Lietuvos menininkA? autoportretai: XX a. pabaigaai??i??XXI a. pradA?ia

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Lietuvos menininkA? autoportretai
AUTORIUS:Ai??Ksenija Suvorova
DATA: 2012-09

Lietuvos menininkA? autoportretai: XX a. pabaigaai??i??XXI a. pradA?ia

Ksenija Suvorova

XX a. pabaigojeai??i??XXI a. pradA?ioje, iA?sivadavAi?? iA? nusistovAi??jusiA? komponavimo normA?, Lietuvos menininkai uA?sidarAi?? savose erdvAi??se, autoportretAi?? kreipAi?? savita linkme, daugiau dAi??mesio skyrAi?? saviraiA?kai, savianalizei. Kaip tik tokA? autoportreto tipAi?? pamAi??go ir A?iame dailAi??tyrininkAi??s Ksenijos SUVOROVOS straipsnyje aptariami skirtingA? kartA? menininkai ai??i?? Arvydas Ai??ALTENIS (g. 1944), Mindaugas SKUDUTIS (g. 1948), Ai??arAi??nas SAUKA (g. 1958), A?ygimantas AUGUSTINAS (g. 1973). Greta iA?vardytA?jA? dailininkA? iA?skirtinAi?? vietAi?? uA?ima fotomenininkAi??s Violetos BUBELYTAi??S (g. 1956) autoportretai.

Ai??Pasaulio dailAi??je autoportretas iA?sirutuliojo iA? portreto A?anro. Dailininkai pamaA?Ai??le iA?ugdAi?? poreikA? autoportretu parodyti ne tik tikslius savo natAi??ros bruoA?us, bet ir vidines bAi??senas. Savo atvaizdAi?? komponavo istoriniuose paveiksluose, grupiniuose portretuose, vAi??liau atvaizdui skyrAi?? daugiau dAi??mesio fiksuodami svarbesnius savo gyvenimo A?vykius, kAi??rAi?? A?taigius, psichologines bAi??senas iA?ryA?kinanA?ius autoportretus.

Autoportretas Lietuvos dailAi??je paplito XIXai??i??XX amA?iais. Romantikai A?teisino jA? kaip atskirAi?? A?anrAi??, turintA? savo specifikAi??, palyginus su portretu. XX amA?iaus pradA?ioje ir tarpukariu sukurti autoportretai leidA?ia nagrinAi??ti dailininkA? asmenines istorijas ir kalbAi??ti apie jA? socialinA? statusAi??, poA?iAi??rA? A? profesijAi?? bei pan. Autoportreto raidAi?? buvo sutrikdA?iusi stalininio socrealizmo epocha, taA?iau nuo XX a. A?eA?tojo deA?imtmeA?io dailininkai A?iam A?anrui vAi??l Ai??mAi?? skirti daugiau dAi??mesio. XX amA?iaus antrojoje pusAi??je jie Ai??mAi?? akcentuoti specifinius dailAi??s bruoA?us, kuriA? negali turAi??ti fotomenas, ryA?kino tipus, charakterius, psichologines bAi??senas, atitinkanA?ias individualA? dailininko poA?iAi??rA? A? pasaulA? ir A? A?mogA?[1]. AutoportretA? sukAi??rAi?? Silvestras DA?iaukA?tas (g. 1928), Vytautas Ciplijauskas (g. 1927), Vincas Kisarauskas (1934ai??i??1988), Leonas Katinas (1907ai??i??1984). MinAi??tinas originalus autoportretas ai??i?? Juozo MikAi??no (1901ai??i??1964) skulptAi??rinAi?? kompozicija ai??zA?vejys, A?vejo duktAi?? ir aA?ai???[2]. Autoportretas A?gijo ypatingAi?? reikA?mAi?? kAi??ryboje, akivaizdA?iai rodanA?ioje pastangas vaduotis iA? sovietinAi??s cenzAi??ros suvarA?ymA?, paA?enklintoje individualios saviraiA?kos paieA?komis. Tuo autoportretas yra vienas A?domiausiA? XX a. ketvirtojo ketvirA?io Lietuvos dailAi??s A?anrA?, vAi??lyvAi??jA? modernizmAi?? artimai susiejAi??s su postmodernizmu ir A?iuolaikinio meno kAi??ryba.

Vaizduodami save dailininkai yra veikiami aplinkos, kuri daro A?takAi?? ne tik jA? asmeniniam gyvenimui, bet ir kAi??rybai. TodAi??l autoportreto analizAi?? gali bAi??ti aktuali tiriant ne tik pavienio dailininko kAi??rybAi??, bet ir laikotarpio dailAi??s raidAi?? bei apskritai kAi??rybinAi??, socialinAi?? gyvenamojo meto atmosferAi??. Autoportretas skatina derinti A?vairias metodines prieigas ir pastangas iA?skaityti A?io A?anro kAi??riniuose asmenines, psichologines, visuomenines, kultAi??rines, kai kada politines prasmes, A?A?velgti dailAi??s istorijos vidinAi??s raidos ir kultAi??ros raidos tarpsnio sAi??sajas. Ai??ios unikalios autoportreto A?anro savybAi??s A?kvAi??pAi?? tyrimo objektu pasirinkti bAi??tent XX a. pabaigos ir XXI a. pradA?ios Lietuvos dailininkA? autoportretus.

Aptariamasis laikotarpis ai??i?? tai permainA? Lietuvos dailAi??je, laipsniA?ko menininkA? savarankiA?kAi??jimo, laisvAi??jimo, individualaus meno ieA?kojimA? metas. VAi??lyvuoju sovietmeA?iu ir naujosios santvarkos laikais Lietuvos meniniame gyvenime buvo ai??zskelbiamas iA?silaisvinimas iA? ai??i??prieA?iAi??ros aparatoai??i?? gniauA?tA?, siekta greiA?iau atsikratyti sustabarAi??jusios ai??i??senosios sistemosai??i??, apeliuota A? individualaus kAi??rAi??jo apsisprendimo galimybAi??. UA? A?iA? abstrakA?iA? samprotavimA? slypAi??jo ne tik skirtingA? pasaulAi??A?iAi??rA?, kartA? konfrontacija, bet ir skirtingi meninio lauko dalyviA? interesaiai???[3]. XX amA?iaus devintajameai??i??deA?imtajame deA?imtmeA?iais iA? pagrindA? pasikeitAi?? visA? dailAi??s institucijA? vadovybAi??, menas nebebuvo ta Lietuvos kultAi??rinio gyvenimo dalis, kuri vadovaujasi tam tikromis nuostatomis, reikalavimais. Dailininkai tapo laisvesni, siekAi?? autonomijos, bAi??rAi??si A? nepriklausomA? dailininkA? grupes, tokias kaip ai??zGrupAi?? 24ai???, ai??zA?alias lapasai???, ai??zAngisai??? ir kt. Menas plito ne tik uA? galerijA? sienA?, bet ir uA? Lietuvos ribA? ai??i?? lietuviA? dailAi?? palaipsniui integravosi A? pasaulinA? kontekstAi??. Svarbiausiomis temomis liko visuomenAi??s problemos, poA?iAi??ris, nuostatos jA? atA?vilgiu, analizuoti globalAi??s dalykai. IA?nykusios ribos tarp A?anrA? ir A?akA? paskatino menininkus laisviau ir drAi??siau disponuoti naujausia menine kalba. Ai??is laikotarpis A?domus dAi??l vyravusios nuolatinAi??s kaitos: maiA?Ai??si tendencijos, A?vairios A?takos, atsidariusios sienos atvAi??rAi?? tarptautines rinkas, supaA?indino su uA?sienio A?aliA? meno tendencijomis, iA?kilo nauji menininkai, dabar jau tapAi?? klasikais. Pasikeitusiame kultAi??ros diskurse menininkai laisviau rinkosi temas, objektus, domAi??josi ne tik politiniais, socialiniais, kultAi??riniais reiA?kiniais, bet ir savo paA?iA? padAi??timi, jausena tA? reiA?kiniA? atA?vilgiu, analizavo savo padAi??tA? visuomenAi??je ir santykA? su paA?iu savimi, o tam puikiai tiko autoportreto A?anras.

Taigi XX a. pabaigoje, iA?sivadavAi?? iA? nusistovAi??jusiA? komponavimo normA?, menininkai uA?sidarAi?? savose erdvAi??se, autoportretAi?? kreipAi?? savita linkme, daugiau dAi??mesio skyrAi?? saviraiA?kai. TokA? autoportreto tipAi?? pamAi??go ir skirtingA? kartA? menininkai ai??i?? Arvydas Ai??altenis (g. 1944), Mindaugas Skudutis (g. 1948), Ai??arAi??nas Sauka (g. 1958), A?ygimantas Augustinas (g. 1973). Greta iA?vardytA?jA? dailininkA? iA?skirtinAi?? vietAi?? uA?ima fotomenininkAi??s Violetos BubelytAi??s (g. 1956) autoportretai. Ai??iA? menininkA? ypatingas dAi??mesys autoportretui iA?skyrAi?? juos iA? savo kartos kAi??rAi??jA?. Kiekvienas jA? reprezentuoja skirtingAi?? XX a. antrosios pusAi??s dailininkA? kartAi??. Jau iA? pirmo A?vilgsnio nesunku pastebAi??ti, kad A?iA? menininkA? plastinAi?? raiA?ka, kAi??rybos stilistika labai skiriasi, savo idAi??joms atskleisti jie renkasi skirtingas priemones. TaA?iau juos vienija autoportreto suvokimas, sAi??lyginis nutolimas nuo natAi??ros, naudojimasis savo atvaizdu kaip priemone iA?reikA?ti vidinei bAi??senai. Ai??iA? skirtingA? kartA? menininkA? autoportretA? analizAi??s gali padAi??ti atskleisti ir tam tikras bendras autoportreto A?anro tendencijas, ir variacijas, taip pat iliustruoti dailAi??s raidAi?? bei nuA?viesti socialinius pokyA?ius, iA?ryA?kAi??jusius skirtingu aptariamojo laikotarpio metu.

Arvydo Ai??altenio ir jo kartos menininkA? kAi??ryba A?enklina lietuviA? tapybos atsinaujinimo etapAi?? ai??i?? jA? studijA? metas sutapo su atA?ilimo laikotarpio suformuotomis kAi??rybinAi??mis ir meninAi??mis laisvAi??mis, su nauju poA?iAi??riu A? dailAi??s tradicijas ir kultAi??ros prioritetus[4]. Tuo metu, kai A?ios kartos dailininkai dar tik mokAi??si A?io amato, Valstybiniame dailAi??s institute buvo grieA?tai laikomasi figAi??rinAi??s tapybos principA?, atsisakyta tik ai??zrAi??sA?iojo realizmoai??? programiA?kumo, maA?tabiA?kumo, socialinio angaA?uotumo, atsigrAi??A?ta A? kameriA?kesnes, intymesnes temas[5]. Meno pasaulyje svarbi ir tarpukario Lietuvos ai??zArsai??? grupAi??s tautinio modernizmo programa, meniniA? formA? ieA?kojimai, atradimai. Tapyboje buvo A?teisinta A?vairiakryptAi?? ekspresionistinAi??s koloristikos kultAi??ra. Arvydas Ai??altenis, paveiktas tradicinio lietuviA? modernizmo, ir A?iandien kuria grieA?tai, tiksliai komponuodamas, daug dAi??mesio skiria spalvai. Dailininko autoportretai, kaip ir kiti jo tapybos darbai, plastine kalba siejasi su ekspresyviuoju realizmu. Ne tik plastinAi?? kalba ekspresionistinAi??, ekspresionistinAi?? ir jausmA? iA?raiA?ka. Autoportretai persmelkti neramios dvasios, ieA?kojimA? nuojautA?, A?tampos, ironijos, esama ir grotesko bruoA?A?. TaA?iau Ai??altenio ekspresionizmas ne visada tik slogus, dramatiA?kas, aptinkama ir lyrikos, nostalgijos, graudulio. O visa tai ateina iA? autobiografiA?kumo, asmeniniA? iA?gyvenimA? svarbos. Savo atvaizdAi?? dailininkas pateikia kaip antraeilA? dalykAi??, kAi??rinyje veikiantA? ne kaip siekis uA?fiksuoti, parodyti save, o kaip pasyvus objektas, kuriame ir susikoncentruoja dailininko jausmai. Nors Arvydo Ai??altenio siuA?etinAi?? kalba gana taupi, jo autoportretai atspindi ne vien formaliAi??sias tapybos puses, bet ir autoriaus pasaulAi??jautAi??. Savo tikrovAi??s jis nepagraA?ina, pateikia jAi?? tokiAi??, kokiAi?? mato pats. Jam bAi??dingas ekspresyvus potAi??pis, ryA?kios faktAi??ros, daiktA? ir A?moniA? deformacija, emocinis pasaulio suvokimas.

Septintojo deA?imtmeA?io pabaigoje A? lietuviA? tapybAi?? kartu su ryA?kiai iA?siskyrusia vadinamAi??ja ai??zpenkiukeai??? atAi??jo Mindaugas Skudutis. Dailininkai, susibAi??rAi?? A? A?iAi?? grupAi?? (Bronius GraA?ys, Henrikas NataleviA?ius, Mindaugas Skudutis, Raimundas SliA?ys, Romanas Vilkauskas), buvo vieno kurso studentai. Kas treji metai (1978ai??i??1986) A?i grupAi?? rengAi?? savo kAi??rybos parodas, atkreipdama dAi??mesA? A? besiformuojanA?iAi?? naujAi??jAi?? lietuviA? tapybAi??. Dailininkai pasiprieA?ino sovietiniams stereotipams, melagingam A?vilgsniui A? tikrovAi?? ir deklaravo savo itin kartA?, negailestingAi??, ironiA?kAi?? poA?iAi??rA? A? gyvenimAi??. SkuduA?io kAi??rybAi?? paveikAi?? vyresnAi??s kartos ai??i?? Arvydo Ai??altenio, Kosto DereA?keviA?iaus, Algimanto Kuro tapyba[6] sotalol et viagra. . AA?tuntajame deA?imtmetyje, kintant meniniam mAi??stymui Lietuvoje, Mindaugas liko iA?tikimas savo stilistinAi??ms priemonAi??ms bei temoms. Jo kAi??rybai bAi??dinga ekspresionistinAi?? kryptis, siurrealistinAi?? tendencija, natAi??ra. LinkAi??s sufantastinti tikrovAi??, suteikti jai paslapties, baimAi??s nuojautA?, vaizduodamas save Skudutis eksperimentuoja, nesiekia parodyti vien savo iA?orAi??. Kompozicija, potAi??piu, koloritu A?taigiai kuria emocijAi??, perteikdamas jAi?? A?iAi??rovui. Jam svarbu ne preciziA?kai iA?tapyti elementai, detalAi??s, o ekspresija. Tapydamas autoportretus A?is kAi??rAi??jas, kaip ir Arvydas Ai??altenis, daug dAi??mesio skiria plastinei raiA?kai.

EkspresionistinAi??s lietuviA? tapybos tradicijA? tAi??sAi??jas Mindaugas Skudutis savo atvaizdu siekia parodyti ne fizines, o dvasines savybes. VeidAi?? jis komponuoja peizaA?uose lyg natAi??raliAi?? gamtos dalA?, mistiA?kose erdvAi??se ai??i?? kaip paA?alinA?, gretutinA? veikAi??jAi??, bet ir vienu, ir kitu atveju taip siekia parodyti savo santykA? su aplinka, nugrimzdimAi?? A? prisiminimus, problemA?, skausmo ir iA?gyvenimA? plotmAi??. AutoportretA? dailininkas sukAi??rAi?? ir koliaA?o technika. Nuo pirmA?jA? iki paskutiniA?jA? A?io A?anro kAi??riniA? matoma ryA?ki vidinAi?? raida, dvasiniA? nuotaikA? mainymasis.

Devintojo deA?imtmeA?io pradA?ioje Lietuvos meniniame gyvenime pradAi??jo reikA?tis Ai??arAi??nas Sauka. Vaizduojamasis menas jau buvo iA?laisvAi??jAi??s, saviraiA?kos galimybAi??s gerokai iA?siplAi??tusios. Dailininkai siekAi?? atgaivinti treA?iojoai??i??ketvirtojo deA?imtmeA?iA? lietuviA?kojo modernizmo dvasiAi??, reabilituoti oficialiai nutylimas, taA?iau nuolat stipriau ar menkiau plAi??tojamas to meto tapybos tradicijas. TradicijA? esmAi?? ai??i?? ketvirtojo deA?imtmeA?io pradA?ioje susiformavusio lietuviA?ko ekspresionizmo, ai??zArsai??? dailininkA? plastinAi?? sistema, aktyvus kolorizmas, literatAi??rinis motyvA? reikA?mingumas ir plastinAi?? jA? deformacija[7]. TaA?iau Sauka atsisako senA?jA? tradicijA?, neakcentuoja formaliA?jA? koloristiniA?, kompoziciniA?, plastiniA? poA?ymiA?. Jam svarbu pieA?inys, A?mogaus anatomija, figAi??riniA? kompozicijA? sudAi??tingumas. Daug dAi??mesio skiria realistinei plastikai, detalAi??ms. SenA?jA? meistrA? maniera Sauka tapo bauginanA?ias situacijas, autobiografinius motyvus, pabrAi??A?ia daiktiA?kAi??jAi??, kAi??niA?kAi??jAi?? realybAi??. Autoportretuose jis nesistengia tiksliai perteikti savo atvaizdo, fiziniA? savybiA?, tikslingai nesiekia atskleisti ir vidiniA? bAi??senA?. ReA?isuodamas dramatiA?kas situacijas ir A?kurdindamas save herojA? figAi??rose Sauka parodo savo santykA? su aplinka, reakcijas, nusistatymus. Itin stambiu planu siekia priartAi??ti prie savo psichikos gelmiA?, iA?siaiA?kinti vienokio ar kitokio psichinio poelgio, jo motyvo ar pasekmAi??s prasmAi??[8]. Dailininkas dAi??mesingas detalAi??ms, smulkmeniA?kai jas studijuoja. Pasinaudodamas technologiniais triukais sukuria A?taigA? magiA?kAi?? pasaulA?, kuriame A?kurdina ir save. TaA?iau, kaip ir jau minAi??ti A?ia dailininkai, savo atvaizdu siekia parodyti ne savo fizionomines savybes, bet vidines bAi??senas, nuostatas, pasaulAi??jautAi??. VaizduojamAi??jA? A?kurdina A?vairuojanA?iose aplinkybAi??se ir sprendA?ia sudAi??tingus egzistencinius klausimus, kurie aktualAi??s ne tik autoriui, bet ir A?iAi??rovui. DrAi??siai deformuoja realybAi??, darko savo kAi??nAi??, veidAi??.

Ai??arAi??nas Sauka ai??i?? savito braiA?o klasikinAi??s aliejinAi??s tapybos virtuozas, kurio autoportretai veikia ne paA?iu savo atvaizdu, o pasaulAi??vaizdA?io atspindA?iu. Tapydamas dailininkas vaizduoja save tarsi personaA?Ai??, komponuoja sudAi??tingose kompozicijose, aiA?kiai parodo savo fizionominius bruoA?us. Neretai A?aidA?ia su A?iAi??rovu, jA? provokuoja, taip siekdamas A?tikinti sukurtos iliuzijos tikrumu.

Vienas talentingiausiA? portretistA? A?ygimantas Augustinas nAi??ra tipiA?kas savo kartos menininkas. Jis atsigrAi??A?Ai??s A? klasikAi??. Ai?? savo kAi??rinius A?deda daug darbo, kurio reikalauja realistinis iA?raiA?kos bAi??das, dabar vyraujanA?iu supratimu, praAi??jusiA? A?imtmeA?iA? tapybos meistrA? visiA?kai iA?eksploatuotas ir priklausantis tik muziejinei praeiA?iai. ai??zA?ygimanto Augustino tapyba A?iuolaikinio meno kontekste nauja tuo, kad jis stengiasi vAi??l aprAi??pti realA?, vientisAi?? A?mogA? kaip prieA?ybiA? ir darnos fenomenAi??, kAi??no ir dvasios visumAi??. Jis tapo A?mogaus atvaizdAi?? lyg fotografuotA? iA? arti ai??i?? daiktiA?kai, tiksliai, detaliai, taA?iau savo sumanytoje ir sureA?isuotoje mizanscenoje, daugiau ar maA?iau metaforiA?koje erdvAi??je. Jo paveikslai A?anriniu poA?iAi??riu ai??i?? lyg ir portretai, bet A?monAi??s juose veikiau ne konkretAi??s individai, charakteriai, o gerokai nuasmeninti tipai (ir todAi??l labiausiai apnuoginti) ar net vienas tipas A?vairiais pavidalais; ne viename matome daugiaprasmiA?kAi?? autoportreto uA?uominAi??. Tai paprasto, vidutinio, neA?ymaus mAi??sA? laikA? ai??zmaA?o A?mogausai??? tipas ai??i?? nepadailintas, nesuherojintas, nesureikA?mintas, apsuptas truputA? melancholiA?ka ironija dvelkianA?ios kasdienybAi??s auros. Autorius savo darbus apibAi??dina kaip ai??zsocialinA? portretAi??ai???; nesuklystume pasakydami ai??i?? tai ai??zegzistencinis portretasai???. Jie A?taigAi??s A?mogiA?ku tikrumu, kokio nAi??ra mAi??sA? regAi?? ir sAi??monAi?? kiekviename A?ingsnyje atakuojanA?iose cukruotose reklamose ar vadinamosiose ai??zrealybAi??s A?ouai???. A?ygimanto Augustino tapyba virtuoziA?ka: pieA?inys, forma, A?viesa ai??i?? viskas valdoma lengvai ir laisvaiai???[9]. Dailininkas negraA?ina, neidealizuoja kAi??nA?, stengiasi smulkmeniA?kai perteikti jA? sandarAi??, odAi??, neslepia akivaizdA?iA? trAi??kumA?. Jis siekia kuo tiksliau nutapyti kAi??no tekstAi??ras, bAi??damas A?sitikinAi??s, kad kaip tik tiksliai perteikiant kAi??nAi?? atsiskleidA?ia ir vidinAi??s pozuotojo bAi??senos, pasaulAi??jauta. Augustinas vengia A?alutiniA? prasmiA?, simboliA?. A?ygimantas Augustinas kuria prasmes, reaguoja A? nuogo kAi??no A?ymes, taA?iau stengiasi ne atskleisti paties pozuotojo vidines bAi??senas, gyvenimo marginalijas, o pasitelkdamas kitAi?? kAi??nAi?? kuria naujas reikA?mes, perteikia savo jausmus: ai??zMane traukia ne portretas, o A?mogus. Tai tik bAi??das iA?reikA?ti, kAi?? jauti, kai matai konkretA? kAi??nAi?? su visais to A?mogaus gyvenimo A?spaudais. KAi??nas nemeluoja ir neapsimetinAi??jaai???[10]. A?ygimantas Augustinas savo atvaizdAi?? pateikia ne tik kaip autoportretAi?? ai??i?? savA? bruoA?A? suteikia ir kitiems herojams. Dailininkas tyrinAi??ja savo kAi??nAi?? (padedamas ir veidrodA?io), o paklaustas apie savAi??s pasirinkimAi?? modeliu atsako, kad A?is ai??zmodelisai??? visuomet ai??zpo rankaai???[11].

A?ygimanto Augustino autoportretai ai??i?? vidiniA? nuostatA?, emocijA? atspindys, o ne iA?orAi??s deklaravimas, sarkastiA?kas, karikatAi??riA?kas, deformuotas savAi??s atspindys. Tai realistinAi??s dailAi??s drobAi??s, bet realizmas A?ia pasirinktas labiau ne kaip tikslas, o kaip priemonAi??, suteikianti galimybAi?? atskleisti savaip matomus pasaulio vaizdinius. Dailininkas tikslingai deformuoja savo veidAi?? (realybAi??), kuria atstumianA?ias mimikas, kurios iA?reiA?kia ne siekA? transformuoti, iA?kreipti savo atvaizdAi??, o jame A?kurdinti A?vairuojanA?ias reikA?mes, daA?nai susijusias su socialiniais, visuotiniais veiksniais.

Violeta BubelytAi?? greta tapytojA? Lietuvos dailAi??s scenoje uA?ima iA?skirtinAi?? vietAi?? ne tik kaip moteris menininkAi??, skirianti dAi??mesA? savo identiteto paieA?koms, bet ir savo kAi??no vaizdavimo atA?vilgiu ai??i?? ji fotografuoja autoaktus, kuriems paskyrAi?? jau kelis savo gyvenimo deA?imtmeA?ius. MenininkAi?? fiksuoja nuolat kintantA? savo kAi??nAi??, atvirai pastatomAi?? prieA?ais A?iAi??rovAi??. ai??zAutorei kAi??nas A?domus ne pats savaime, o kaip veido papildinys, veido, kuriuo kalba siela. KAi??nas A?ia toks pats mAi??stantis, jauA?iantis, klausiantis, kaip ir veidas, o ypaA? ai??i?? akysai???[12].

Remiantis Laura Mulvey (g. 1941), yra trys esminiai A?iAi??rAi??jimo bAi??dai, vienas jA? ai??i?? skopofilinis, kai A? A?mogA? A?iAi??rima kaip A? seksualiai patrauklA? objektAi??. To sunku iA?vengti, kai vaizduojamas pasyvus nuogas kAi??nas. TaA?iau Violeta BubelytAi?? neigia seksualumAi?? ir teigia, kad jai rAi??pi reakcija A? atvirai vaizduojamAi?? nuogAi?? kAi??nAi?? ne kaip A? seksualinA? objektAi??, o kaip A? formAi??, iA?ryA?kinamAi?? A?viesotamsos, kaip A? priemonAi?? sukurti gerAi?? fotografijAi??[13]. Be to, nuotraukose praktiA?kai nAi??ra uA?uominA? apie jA? autorAi??s asmenybAi??. O dar labiau fotografijas nuasmenina tai, kad joms nesuteikiami pavadinimai, jos tik sunumeruotos.

Violetos BubelytAi??s autoaktai ai??i?? privaA?ios savivokos rezultatas, menininkAi?? nesiekia savo atvaizdu pademonstruoti tam tikrA? nuostatA?; tirdama ir pateikdama savo kAi??nAi?? A?iAi??rovui, ji atskleidA?ia ne tik iA?orines savo kAi??no savybes, bet ir savo jausenas. Autoaktas menininkei sudarAi?? sAi??lygas iA?reikA?ti savo vidinA? pasiprieA?inimo poreikA?. Augusi darnioje, aprAi??pintoje A?eimoje, Violeta BubelytAi?? teigia troA?kusi iA?sivaduoti iA? tvarkingo, teisingo, graA?aus gyvenimo ir pademonstruoti savo vidines dramas[14]. O tuo laikotarpiu, kai menininkAi?? pradAi??jo kurti ir eksponuoti savo pirmuosius autoaktus, tokio tipo kAi??riniai buvo gana A?okiruojantys ir drAi??sAi??s, todAi??l puikiai tiko Violetai Bubelytei kaip priemonAi?? patenkinti jos poreikA? maiA?tauti.

Aptarti menininkai, kaip ir pasaulio dailAi??s kAi??rAi??jai, traukiasi nuo tiesmuko iA?orAi??s bruoA?A? kopijavimo ir savo atvaizduose koduoja meninio brendimo problemas, slAi??piningas dvasios bAi??senas.

Menininkai pamAi??go autoportreto A?anrAi??, nes jis leidA?ia jiems modeliuoti save kaip personaA?Ai??: apnuoginti kAi??nAi??, bet paslAi??pti vidujybAi??, tiksliai perteikti iA?orinA? panaA?umAi?? ir charakterio pagrindinius bruoA?us arba juos kone neatpaA?A?stamai modifikuoti, atspindAi??ti kasdienybAi?? ar persikelti A? tas vietas ir A?vykius, kuriuose realiai dalyvauti neA?manoma. Taigi visi kultAi??riniai, socialiniai ir kiti aspektai, iA?ryA?kAi??jantys analizuojant autoportretus, galA? gale sueina A? vienAi?? ai??i?? autoanalizAi??. Per jAi?? autoportretuose atsiskleidA?ia menininko savijauta, jo asmeninAi??s problemos, sau keliamos uA?duotys, ir kaip tik dAi??l to autoportretas tampa ypatingu A?anru, ne tik liudijanA?iu apie menininko laikysenAi?? visuomenAi??je, bet ir atverianA?iu erdvAi?? autentiA?kam kAi??rAi??jo balsui.

viagra predaj.


[1] G. KLIAUGIENAi??. Ai??iuolaikinio portreto problemos // DailAi??. ai??i?? 1977, Nr. 19, p. 18.

[2] M. MATUAi??AKAITAi??. Autoportretas // VisuotinAi?? lietuviA? enciklopedija. ai??i?? Vilnius: Mokslo ir enciklopedijA? leidybos institutas, II t., 2002, p. 319ai??i??320.

[3] S. TRILUPAITYTAi??. KAi??rybos laisvAi??s diskursai vAi??lyvojo sovietmeA?io ir pirmA?jA? nepriklausomybAi??s metA? Lietuvos dailAi??s gyvenime // Menotyra, t. 14, 2007, Nr. 2, p. 18.

[4] H. Ai??ABASEVIA?IUS. Arvydas Ai??altenis // 100 A?iuolaikiniA? Lietuvos dailininkA?. SudarAi?? R. JurAi??naitAi??. ai??i?? Vilnius: R. Paknio leidykla,Ai??2000, p. 162.

[5] Ten pat.

[6] L. LAUA?KAITAi??-SURGAILIENAi??. Mindaugas Skudutis // 100 A?iuolaikiniA? Lietuvos dailininkA?, p. 142.

[7] H. Ai??ABASEVIA?IUS. Ai??arAi??nas Sauka // 100 A?iuolaikiniA? Lietuvos dailininkA?, p. 136.

[8] Ten pat.

[9] ai??zLietuvos aidoai??? galerija. Prieiga: <http://www.lagalerija.lt/dailininkai.php?full=1&lang=&artist=17> (A?r. 2012-03-14).

[10] SvajonAi??s ir vaizduotAi?? ne itin mAi??gsta tvarkaraA?A?ius. Su tapytoju A?ygimantu Augustinu kalbasi RamutAi?? RACHLEVIA?IA?TAi?? // KultAi??ros barai. ai??i??Ai?? 2008, Nr. 12, p. 37.

[11] R. JAKAi??TONIENAi??. MetamorfozAi??s // KlaipAi??da, 2007.

Prieiga: <http://www.durys.daily.lt/?lt=1185376143> [A?r. 2012-04-16].

[12] Violetos BubelytAi??s fotografijos paroda ai??zAutoportretaiai??? ai??zProspektoai??? galerijojeai???. Prieiga: <http://www.artnews.lt/violetos-bubelytes-fotografijos-paroda-%E2%80%9Eautoportretai%E2%80%9C-%E2%80%9Eprospekto%E2%80%9C-galerijoje-12133> (A?r. 2012-04-16).

[13] IA? pokalbio su Violeta Bubelyte (K. Suvorovos asmeninis archyvas).

[14] IA? pokalbio su Violeta Bubelyte (K. Suvorovos asmeninis archyvas).