Lietuvos moterA? ir vyrA? trauminAi?? patirtis sovietA? lageriuose ir tremtyje

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Tremtis
AUTORIUS:Ai??Dalia LeinartAi??
DATA: 2012-02

Lietuvos moterA? ir vyrA? trauminAi?? patirtis sovietA? lageriuose ir tremtyje

Dalia LeinartAi??

AmerikieA?iA? istorikAi?? Glennys Young pabrAi??A?ia: visi totalitariniai XX a. reA?imai buvo smurtiniai, nAi??ra abejoniA?, kad 1941 m. sovietA? valdA?ios pradAi??tas masinis teroras prieA? Lietuvos gyventojus taip pat buvo viena baisiausiA? A?io reA?imo padarytA? traumA?.1 Represijas lydAi??jo ne tik A?iaurus elgesys, laisvAi??s ribojimas, bet ir trAi??mimai iA? gimtosios A?alies.Ai?? AtsidAi??rAi?? toli nuo Lietuvos, tremtiniai neteko jiems A?prastos gyvensenos, bendruomeniniA? ryA?iA?, jautAi??si vieniA?i ir bejAi??giai.2

Moterys, vyrai, o ypaA? vaikai, palikti likimo valiai ledo ir sniego platybAi??se, kaip liudija atsiminimai, neretai prarasdavo realybAi??s jausmAi??, nes sAi??monAi?? atsisakydavo priimti visAi?? tAi?? siaubAi??. Buvusi tremtinAi?? Olga MerkienAi?? taip prisimena pirmAi??sias dienas Rusijos A?iaurAi??je: ai??zVieni turAi??jo A?iek tiek drabuA?iA?, apavo, A?A? tAi?? iA? maisto, kiti buvo iA?veA?ti kaip stovi, todAi??l pradAi??jo skursti nuo pat pirmos dienos jau Altajaus kraA?te. AtsidAi??rAi?? A?ioje nykioje vietoje, A?monAi??s taip pasimetAi??, kad kai kurie apskritai nesiorientavo, kas aplink darosi. Prisimenu GavorskA?, jo inteligentiA?kAi?? motinAi?? ir seserA?: jos siAi??lAi??si mokyti mAi??sA? vaikus prancAi??zA? kalbos ir groti fortepijonu. VargA?Ai??s mirAi?? A?iemAi?? vienos iA? pirmA?jA?.ai???3

Nukamuoti bado, A?alA?io, ligA?, mirtinai iA?sekAi??, kaliniai ilgainiui nebegalAi??davo prisiminti net savo ir artimA?jA? vardA?, pamirA?davo, kiek turi vaikA?ai??i?? Prarasdavo A?mogiA?kAi??jA? orumAi??, ir tai buvo ypaA? skaudi patirtis: ai??zO A?ia, Komijoj, jau ir man parAi??po A? 1-o lagerio valgyklAi?? dubenAi??liA? laiA?yti. Nusilpau. Kai A?mogus nusilpsta, neturi susilaikymo, gAi??dos [ai??i??] Pasidariau A?akalu, Ai??jau apie stalus ir laiA?iau bliAi??dus.ai???4

Represuoti asmenys darydavosi A?tarAi??s, baikA?tAi??s, nekalbAi??s.5 TrauminAi?? patirtis keitAi?? A?moniA? elgsenAi??, todAi??l represuotus asmenis buvo galima atpaA?inti iA? bruoA?A?, A?gytA? lageryje ar tremtyje: ai??zLageriA? biA?iulAi?? peterburgietAi?? Ira sako lengvai atpaA?A?stanti buvusA? kalinA? iA? A?proA?io surinkti nuo stalo trupinius ir susiA?erti A? burnAi??. Mano sesuo atskirdavo juos iA? A?vilgsnio: jie A?iAi??rAi??davo nuolat A?eminamo benamio A?uns akimis.ai???6

Smurtas, represijos ardAi?? ir socialinAi??s tvarkos pamatus. Tai darAi?? destruktyviAi?? A?takAi?? tarpusavio santykiams.

TrauminAi?? sovietA? represuotA? asmenA? patirtis jau yra apibendrinta tyrinAi??tojA?, tarp jA? sociologAi??s Irenos Ai??utinienAi??s.7 O A?ioje esAi?? bene pirmAi?? kartAi?? plaA?iau aptariama, kaip tremtis ir A?kalinimas keitAi?? lyA?iA? vaidmenis, moterA? ir vyrA? tarpusavio santykius.

IA?analizavau maA?daug 60 buvusiA? tremtiniA? ir kaliniA? atsiminimus, sudAi??tus A? knygas ai??zEA?elonA? broliaiai???, 1991 m., ai??zLeiskite A? tAi??vynAi??ai???, 1989 m., ai??zAmA?ino A?A?alo A?emAi??jeai???, 1989 m., ai??zJuodA?jA? dienA? sakmAi??sai???, 2001 m., ai??zLietuviai prie LaptevA? jAi??rosai???, 1997 m., ai??zPrijaukintos kasdienybAi??s. Lietuvos moterA? biografiniai interviu, 1945ai??i??1970 m.ai???, 2007 m. Remiuosi ir amerikieA?iA? istorikAi??s Katherine Jolluck apibendrinta analize apie moteris, iA?tremtas iA? RytA? Lenkijos, kai jAi?? okupavo Raudonoji armija.8 Ai??ie trAi??mimai vyko keturiomis ai??zbangomisai???: 1940 m. vasarA?, balandA?, birA?elA?/liepAi?? ir 1941 m. geguA?Ai??/birA?elA?. Ai??altiniai nurodo skirtingAi?? iA?veA?tA?jA? skaiA?iA?: nuo 319 000 iki 980 000 vyrA?, moterA? ir vaikA?. Jolluck remiasi unikaliais lenkA? liudijimais, kuriuos uA?raA?yti pasirAi??pino Lenkijos vyriausybAi?? tremtyje Londone. Organizavusi iA?tremtA? Lenkijos pilieA?iA? evakuacijAi??, Laikinoji vyriausybAi?? paragino A?mones liudyti apie savo patirtas kanA?ias. Buvo surinkta deA?imtys tAi??kstanA?iA? vyrA?, moterA? ir vaikA? atsiminimA?, pieA?iniA?. Apie 20 000 jA? dabar saugomi Huverio instituto archyve Stanfordo universitete JAV. Jolluck iA?analizavo 1864 moterA? ir keleto A?imtA? vyrA? liudijimus.9

PanaA?iai kaip ir Lietuvoje, iA?tremti lenkai pagal socialinAi?? sudAi??tA? atitiko tarpukario Lenkijos visuomenAi??s sanklodAi??: 70 proc. sudarAi?? valstieA?iai, 21 proc. ai??i?? darbininkai, 5 proc. ai??i?? inteligentai. Lenkai, kaip ir lietuviai, buvo tremiami A? atA?iauriausius ir tolimiausius SSRS rajonus. PanaA?ios buvo moterA? (tiek lenkiA?, tiek lietuviA?) trAi??mimo prieA?astys ai??i?? labai nedaug iA?tremtA?jA? paA?ios buvo lyderAi??s ar aktyvios veikAi??jos, beveik visas jas iA?trAi??mAi?? dAi??l vyrA? ar giminaiA?iA? padAi??ties, veiklos, uA?imamA? pareigA?. TremtinAi??s buvo iA?skirstytos po 33 sritis. 30 proc. lenkiA? buvo iA?veA?ta A? KazachstanAi??, 18 proc. ai??i?? palikta Rusijos europinAi??s dalies A?iaurAi??je, 16 proc. ai??i?? iA?gabenta A? SibirAi??, 6 proc. ai??i?? apgyvendinta Volgos rajone. Dalis moterA? pateko A? UzbekijAi??, KirgizijAi??, UkrainAi??, BaltarusijAi?? ir VorkutAi??.

LietuviA? ir lenkA? A?eimos panaA?iai iA?gyveno okupacijos pradA?iAi??, kai jA? gimtinAi??je pasirodAi?? rusA? kareiviai. Jolluck cituoja iA?traukas iA? moterA? atsiminimA?, kuriuose atsispindi siaubas ir neviltis: ai??zVaikai, viskas baigta, ateina bolA?evikai.ai??? Tiek lietuviams, tiek lenkams SovietA? SAi??junga vienareikA?miA?kai A?kAi??nijo smurtAi?? ir blogA?.

Namai ir A?eima lenkams yra vienos iA? esminiA? vertybiA?, todAi??l Jolluck pabrAi??A?ia, kad jA? netektis sudavAi?? A?iaurA? smAi??gA? lenkA? tremtiniA?, ypaA? moterA?, tapatumui ir savivokai. PanaA?iai A?ioje esAi?? ir aA? analizuoju lietuviA? tremtiniA? patirtA?: kaip stengtasi iA?gyventi svetimoje aplinkoje ekstremaliomis sAi??lygomis, kaip keitAi??si iA?tremtA?jA? tarpusavio santykiai ir poA?iAi??ris A? kitA? tautybiA? atstovus. Kokius vyrA? ir moterA? santykius tremtiniai suvokAi?? kaip gerbtinus, o kokius laikAi?? vertais paniekos, nepriimtinais ir t. t.

TremtiniA? ir kaliniA? atsiminimai, nors daA?nai apima net kelis A?mogaus gyvenimo deA?imtmeA?ius, nAi??ra tas pats, kAi?? paprastai vadiname A?mogaus gyvenimo istorija. TodAi??l A?ioje esAi?? nAi??ra rekonstruojamos tremtiniA? gyvenimo istorijos, nepasitelkiami archyviniai dokumentai ir pan. Tokia medA?iaga bAi??tA? reikalinga, bandant patikrinti atsiminimus raA?iusiA? A?moniA? biografinius faktus. TaA?iau A?A?kart tikslas kitoks ai??i?? tremtiniA? atsiminimai padeda perprasti subjektyvias jA? jausenas, nuotaikas ir suvokimAi??. MokslinAi?? literatAi??ra tokiAi?? analizAi?? vadina biografiniu metodu.10

Ai??Darbas vyrA? ir moterA? akimis

Ai??Dalia GrinkeviA?iAi??tAi?? apraA?o nepakeliamai sunkA? fizinA? darbAi?? ai??zlaukuose po 18 val.ai??? Kaip ir kitos lietuvAi??s tremtinAi??s, ji, paauglAi??, dirbo daugiau, nei leido fizinAi??s jAi??gos: ai??zVyrai neA?a po du maiA?us. Man uA?kelia maiA?Ai?? su miltais. A?engiu A?ingsnA?. Akyse aptemo, pilvo apaA?ioje tarsi peiliu pervaA?iavo, jauA?iu, kad siAi??buoju. AtsipeikAi??jau ai??i?? guliu denyje, krintantis maiA?as iA?narino petA?. PriAi??jAi??s priA?iAi??rAi??tojas rusas paklausAi??: ai??zKiek tau metA??ai??? ai??i?? ai??zPenkiolika.ai??? ai??i?? ai??zKeista, penkiolikos metA? ir maiA?o nepakeli. Pas mus dvylikos metA? jau krauna. Supuvus liaudis.ai???11

KatorgiA?kAi?? darbAi?? lietuvAi??s tremtinAi??s laikAi?? savaime suprantama kankinimo forma, ypaA? tos, kuriA? gyvenimo bAi??das ar/ir socialinAi?? padAi??tis tAi??vynAi??je neturAi??jo nieko bendra su kaimo moteriai A?prastais Ai??kio darbais. Tremtyje moterys atliko darbus, tarpukario Lietuvoje vadintus ai??zvyriA?kaisai???. Buvusi tremtinAi?? N. KrivickienAi?? sako: ai??zMoterys dirbo lygiai su vyrais, jokiA? lengvatA? niekas nedarAi??.ai???12

O lenkAi??s, pagal Jolluck pateiktus liudijimus, iki pat tremties pabaigos daA?niausiai nesusitaikAi?? su fiziniu darbu, ai??znepriimtinu lenkei moteriaiai???. Jas ypaA? A?eidAi??, kad yra verA?iamos dirbti lygiai su vyrais: kirsti medA?ius, plukdyti sielius ir pan. Joms tai atrodAi?? ciniA?kas jA? prigimties paniekinimas. FaktAi??, kad tremtis iA?trynAi?? skirtumus tarp lyA?iA?, lenkAi??s suvokAi?? kaip pasityA?iojimAi?? ai??i?? ai??zlaukinAi??sai??? rusA? gyvenimo taisyklAi??s taikomos ai??zcivilizuotiemsai??? A?monAi??ms. IA? tikrA?jA? 1940 m. Rusijoje darbai jau nebuvo skirstomi A? ai??zvyriA?kusai??? ir ai??zmoteriA?kusai???. 42 proc. sunkiosios pramonAi??s darbininkA? sudarAi?? moterys, statybose jA? dirbo 21 proc. Kad moterys verA?iamos dirbti sunkA? fizinA? darbAi??, piktinosi ir vyrai: ai??zMes turime A?iAi??rAi??ti, kaip jie verA?ia lenkes klampoti per sniegAi?? ir dirbti A?itokiame A?altyje.ai??? LenkAi??s, skirtingai negu lietuvAi??s, didA?iavosi esanA?ios ai??zsilpnoji lytisai??? ir negalinA?ios A?vykdyti drakoniA?kA? dienos normA?: ai??zMes, lenkAi??s, nepratusios prie sunkaus darbo.ai??? Jolluck teigia, kad jos net ir nesistengAi?? vykdyti nurodytA? normA?, o atsiminimuose nuolat pabrAi??A?davo: ai??zMes buvome tik silpnos moterys.ai???

Kad lenkai stengAi??si iA?vengti fizinio darbo, mini ir lietuviai. Tremtinys Rimvydas RacAi??nas atsiminimuose raA?o: ai??zNuo darbo lenkai iA?sisukinAi??jo, sirgo, neA?vykdydavo normA?. UA?astko valdA?ia jA? nemAi??go. Bet po mAi??nesio kito lenkA? padAi??tis pasikeitAi??: juos pradAi??jo proteguoti.ai???13

SunkA? fizinA? vyriA?kAi?? moterA? darbAi?? tremtyje akcentuoja bene visi A?odiniA? ir raA?ytiniA? atsiminimA? autoriai. LietuvAi??s, veA?amos A? tremties vietas, stebAi??josi, kad rusAi??s traukia A?agrAi?? ir dainuoja. ai??zIA?vydome nykA? vaizdAi??: keturios moterys, vietoj arkliA? A?sikinkiusios A? A?agrAi??, traukAi?? jAi??, o penktoji spaudAi?? rankenas. ArAi?? ir dainavo.ai???14 TaA?iau netrukus lietuvAi??ms teko susitaikyti su panaA?iais darbais. Valerija DamaA?ienAi?? raA?o: ai??zDAi??A?Ai?? su A?vyru labai labai sunki. Mes po tris moteris kaip pakinkyti arkliai tempdavome dAi??A?Ai?? A? kalnAi??.ai???15

Nors lietuviA? tremtiniai pripaA?ino, kad skirtumai tarp lyA?iA? tapo nebesvarbAi??s, vis dAi??lto vyrai laikAi??si patriarchalinio poA?iAi??rio ir iA? esmAi??s neigiamai vertino likimo drauges, dirbanA?ias ai??zvyriA?kusai??? darbus. Atsiminimuose jie daug daA?niau pabrAi??A?ia skirtA? vyrai/moterys. PavyzdA?iui, tremtinAi?? vairuotojAi?? prilygina ai??zvyruiai???, nes ji rAi??ko ir jos elgsena ai??zvyriA?kaai???.16 Jiems krisdavo A? akis ir ai??zvyriA?kaai??? moterA? apranga. Vladas UlA?inskas prisimena miA?kuose dirbusias moteris: ai??zAteina jauna latvaitAi??, apsirengusi kaip vyrai: buA?latas, vatinAi??s kelnAi??s, tAi??bai, A?ieminAi?? kepurAi??. Vienodai rengAi?? ir moteris, ir vyrus.ai???17

Tuo lietuviA? vyrai skiriasi nuo lenkA?, kurie labiau atjautAi?? sunkA? darbAi?? dirbanA?ias moteris, negu stebAi??josi ar baisAi??josi keista, ai??znetinkamaai??? jA? iA?vaizda.

Ai??Kintanti lyA?iA? tapatybAi??

Ai??Tremtis iA?kreipAi?? ne tik lyA?iA? vaidmenis,Ai?? prie kuriA? buvo A?prasta gimtinAi??je, bet ir tapatybAi??. Lenkes tremtines ypaA? gniuA?dAi?? ir A?emino tai, kad jas, besimaudanA?ias pirtyje, stebi rusA? sargybiniai. O lietuvAi??s, priverstos nuogos praustis rusA? sargybiniA? ir vyrA? tremtiniA? akivaizdoje, pasitelkdavo humorAi??. Antai GrinkeviA?iAi??tAi?? raA?o: ai??zVyrai turi praustis atskirai, bet A?ia viskas susimaiA?Ai??: moterys prausiasi su vyrais. Kokia gali bAi??ti gAi??da, jei vieni kitus matom barake visokiomis pozomis, atliekanA?ius A?vairius gamtos reikalus. Ar su drabuA?iais, ar be jA?, vis tiek utAi??le jauties. [ai??i??] KrikA?tanienAi?? prausia savo sunkiai bepastovintA? vyrAi?? ir sako Grockiui: jei tu turAi??tum paskolinti bulviA?, duonos, tai domintum mane, o dabar…ai???18

Su lyA?iA? niveliacija susitaikAi?? tiek moterys, tiek vyrai. Tremtinio UlA?insko nebetrikdAi?? tai, kad su juo kAi?? tik kalbAi??jusi moteris A?ia pat pritAi??pAi?? atlikti gamtiniA? reikalA?.19 Kitos iA?eities nebuvo nei jai, nei jam. PasibaisAi??tinos gyvenimo sAi??lygos keitAi?? ir privatumo suvokimAi??: ai??zKada iA?puldavo A?iltesnis vakaras, kovodavome su savo parazitais. Dar ir dabar matau tAi?? vaizdAi??, kaip visi, kokio amA?iaus ir lyties bebAi??tA?, susAi??dAi?? ant gultA?, nusivilkAi?? marA?kinius, muA?Ai??me utAi??les.ai???20

LenkA? ir lietuviA? tremtiniai skirtingai suvokAi?? vyro kaip ai??zgelbAi??tojoai??? vaidmenA?. Pasak Jolluck, lenkAi??s vylAi??si, kad jas iA?gelbAi??s vyrai, nes nesijautAi?? pajAi??gios paA?ios iA?gyventi. O lietuvAi??s nepuoselAi??jo dideliA? vilA?iA?, kad vyrai joms padAi??s, ir jautAi??si paA?ios atsakingos uA? save.

Dauguma lietuviA? 1941 m. birA?elA? buvo iA?tremtos su vaikais ir tapo vienintelAi??mis jA? globAi??jomis. GeleA?inkelio stotyse atskirtos nuo vyrA?, jos jautAi??si atsakingos ir uA? juos, rAi??pinosi, kad jie lengviau iA?tvertA? kanA?ias lageriuose. DaA?nai save ir net vaikus pasmerkdamos bado mirA?iai, jos siuntAi?? maistAi?? vyrams (arba vyresniems sAi??nums) A? jA? A?kalinimo vietas. Toks lietuviA? moterA? elgesys, atrodo, vertintinas kaip iA?skirtinis, bent jau lyginant su lenkAi??mis. Vyrai atsiminimuose tokios moterA? pagalbos neaptarinAi??ja arba priima jAi?? kaip savaime suprantamAi??: ai??zSuA?inojusios adresus, Ai??mAi?? organizuoti siuntinAi??lius ai??i?? tai paskutinAi?? duonos riekelAi?? sudA?iovinusios, tai bulviniA? dA?iAi??vAi??siukA? nuo vaikA? nuslAi??pusios.ai???21 Kai kurioms tremtinAi??ms tai kainavo gyvybAi??. SAi??nui Jonui perdavusi A? lagerA? paplotAi??liA? ir svogAi??nA?, motina, su kitu sAi??numi buvusi tremtyje prie LaptevA? jAi??ros, Trofimovsko rajone, netrukus mirAi??.22

LietuvAi??s stengAi??si palengvinti vyrA? likimAi?? ai??i?? dar geleA?inkelio stotyje, kai buvo A?adama, kad A?ia tik laikinas A?eimA? iA?skyrimas iki tremties vietA?, ne viena lietuvAi?? savo turAi??tas maisto atsargas ar A?iltesnA? drabuA?A? atidavAi?? vyrui, o pati gyvuliniame vagone liko su maA?ameA?iais vaikais be duonos kAi??snio: ai??zSu juo A? tAi?? patA? vagonAi?? pateko mokytojas Baltakis. Jo A?mona su dukrele liko su mumis. Ji pasakojo, kad vaA?iuodami pasiAi??mAi?? daug mAi??sos. IA?siskiriant visAi?? mAi??sAi?? atidavAi?? vyrui.ai???23

PaA?ius atsakingiausius savo gyvenimo momentus tremtyje, pavyzdA?iui, kAi??dikio gimimAi??, lietuvAi??s neretai irgi sutikdavo vieniA?os, nors fiziA?kai A?eima buvo kartu.Ai?? Gimdymas tremtyje apskritai buvo vienas sunkiausiA? iA?bandymA?: ai??zGenutAi?? skundA?iasi, kad blogai jauA?iasi ir atsigula A? lovAi??. ManAi??s praA?o niekur neiA?eiti ir atsisAi??sti prie jos. Ji paima mane uA? rankos. KodAi??l jos ranka tokia karA?ta ir prakaituota? Ir ant kaktos pastebiu prakaito laA?elius. Staiga lovoje pasigirsta kAi??dikio klyksmas. Pats vidurdienis. Ai??iuo metu, pasirodo, atkeliauja A? pasaulA? mAi??sA? antroji dukrelAi?? Veronika.ai???24

Ai??Lytys: silpnoji ir stiprioji

Ai??LietuviA? tremtinAi??s stengAi??si kiek A?manydamos padAi??ti sergantiems ir silpnesniems. Apskritai moterA? atsiminimuose daugiau vietos skiriama ne jA? paA?iA? iA?gyvenimams, o aplinkiniams. LietuvAi??s jautAi??si atsakingos uA? A?alia esanA?ius bejAi??gius A?mones. Antai 1948 m. A?iemAi?? A? taigAi?? atveA?tos iA? bado sutinusios 11ai??i??12 klasiA? mergaitAi??s stengAi??si palengvinti mirA?tanA?iA? senukA? kanA?ias. O motina kAi?? tik mirusio savo vaiko davinA? nedvejodama atidavAi?? svetimai bado iA?kankintai mergaitei.25 MoterA? atsakomybAi??s jausmas vertAi?? jas gelbAi??ti kitA? gyvybes: ai??zKadangi skaudA?iai iA?gyvenau sAi??nelio netektA?, tai mano vienintelis noras buvo parvesti jAi?? gyvAi?? tAi??vams. VAi??jas lyg aprimo, nutariau AldutAi?? veA?ti ai??zrogutAi??misai???. Patariau atsisAi??sti, uA?riA?au uA? paA?astA? per krAi??tinAi?? virvAi??, pasikinkiau ir pradAi??jau A?liauA?ti.ai???26

KitA? tautybiA? moterys irgi nestokojo uA?uojautos, pavyzdA?iui, OnAi?? SirutienAi??, paliktAi?? vienAi?? numirti A?altoje jurtoje, iA?gelbAi??jo senyva suomAi??.

1941 m. birA?elA? A? Ai??iaurAi?? iA?tremtA? moterA? ir vaikA? padAi??tis buvo nAi?? kiek ne lengvesnAi?? negu kalinamA? vyrA?, tAi??vA? ir broliA?, taA?iau mirtingumas lageriuose buvo gerokai didesnis. Pasak tremtinio RacAi??no, lietuviA? moterims iA?gyventi padAi??jo vaikai, kuriais reikAi??jo rAi??pintis, ir nuolatinis troA?kimas pagelbAi??ti lageriuose kalintiems vyrams: ai??zMoterA? iA?tvermingumAi?? iA? dalies galima paaiA?kinti, nes jos, besirAi??pinanA?ios vaikais, priverstos grieA?tai skirstyti davinA?, palikdamos A?eimynai maisto ir rytdienai. Vyras dochodiaga palikti rytdienai gabalAi??lio duonos neturi valios ir tikslo, nes viskAi?? nugali nepakeliamos bado kanA?ios.ai???27

NeA?moniA?kos sAi??lygos lAi??mAi??, kad tradiciniai lyA?iA? vaidmenys visiA?kai pasikeitAi??. Lietuvoje tarpukariu buvo A?prasta, kad vyrai yra stiprAi??s, valingi, iA?tvermingi, o moterys ai??i?? silpnos, lepios, nedrAi??sios. Tremtyje moterys, paA?ios kamuojamos nuolatinio bado, kasdien regAi??damos vaikA? kanA?ias, netAi?? priverstos susitaikyti su jA? mirtimi, vis dAi??lto rasdavo jAi??gA? ir valios rAi??pintis kitais artimaisiais. BuvAi??s kalinys prisimena: ai??zBronius kaA?ko ieA?ko maiA?ely tarp skudurA?: jie atstoja pagalvAi??. IA?traukia A?monos laiA?kAi??, gautAi?? iA? Altajaus kraA?to. Tyliai paskaito, atsidAi??sta. Sunku su dviem dukrytAi??m svetimam kraA?te. Ir darbas ne moterim, ir valgyti neturi ko, ir naktimis alkani vilkai netoli kaukia. O mano A?monos laiA?kas dar liAi??dnesnis ai??i?? sAi??nelis sunkiai susirgAi??s. Matydama mirA?tant, susukusi A?ilA?iau kuo turAi??dama ir pAi??sA?iomis 7 kilometrus bAi??gusi A? VoronichAi??. [ai??i??] Visus rAi??bus, visa, kAi?? turAi??jusi, iA?keitusi A? maistAi??. Net mAi??sA? vestuvinA? A?iedAi?? uA? bulviA? kibirAi??. RaA?o ruoA?ianti siuntinA?.ai???28

Beje, atsiminimA? autoriai pabrAi??A?ia, kad net fiziA?kai ir moraliai iA?sekusios moterys nepasiekdavo dochodiagA? lygio, kaip A?manydamos rAi??pinosi savo iA?vaizda, o jA? laikysena buvo kitokia negu vyrA?.

Nors tremtinAi??s aiA?kiai suvokAi??: jeigu mirs, likAi?? vieni jA? vaikai neA?stengs iA?gyventi, taA?iau beveik visA? moterA? pasakojimai sukasi ne apie jA? paA?iA? savijautAi??, o apie ai??zkitusai??? (vaikus, tAi??vus, kalinamus vyrus, gulto kaimynes). Netekusios artimA?jA?, moterys rAi??pindavosi tais, kam dar labiau reikia pagalbos, nesvarbu, kad jie svetimi. O dauguma vyrA? pabrAi??A?ia iA?imtinai savo patiriamas bado kanA?ias: ai??zGulAi??dami nusilpusiA?jA? barakuose A?monAi??s galvodavo tik apie valgA?, badAi?? ir mirtA?. TodAi??l jie labai nusilpdavo protiA?kai ir iA?sigelbAi??ti pasidarydavo beviltiA?ka.ai???29 Nepalyginamai daA?niau vyrai pasakoja apie begalinAi?? neviltA?, neslepia savo silpnumo: ai??zApglAi??biau atsineA?tus drabuA?ius ai??i?? visa, kas liko iA? mAi??sA? gyvenimo ai??i?? sukniumbu ant narA? ir graudA?iai pravirkstuai???;Ai?? ai??zNusivedA?iau mokytojAi?? A? pirtA?. Susiradau vandens. ApsiplovAi??m. IA?ploviau kelnes, marA?kinius, batus. Mano mokytojas sAi??dAi??jo nuogas, A?varkAi?? ant peA?iA? uA?simetAi??s ir verkAi??. VERKAi?? MANO MOKYTOJASai???; ai??zTvankiame barake sugulAi??, uA?sitempdavome ant galvos uA?siklojimAi??, paltus (kas turAi??jo), vieni verkdavo, kiti melsdavosi.ai???30

Atrodo, vyrai tiek emociA?kai, tiek fiziA?kai sunkiau pakAi??lAi?? lagerio sAi??lygas negu jA? A?monos ir dukterys ai??i?? tremtA?.

Ai??Savi ir kiti

Ai??LenkAi??s tremtinAi??s priskyrAi?? save aukA?tesnei civilizacijai ir tapatinosi su VakarA? kultAi??ra. Vienu iA? pagrindiniA? vakarietiA?kumo ir civilizuotumo poA?ymiA? laikydamos savAi??jA? A?varos supratimAi??, jos niekinamai A?velgAi?? A? rusA? karininkA?, priA?iAi??rAi??tojA?, gydytojA? A?eimas, A?sikAi??rusias mediniuose barakuose, vadino tai gyvuliA?ka gyvensena. YpaA? atgrasus joms atrodAi?? rusA? didA?iavimasis socialiniu savo ai??ziA?skirtinumuai???, ai??zvadovaujamuojuai??? vaidmeniu. VidurinAi??s Azijos moterA? apskritai nelaikAi?? individais, manAi??, kad jos negali turAi??ti motiniA?kA? jausmA?, bAi??ti vaikA? auklAi??tojos ar patriotAi??s. O A?ie asmenybAi??s bruoA?ai lenkAi??ms atrodAi?? svarbiausi A?mogiA?kajai vertei nusakyti. AzijietAi??s joms atrodAi?? necivilizuotos, tamsios ir nieko vertos.

LietuviA? tremtiniams, nei vyrams, nei moterims, toks poA?iAi??ris, atrodo, nebuvo bAi??dingas. Atsiminimai liudija, kad jie gerokai tolerantiA?kiau vertino kitas tautybes, A?mogaus vertAi?? matavo ne pagal nacionalinAi?? priklausomybAi??, o pagal elgesA?. Antai sargybinis rusas apibAi??dinamas taip: ai??zPer paskirstymAi?? A?aukia kiekvienAi??, ir A?vilgsnis, kurA? A? mane bedAi?? juodbruvas plieninAi??m akim A?ekistas, buvo man A?iauresnis uA? smAi??gA?. Tai buvo vergA? pirklio A?vilgsnis, tiriantis, kiek turiu raumenA?, kiek iA? manAi??s galAi??s iA?spausti.ai??? O rusAi?? mokytoja apraA?oma buvusi ai??zsimpatiA?kaai???. ai??zSurusAi??jimasai??? neturAi??jo A?takos GrinkeviA?iAi??tAi??s vertinimams. RusiA?kai kalbantA? A?ydAi?? gydytojAi?? SamodurovAi?? lietuviai gerbAi??, nes jis stengAi??si gelbAi??ti A?mones nuo bado, kaip ir jo pagalbininkAi?? rusaitAi?? Fania. O rusAi?? gydytoja GluA?ko, pasak GrinkeviA?iAi??tAi??s, buvo iA?sigimAi??lAi?? ir idiotAi??. Lenkas priA?iAi??rAi??tojas Sventickis ai??i?? A?iaurus tipas, pamynAi??s A?mogiA?kumAi??.

LenkAi??s tremtinAi??s niekino ukrainieA?ius kaip necivilizuotus, o lietuvAi??s prisimena, kad jie buvo draugiA?ki ir nuoA?irdAi??s. Kitus A?mones, ypaA? rusus, vertinti pagal jA? darbAi?? ir elgesA? bAi??dinga absoliuA?iai visA? analizuotA? atsiminimA? autoriams lietuviams. Antai vietinAi??s rusAi??s atsisakAi?? iA?mokyti lietuvAi?? megzti tinklus, bet tremtinei padAi??jAi??s jA? virA?ininkas rusas minimas tik geru A?odA?iu (O. SirutaviA?ienAi??). GraA?iais ir A?iltais A?odA?iais minima rusAi?? moteris, pasidalijusi su tremtiniais dviem agurkais ir duonos gabalAi??liu (Jonas Abromaitis, Antanas Abromaitis). Lietuviai atjauA?ia ruses, nukentAi??jusias nuo Stalino teroro (A. VaitkeviA?ius). Su nuoA?irdA?ia padAi??ka minimos mongolAi?? gydytoja, rusAi?? Zinaida Jakovlevna, gelbAi??jusios lietuviA? tremtinius ir kalinius (Valentinas DAi??dinas, Juozas JurkA?aitis).Ai?? O lagerio priA?iAi??rAi??tojas Ivanas Markovas vadinamas niekingu skundiku (JurkA?aitis).

Lietuviai panaA?iai, t. y. pagal elgesA? su nelaimAi??s draugais, vertino ir savo tautieA?ius. O lenkAi??s tremtinAi??s retai kada buvo kritiA?kos saviA?kiA? atA?vilgiu. GrinkeviA?iAi??tAi?? A?mogiA?kAi??sias savybes iA?kelia aukA?A?iau uA? tautiA?kumAi??. Jai nepriimtina kai kuriA? lietuviA? arogancija, panieka kitiems: ai??zPonia A?ukienAi?? [ai??i??] A? visus A?iAi??ri iA? aukA?to, kadangi ji buvo pulkininko A?mona. Prieidavo vargA?Ai?? iki anekdotA?. Buvo tokie A?ydai, brolis ir sesuo, nepamenu pavardAi??s, tik vardAi?? atsimenu ai??i?? Dora. Jie turAi??jo Ai??iauliuose malAi??nAi??. A?ukienAi?? reikalavo paramos iA? jA?, A?adAi??dama padaryti protekcijAi?? pas savo vyrAi??, kai po karo norAi??s atstatyti malAi??nAi??. Arba Adoliui AA?montui, paliegusiam 15 metA? berniukui, dar Altajaus kraA?te praA?ydama, kad jis atneA?tA? jai iA? miA?ko malkA?, A?adAi??jo, jog jis bus priimtas A? karo mokyklAi?? be eilAi??s.ai???

Smerkia tuos lietuvius, kurie vagia iA? kitA? tremtiniA?: ai??zMorkutAi?? GenAi?? ai??i?? neA?variA? rankA? mergina, kleptomanAi??ai???, kurie neuA?jauA?ia silpnesniA?: ai??zLietuvAi?? brigadininkAi?? reikalauja iA?eiti iA? brigados, jei ji nesugeba dirbti su suaugusiais: Kelk, po velniA?, jei nepajAi??gi, iA?eik iA? brigados.ai??? PripaA?A?sta, kad lietuviai nedraugiA?ki, ciniA?ki: ai??zPrisimenu, kai mus sodino A? vagonus Bijske, visi verA?Ai??si prie vagonA?, tarsi bijotA?, kad, jei pavAi??luos, tai paliks. UA?tat ir sAi??dAi??jom kaip silkAi??s, vieni kitiems ant galvA?. KrikA?tanis A?sikabino A? raudono prekinio vagono rankenas ir atkakliai darbavosi kojomis ir liemeniu, stengdamasis nustumti kitus ir pirmutis A?A?okti. Tada, stovAi??dama atokiau, supratau, kad A?is A?mogus, kad pasiektA? savo tikslAi??, perA?engs per kiekvieno lavonAi??.ai???

Valentinas DAi??dinas prisimena: kai susirgo, vagone jo A?alinosi beveik visi lietuviai. PagelbAi??jo tik tremtinys, atidavAi??s A?iltAi?? savo kAi??dikio antklodAi??, ir gydytoja KalvaitienAi??.31

IA? atsiminimA? aiA?kAi??ja, kad lietuviA? A?eimos, atvykusios A? tremties vietas, vengAi?? bendrauti su vieniA?omis motinomis ir vaikais be tAi??vA?. Ai??ie atsiskirdavo ir sudarydavo atskiras grupes. ai??zBuvo keletas vyrA?, kurie, uA?uot padAi??jAi?? vieniA?oms motinoms, iA? tolo mAi??sA? ai??zkratAi??siai???.32 Antanina GarmutAi??, iA?tremta, kai turAi??jo vos 13 metA?, veltui mAi??gino rasti A?eimAi??, prie kurios galAi??tA? glaustis. Jos nepriAi??mAi?? nei kuri nors A?eima iA? to paties vagono, nei tos, su kuriomis susidAi??rAi?? geleA?inkelio stotyje.33

Ai??Seksualumas

Ai??PataikAi??nus ir prisitaikAi??lius tremtiniai niekino. GrinkeviA?iAi??tAi?? raA?o apie Lietuvos A?ydAi?? BorisAi??, kuris buvo labai simpatiA?kas ir visA? mAi??gstamas. TaA?iau, kai jam amputavo rankAi??, o jis vis tiek meilikaujamai A?ypsojosi savo skriaudikui Sventickiui, pavadino BorisAi?? A?lykA?A?iu padlaiA?iu. PanaA?iai neigiamai ir lenkAi??s, ir lietuvAi??s vertino tas moteris, kurios gelbAi??josi nuo bado, tapdamos rusA? priA?iAi??rAi??tojA? meiluA?Ai??mis. Vis dAi??lto lietuvAi??s tokiA? moterA? atA?vilgiu nebuvo vienodai grieA?tos. Mergina, kuri sutikdavo gyventi su savo kankintoju, bAi??davo vienareikA?miA?kai pasmerkiama. LietuviA? tremtiniA? santuokas su rusais neigiamai vertino visa lietuviA? tremtiniA? bendruomenAi??. Pasak L. Bojarsko: ai??zGaila, kad kai kurios mAi??sA? lietuvAi??s taip greitai praranda savo gerAi?? vardAi?? ir kartu A?meiA?ia kitas. Yra lietuviA?, iA?tekAi??jusiA? uA? rusA?. KAi?? jos galvoja? KAi?? uA? tai pasakys jA? vaikai, vyrai, giminAi??s, lietuviai?ai???34 TaA?iau apie moteris, kurios retkarA?iais flirtuodavo dAi??l duonos kAi??snio, GrinkeviA?iAi??tAi?? raA?o su atlaidA?ia paA?aipa: ai??zMotina jo [vaiko] neskriaudA?ia, dalijasi viskuo. Po pasimatymA? visada jam kAi?? nors parneA?a. IA?irus flirtui su Mavrinu, pradAi??jo su mokyklos direktorium Guliajevu, paskui su radijo stoties virA?ininku, paskui su Grigorjevu, Sventickiu ir t. t. Tai nAi??ra pasileidusi moteris, ji tik mAi??gsta flirtAi??. Ir aA? negaliu tvirtinti, kad ji buvo jA? meiluA?Ai??, nors jie tikriausiai to reikalavo: ai??zSunku, Dalia, labai sunku flirtuoti, A?ypsotis, sukti galvAi??, kai esi be sijono, o vatiniA? kelniA? klynas iA?plyA?Ai??s, vatos gabalai karo ant uA?pakalio, nuolat reikia jA? dengti su skara, kad nesimatytA? skylAi??s, o per nugarAi?? eina geram bute atA?ilusios utAi??lAi??s. Norisi prisispausti prie sienos ir sutrinti jas, pasikasyti, o A?ia A?ypsotis reikia, nors pilve kurkia. Sunku, Dalele, flirtuoti UA?poliarAi??je.ai??? [ai??i??] JAi?? visi mAi??gsta, nes yra geros A?irdies, linksma ir juokinga.ai???

Apskritai dauguma buvo A?sitikinAi??, kad lietuvAi??s tremtinAi??s, net praradusios savo vyrus ir mylimuosius, retai kada pasiduodavo gundomos rusA? ir laikAi??si oriai.35 Beje, lietuviai vyrai budriai sekAi?? bendruomenAi??s moteris ir merginas. Kilus A?tarimams, jie arA?iai ir vieA?ai stengdavosi uA?kirsti keliAi?? ruso ir lietuvAi??s bet kokio pobAi??dA?io intymumui, juo labiau seksualiniam ryA?iui, jautAi??si atsakingi uA? lietuviA? bendruomenAi??s dorovAi?? ir moralAi??. Tremtinys DAi??dinas A?siminAi?? ginA?Ai?? su tremtine, kuri buvo A?tariama savotiA?ku dukros sAi??vadavimu: ai??zVisiems buvo aiA?ku, kokiu tikslu jis [trAi??mimo vietos pareigAi??nas] siAi??lo [darbAi?? nepilnametei lietuvei]. Jam iA?jojus, kilo audra. Motina bAi??tinai versti tAi?? dar vaikAi??, kad eitA? dirbti pas agronomAi??, o ji verkia, A?aukia, kad neisianti. Mums pagailo mergaitAi??s, visi uA? jAi?? prieA? motinAi??. Bet motina uA?sispyrus. Ji sumetAi??, kad aukodama dukterA? turAi??s gerAi?? gyvenimAi??. Pagaliau Ai??imbergas A?sikarA?A?iavAi??s suA?uko: ai??zMotin, ar tu A?inai, kur stumi savo dukterA??ai??? Mes jAi?? apgynAi??m, betAi?? laikinai.ai???36

Dalis lietuviA?, tiek lageriA? kaliniai, tiek tremtiniai, nepakeitAi?? patriarchalinio savo poA?iAi??rio A? moteris, laikAi?? jas tik seksualiniais objektais, pirmiausia apibAi??dindavo epitetais ai??zgraA?iai???, ai??zjaunaai???: ai??zBet vienAi?? graA?A? rugsAi??jo rytAi?? atsivAi??rAi?? lagerio vartai ir A?A?ygiavo 150 jaunA? graA?iA? merginA?. [ai??i??] MAi??sA? lagerio vyrai, kaip ir pridera, pasitiko merginas su gAi??lAi??mis, graA?iais pasveikinimais ir net buA?iniais. [ai??i??] Ai??A? kartAi?? lagerio vieA?nios apsistojo prie A?okiA? aikA?telAi??s, o kai kurios uA?lipusios net patrepsAi??jo. Toks jA? linksmumas labai patiko vyrams ir teikAi?? dideliA? vilA?iA?.ai???37 PrieA?ingai nuteikia ai??zsenosai??? ir ai??znegraA?iosai???: ai??zKam jos bus reikalingos turAi??damos 50ai??i??60 metA??ai???38

Keletas tremtiniA? (Napalys Kitkauskas, Gerardas Binkis) atsiminimuose pasakoja apie lagerio vyrus, kurie susiraA?inAi??jo su A?kalintomis lietuvAi??mis, kad palaikytA? likimo draugiA? dvasiAi??, iA?saugotA? bendravimAi?? ir padAi??tA? vieni kitiems A?viestis.

Ai??Lytis ir socialiniai ryA?iai

Ai??Jolluck analizAi?? atskleidAi??, kad lenkAi??s tremtyje buvo gerokai vieningesnAi??s negu jA? tautieA?iai. Nepaisydamos kultAi??riniA?, o neretai ir socialiniA? skirtumA?, jos stengAi??si iA?laikyti glaudA?ius tarpusavio santykius, puoselAi??jo ai??zgrupAi??sai??? jausmAi??. O lenkai vyrai ai??zgyveno kiekvienas sau, kaip vilkai. Ir daA?nai jie savo asmeninius interesus kAi??lAi?? aukA?A?iau uA? tautinius. Vyrai tarpusavyje pagal socialines grupes (valstieA?iai, inteligentija, darbininkai) laikAi??si atskirai. SolidarAi??s buvo tik grupAi??s viduje.ai???

LietuviA? tremtiniA? atsiminimai liudija, kad jie bendravo ir bAi??rAi??si A? grupes ne vien pagal lytA?. PavyzdA?iui, tie, kurie buvo iA?tremti drauge su A?eimomis, daugiausia laikAi??si artimA?jA?. VieniA?os tremtinAi??s retai kada sulaukdavo A?eimas turinA?iA? vyrA? pagalbos, nes A?ie vengAi?? padAi??ti.

Vis dAi??lto lietuvAi??s moterys irgi buvo solidaresnAi??s negu vyrai. Tarpusavio sutarimas apskritai buvo lemiama sAi??lyga vieniA?oms moterims iA?gyventi tremtyje. Vaikus auginanA?ios vieniA?os motinos sudarydavo A?eimynas, kad pagelbAi??tA? viena kitai. Tokia moterA? seserija kliovAi??si ir paaugliA? mergaiA?iA? pagalba: ai??zKai jau buvo galima apsigyventi jurtose, visi skubAi??jome A? tuos taip lauktus namus. Su KaratajienAi??s A?eima jau buvau susigyvenus (bendravome kaip seserys). [ai??i??] TurAi??jo ji 12 metA? dukrAi?? ir 8 metA? sAi??nA?. [ai??i??] Kai iA?eidavau dirbti, mano sAi??nelA? priA?iAi??rAi??davo 12 metA? mergaitAi?? MatutAi?? KaratajAi??tAi??.ai???39

Onai Sirutienei iA?vengti tolimesnio tremties etapo padAi??jo, kaip ji sako, ai??zsesuoai??? Ada. O Paulinai MotieA?ienei pagalbos rankAi?? iA?tiesAi?? nepaA?A?stama tremtinAi??, kuri savo noru siuntAi?? jai pinigA?, nereikalaudama jokiA? skolos raA?teliA?.40

Lietuviai vyrai irgi stengAi??si padAi??ti vieni kitiems, vis dAi??lto tai buvo ne tiek sAi??moningas bAi??rimasis A? vyriA?kas brolijas, kiek pavieniai pagalbos aktai. O moterys bendravo labai glaudA?iai, kad vienos kitoms padAi??tA? iA?tverti: ai??zKiek atsimenu, tos abi moterys (dvi tremtinAi??s lietuvAi??s) bAi??davo vis kartu: viename kampe, vAi??liau kambarAi??lyje gyveno, bendrai namA? Ai??kA? tvarkAi??. Tai joms padAi??jo iA?likti.ai???41 BendrAi?? Ai??kA? (ai??zabi graA?iai susitvarkAi??me. Gyvenimas gerAi??joai???) Bykove turAi??jo ir kitos dvi tremtinAi??s ai??i?? Valerija SemenaviA?iAi??tAi??-DamaA?ienAi?? ir Valerija LipkutAi??-JofienAi??.42

Ai??Tremtis, A?kalinimas, patirtos represijos traumavo A?imtus tAi??kstanA?iA? A?moniA?. Kad ir kaip skirtingai bAi??tA? susiklostAi?? jA? likimai, jie grA?A?o A? LietuvAi?? kitokie, negu buvo prieA? atsidurdami okupacijos mAi??smalAi??je.

1 Contesting the meaning of State Violence and repression. In The Communist Experience in he Twentieth Century. A Global History Through Sources. Ed. By Glennys Young. 2011, New York, Oxford, Oxford University Press, p. 157.

2 Jeffrey C. Alexander. Towards a Theory of Cultural Trauma, in Cultural Trauma, in Cultural Trauma and Collective Identity, ed. Jeffrey C. Alexander, Ron Eyerman, Bernard Giesen, Neil J. Smelser, Piotr Sztompka. 2004, Berkeley, University of California Press, p. 1ai??i??30.

3 Olga MerkienAi??, Pasaulis ai??i?? ne be dorA? A?moniA?. Sud. KAi??stutis Pukelis, 1989, Kaunas: Ai??viesa, p. 274ai??i??299.

4 Vladas UlA?inskas, UA? vielA? ir grotA?, In: EA?elonA? broliai, ed. Albina VenskeviA?ienAi??, Vilnius: Vyturys, 1991, p. 230.

5 Romas Ai??alaka. PergyventA? A?vykiA? prisiminimai. In: JuodA?jA? dienA? sakmAi??s. 2001, Vilnius: Lietuvos gyventojA? genocido ir rezistencijos tyrimo centras, p. 253.

6 NijolAi?? GaA?kaitAi??-A?emaitienAi??, Lageris, Ten pat, p. 526.

7 Irena Ai??utinienAi??, Trauma ir kolektyvinAi?? atmintis: sociokultAi??rinis aspektas, In: Filosofija, sociologija, 2002, nr. 1, p. 57ai??i??62; Irena Ai??utinienAi??, SovietiniA? represijA? atminties reikA?mAi??s lietuviA? autobiografijose, (http://www.genocid.lt/centras/lt/717/a/) p. 128ai??i??134.

8 Katherine Jolluck, Exile and Identity. Polish Women in the Soviet Union During World War II. 2002, Pittsburgh: University of Pittsburg Press.

9 Dalia LeinartAi??, LenkA? ir lietuviA? moterys: 1940 ir 1941-ieji, KultAi??ros barai, 2009, nr. 12.

10Ai??Ai??Ai??Ai?? Paolo Jedlowski, Memory and sociology. Themes and issues, In: Time and society, 2010, vol. 10(1): 29ai??i??44, p. 31.

11Ai??Ai??Ai??Ai?? Dalia GrinkeviA?iAi??tAi??, Lietuviai prie LaptevA? jAi??ros, 1997, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla.

12Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? N. KrivickienAi??, AtAi??mAi??t TAi??vynAi??, A?eimAi??, bet sAi??A?inAi??s neatimsite! In: Leiskite A? tAi??vynAi??, Sudarytojas KAi??stutis Pukelis. 1989, Kaunas: Ai??viesa, p. 136ai??i??144.

13Ai??Ai??Ai??Ai?? Rimvydas RacAi??nas, LietuvAi?? palikome Vakaruose, In: EA?elonA? broliai, p. 461.

14Ai??Ai??Ai??Ai?? Antanina GarmutAi??, EA?elonai, In: AmA?ino A?A?alo A?emAi??je, 1989, Vilnius: Vyturys, p. 56.

15Ai??Ai??Ai??Ai?? Valerija SemenaviA?iAi??tAi??-DamaA?ienAi??, SuA?alotas gyvenimas, In: JuodA?jA? dienA? sakmAi??s, 2001, Vilnius: Lietuvos gyventojA? genocido ir rezistencijos tyrimo centras, p. 141.

16Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 489.

17Ai??Ai??Ai??Ai?? Vladas UlA?inskas, UA? vielA? ir grotA?, In: EA?elonA? broliai, p. 226.

18Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Dalia GrinkeviA?iAi??tAi??, Lietuviai prie LaptevA? jAi??ros.

19Ai??Ai??Ai??Ai?? Vladas UlA?inskas. UA? vielA? ir grotA?, In: EA?elonA? broliai, p. 226.

20Ai??Ai??Ai??Ai?? Judita VaiA?iAi??naitAi??, Antanas VaiA?iAi??nas, Kas tie ai??zLiaudies prieA?ai?ai??? In: Leiskite A? tAi??vynAi??, p. 83.

21Ai??Ai??Ai??Ai?? J. Tilindis, Sudiev, Lietuva, In: Leiskite A? tAi??vynAi??, p. 165.

22Ai??Ai??Ai??Ai?? Jonas Grigas, Nebylio kronika, In: EA?elonA? broliai, p. 345.

23Ai??Ai??Ai??Ai?? KatrAi?? PuodA?iuvienAi??, Vargai vargeliai, In: Leiskite A? tAi??vynAi??, p. 244.

24Ai??Ai??Ai??Ai?? J. Tilindis, Sudiev, Lietuva, In: Leiskite A? tAi??vynAi??, p. 162.

25Ai??Ai??Ai??Ai?? Juozas JurkA?aitis, KanA?iA? keliai, In: EA?elonA? broliai misoprostol adalah. , p. 167; Rimvydas RacAi??nas, LietuvAi?? palikome Vakaruose, In: EA?elonA? broliai, p. 451; Ona SirutienAi??, 1941 metA? birA?elio 14-osios A?aizdos, In: Leiskite A? tAi??vynAi??, p. 29.

26Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 32.

27Ai??Ai??Ai??Ai?? Rimvydas RacAi??nas, LietuvAi?? palikome Vakaruose, In: EA?elonA? broliai, p. 481.

28Ai??Ai??Ai??Ai?? Aleksandras Kuprys, Ar besusitiksim? In: EA?elonA? broliai, p. 331.

29Ai??Ai??Ai??Ai?? Juozas JurkA?aitis, KanA?iA? keliai, In: EA?elonA? broliai, p. 135; Aleksandras Kuprys, Ar besusitiksim? In: EA?elonA? broliai, p. 287.

30Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 153.

31Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Valentinas DAi??dinas, IA?veA?imas, In: EA?elonA? broliai, p. 35.

32 can i buy subutex online. Ai??Ai??Ai??Ai?? KatrAi?? PuodA?iuvienAi??, Vargai vargeliai, In: Leiskite A? tAi??vynAi??, p. 246.

33Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Antanina GarmutAi??, EA?elonai, In: AmA?ino A?A?alo A?emAi??je, p. 55.

34Ai??Ai??Ai??Ai?? L. Bojarskas, Sekmadienio reportaA?ai nuo LaptevA? jAi??ros, In: Leiskite A? tAi??vynAi??, p. 229.

35Ai??Ai??Ai??Ai?? Olga MerkienAi??, Pasaulis ai??i?? ne be dorA? A?moniA?, In: Leiskite A? tAi??vynAi??, p. 295.

36Ai??Ai??Ai??Ai?? Valentinas DAi??dinas, IA?veA?imas, In: EA?elonA? broliai, p. 46.

37Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Juozas JurkA?aitis. KanA?iA? keliai, In: EA?elonA? broliai, p. 169.

38Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 165.

39Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ona SirutienAi??, 1941 metA? birA?elio 14-osios A?aizdos, In: Leiskite A? tAi??vynAi??, p. 26.

40Ai??Ai??Ai??Ai?? Paulina MotieA?ienAi??, KauburAi??liai ant PeA?ioros krantA?, In: AmA?ino A?A?alo A?emAi??je, 1989, Vilnius: Vyturys, p. 135.

41Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Rimvydas RacAi??nas, LietuvAi?? palikome Vakaruose, p. 480.

42Ai??Ai??Ai??Ai?? Valerija SemenaviA?iAi??tAi??-DamaA?ienAi??, SuA?alotas gyvenimas, In: JuodA?jA? dienA? sakmAi??s, p. 148.