminiA? scenos vaizdA?. PartneriA? ai??zgyvenimo stiliuiai??? scenoje lyg ir trAi??ko vientisumo.

PirmAi??jAi?? vakaro dalA? uA?baigusi Anos Kareninos vaidmens (A.Ai??Cholinos pastatymas) kAi??rAi??jos Beatos MolytAi??s kompozicija ai??zEmocijaai??? pasirodAi?? nevienalytAi??, bet nustebino temperamentu, padvelkAi?? flamenko karA?A?iu. Drauge su choreografe plojanA?ios ir trepsinA?ios Goda BernotaitAi??, RAi??ta JuodzeviA?iAi??tAi?? ir Margarita Makejeva perteikAi?? kuriamAi?? emocijAi??, kuriAi?? vis dAi??lto suvokiau kaip vAi??siai lietuviA?kai parafrazuotAi?? ir estetizuotAi?? (ar gali bAi??ti kitokia?).

IA? antros ai??zKAi??rybinio impulsoai??? dalies atmintin A?strigo graA?us klasikinis A?ivilAi??s BaikA?tytAi??s sukurtas duetas pagal P.Ai??Mascagni muzikAi??, kurio kiekvienAi?? judesA? kaip poemos A?odA? puikiai perteikAi?? Inga CibulskytAi?? ir Voicechas A?uromskas. Tai buvo pirmAi??jA? programos numerA? (A?okant E.Ai??Ai??pokaitei) primenatis choreografijos ir jos A?prasminimo sAi??veikos pavyzdys. Tik, prieA?ingai nei paraA?yta programAi??lAi??je ai??i?? ai??zKas gi nesijaustA? laimingas pats sau laisvAi??jeai??i??ai???, atrodAi??, kad scenoje A?okantiems geriausia bAi??ti dviese. Numerio pabaigoje balerinos Ai??jimas iA? scenos visa pAi??da, atsukus partneriui nugarAi??, buvo A?okiruojanA?iai proziA?kas, tarsi akibrokA?tas. Apskritai programAi??lAi??je pateikti kompozicijA? turinA? anonsuojantys epigrafai, videoprojekcijA? vaizdai kartais atrodAi?? savitiksliai, pranokstantys vAi??liau rodomA? kompozicijA? turinA?, jo neatitinkantys.

Trikdantis neutralia atmosfera, bet savaip A?varus, ai??zlietuviA?kaiai??? filosofiA?kas buvo Martyno Rimeikio vyrA? duetui sukurtas numeris ai??zBelaukiant Godoai??? pagal Giedriaus Puskunigio muzikAi??. A?ymaus baleto solisto choreografinA? sumanymAi??, atrodo, adekvaA?iai A?prasmino Marius Malinauskas ir Andrius A?uA?A?alkinas, jie sulaukAi?? puikaus publikos A?vertinimo.

Baleto vakare vyravo A?iek tiek modernizuoti klasikos judesiai. KAi??no ekspresijai, filosofinei minA?iai tinkamesnAi?? A?iuolaikinAi?? leksika pradedanA?iA?jA? kol kas menkai pasitelkiama. Ai??iuo poA?iAi??riu drAi??sesnis buvo A?ilvinas BeniuA?eviA?ius, sukAi??rAi??s kompozicijAi?? apie laukiamAi??jA? laimAi??s namuose ai??zTamsa A?viesojeai???. Ai??io baleto artisto kAi??rybiA?kumo ir individualumo potencija akivaizdi ir programAi??lAi??s nuotraukose bei visoje reklaminAi??je medA?iagoje, kurios vaizdo dizaineris bei fotografas buvo jis pats. Modernesniais judesiais mAi??styti bandAi?? ir Juhi Jonekura (mAi??sA? trupAi??s narys nuo 2011 m.), programos tekste ir choreografine kalba aiA?kinAi??sis draugo sAi??vokAi??. Manau, kol kas jam to padaryti nepavyko. Energingas Laimio Rosleko ir Voicecho A?uromsko vaikA?A?iojimas po scenAi?? prailgo laukiant choreografiniA? ai??zA?vykiA?ai??? ir jose slypinA?iA? prasmiA? atsiradimo. Jos kaA?kur praAi??jo pro A?alA?. Ai??mAi??stelAi??jAi??s A?io numerio humoristinis atspalvis priminAi?? puikias A.Ai??Cholinos humoristines miniatiAi??ras. ai??zKAi??rybinio impulsoai??? atmosferai gal praverstA? didesnis nuotaikA? kontrastas (ne viskas taip beviltiA?ka!).

Ir vis dAi??lto kAi??rybos impulsas Ai??ai??i?? tai dar ne kAi??ryba ir ypaA? Ai??ne baigtas kAi??rinys. Daugoka entuziastingo, nuoA?irdaus blaA?kymosi, ai??zneA?formintA?ai??? emocijA? buvo gana pretenzingoje (AlbertE?o Camus tekstas), trafaretiA?kai pateiktoje RAi??tos KudA?maitAi??s ai??zLiAi??dnoje A?ventAi??jeai??? (A?oko Gediminas Bubelis, Greta GylytAi??, Vaida Ai??niureviA?iAi??tAi??), patetiA?kA? mostA? kupinoje Olgos KonoA?enko ir Andriaus A?uA?A?alkino kompozicijoje ai??zJausmaiai??? (A?oko Olga KonoA?enko, Martynas Rimeikis, Kipras Chlebinskas). MasiA?kiausia (vienuolika A?okAi??jA?) ir sunkiausiai suvaldoma Editos StundytAi??s kompozicija ai??zDegimasai??? buvo konstruktyvesnAi??, A?taigesnAi??, kaA?kodAi??l primenanti ai??zAi??ventojo pavasarioai??? A?vaizdA?ius. Ai??spAi??dingai solo atliko Anastasija A?umakova. Beje, projekto pavadinimu ir dar viena paantraA?te ai??i?? ai??zbaleto artistA? vaizduotAi??s polAi??kisai??? ai??i?? pradedantys choreografijos kAi??rAi??jai tarsi apsidraudAi??.

IA? vyraujanA?ios ai??zKAi??rybinio impulsoai??? stilistikos iA?krito maksimaliai naratyvus ir popkultAi??ra dvelkiantis sveA?iA? iA? Drezdeno Pavelo Moskvito (choreografas) ir Natalijos Sologub atliktas numeris ai??zMAi??zaai???, pagrA?stas kAi??rAi??jo meilAi??s savo kAi??riniui (Pigmaliono ir GalatAi??jos) temos parafraze pagal grupAi??s ai??zBrainstromai??? muzikAi??. IA?krito, nes kamerinio ansamblio (Raimundas Butvila, smuikas, ArAi??nas Statkus, altas, Justas Kulikauskas, violonA?elAi??, Giedrius Gelgotas, fleita, ir Simas MinkeviA?ius, fortepijonas) pagrieA?ta vakaro uvertiAi??ra lyg perspAi??jo, drauge su reklamine vaizdine medA?iaga paruoA?Ai?? A?iAi??rovAi?? neA?prastam reiA?kiniui mAi??sA? baleto scenoje, vertAi?? susikaupti intelektualesniam bendravimui. ProfesinA? projekto lygA? kilstelAi??jo skoningas jo apipavidalinimas: kostiumus sukAi??rAi?? scenografAi?? Jolanta ImbrasienAi?? ir baleto artistAi?? Jelena Lebedeva, A?ukuosenas ai??i?? baleto artistAi?? UrtAi?? BareiA?ytAi??; vaizdo projekcijA? autorius ai??i?? Linartas UrnieA?is, A?viesA? dailininkas ai??i?? Levas Kleinas, garso takelio autorius ai??i?? Denisas Teluchinas, programAi??lAi??s rengAi??ja ai??i?? baleto artistAi?? Anna Baranova, joje panaudotos Martyno Aleksos nuotraukos, dizainerAi?? ai??i?? Elena A?erniauskaitAi??.

PrabangiA? Vilniaus festivalio renginiA? apsuptyje baleto artistA? choreografinAi??s vaizduotAi??s polAi??kis nebuvo itin turtingas, bet labai brangus, nes teikia viltA? turAi??ti savA? A?domiA? choreografA?. Absorbuojant Lietuvos socialinAi?? ir kultAi??rinAi?? terpAi?? (pasaulyje A?inomi Lietuvos dramos teatro reA?isieriA?, dailininkA?, kompozitoriA? pasiekimai), o ne vien importuojant svetimAi?? kad ir aukA?tos kokybAi??s produkcijAi??, A?manoma sukurti savitAi??, aktualA? menAi??.