Lietuvos fotografija emigracijoje

A?URNALAS: FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija emigracijoje
AUTORIUS: Stanislovas A?virgA?das
DATA: 2012-12

Lietuvos fotografija emigracijoje

Stanislovas A?virgA?das

PralaimAi??jus 1863 m. sukilimAi??, Lietuvoje prasidAi??jo carinAi??s valdA?ios represijos: sukilimo vadai buvo pakarti, jiems prijauA?iantieji ilgiems metams iA?tremti A? SibirAi??, jA? turtas konfiskuotas. SukilAi??lius fotografavAi?? ir nuotraukas platinAi?? fotografai, Rusijos caro pavaldiniai, buvo nuteisti, ateljAi?? uA?darytos, pavojingosios sukilAi??liA? portretinAi??s fotografijos sunaikintos, o miestovaizdA?iai parduoti aukcione. Tarp nelojaliA? valdA?iai Vilniaus fotografA? buvo atvykAi??lis iA? Italijos ai??i?? Achilas DA?iuzepAi?? Bonoldis, kurio ateljAi?? veikAi?? 1858ai??i??1863 m. ir talkino sukilimui. UA? pavojingAi?? veiklAi?? jis buvo iA?tremtas iA? Rusijos imperijos.[1] Suprantama, tai menkas epizodas, kurA? tik sAi??lyginai galime pavadinti emigracija.

Tikroji emigracija prasidAi??jo XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmajame deA?imtmetyje. Ar bAi??ta tarp tA? emigrantA? ir fotografA?, stokojame A?iniA?. Regis, kad nebAi??ta. Tiesa, galime paminAi??ti vienAi?? pirmA?jA? moterA? fotografiA? JulAi?? PranaitytAi??, kuri apie 1903 m. iA?vyko A? JAV ir dirbo drauge su kunigu Antanu Miluku ai??i?? redagavo katalikA? periodinA? leidinA? ai??zA?vaigA?dAi??ai???. 1911 m. J. PranaitytAi?? keliavo pas brolA? A? TurkestanAi?? ir aplankAi?? TaA?kentAi??, ChivAi??, BucharAi??, SamarkandAi??, Baku, JerevanAi??, VladikaukazAi??, TbilisA?, MaskvAi?? ir PeterburgAi??. 1914 m. iA?leido kelioniA? knygAi?? ai??zIA? kelioniA? po EuropAi?? ir AzijAi??ai???, kuriAi?? iliustravo savo paA?ios darytomis nuotraukomis. MirAi?? 1944 m. Filadelfijoje visiA?kai nuskurdusi. Palaidota neA?inomo vargA?o kape, o jos gausus archyvas iA?veA?tas A? Filadelfijos sAi??vartynAi??.[2]

AtkAi??rus Lietuvos valstybAi??, daugelis po platA?jA? pasaulA? iA?sibarsA?iusiA? ir laimAi??s neradusiA? emigrantA? grA?A?o A? LietuvAi??. Tarp jA? ai??i?? ir kituose kraA?tuose fotografo specialybAi?? A?gijAi?? busimieji mAi??sA? miesteliA? fotografai Petras LoA?eris (BirA?ai) ir Jonas A?itkus (PanevAi??A?ys). 1907 m. P. LoA?eris iA?vyko A? LatvijAi?? pas gimines, kur gyvendamas iA?moko fotografuoti, baigAi?? amatA? mokyklAi??, susipaA?ino su fotografijos medA?iagA? technologija. 1920 m. grA?A?Ai??s A? LietuvAi?? BirA?uose atidarAi?? ateljAi??, gamino fotoplokA?teles ai??zAuA?raai???. PanevAi??A?ietis Jonas A?itkus 1910 m. iA?vyko pas brolA? A? JAV. Gyvendamas Klivlende, jis iA? brolio iA?moko fotografuoti. Fotografavo lietuviA? bendruomenAi??s susibAi??rimus, vestuves, portretus, bendradarbiavo iA?eivijos spaudoje. 1922 m. sugrA?A?o A? LietuvAi?? ir PanevAi??A?yje atidarAi?? fotoateljAi??. Jo ateljAi?? prieA? AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? buvo viena geriausiA? mieste. MinAi??tinas ir Vabalninko fotografas Juozas Daubaras, kuris 1909ai??i??1918 m. gyveno emigracijoje, taA?iau fotografuoti iA?moko savarankiA?kai jau grA?A?Ai??s A? LietuvAi??. Apie fotografo darbAi?? jis raA?Ai??: ai??zNusipirkau kasetinA? medinA? fotoaparatAi?? ir pradAi??jau fotografuoti. Ai??sigijau specialios literatAi??ros, medA?iagA?, chemikalA?. Viskas tada buvo labai brangu, todAi??l verstis buvo nelengva. MylAi??jau savo kraA?tAi??, todAi??l (nors tAi??vai, broliai ir sesuo gyveno Amerikoje) iA? Lietuvos nAi?? nemaniau iA?vaA?iuoti. Stengiausi A?sigyti gerA? darbo instrumentA?, sAi??A?iningai atlikti darbAi??, visuomet iA?tesAi??ti A?odA?. PriAi??jau iA?vadAi??, kad fotografija turi bAi??ti ne tik ryA?ki, bet ir gili bei perspektyvinAi??. Su didelAi??s A?viesos ir trumpo fokuso aparatais niekuomet nepadaroma gerA? nuotraukA?. Fotografavau ne tik A?mones, bet ir miestelA?, jo apylinkes. Nuotraukose stengiausi pavaizduoti Vabalninko kraA?to gyvenimAi??ai???.[3]

1933 m. sausio 15 d. Kaune A?kAi??rus Lietuvos fotomAi??gAi??jA? sAi??jungAi??, fotografinAi?? veikla ypaA? suaktyvAi??jo. Buvo pradAi??tos rengti grupinAi??s parodos (visos su katalogais), leistas A?urnalas ai??zFoto mAi??gAi??jasai??? (iA?Ai??jo du numeriai), steigti skyriai kituose miestuose, meninAi??s fotografijos linkme kreiptas visas fotografijos sAi??jAi??dis. RezultatA? nereikAi??jo ilgai laukti: 1937 m. ParyA?iaus pasaulinAi??je meno ir technikos parodoje buvo pelnyta deA?imt aukso medaliA?, kuriuos gavo FotomAi??gAi??jA? sAi??junga, Vytautas Augustinas, Petras Babickas, Balys BuraA?as, Vytautas GavAi??nas, Steponas Kolupaila, Otto MilaA?eviA?ius, Antanas NaruA?eviA?ius, Gediminas Orentas ir JokAi??bas Skrinska. Deja, 1939 m. prasidAi??jAi??s Antrasis pasaulinis karas ir pirmoji sovietinAi?? okupacija sugriovAi?? visus planus ir nutraukAi?? kAi??rybinAi?? veiklAi??. Tiesa, LietuvAi?? okupavus faA?istinei Vokietijai, prieA?kario fotografai dar reiA?kAi??si to meto spaudoje, leidiniuose, dalyvavo A?urnalo ai??zNaujoji sodybaai??? surengtame konkurse, leido atvirukus.

1944 m. liepAi?? sovietinei kariuomenei artAi??jant prie Lietuvos A? VokietijAi?? pasitraukAi?? iA?kiliausi fotografai: P. Babickas, S. Kolupaila, K. DaugAi??la, V. Augustinas, A. NaruA?eviA?ius, G. Orentas, V. MaA?elis ir kt. Kai kurie iA?siveA?Ai?? ir savo fotografijA? archyvus, kiti pasitraukAi?? viskAi?? metAi??. Nustojo gyvavusios 1933 m. A?kurta Lietuvos fotomAi??gAi??jA? sAi??junga bei 1935 m. prie MatininkA? ir kultAi??rtechnikA? sAi??jungos susibAi??rusi fotosekcija. Abi A?ios organizacijos daug nuveikAi?? ketvirtajame deA?imtmetyje puoselAi??damos Lietuvos meninAi?? fotografijAi??.

K. DaugAi??la fotoalbume ai??zIA?eiviai iA? Lietuvosai??? apie pasitraukimAi?? A? Vakarus raA?Ai??: ai??zLietuviA? golgota prasidAi??jo 1940 metA? birA?elio 15-Ai??jAi??, kai Stalino tankA? vikA?rai persirito per Lietuvos sienAi??, ir perpildyti naktimis areA?tuotA? A?moniA? eA?elonai pajudAi??jo A? rytA? gulagusai??i?? Kai per pralauA?tus vokieA?iA? frontus Raudonoji Armija antrAi?? kartAi?? priartAi??jo prie Lietuvos, baimAi?? vijo A?mones iA? namA? viena kryptimi ai??i?? A? vakarus. BAi??go lietuviai nuo sovietA? reA?imo, kurA? patyrAi?? per pirmAi??jAi?? okupacijAi??. Karas baigAi??siai??i?? Lietuviai gi paliko vakarinAi??je GeleA?inAi??s uA?dangos pusAi??je, iA?vietinti, benamiai, svetimi svetimA?jA? tarpeai???.[4]

Baigiantis karui Vokietijoje pabAi??gAi??liai iA? Lietuvos pateko A? PerkeltA?jA? asmenA? (DP) stovyklas, kuriose tAi??sAi?? fotografavimAi??: V. Augustinas ai??i?? FiA?beke ir Ai??pakenberge, K. DaugAi??la ir S. Kolupaila ai??i?? Kemptene, J. Mekas ai??i?? Flensburge, Mattenberge ir kitur. Apie 1949 m. atsirado galimybAi?? iA?vykti A? JAV ar A? kitas A?alis. Dauguma mAi??sA? fotografA? pasirinko JAV, kur apsigyvenAi?? neapleido ir fotografijos, fiksavo Amerikos lietuviA? gyvenimAi??, A?vykius, kAi??rAi?? portretus, dalyvavo parodose, leido fotoknygas apie LietuvAi?? su prieA?kario vaizdais, iliustravo enciklopedijas ir kitus leidinius, spausdino atvirukus. Suprantama, Lietuvos fotografai apie jA? veiklAi?? beveik nieko neA?inojo, nes sovietmeA?iu visi ryA?iai su iA?eiviais buvo nutrAi??kAi?? ir tik prasidAi??jus ai??zatA?ilimoai??? laikotarpiui jie palaipsniui pradAi??jo megztis. IlgAi?? laikAi?? nebuvo fotografijos judAi??jimo ir uA? Lietuvos ribA?.

Nors A?eA?tajame ir septintajame deA?imtmeA?iuose mAi??sA? fotografija fiksavo tautos kanA?ias, bet jas parodyti vieA?ai galAi??jo tik amA?iaus pabaigoje. IA?eiviai Vokietijoje pakartojo fotoalbumAi?? ai??zVilniusai??? su J. Bulhako fotografijomis ir porAi?? kartA? JAV iA?leido V. Augustino fotografijA? rinktinAi??. Populiarindamas LietuvAi?? vaizdais ir tekstais Brazilijoje daug nuveikAi?? P. Babickas.[5]

canadian pharmacy..

Tik nuo 1972 m. Amerikos lietuviai A?ikagoje, M. K. A?iurlionio galerijoje, pradAi??jo rengti kasmetines lietuviA? fotografijos parodas. Nuo 1986 m. fotomenininkams iA? Lietuvos pradAi??jus dalyvauti A?iose parodose, ryA?iai sustiprAi??jo. Tada vyko XV paroda ai??zHumorasai???. KitA? metA? XVI parodoje ai??zMetA? laikaiai??? buvo eksponuoti vos keliA? Lietuvoje gyvenanA?iA? fotografA? darbai. Nuo 1988 m., t.y. nuo XVII parodos ai??zMiestasai???, jau dalyvavo didelis Lietuvos fotomenininkA? bAi??rys. Tuo laikotarpiu ir Lietuvoje buvo surengtos pirmosios pokario iA?eiviA? parodos: Jono DovydAi??no (Vilniuje, 1982), Algimanto Kezio (Vilniuje, 1983), Kazio DaugAi??los (Kaune, 1988). TaA?iau pagrindinis susitikimas A?vyko tik 1989 m. lapkriA?io 14 d., kai Vilniaus dailAi??s parodA? rAi??muose buvo atidaryta neA?prasta fotografijos paroda ai??i?? pirmAi?? kartAi?? vienoje ekspozicijoje susitiko lietuviA? emigrantai ir Lietuvos fotomenininkA? sAi??jungos nariai. Parodoje 46 iA?eivijos fotografai J. Anysas (JAV), A. Augustaitis (Brazilija), V. Augustinas (JAV), J. Balsys (Kanada), R. BartuA?ka (JAV), E. BAi??tenas (JAV), J. Dagys (Kanada), K. DaugAi??la (JAV), L. DaukA?a (Kanada), J. DovydAi??nas (JAV), J. Gimbutas (JAV), M. Ivanauskas (JAV), J. JanaviA?ius (Australija), M. JaseviA?ius (JAV), R. JautokaitAi?? (JAV), A. KaminskienAi?? (JAV), A. Kazlauskas (Kanada), A. KemeA?ys (Kanada), A. Kezys (JAV), J. Krapauskas (JAV), P. Krukonis, (JAV), J. Kuprys (JAV), B. LiA?kauskas (Kanada), G. Mankus (JAV), V. MaA?elis (JAV), R. Nemickas (JAV), P. Normantas (Vengrija), A. Norvila (JAV), A. PaA?keviA?iAi??tAi?? (JAV), M. Olsen Petrauskas (JAV), G. Penikas (JAV), A. Petrutis (JAV), K. Podenas (Australija), A. Renkait (Norvegija), G. Sakalas (JAV), L. Seibutis (JAV), R. Sidrys (JAV), D. Slavickas (Kanada), L. SruoginytAi?? (JAV), V. Statkus (JAV), R. Ai??vambarys (Australija), A. ValiAi??nas (Kanada), D. VariakojytAi?? (JAV), K. Vepstas (JAV), M. Welling-Iwanow (JAV), S. A?ileviA?ius (JAV) eksponavo 290 nuotraukA?. IA?leistas katalogas.[6]1990 m. paroda buvo eksponuota Ai??iauliA? fotografijos muziejuje, MarijampolAi??s, Kauno ir kitose fotografijos galerijose. Be to, A?ikagoje, M. K. A?iurlionio galerijoje, buvo pradAi??tos rengti ir Lietuvos fotografA? personalinAi??s parodos: R. PoA?erskio ai??zAtlaidai Lietuvojeai??? (1988), broliA? A?erniauskA? (1991), A. Macijausko ai??zLietuvos kaimo turgAi??sai??? (1994), V. Ai??eA?tausko-Gulbino ai??zEgzistencijaai??? (1996) ir kt.

Lietuvai atkAi??rus nepriklausomybAi??, fotografai V. Augustinas, V. MaA?elis, G. Orentas ir kiti grA?A?o A? LietuvAi?? ir parsiveA?Ai?? per visas negandas iA?saugotus archyvus, kuriuos perdavAi?? Lietuvos muziejams. Savo archyvus muziejams perdavAi?? ir uA?sienyje gyvenimAi?? baigAi?? K. DaugAi??la, P. Babickas, S. Kolupaila ir kt. PuoselAi??jant Lietuvos ir iA?eivijos fotografA? kAi??rybAi??, rengiant parodas, leidA?iant knygas, palaikant nuolatinius ryA?ius titaniA?kAi?? darbAi?? bus nuveikAi??s A. Kezys, kurio indAi??lis A? lietuviA?kAi?? fotografijAi?? iA?ties milA?iniA?kas.

Vos atgavus laisvAi??, prasidAi??jo nauja emigracijos banga A? JAV ir EuropAi??. Tada iA? Lietuvos ieA?koti pripaA?inimo ar sotaus gyvenimo iA?vyko bAi??rys jaunA? fotografA?. Ai?? JAV iA?vyko Edis JurA?ys (1989), ArAi??nas Kulikauskas (1991), Darius Kuzmickas (1993), A? VengrijAi?? ai??i?? Paulius Normantas (1983), A? AustralijAi?? ai??i?? Ai??arAi??nas Vaitkus (1989), A? DanijAi?? ai??i?? Aleksandras Ai??iekA?telAi?? (1991), A? Ai??vedijAi?? ai??i?? Saulius MarcinkeviA?ius (?), A? VokietijAi?? ai??i?? RamunAi?? PigagaitAi?? (1992). Svarbu, kad gyvendami sveA?iose A?alyse A?ie fotografai nenutraukia ryA?iA? su tAi??vyne, nuolat dalyvauja A?vairiose grupinAi??se parodose, projektuose, rengia personalines parodas, leidA?ia fotoalbumus.

Emigracija tAi??siasi ir mAi??sA? dienomis. Jauni, perspektyvAi??s, kAi??rybingi autoriai Edita VoverytAi??, Kristina ZdaneviA?iAi??tAi??, Aurelija A?epulinskaitAi??, Paulius Ai??ileikiA?kis- cheap doxycyllin no prescription. Herbst ir kt. gyvena ir dirba DidA?iojoje Britanijoje, JAV ar kitose A?alyse, tik gaila, kad kai kuriA? iA? jA? ryA?ys su gimtine beveik visai nutrAi??ko.

Menotyrininkas SteveE?as YatesE?as apie A?iuolaikinAi?? mAi??sA? fotografijAi?? raA?o: ai??zAi??iandien atgimstanA?ios Lietuvos fotografijos nevarA?o jokios sienos. Ai??iuolaikinAi?? menininkA? karta tiesiogiai dalyvauja visame pasaulyje vykstanA?iuose esminiuose pokyA?iuose. PliuralistinAi?? veikla yra ideologijos, meno monarchijA?, nacionalizmA? ir A?iuolaikiniA? ai??z-izmA?ai??? prieA?as. Ai??iuolaikiniai fotomenininkai kuria istorijos, stiliA? ir A?anrA? hibridus, kurie neturi dominuojanA?ios mokyklos. PanaA?iai kaip ankstyvosios moderniosios eros metais, jie kuria estetiniA? galimybiA? paA?angAi?? ir drauge naujai apibrAi??A?ia fotografijos menAi??. Fotografai ir toliau ieA?ko novatoriA?kA? idAi??jA?, tyrinAi??ja fotografijos iA?raiA?kAi??, perA?engdami praeities apibrAi??A?imus ir praktikAi??; stengdamiesi nugalAi??ti A?iuolaikinAi??s iA?raiA?kos apribojimus, jie eksperimentuoja su medA?iagA? ir technologijA? A?vairove.

Lietuvos jaunoji fotomenininkA? karta ruoA?ia dirvAi?? naujam matymui, kuris geriau iA?reikA? gyvenimAi?? naujajame amA?iuje. DidAi??jantis poA?iAi??riA? skaiA?ius leidA?ia geriau suvokti besikeiA?iantA? jA? gyvenimAi?? ir menAi?? besipleA?ianA?ioje fotografijos teritorijoje. Suprasti moderniosios dokumentinAi??s fotografijos raidAi?? yra bAi??tina sAi??lyga kitai dabar raA?omai istorijai ai??i?? Lietuvos, RytA? Europos ir viso pasaulioai???.[7]

TikAi??tina, kad menotyrininkai ir parodA? kuratoriai netolimoje ateityje imsis didelio projekto ir po vienu stogu, vienoje bendroje fotografijos parodoje, kaip ir 1989 m., vAi??l suburs po platA?jA? pasaulA? iA?sisklaidA?iusius iA?eivijos fotografus ir tAi??vynAi??je kurianA?ius fotomenininkus, tada galAi??sime A?vertinti, kokA? nelengvAi?? kAi??rybinA? keliAi?? A?veikAi?? mAi??sA? fotografija, suvoksime, ko esame verti pasauliniame kontekste.



[1] Margarita MatulytAi??. Fotografuoti draudA?iama: Vilniaus fotografA? likimai 1863-iA?jA? sukilimo metu, KultAi??rologija, nr. 9, 2002, p. 175ai??i??180.

[2] JulAi?? PranaitytAi??. IA? kelionAi??s po EuropAi?? ir AzijAi??. Filadelfija, 1914.

[3] Stanislovas A?virgA?das. MAi??sA? miesteliA? fotografai. Vilnius, 2003.

[4] Kazys DaugAi??la. IA?eiviai iA? Lietuvos. Vilnius, 1992. p. 92.

[5] Aldona RuseckaitAi??. Petras Babickas. Archyvai. Kaunas, 2010.

[6] LietuviA? iA?eiviA? fotografijos paroda. Vilnius, 1990.

[7] Steve Yates. Fotografijos menas, Lietuva: Naujosios pasaulio istorijos mikrokosmosas. Lietuvos fotografija: vakar ir A?iandien ’06, 2006.