Lietuvos laikinosios vyriausybAi??s klausimu

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA:Ai??Istorija
AUTORIUS:Ai??KAi??stutis K. Girnius
DATA: 2012-12

Lietuvos laikinosios vyriausybAi??s klausimu

KAi??stutis K. Girnius

Ai??1941 m. sukilimo ir Lietuvos laikinosios vyriausybAi??s (LLV) vertinimas yra nepaprastai opus naujausiA?jA? laikA? Lietuvos istorijos klausimas. Kai kuriems sukilimas yra vienas juodA?iausiA? Lietuvos istorijos momentA?, uvertiAi??ra A? masinA? A?ydA? A?udymAi??, prie kurio prisidAi??jusi marionetinAi?? LLV. Kitiems BirA?elio sukilimas yra penkiasdeA?imt metA? trukusio pasiprieA?inimo okupacijai pradA?ia, nepriklausomybAi??s ilgesio iA?raiA?ka, o LLV verta pagarbos, nes itin sudAi??tingomis sAi??lygomis prisiAi??musi atsakomybAi?? uA? valstybAi??s likimAi??, mAi??gindama atkurti Lietuvos suverenumAi??.

Vieningos nuomonAi??s nAi??ra ir turbAi??t niekada nebus, bet verta rimtai nagrinAi??ti LLV skiriamus priekaiA?tus, stengtis nustatyti, ar jie pagrA?sti. Ar LLV buvo marionetinAi?? vyriausybAi??, ar ji kolaboravo su naciais? Atsakymas A? pirmAi??jA? klausimAi?? yra paprastesnis. MarioAi??netinA? reA?imAi?? sukuria kita A?alis, prie valdA?ios vairo pristatydama sau iA?tikimAi?? asmenA? ar partijAi??. Antrojo pasaulinio karo metais Kroatija buvo aiA?kiausias marionetinAi??s valstybAi??s pavyzdys. PraAi??jus vos keturioms dienoms po Jugoslavijos uA?puolimo, Vokietija iA? egzilio Italijoje atgabeno AntAi?? PaveliA?iA?, paskirdama jA? Nepriklausomos Kroatijos valstybAi??s vadovu. ValstybAi??, kuri formaliai buvo monarchija ir Italijos protektoratas, diplomatiA?kai pripaA?ino Vokietija ir jos sAi??jungininkAi??s bei Ispanija. PaveliA?iaus ustaA?iA? valdA?ia savarankiA?kai organizavo masines maA?umA?, ypaA? serbA? A?udynes.

Ai??Slovakija irgi laikoma Vokietijos marionete, bet jos padAi??tis skyrAi??si nuo Kroatijos. Slovakija A?gijo autonomijAi?? po 1938 m. Miuncheno susitarimo. Kitais metais kovo 13 d. centrinei A?ekoslovakijos valdA?iai pasiuntus kariuomenAi??s dalinius A? BratislavAi?? ir paA?alinus ministrAi?? pirmininkAi?? JozefAi?? Tiso, Hitleris pasikvietAi?? Tiso A? BerlynAi?? ir ragino paskelbti Slovakijos nepriklausomybAi??. Buvo duota suprasti, kad prieA?ingu atveju Vengrijai bus leista perimti Slovakijos A?emes. Trumpai paabejojAi??s, Tiso sutiko. Slovakijos nepriklausomybAi?? buvo paskelbta kovo 14 d., po dienos ji tapo Vokietijos protektoratu. SlovakijAi?? pripaA?ino ne tik naciA? sAi??jungininkai, bet ir Ai??veicarija, Vatikanas, Estija, Lietuva ir kai kurios kitos A?alys. Slovakijai buvo leista tvarkyti vidaus reikalus. Naciai nepasiuntAi?? Einsatzkommando ar OrdAi??nungspolizei batalionA? A?udyti A?ydus vietoje, bet derAi??josi dAi??l A?ydA? deportacijos A? ai??zRytusai???. SuA?inojusi, kad jie buvo A?udomi naikinimo stovyklose, 1942 m. rudenA? Slovakija laikinai sustabdAi?? likusiA? 24 000 A?ydA? iA?veA?imAi??.

Lietuvos padAi??tis buvo kitokia. LLV paskelbAi?? Lietuvos nepriklausomybAi??s atkAi??rimAi??, nepaisydama Vokietijos norA?, o ne juos A?gyvendindama. VokieA?iai neleido Kaziui Ai??kirpai grA?A?ti A? LietuvAi??, bet jam taikAi?? namA? areA?tAi?? Berlyne dAi??l jo neslepiamo ketinimo siekti Lietuvos nepriklausomybAi??s. Hitleris iA?sikvietAi?? Tiso ir ne kartAi?? su juo kalbAi??josi. Vokietija pokalbius su LLV patikAi??jo atsakingam, bet ne pirmo rango SD pareigAi??nui Heinzui Graeffeai??i?? i (jis nAi??ra minimas istoriko Peterio Longericho tAi??kstanA?io puslapio Himmlerio biografijoje). Kitas neoficialus derybininkas buvo Peteris Kleistas, dirbAi??s Ribbentropui UA?sienio reikalA? ministerijoje, vAi??liau RytA? ministerijai, taigi kitas atsakingas, bet ne pirmo rango pareigAi??nas. GraeAi??ffe pirmiausia reikalavo, kad LLV iA?siskirstytA?, vAi??liau nesAi??kmingai siekAi?? A?tikinti LLV tapti patikAi??tiniA? taryba.

Taigi LLV nebuvo marionetinAi?? vyriausybAi??, kuriAi?? vokieA?iai sukAi??rAi??, palaimino ir oficialiai pripaA?ino. Naciai neleido numatytam ministrui pirmininkui eiti savo pareigA?, vengAi?? oficialiA? kontaktA? su LLV, jos formaliai nepripaA?ino, trukdAi?? jai dirbti. VokieA?iai nesuteikAi?? valdA?ios vadeliA? LLV, bet A?lugdAi?? jos siekA? valdyti LietuvAi??. Taip nebendrauja marionetinAi?? valdA?ia ir jos A?eimininkas. Statytiniui valdA?ia suteikiama, o ne atimama, stengiamasi jA? sustiprinti, o ne pakirsti.

Kolaboracijos klausimas yra sudAi??tingesnis, reikia tiksliau nustatyti, kas yra kolaboravimas. Tai A?iA? laikA? reiA?kinys, atsiradAi??s tik sukAi??rus tautines valstybes, kurios reikalauja iA?tikimybAi??s iA? savo pilieA?iA?. AnksA?iau generolai ir bajorai galAi??davo nutarti, kuriam valdovui tarnaus, o tarnavimas kitam valdovui nebuvo smerkiamas. Antra, kolaboravimas yra A?manomas tik tada, kai stambesnAi?? teritorija yra okupuota ilgesnA? laikAi?? ir perduota civilinei valdA?iai. KolaborantA? ieA?koma tik tada, kai numatoma ilgalaikAi?? okupacija sukelia poreikA? rasti vietiniA? talkininkA?. TreA?ia, kaip paA?ymi sociologas Janas Grossas, kolaboravimAi?? lemia okupantas nutardamas, kAi?? kviesti kolaboruoti ir kokiame lygyje. Be okupanto kvietimo kolaboruoti neA?manoma, o siAi??lomo kvietimo retai yra atsisakoma, nes viliamasi paveikti naujuosius ponus.

Esama skirtingA? kolaborantA? rAi??A?iA?. Valstybiniu kolaboravimu ai??i?? collaboration dai??i??etat ai??i?? siekiama apsaugoti kuo daugiau senosios tvarkos ir valstybAi??s. Ideologiniai kolaborantai pasisavina okupanto ideologijAi??, kartu su juo siekia kurti naujAi?? tvarkAi??. Tretieji ai??i?? oportunistai, kurie susitaiko su naujomis aplinkybAi??mis, mAi??gindami pasipelnyti ar padaryti karjerAi??. Yra ir kitA? kolaboravimo klasifikacijA?.

Atskaitos taA?kas ai??i?? A?sitikinimas, kad A?alies gyventojai turi bAi??ti iA?tikimi savo valstybei. Kolaboruojant atsisakoma A?ios iA?tikimybAi??s dAi??l okupantui teikiamos paslaugos savo A?alies ar tautos sAi??skaita. Kolaboravimas yra nusikaltimas prieA? A?alA? ar tautAi??, ne prieA? asmenA?.

Pokario metais kolaboravimu kaltinami A?emesnio rango PrancAi??zijos pareigAi??nai stengdavosi pasiteisinti pasikliaudami plaA?iai paplitusiais argumentais. Kaltinamieji teigdavo, kad jei jie nebAi??tA? ko nors darAi??, okupanto A?alininkai bAi??tA? sukAi??lAi?? dar daugiau blogio. Atseit iA?vengta didesnio blogio arba pasirinktas maA?esnis blogis. DaA?nai bAi??davo teisinamasi dvigubu A?aidimu ai??i?? esAi?? A?sijungiau A? okupanto struktAi??ras, kad galAi??A?iau iA?aiA?kinti ir pakirsti jo planus. Arba kad nebuvo kitos iA?eities, nes uA? nurodymo nevykdymAi?? A?mogus bAi??tA? smarkiai nukentAi??jAi??s, net nuteistas myriop. Filosofas Jonas Elsteris paA?ymi, kad kolaborantai turAi??jo vienAi?? unikalA? teisinimAi??si, kurA? kartais pripaA?indavo teismai: kad smerktinAi?? ir baustinAi?? veiksmAi?? gali atsversti kiti teigiami veiksmai. Ne vienas atsakingas pareigas represiniuose Vichy organuose Ai??jAi??s valdininkas buvo iA?teisintas, nes jis suteikAi?? paslaugA? rezistencijai, net kai buvo pagrindo manyti, jog jis tai darAi?? sAi??moningai siekdamas iA?vengti bausmAi??s uA? kolaboravimAi??. Tai nebAi??dinga. BankA? plAi??A?ikas nei bAi??tA? iA?teisintas, nei sulauktA? maA?esnAi??s bausmAi??s, jei A?rodytA?, jog aukodavo pinigA? naA?laiA?iams. KaimynAi?? sumuA?Ai??s A?mogus nepelnytA? teismo malonAi??s, nurodAi??s, jog prieA? kelerius metus padAi??jo kitam kaimynui apsiginti nuo chuliganA? puolimo. Daroma prielaida, kad kolaboravAi??s A?mogus gali atpirkti savo nusikaltimus A?aliai pasitarnaujanA?iais veiksmais. Tokiais atvejais vertinamas ar teisiamas ne konkretus veiksmas, bet pats A?mogus, tai, kaip jis elgAi??si nustatytu laikotarpiu.

Antroji kolaboravimo ypatybAi?? ai??i?? tai, kad jis sietinas su ilgalaikiu didesnAi??s teritorijos okupavimu ai??i?? verA?ia galvoti apie bendravimo laikAi?? ir trukmAi??. 1940 m. sovietinAi?? Lietuvos okupacija rodo, kad okupacija nevisada tuA?tuojau ir nedviprasmiA?kai atpaA?A?stama, ypaA? kai okupantui nesiprieA?inama ginklu. Justas Paleckis laikomas iA?daviku ir kolaborantu, taA?iau atleidA?iama tiems, kurie atsiribojo nuo naujos valdA?ios, pastebAi??jAi?? Maskvos ketinimus okupuoti LietuvAi??, ne tik A?tvirtinti jai palankesnAi?? valdA?iAi??. Vincas KrAi??vAi??-MickeviA?ius yra geras pavyzdys. Prasta politinAi?? nuovoka ir orientavimasis kartais atleidA?iami, ypaA? jei galima tiesintis neA?inojimu.

Pokario metais Danijoje vyko karA?ti ginA?ai dAi??l kolaboravimo. ValstybAi??s tarnautojai siekAi??, kad grieA?tesni kriterijai ir bausmAi??s galiotA? tiems, kurie dirbo valdA?ioje po 1943 m. rugpjAi??A?io 29 d., kai vokieA?iai perAi??mAi?? tiesioginA? A?alies valdymAi??. Rezistencijos dalyviai norAi??jo, kad visas okupacijos laikotarpis bAi??tA? lygiai traktuojamas, nes bAi??tA? klaida iA?teisinti ai??zdidA?iausiAi?? ir pavojingiausiAi?? iA?davikA? grupAi??ai???, kurie buvo pakankamai apsukrAi??s laiku iA?A?okti iA? skAi??stanA?io laivo. Rezistencijos pozicija buvo priimta, nors su kai kuriomis iA?imtimis.

Danijoje buvo kolaboruojama valstybiniais sumetimais. Danai valdininkai manAi??, kad gebAi??s suA?velninti okupacijAi??, apsaugoti gyventojA? interesus. VokieA?iai maA?ai kiA?osi A? vidaus reikalus, leido danams patiems tvarkytis. Danijoje vokieA?iA? ir vietiniA? pareigAi??nA? santykis buvo 1 : 43 000, PrancAi??zijoje ai??i?? 1 : 15 000, Norvegijoje ai??i?? 1 : 3Ai??700, Bohemijos protektoriate ai??i?? 1 : 790, Lenkijoje ai??i?? 1 : 5. Iki 1943 m. vasaros nebuvo rimtai pasikAi??sinta nAi?? A? vienAi?? vokietA?, bet danai iA?gelbAi??jo beveik visus A?alies A?ydus. Kolaboracija kolaboracijai nelygi.

KAi?? galime pasakyti apie LLV? Ar galima A?terpti jAi?? A? A?iAi?? klasifikacinAi?? schemAi??, kuo ji skiriasi, ar ji turAi??jo ypatingA? bruoA?A?? LLV atvejis yra sui generis. Lietuviai buvo vieninteliai, kurie sukilo ir paskelbAi?? nepriklausomybAi??s atkAi??rimAi??, siekdami vokieA?ius pastatyti prieA? A?vykdytAi?? faktAi??, ko sovietA? atA?vilgiu siekAi?? 1944 m. vasaros VarA?uvos sukilimas. Kitur tokio sukilimo nebAi??ta. BirA?elio 30 d. UkrainieA?iA? nacionalistA? organizacija Lvive paskelbAi?? Ukrainos nepriklausomybAi??, bet Ukrainos valstybAi?? neegizstavo, neturAi??jo nei sienA?, nei valstybAi??s tarnautojA?.

Sukilimas buvo nukreiptas ne prieA? savo valstybAi??, bet prieA? itin nuoA?mA? okupantAi??. Kontrastas su komunistais yra akivaizdus. Jie palaidojo Lietuvos nepriklausomybAi??, LLV, gal ir naiviai, siekAi?? atgaivinti Lietuvos valstybingumAi??.

Siekdama atkurti padAi??tA?, kuri egzistavo iki sovietA? okupacijos, LLV nurodAi?? valstybAi??s tarnautojams grA?A?ti A? buvusias pareigas. VokieA?iA? agentams nebuvo specialiai perleidA?iami atsakingi postai, nors kai kurie jA? sugrA?A?o A? savo ankstesnes pareigas. 1940Ai??m. komunistai aktyviai A?alino buvusius valstybAi??s pareigAi??nus, jA? vieton paskirdami partijai ir Maskvai iA?tikimus kvislingus.

LLV kadrA? politikos pasekmAi??s nebuvo vienareikA?mAi??s. ValdA?ios struktAi??ros buvo atkurtos, A?alinami sovietA? okupacijos padariniai. Bet naciai panaudojo kai kurias atgaivintas institucijas savo planams A?gyvendinti. Kariniai daliniai, turAi??jAi?? tapti Lietuvos kariuomenAi??s uA?uomazga, buvo pertvarkyti A? policijos batalionus, dalyvavo A?ydA? A?udynAi??se Lietuvoje ir uA? jos sienA?. NaciA? pataikAi??nai uA?Ai??mAi?? aukA?tas pozicijas saugumo policijoje. Holokauste dalyvavo ir savivaldybiA? pareigAi??nai.

Reikia nuodugniau iA?tirti LLV kadAi??rA? politikAi??, nustatyti, kas dalijo atsakingus postus policijoje ir savisaugos batalionuose, kiek, jei apskritai kiek nors, A?iA? pareigAi??nA? buvo pavaldAi??s LLV, kiek LLV mAi??gino priA?iAi??rAi??ti ir paveikti jA? darbAi??, neuA?mirA?tant, kad LLV dirbo vos A?eA?ias savaites, o jos veikimo laisvAi?? buvo vis labiau ribojama. YpaA? svarbu patikrinti VAi??rmachto archyvus, nes LLV labiausiai bendravo su kariuomene. Savo atsiminimuose (Kovose dAi??l Lietuvos: Kario atsiminimai, t. 2, Vilnius: LituaAi??nus, 21990, p. 306ai??i??308) generolas Stasys RaA?tikis raA?o, kad susitikime su generolais Franzu von RoquesAi?? ir von Pohliu jis iA?reiA?kAi??s pasipiktinimAi?? A?ydA? persekiojimu ir A?udymu, ir paA?ymi, kad generolo adjutantas ai??zvisAi?? mAi??sA? pokalbA? stenografavoai???. Ar iA?liko tas dokumentas, nuorodos A? jA? kituose dokumentuose?

Jei LLV nekolaboravo, to negalima pasakyti apie visas lietuviA? institucijas. VokieA?iai sudarAi?? generolo Petro KubiliAi??no vadovaujamAi?? TarAi??jA? tarybAi??, A?teikAi?? jai A?galiojimus, nustatAi?? jos galias ir leido jai veikti. Ne visi tarybos nariai aklai vykdAi?? naciA? valiAi??. Ne vienas stengAi??si ginti lietuviA?kAi?? reikalAi??, net trys tarAi??jai buvo suimti ir iA?veA?ti A? Ai??tuthofo koncentracijos lagerA?. 1954 m. Izraelio AukA?A?iausiasis teismas, perA?iAi??rAi??damas A?emesniojo teismo nuosprendA? buvusiam geto tarybos nariui, priAi??jo iA?vadAi??, kad A?ydA? tarybos (Judenrat) ir geto policijos buvimas bei jA? uA?duoA?iA? vykdymas buvo naudingas naciams. PrieA?ingu atveju naciai nebAi??tA? jA? sukAi??rAi?? ir uA?tikrinAi?? tolesnio pastarA?jA? veikimo. Tas pats argumentas galioja tarAi??jams. JA? pareigybAi?? nebuvo panaikinta, nes ji buvo naciams naudinga. Net jei tarAi??jai kolaboravo valstybAi??s sumetimais (collaboration dai??i??etat), jie kolaboravo. Ai?? kolaborantA? gretas reikia A?traukti saugumo policijAi??, savisaugos batalionus, kai kuriuos savivaldybiA? narius. Be lietuviA? paramos vokieA?iai nebAi??tA? gebAi??jAi?? per tokA? trumpAi?? laikAi?? iA?A?udyti tiek daug Lietuvos A?ydA?.

Naciai iA?vaikAi?? LLV, tiksliau tariant, privertAi?? jAi?? konstatuoti, kad ai??zjos veikimas yra sustabdomas prieA? jos valiAi??ai???. LLV A?kAi??nijo sukilimo viltis, turbAi??t turAi??jo daugumos lietuviA? palaikymAi??. Vien savo buvimu LLV suteikAi?? konkAi??retA? pavidalAi?? vokieA?iams nepriimtinam valstybingumo troA?kimui, tad vien dAi??l to A?ie nutarAi?? jAi?? paA?alinti. Be to, LLV atsisakAi?? sustyguoti savo veikAi??lAi?? su naciA? organizacijoms, atsisakAi?? naciA? nurodymA? vykdytojos vaidAi??mens. A?lugus pastangoms A?traukti LLV A? savo valdymo tinklAi??, naciams buvo naudingiau panaikinti LLV, nors tai ir turAi??jo sukelti gyventojA? nusivylimAi??, negu leisti gyvuoti jai ir jos puoselAi??jamiems lAi??kesA?iams. Savo ruoA?tu LLV atsisakAi?? jai paskirto vaidmens, taigi ir riboto valdymo galimybAi??s, nes kaina buvo per aukA?ta. SiAi??lymas kolaboruoti buvo atmestas.

KreipimAi??si A? generalinA? komisarAi?? AdrianAi?? von RentelnAi??, kaip tik prieA? savo atsistatydinimAi??, LLV A?vairiais argumentais A?rodinAi??jo, kad ai??zLietuvai turi bAi??ti suteikta nepriklausomybAi??ai???, pabrAi??A?Ai??, kad ai??zlietuviA? tauta negali atsiA?adAi??ti savos kultAi??ros ugdymo savoje valstybAi??jeai???, kad ai??zLietuva negali bAi??ti traktuojama kitaip, kaip nepriklausoma valstybAi??ai???. Memorandumas baigiamas A?itaip: ai??zMes tikime, kad atsimindama nuolatinA? lietuviA? tautos draugiA?kumAi??, Vokietijos Reicho vadovybAi?? pripaA?ins Lietuvos valstybAi??s tolesnA? gyvavimAi??. BAi??dama giliai A?sitikinusi VokieA?iA? tautos ir jos Fuehrerio teisingumu, lietuviA? tauta lauks A?io pripaA?inimo. Tuo paA?iu metu mes pareiA?kiame, kad lietuviA? tauta yra nuoA?irdA?iai pasiryA?usi bendradarbiauti su DidA?iuoju Vokietijos Reichu, ypaA? jo A?ygyje dAi??l tautA? iA?laisvinimo ir bolA?evikA? sunaikinimo, o taip pat kuriant naujAi??jAi?? Europos tvarkAi??ai???.

Ai??ie sakiniai rAi??A?ia ausA?, lyg siAi??loma bent minimaliai bendrauti su naciais, jei Vokietija suteiks Lietuvai nepriklausomybAi??. Ar tai ne mAi??ginimas sudaryti sandorA? su A?Ai??tonu, ar ne perdAi??m naiviai pasitikima naciA? gera valia, juolab kad vokieA?iai nuosekliai ignoravo LLV ir persekiojo bei A?udAi?? A?ydus?

Manau, kad du veiksniai ai??i?? du siekiai ai??i?? skatino LLV kalbAi??tis su naciais. LLV skyrAi?? nepaprastAi?? reikA?mAi?? nepriklausomybAi??s atkAi??rimui. NemaA?iau svarbus buvo A?sitikinimas, kad SovietA? SAi??junga yra pagrindinis ir pavojingiausias Lietuvos prieA?as, tad iA?sivadavus iA? komunistA? okupacijos, reikAi??jo uA?kirsti keliAi?? bolA?evikA? sugrA?A?imui. Vien savo jAi??gomis Lietuva negalAi??jo A?gyvendinti A?iA? dviejA? tikslA?. Siekis turAi??ti savo valstybAi?? skatino prieA?intis vokieA?iams, o bolA?evikA? grA?A?imo grAi??smAi?? skatino su jais bendradarbiauti.

Ilgai nepriklausomybAi??s neturAi??jAi??, po dvideA?imt laisvAi??s metA? lietuviai negalAi??jo jos atsisakyti. 1940 m. balandA?io 10 d. XX amA?iaus vedamajame, kurio iA?spausdinti neleido cenzAi??ra, Juozas AmbrazeviA?ius raA?Ai??: ai??zTokios sAi??monAi??s bAi??damas, net laikinai valstybAi??s netekAi??s, jisai [pilietis] nenustos jos ilgAi??tis ir realiai siekti atsiradus maA?iausiai A?manomai progaiai???. Karo pradA?ia buvo tokia proga.

SSRS buvo ne tik didysis blogis, bet ir didysis pavojus. GrAi??smAi?? kilo iA? RytA?. Vos iA?sivadavusi iA? carizmo panA?iA?, Lietuva vAi??l pateko po sovietA? jungu. SpAi??ju, kad LLV taip skubAi??jo atkurti senAi??jAi?? valdA?iAi?? ir Ai??kA? bei panaikinti visus komunistA? okupacijos pAi??dsakus, jog greiA?iau uA?kirstA? keliAi?? priekaiA?tams, kad lietuviai susitaikAi?? su likimu, su savos valstybAi??s ir jos sukurtos tvarkos panaikinimu ir nebuvimu.

Taktiniais sumetimais kartais buvo siekiama glaudesniA? ryA?iA? su Vokietija, kartais nuo jos atsiribojama. Sukilimas buvo derinamas su karo pradA?ia. Sukilti prieA? RaudonAi??jAi?? armijAi??, vieA?pataujant taikai, bAi??tA? reiA?kAi?? saviA?udybAi??. 1943 m. kovAi?? A?lugo naciA? mAi??ginimas sukurti lietuviA?kAi?? SS legionAi??, nes manyta, jog legionas tarnaus tik Vokietijos reikalams. VietinAi?? rinktinAi?? sulaukAi?? sAi??lyginio pogrindA?io organizacijA? pritarimo, nes buvo tikAi??tasi, jog ji gins LietuvAi??. PaaiA?kAi??jus, jog naciai turAi??jo kitA? planA?, rinktinAi??s kariai buvo raginami pasitraukti.

Nors aiA?kiai trAi??ksta duomenA?, manau, kad buvo keletas prieA?asA?iA?, skatinusiA? LLV mAi??ginti paveikti vokieA?ius. SvarbiausiAi?? vaidmenA? atliko pirmasis bolA?evikmetis. Teroro paA?enkAi??linta bolA?evikA? okupacija buvo laikoma didA?iausia katastrofa, kurios pasikartojimui reikia prieA?intis visomis jAi??gomis. Taip buvo galvojama 1941 m. sukylant, taip buvo galvojama 1944 m., kai jaunimas stojo A? VietinAi?? rinktinAi??, nors tada jau nebebuvo iliuzijA? dAi??l tikrA?jA? naciA? siekiA?. Estai ir latviai galvojo panaA?iai. Nors tiksliai nenustatyta, kiek estA? ir latviA? tarnavo VAi??rmachto ir Waffen SS daliniuose, apskaiA?iuojama, kad nuo 60 000 iki 100 000 vyrA? kiekvienoje A?alyje. VokieA?iA? istoriko Rolfo Dieterio MN?llerio teigimu, iA? estA? savanoriais A? vokieA?iA? ginkluotAi??sias pajAi??gas stojo proporcingai daugiau nei bet kurios kitos Europos tautos nariA?Ai??ai??i?? 60 000 iA? 1 200 000 gyventojA?.

Kartais aiA?kinama, kad dalyvaudami Holokauste estai, latviai ir lietuviai susiejo savo likimAi?? su naciais, tad ir prieA?inosi sovietams. Bet nepriklausomoje Estijoje gyveno tik 5000 A?ydA?, kuriA? daugumai pasisekAi?? pabAi??gti A? RusijAi??. Ai??alyje liko koks tAi??kstantis, kuriuos naciai iA?A?udAi??, nors estai kreipAi??si A? vokieA?ius, stengdamiesi juos iA?gelbAi??ti. SovietA? okupacijos A?iaurumai bei noras Vakarams parodyti, jog prieA?intasi sovietams, o ne A?ydA? krauju suteptos rankos skatino estus tokiu mastu stoti A? kovAi?? su komunistais. 1945 m. Vilniaus universiteto studentai atsisakAi?? pasiraA?yti padAi??kos pareiA?kimAi?? Stalinui, aiA?kindami, kad A?itaip pasaulio akyse sukurtA? A?vaizdA?, jog lietuviai esantys uA? sovietA? valdA?iAi??, o tuomet A?lugtA? nepriklausomybAi??s atkAi??rimo viltys.

PoveikA? turAi??jo ir karti pastarA?jA? metA? patirtis. Smetonos Lietuva buvo skrupulingai neutrali. Nepaisant Ai??kirpos raginimA?, Lietuva atmetAi?? Vokietijos raginimus uA?imti VilniA? ir jo apylinkes. Neutralumas neiA?saugojo valstybAi??s, o nutarimas nesiprieA?inti Raudonajai armijai neapsaugojo A?moniA? nuo smurto ir masiniA? trAi??mimA?. VokieA?iai pakartotinai pareiA?kAi??, jog Lietuvos likimas bAi??siAi??s sprendA?iamas po karo. RealistiA?kai nebuvo galima tikAi??tis Vokietijos palankumo, nedalyvaujant kovoje su SovietA? SAi??junga. IA? A?ia kilo tie sAi??lyginiai siAi??lymai bendAi??rauti, jei Lietuvai bAi??tA? suteiktas suverenumas. Gal ir pati LLV suprato, kad A?ie lAi??kesA?iai buvo naivAi??s, bet tuo metu alternatyvA? nebuvo. VAi??liau lygiai naivios nepriklausomybAi??s atgavimo viltys buvo siejamos su JAV ir VakarA? demokratijomis.

NAi??ra duomenA?, kurie leistA? tiksliau nustatyti, ko LLV tikAi??josi iA? Vokietijos. LLV viltis A?gyti kAi?? nors panaA?aus A? Slovakijos statusAi?? galAi??jo skatinti pradedant karAi?? su SSRS tautai per radijAi?? pasakyta Hitlerio kalba, kurioje jis teigAi??, kad SSRS okupavusi LietuvAi?? paA?eisdama tarpusavio susitarimAi??, o A?tai Vokietija neketinusi okupuoti Lietuvos ir nekAi??lusi A?iuo klausimu jokiA? reikalavimA? Lietuvos valdA?iai. Slovakijai nebuvo nurodinAi??jama, kaip tvarkyti vidaus reikalus, nebuvo reikalaujama kurti nacistinAi?? vokiA?kAi?? valstybAi??. Nenoriu romantizuoti Tiso Slovakijos, bet A?alis iA?vengAi?? tos A?iaurios priespaudos, kuriAi?? patyrAi?? Lenkija, jos gyventojai buvo A?iek tiek apsaugoti nuo naciA? siautAi??jimo. Vis dAi??lto geriau bAi??ti buvus Vokietijos protektoratu su teise tvarkyti vidaus reikalus, negu beteise sovietine respublika, kurioje Maskva lemia visus gyvenimo aspektus.

Nenoriu teigti, kad LLV veikAi?? nepriekaiA?tingai, kad nebuvo priimta klaidingA?, neapgalvotA?, trumparegiA?kA?, gal net pykA?io veikiamA? A?statymA?. Daugiausia priekaiA?tA? sulaukia jos laikysena A?ydA? A?udyniA? atA?vilgiu. RaA?tikis ir kiti teigia, kad jie stengAi??si paveikti vokieA?ius. LLV buvo perdAi??m patikli, priimdama uA? tikrAi?? pinigAi?? nenuoA?irdA?ius vokieA?iA? aiA?kinimus. PavyzdA?iui, 1941 m. liepos 7 d. Kauno miesto komendantas Jurgis Bobelis LLV praneA?Ai??, jog Einsatzkommando virA?ininkas Stahleckeris pareiA?kAi??s, kad ai??zmasinAi?? A?ydA? likvidacija toliau nebebAi??sianti vedamaai???, ir kad vokieA?iA? patvarkymu bAi??siAi??s steigiamas getas, A? kurA? visi A?ydai turAi??siAi?? persikraustyti per keturias savaites, taigi blogiausi ekscesai jau esAi?? baigAi??si.

LLV turAi??jo mAi??ginti kreiptis A? tautieA?ius, net ir kaip nors aptakiai ragindama nedalyvauti nusikaltimuose prieA? savo pilieA?ius. Ar protestuodami prieA? vokieA?iA? veiksmus LLV nariai turAi??jo in corpore atsistatydinti? Dabar, A?inodami kas A?vyko, galime teigti, jog tai bAi??tA? buvAi??s geriausias sprendimas. Tada tvyrojo neA?inia, o naciai jau buvo sutelkAi?? voldemarininkus ir kitus radikalus, pasiryA?usius uoliai vykdyti naciA? A?sakymus ir lietuviA? vardu palaiminti naciA? valdymAi??. Antra vertus, reikia skeptiA?kai vertinti maA?esnio blogio argumentAi??, kuriuo pateisinami juodi darbai, teigiant, kad mane pakeitAi?? asmenys bAi??tA? buvAi?? dar piktesni. Gal ai??i?? pabrAi??A?iu, ai??i?? gal LLV galvojo, kad A?gijusi realiAi?? valdA?iAi?? galAi??s A?vesti tvarkAi?? ir tada uA?tikrinti A?ydA? apsaugAi??. Bet kuriuo atveju jai nepasisekAi?? deramai A?vertinti Lietuvos A?ydams rengiamo likimo.