LiteratAi??ra kaip teorija ir kaip gyvenimas

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS:Ai??AuA?ra JurgutienAi??
DATA: 2014-03

LiteratAi??ros tyrinAi??tojAi?? VioletAi?? KelertienAi?? kalbina AuA?ra JurgutienAi??

AuA?ra JurgutienAi??. KodAi??l studijuoti pasirinkote literatAi??rAi???

Violeta KelertienAi??. Atrodo, kad ne aA?, o ji mane pasirinko. BAi??dama kokiA? dvejA? trejA? metukA?, galAi??davau tiktai prieiti prie tAi??vA? turAi??tos knygA? spintos su stiklinAi??mis durimis ir A?iAi??rAi??ti A? knygas, rankas susidAi??jusi uA? nugaros, kad neiA?tepA?iau stiklo. Manau, kad tada ir prasidAi??jo mano susiA?avAi??jimas knygomis. Knyga buvo kaA?kas nuostabaus ir uA?drausto.

A. J. KuriAi?? reikia saugoti uA? A?varaus stiklo?

V. K. Ir negalima liesti kaip uA?drausto vaisiaus. Kadangi mano tAi??vas (apie jA? Astrida PetraitytAi?? iA?leido knygutAi?? ai??zKnygius Petras Jauniusai???, kuri buvo recenzuota ai??zMetuoseai???) turAi??jo nedidelAi?? leidyklAi??, tai visAi?? laikAi?? buvo apsivertAi??s knygomis. Jo sumanymas leisti JAV lietuviA?kas knygas nelabai pavyko. IA?leidAi??s keturias ar penkias knygas uA?sidarAi??, nes niekas nenorAi??jo pirkti tA? jo leidA?iamA? poezijA?. Bet jis pirmas iA?leido BirutAi??s PAi??keleviA?iAi??tAi??s ai??zMetAi??gesai???! Paskui jam teko sunkiai platinti tas savo knygas. Visus jA? pavadinimus ir autorius A?inojau.Ai?? Labai anksti iA?mokau skaityti, ketveriA? metA?. Ai??eimos interesas, nuolatinis knygA? buvimas namuose lAi??mAi??, kad visas mano gyvenimas sukosi apie knygas.

A. J. O dabar jAi??sA? poA?iAi??ris A? knygAi?? toks pat? NepasikeitAi???

V. K. Taip, sakyA?iau, toks pat. Net ir dabar, kai jau esu pusiau pensijoje ir apgailestauju, kad neturiu daug hobiA? ar kitokiA? dalykA?, kuriuos mAi??gA?iau daryti, lieka tik knygos ir filmai, kuriuos galiu A?iAi??rAi??ti namuose, atsisiuntusi kompiuteriu. Knyga kasdieniam gyvenimui suteikia daugiau prasmAi??s, nes prapleA?ia pasaulA?: iA? to vieno kambario, iA? vieno namo, iA? vienos patirties gali persikelti A? daugybAi?? pasauliA?. ASiuo metu viskas keiA?iasi, atsiranda elektroniniA? knygA?. TokiA? dar neturiu, nes naujausios jA? versijos labai brangios, bet jos suteikia daug galimybiA?: tekstus galima pasibraukti, programa padeda atsiminti, kAi?? kokiam puslapyje buvai pasiA?ymAi??jAi??s. Kol kas elektroniniA? versijA? susilaukia tik populiariausios knygos, iA? lietuviA?kA? jau yra Kazio Borutos ai??zBaltaragio malAi??nasai??? ir RiA?ardo Gavelio ai??zVilniaus pokerisai???. Pastarojo romano angliA?ko vertimo leidimas jau iA?parduotas. Kai kas kalba, kad spausdintos knygos atsidAi??rAi?? pavojuje, kad jos iA?nyks, bet aA? tuo netikiu. Manau, kad visados bus A?moniA?, kurie mAi??gsta popieriniA? knygA? kvapAi??, kuriems patinka laikyti jas rankose, versti lapus ir pan. Manau, kad tai, kAi?? randi popierinAi??se knygose, yra visai kas kita nei elektroninio skaitymo patirtys.

A. J. Bet juk ne visos knygos pleA?ia mAi??sA? estetinAi?? ir gyvenimiA?kAi?? patirtA?. TodAi??l turim mokAi??ti atsirinkti?

V. K. Tai bAi??tina, nes yra labai daug tokiA? knygA?, kurios nevertos dAi??mesio. AA? skaitau bent tris keturis mAi??nesinius literatAi??rologinius JAV A?urnalus ir vienAi?? savaitinA? iA? Anglijos, kad galAi??A?iau geriau susigaudyti, kurias knygas verta skaityti. Ir vis tiek nelengva susiorientuoti, kartais recenzijos irgi suklaidina.

A. J. LiteratAi??ros kritika reikalinga kaip atrankos sietas?

V. K. Taip. Lietuvoje tas sietas net nebefunkcionuoja, nes kiek tA? knygA? recenzuoti gali ai??zMetaiai???? Gal dar ai??zNemuneai??? kAi?? nors uA?tinki, ai??zLiteratAi??roje ir meneai???. Bet nuvaA?iuoji A? knygynAi??, o ten jau net nerandi tA? knygA?, apie kurias skaitei recenzijose. Reikia po visAi?? VilniA? lakstyti, kad jas rastum, o kartais jA? taip ir nepavyksta nusipirkti. Atvykusi A? LietuvAi?? per dvi savaites negaliu knygynuose rasti tA? knygA?, apie kurias skaiA?iau, kurias norAi??A?iau turAi??ti. Lietuvoje knygos kadaise buvo recenzuojamos daug tvarkingiau negu A?iais laikais. Tada uA? recenzijas, matyt, neblogai mokAi??davo, o dabar honorarai menki, tai maA?ai kas ir raA?o. Pasitikiu skelbiamais knygA? dvyliktukais ir penketukais, nes, atrodo, iA? visA? esamA? knygA? padaroma gera atranka. Bet labai liAi??dina, kad Lietuvos knygynuose labai maA?ai lietuviA? raA?ytojA? knygA?, vyrauja vertimai iA? kitA? kalbA?, kurie man nAi??ra A?domAi??s.

A. J. Matote problemA? ir vertimA? rinkoje, per daug populiariosios literatAi??ros?

V. K. Kai apie geresnAi?? knygAi?? pakalbi kokiam A?takingam A?mogui, tada atsiranda jos vertimas. Arba jeigu aA? kAi?? nors atveA?u A? LietuvAi??, tai daA?nai uA? metA? ar kitA? jau sulaukiu jos vertimo. Taip buvo su Grahamo Swifto ai??zVandenA? A?emeai???. IA?vertAi?? Laimantas JonuA?ys. Bet yra labai daug gerA? VakarA? knygA?, kurios Lietuvos skaitytojo nepasiekia. KalbAi??kime tiesiai, leidybAi?? daA?nai perpildo A?lamA?tas. Bet, kita vertus, gerai, kad atsiranda ir lietuviA?kos populiariosios literatAi??ros kAi??rAi??jA? ir kad tokios knygos turi savo skaitytojAi??. Esu sakiusi, kad jeigu Herkus KunA?ius neskaito moterA? literatAi??ros, jAi?? skaityti ir vertinti tenka man. Tokia knyga kaip UgnAi??s BarauskaitAi??s ai??zDeA?imtai??? yra populiarioji literatAi??ra, bet kartu joje yra A?io to daugiau, kas galAi??tA? bAi??ti A?domu kiekvienam skaitytojui.

A. J. O kaip Jurga IvanauskaitAi???

V. K. Na, aA? su ja turiu problemA?. Po sAi??kmingos pradA?ios (ai??zPakalnuA?iA? metasai??? ir ai??zMAi??nulio vaikaiai???) labai daug iA? jos tikAi??jausi, bet vAi??liau jinai mane nuvylAi??. Gal tik kelioniA? knygos yra geresnAi??s, bet jos paA?ios kAi??ryba nesuA?ydAi??jo taip, kaip galAi??jo suA?ydAi??ti. Jinai turAi??jo duomenA? tai padaryti. O dauguma vAi??lesniA? knygA? yra arba su defektais, arba nuobodA?ios, arba nepasiekia aukA?tesnAi??s meninAi??s kokybAi??s.

A. J. KAi?? turite galvoje, sakydama ai??zsu defektaisai????

V. K. PavyzdA?iui, romanas ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??ai???. Kaip galima kurti romanAi?? apie merginas, kurios suviliotos A? uA?sienA? uA?darbiauti savo kAi??nu, ir A?iA? patirA?iA? neapraA?yti? Vien tik pasakoti apie tai, kaip jos jauA?iasi grA?A?usios ir kaip joms bando padAi??ti socialinAi??s rAi??pybos darbuotojos ar kitos moterys. Ta knyga yra tarsi ne apie tai, kAi?? jinai A?ada. Knygos paA?adas ai??i?? ai??zmieganA?iA? drugeliA?ai??? tema, bet viskas paraA?yta lyg pro A?alA?, problema nesugriebta, nepagauta.

A. J. Populiarioji literatAi??ra daA?nai manipuliuoja aktualiomis problemomis, bet nesugeba pasiekti jA? esmAi??s…

V. K. PanaA?iai vertinu ir Sofi Oksanen knygAi?? ai??zValymasai???. Gal per daug iA? jos tikAi??jausi. PagrindinAi?? pasakojimo herojAi??, iA?naudota moteris, beveik nekalba. Vertinant tai kaip traumos apraA?ymo perspektyvAi??, tokia bAi??sena suprantama. Bet kai raA?ai knygAi?? tokia tema, vis tiek bent kas nors toje knygoje turi kalbAi??ti uA? tAi?? moterA?. Nepakanka verstis vien kaA?kokiais pasakojimo kalambAi??rais.

A. J. Violeta, grA?A?kime prie jAi??sA? literatAi??ros studijA?. Kaip ir kokias rinkotAi??s?

V. K. Kaip emigranto vaikas nieko neA?inojau apie VakarA? universitetus, jA? struktAi??rAi??, skyrius ir taip toliau. Ai??stojau A? anglistikAi?? Toronto universitete (Kanadoje) ir jA? baigiau. Paskui iA?tekAi??jau ir deA?imt metA? auginau vaikus. O vAi??liau iA?girdau ir susidomAi??jau lyginamAi??ja literatAi??ra. Man anglistikoje buvo per siaura, nes norAi??jau skaityti ir prancAi??zus (Simoneai??i??Ai?? de Beauvoir, JeanAi?? Pauleai??i??A? Sartreai??i??Ai??, Albertai??i??Ai?? Camus, JulienAi?? Gracqai??i??Ai?? ir visus kitus), ir austrus, ir vokieA?ius. Tos literatAi??ros man buvo aukso kasyklos. Dabar Lietuvoje, atrodo, lyginamoji literatAi??ra grA?A?ta A? senas vAi??A?es, kur ai??zAai??? dalykas lyginamas su ai??zBai??? dalyku. AiA?ku, lyginamoji literatAi??ra turi ir tAi?? komponentAi??, bet jis nAi??ra vienintelis. Mano studijA? metais lyginamoji literatAi??ra reiA?kAi?? ir tai, kad gaudavome daug daugiau teorijos negu anglistas, kuris visAi?? laikAi?? mAi??sto, skaito ir raA?o tik apie anglA? literatAi??rAi??. TurAi??jom galimybAi?? nuklysti net A? sanskrito literatAi??ros teorijAi??, kuri turi net ir lietuviA?kAi?? A?odA? ai??zrasaai???. Kaip Aristoteliui kAi??rinys turi sukelti gailestA? ir baimAi?? (katarsA?), taip ir sanskrito estetikos teorija, kuri daug senesnAi?? uA? graikA?, teigia, kad kAi??rinys turi sukelti ai??zrasaai??? ai??i?? tokias stiprias estetines patirtis, kad skaitanA?iojo veidas sudrAi??ktA?, kAi??no plaukeliai paA?iurptA?. Tik tokA? poveikA? sukAi??lAi??s literatAi??ros kAi??rinys pasiekia savo tikslAi??. Toje teorijoje yra apraA?yti dar kokie dvideA?imt septyni kAi??rinio poveikiai skaitanA?iajam. AA? atsimenu tik dramatiA?kiausius ai??i?? tuos kAi??no plaukelius ir ai??zrasaai???…

A. J. Taigi po anglA? literatAi??ros studijA? Toronte pradAi??jote studijuoti lyginamAi??jAi?? literatAi??rAi??, nes ji duoda platesnA? akiratA?. Daugiau A?vairios literatAi??ros ir sykiu daugiau metodologijos. Kokiame universitete tai buvo?

V. K. Viskonsino universitete Madisone. Ir tuo paA?iu metu grA?A?au A? lietuvybAi??, nes kuriam laikui sAi??moningai buvau palikusi lietuvius. Man atrodAi??, kad jie yra niekam tikAi?? A?monAi??s, labai dideli materialistai, uA?siimantys apkalbomis, todAi??l neverti dAi??mesio. KokA? deA?imtmetA? aA? gyvenau lyg kitoje nelietuviA?koje planetoje. Bet prieA? pradAi??dama magistrantAi??ros ir doktorantAi??ros studijas pas daktarAi?? KostAi?? OstrauskAi?? Filadelfijos Pensilvanijos universitete, kur buvo dAi??stoma baltistika, iA?klausiau lietuviA? romanA? kursAi?? nuo A?emaitAi??s iki Mykolo Sluckio. Tai buvo 1967 metai. Tada ir atgijo mano lietuvybAi??. Anglistai ir A?iandien A? maA?as kalbas A?iAi??ri iA? aukA?to. O lyginamojoje literatAi??roje kuo egzotiA?kesnAi?? kalbAi?? moki, tuo esi originalesnis. Jeigu moki Tibeto kalbAi??, tai ji dar geriau negu lietuviA?. Bet ir mAi??sA? kalba figAi??ravo tarp egzotiA?kA?jA?. Nebuvo neigiamo poA?iAi??rio A? jAi??, tik teigiamas.

A. J. Taigi K. Ostrausko kursas padarAi?? didelA? poveikA?. Tada visam gyvenimui ir uA?sikrAi??tAi??t lietuviA? proza?

V. K. Taip. Jo paskutinis mano egzamino klausimas toks: kuri buvo geresnAi?? raA?ytoja ai??i?? A?emaitAi?? ar Ai??atrijos Ragana? AA? tuo metu pasirinkau Ai??atrijos RaganAi??, o jis palaikAi?? A?emaitAi??.

A. J. Klausimas provokuojamas.

V. K. Taip, geras klausimas. SkaitAi??me viskAi?? ir daug, per savaitAi?? turAi??davau perskaityti penkis romanus.

A. J. O kuo jis labiausiai jums imponavo, patraukAi???

V. K. AA? atradau lietuviA? literatAi??rAi??, raA?omAi?? Lietuvoje. Nes iki to laiko neturAi??jau jokiA? knygA? ir nieko neA?inojau apie svarbiausius raA?ytojus. O M. Sluckio ai??zAdomo obuolysai??? jau buvo aukA?A?iausias tuo metu prozos etalonas. Man atsivAi??rAi?? naujas matmuo, naujas laukas, kurio nebuvau patyrusi ir neA?inojau.

A. J. IA? jAi??sA? prisiminimA? apie studijas pas K. OstrauskAi?? matyti, kaip ten esmingai ir giliai suplaukAi?? A? viena ir sovietinAi??, ir iA?eivijos literatAi??ra. SovietinAi??je Lietuvoje tuo metu buvo atidA?iai skaitoma iA?eiviA? literatAi??ra, tiesa, labai slaptai. Tik SAi??jAi??dA?io metais buvo garsiai iA?sakyta idAi??ja apie vienAi?? lietuviA? literatAi??rAi??. Bet iA?eivija tokio poA?iAi??rio A? literatAi??rAi?? laikAi??si jau seniai?

V. K. Taip. K. Ostrauskas domAi??josi ir gerai iA?manAi?? lietuviA? literatAi??rAi??, kadangi Pensilvanijos universiteto biblioteka turAi??jo geriausiAi?? lietuviA? raA?ytojA? knygA? kolekcijAi??. Ir A?iandien gal turi geriausiAi??? Toje bibliotekoje dirbo Vincas MaciAi??nas, jis priA?iAi??rAi??jo lietuviA?kus dalykus, kad viskas bAi??tA? sukaupta. K. Ostrauskas irgi tAi??sAi?? ir rAi??mAi?? tAi?? darbAi??. Mus KazakeviA?ius net vadino sovietologais ai??i?? kadangi domAi??jomAi??s sovietine literatAi??ra, raA?oma Lietuvoje.

A. J. KokA? metodologinA? santykA? su literatAi??ra K. Ostrauskas jums perdavAi???

V. K. Jis buvo senos biografinAi??s mokyklos A?alininkas, labiau pabrAi??A?iantis kAi??rinio tematikos dalykus. Jis nesuprato, kodAi??l mes kitame kurse A?eA?ias savaites skaitAi??me ai??zKarAi?? ir taikAi??ai???. TodAi??l nuolat klausinAi??davo ai??i?? kAi?? jAi??s toje knygoje randate, kad tiek daug apie jAi?? kalbate? IA? jo gavau tik informacijos apie literatAi??rAi?? ir A?kvAi??pimo. Tai nebuvo maA?ai.

A. J. Pirmieji JAi??sA? teoriniai santykiai su literatAi??ra ai??i?? istorinis biografinis, lyginamasis, naujosios kritikos?

V. K. Naujoji kritika buvo ganAi??tinai senas reiA?kinys, atAi??jAi??s iA? penktojo deA?imtmeA?io, iA? Cleantho Brookso ai??zThe Well Wrought Urnai???. Su ja susipaA?inau jau Toronte. Ai??vairiose vietose gyvendama ir studijuodama gaudavau A?vairiA? teoriniA? impulsA?. Madisone sutikau A?moniA?, kurie domAi??josi naratologija ir kompiuteriA? generuojamais tekstais. Vienas profesorius tyrAi??, kaip kompiuteriu galima patikrinti kritikA? nuomones apie literatAi??rAi??, kaip atrodytA? tekstas, sukurtas pagal jA? idAi??jas. VAi??liau jis savo tyrimus apleido, tarsi ai??znuvaA?iavo nuo protoai???. Paskutinio man atsiA?sto jo teksto visai negalAi??jau suprasti, nes ten buvo tiktai visokie brAi??A?iniai ir ai??zabcai???.

A. J. Mokslo apologetikos kraA?tutinumas? Ir naujojoje kritikoje, ir apskritai septintojo deA?imtmeA?io humanitariniuose moksluose moksliA?kumas tapo aktualia problema. Labai moksliA?kai skamba ir jAi??sA? 1984 m. apgintos disertacijos tema ai??zDiskurso tipai ir funkcijos sakytiniame ir raA?ytiniame pasakojimeai???.

V. K. Labai teisingai sakai ai??i?? tada reikAi??jo A?rodyti, kad literatAi??rologija irgi yra mokslas, o ne kokia pasakojimA? istorija. Tapo svarbAi??s Rolandai??i??as Barthesai??i??as, Gerardai??i??as Genette, tarp jA? ir Algirdas Julius Greimas. 1976 m. A. J. Greimas atvaA?iavo A? MadisonAi?? dAi??styti kurso pagal savo knygAi?? apie Guy de Maupassantai??i??Ai??, kurA? iA?klausiau. Kursas tAi??sAi??si kokias dvi tris savaites. KiekvienAi?? vakarAi?? seminarai vykdavo nuo A?eA?iA? iki devyniA?, kad A? juos galAi??tA? ateiti visi norintys studentai. Tuo paA?iu metu pasigirdo ir feminizmo idAi??jos, kurios mane A?traukAi??. Man rAi??pAi??jo apmAi??styti daugelA? bendresniA? problemA?: ir emigracijos, ir moterA?. Joms atsakymA? ieA?kojau ne tik savyje, savo patirtyje, bet ir teorinAi??se disciplinose. Lankiau A?vairius kursus. Vien prancAi??zA? literatAi??ros, kuri buvo mano doktorantAi??ros A?alutinAi?? A?aka, iA?klausiau aA?tuonis kursus: ai??zPrancAi??zA? moterA? raA?ymas nuo XVII amA?iausai???, ai??zXX amA?iaus prancAi??zA? dramaai???, ai??zPrancAi??zA? autobiografijosai??? ir kt. IA?eiviA? problemas geriau supratau tik tada, kai atsirado traumos teorija. Visi iA?eiviai dAi??l priverstinio pasitraukimo iA? Lietuvos buvo traumuoti. Tai juos padarAi?? tokius, kokie jie buvo. Jie gyveno savo paA?iA? sukurtuose getuose ai??i?? ir fizine, ir dvasine prasme. PaA?iAi??rAi??kit A? Mariaus KatiliA?kio arba AlAi??s RAi??tos kAi??rybAi?? (dabar mums nesvarbi jos kokybAi??, kalbam apie temas ir kAi?? jie raA?Ai??). Kiekvienas ilgAi??josi Lietuvos ir bandAi?? jAi?? nostalgiA?kai atkurti. Tik vienas Antanas Ai??kAi??ma raA?Ai?? kitaip, daug blaiviau ir objektyviau, ir daug daugiau negu kiti. Bet jo kAi??ryba tada buvo atmesta. A. Ai??kAi??ma atvAi??rAi?? traumos patirtis ir todAi??l nebuvo suprastas. PanaA?iai ir R. GavelA? A?iandien atmeta Lietuvoj. Man atrodo, atmeta dAi??l tA? paA?iA? prieA?asA?iA?, kad jo tekstai per daug skaudAi??s, juose per daug tiesos. Nenorima girdAi??ti tikros sovietinio gyvenimo tiesos.

A. J. Reikia didesniA? R. Gavelio pirmA?jA? romanA?, iA?leistA? NepriklausomybAi??s metais, tyrimA?. Bet ar A?is autorius nepaneigia neA?inia kieno paleisto mito, kad Lietuvoje nebuvo raA?ytojA?, raA?iusiA? A? stalA?iA??

V. K. Iki 1989 m. jis ai??zturAi??jo stalA?iA?ai???, Leonardas Gutauskas ai??i?? taip pat. Apie tai paraA?yta ir prisiminimA? knygoje ai??zBliuzas RiA?ardui Gaveliuiai???. A?inau, kad R. Gavelis savo rankraA?A?ius buvo iA?slapstAi??s po VilniA?, gal ir Druskininkuose jA? buvo.

A. J. O kodAi??l sakote, kad daug kas atmeta R. GavelA?? Juk jAi??s pati labai vertinate jo kAi??rybAi??, jAi?? tyrinAi??jate.

V. K. Po vienos mano paskaitos ai??zSantarojeai???, kuri vyko A?ikagoje, bent keturi A?monAi??s sakAi??, kad jie, pradAi??jAi?? skaityt R. GavelA?, negalAi??jo jo baigti ir numetAi??. ai??zVilniaus pokerisai??? esanti A?lykA?ti, baisi knyga. Visur, kur tik vaA?iuoju su praneA?imu apie R. GavelA?, visi klausia to paties ai??i?? kodAi??l R. Gavelis nemAi??gstamas Lietuvoje, kodAi??l jis neskaitomas, atmetamas? Net jo populiarumas esAi?? buvo apgaulingas,Ai?? jo knygas pirkdavAi?? tik tam, kad galAi??tA? perskaityti tai, kAi?? vadino pornografiniais puslapiais.

A. J. Negalima paneigti, kad tokiA? skaitytojA? nebuvo… KalbAi??jote apie traumos teorijAi??. Gal paminAi??tumAi??t konkretesnius jos A?altinius?

V. K. IA? A?domesniA? teoretikA? bAi??tA? Dominickas La Capra, Shoshana Felman, Dori Laub. PrancAi??zai irgi yra A?iek tiek apie tai raA?Ai??. AA? apie iA?eivijos traumos problemas Ai??miau galvoti kokiais 1970 m., bet geriau jas supratau tik po studijA? metA? perskaiA?iusi minAi??tA? autoriA? knygas, iA?leistas kokiais 1989 ar 1990 m., o gal ir dar vAi??liau. Apie traumas ir atmintA? raA?o trys jaunos lietuviA? literatAi??ros mokslininkAi??s, kuriA? daktaro disertacijos gynimo komisijose esu dalyvavusi. Dvi iA? jA? yra baigusios studijas Toronto universitete pas LindAi?? Hutcheon. Tai Julija Ai??ukys, Violeta DavoliAi??tAi?? ir JAi??ra AviA?ienytAi??.

A. J. Traumos teorija veda ir prie postkolonializmo problemA?. PrieA? kokA? penkiolika metA? atvaA?iavusi A? LietuvAi?? praneA?ime ai??zLengvai puA?ia keturi vAi??jai lietuviA? literatAi??rologijojeai??? kalbAi??jote apie naujA? teorijA?, ypaA? postkolonializmo, stygiA? lietuviA? literatAi??rologijoje. Tam didelAi??s reikA?mAi??s turAi??jo jAi??sA? sudaryta knyga ai??zBaltic postcolonialismai??? (2006). Ai??ia knyga Baltijos A?aliA? literatAi??rose ir buvo A?teisintas postkolonializmo terminas bei koncepcija. Postkolonializmo teorija universali, o kolonializmo formos A?vairios… Vienas dalykas, kai Anglija kolonizuoja IndijAi?? arba prancAi??zai ai??i?? AlA?yrAi??. Kitas dalykas, kai Rusija kolonizuoja Baltijos A?alis ir LietuvAi??. O treA?ias dalykas, kaip jAi??s teigiate, kai rusai kolonizuoja rusus, kai kolonializmas egzistuoja paA?ioje Rusijoje kaip jos paA?ios reiA?kinys.

V. K. AnksA?iau buvo manoma, kad kolonistai bAi??tinai turi atplaukti per vandenynAi??… Kad jie negali bAi??ti taip arti kaip Rusija prie Lietuvos arba kaip Rusija paA?ioje Rusijoje. Postkolonializmas buvo taikomas tik treA?iajam pasauliui apraA?yti. Bet ir iA? tokios teorijos daug kAi?? galima pritaikyti kitoms panaA?ioms patirtims. YpaA? svarbios yra hibridizacijos, mimikrijos, pavergtojo (kaip jis A?neka, kaip save iA?reiA?kia) ir kitos koncepcijos. AA? pati dabar raA?au apie nacionalines alegorijas, bet straipsnis, kurio tikslas A?rodyti, kad antrasis pasaulis iA? esmAi??s buvo toks pat, kaip treA?iasis, kol kas dar nAi??ra pasiekAi??s publikacijos formos. Juo norAi??A?iau A?rodyti, kad Fredrico Jamesono apraA?ytos nacionalinAi??s alegorijos, tinkanA?ios treA?iajam pasauliui, tinka ir antrajam. O mano nuomone, antrasis pasaulis ai??i?? sovietA? imperija ai??i?? tebuvo sugalvotas dalykas…

A. J. TreA?iojo pasaulio kolonializme yra labai aiA?ki prieA?o ir pavergtojo takoskyra. O antrajame pasaulyje viskas atrodo tarsi daug sudAi??tingiau ir painiau, nes prieA?as vaidina draugAi??.

V. K. Anglai indams irgi vaidino draugus, teigdami, kad jie juos civilizuoja, neA?a jiems kultAi??rAi??, o apie tai, kAi?? iA? vietiniA? atima, nutylAi??davo. Kaip ir sovietmeA?io Lietuva: nei ji turAi??jo savo pinigA?, nei savo valstybiniA? A?enklA?, nei savo armijos, nei savo resursA?. Viskas joje ai??i?? ekonomika, kultAi??ra ir visa kita ai??i?? buvo valdoma iA? centro Maskvoje. Taip, tuomet Lietuvoje veikAi?? nacionalinAi??s mokyklos, universitetai. TaA?iau nepamirA?kime, kAi?? joje veikAi?? cenzAi??ra. Dabar viena jauna estA? mokslininkAi?? nori sudaryti ai??zBaltic postcolonialismai??? antrAi?? tomAi??, surinkti jam straipsnius.

A. J. Tai geriausiai parodo, kokie svarbAi??s jAi??sA? pradAi??ti darbai. Galima apibendrinti, kad jums buvo paA?A?stamos ir artimos daugelis teorijA?: naujoji kritika, naratologija, struktAi??ralizmas, lyginamieji tyrimai, vAi??liau ai??i?? feminizmas ir postkolonializmas. Vadinasi, jus patraukAi?? tos teorijos, kurios leido matyti literatAi??rAi?? gyvenimo kontekste ir padAi??jo iA?siaiA?kinti praktiA?kuosius patirtinius dalykus?

V. K. Taip, kurios leido apmAi??styti savo problemas ir savo tapatybAi??.

A. J. Taigi vAi??liau jums ima dominuoti tos teorijos, kurios literatAi??rAi?? susieja su gyvenimu ir su paties tyrAi??jo rAi??pesA?iais?

V. K. Galima sakyti ir taip, nors aA? pati apie tai niekada negalvojau. Bet mintis teisinga, taip ir yra. Naujoji kritika lieka tokia pat fundamentali, pamatinAi??, nors naujA? dalykA? joje nerasi. IA?eivijoje gyvenantiems kritikams lietuviams ji buvo labai parankus metodologinis A?rankis, nes ja remdamiesi mes, neturAi??dami nei archyvA?, nei dideliA? bibliotekA?, galAi??jome paimti atskirAi?? kAi??rinA? ir jA? sau turiningai narplioti. Tokia kritikAi?? kaip AudronAi?? BarAi??naitAi??-Willeke beveik nieko apie sovietinio kAi??rinio kontekstus neA?inojo. Bet jei kas uA?sakydavo jai paraA?yti kAi?? nors, tarkim, apie AlfonsAi?? BieliauskAi??, tai jinai pasiima jo knygas, pasideda ant stalo, iA?studijuoja ir paraA?o. NeturAi??dama jokio atraminio konteksto, leidA?ianA?io A?vertinti, ar jis tikrai geras raA?ytojas, bet A?valdA?iusi gerAi?? metodologijAi??, kritikAi?? padaro jA? net didesnA?, negu jis yra.

A. J. O jAi??sA? lietuviA? literatAi??ros tyrimams buvo reikalingi kontekstai?

V. K. Taip, aA? atidA?iai seku Lietuvos gyvenimAi??. Juokinga tai, kad anksA?iau man anglistika atrodAi?? per siaura sritis, o vAi??liau ir lituanistika per siaura nebeatrodAi??. Dabar gyvenu tarp abiejA?. Vakarais skaitau daugiausia nelietuviA?kus Europos ir Amerikos romanus, nes man lituanistika vAi??l darosi per siaura. YpaA?, kaip minAi??jau, kai sunku gauti gerA? knygA? iA? Lietuvos arba kai per vasarAi?? galima perskaityti visAi?? metA? derliA? ai??i?? kAi?? norAi??jai ir sugebAi??jai susimedA?ioti. Iki SAi??jAi??dA?io laikA? trejus su puse metA? gyvenau Lietuvoje, beveik niekas kitas iA? iA?eiviA? taip ilgai joje negyveno, todAi??l turiu daug patirties ir tikrAi?? supratimAi?? apie lietuviA?kAi?? gyvenimAi??. Savo kailiu patyriau ir KGB sekimus, ir kitokius ai??zA?domiusai??? dalykus. Dabar, nors A? LietuvAi?? irgi daA?nai atvaA?iuoju, dar yra ir internetas, bet pagauti literatAi??ros kontekstus darosi sunkiau.

A. J. A?velgiant iA? A?iandienos, kokia apskritai buvo lietuviA? iA?eivijos literatAi??ros kritikos situacija? Ar galima kalbAi??ti apie jos tendencijas, raidAi??? Prisimenu jAi??sA? konceptualA? jos A?vertinimAi?? ai??zLiteratAi??ros lankai: penkiasdeA?imtA?jA? metA? enfant terrible A?iandieniniu A?vilgsniuai???, iA?spausdintAi?? 1981 m. ai??zMetmenyseai???.

V. K. Buvo koks deA?imt kritikA?, o tA? tikrA?jA? kritikA? su moksliniu pasiruoA?imu gal dar maA?iau. LiteratAi??ros kritikAi?? daugiausia raA?Ai?? iA? kitA? disciplinA? atplaukAi?? A?monAi??s, mAi??gAi??jai raA?yti recenzijas ar straipsnius. Jie turAi??jo tam gabumA?, bet iA?reiA?kAi?? tik savo susidomAi??jimAi?? ir interesus, nepajAi??gdami plaA?iau apibendrinti proceso.

A. J. Vadinasi, iA?eivijos literatAi??ros kritikus nesunku suskaiA?iuoti: J. A. Greimas, Rimvydas Ai??ilbajoris, Viktorija SkrupskelytAi??, Ilona MaziliauskienAi??, Violeta KelertienAi??…

V. K. …ir Delija ValiukAi??naitAi??, AudronAi?? BarAi??naitAi??, Bronius VaA?kelis, tai aA?tuoni… SuskaiA?iuosime daugiau, nes Henrikas Nagys turAi??jo doktoratAi??, ir BirutAi?? CiplijauskaitAi?? dar galime priskaiA?iuoti ai??i?? bus deA?imta. Kaip sakydavo A. J. Greimas, kai jis raA?o lietuviA?kai, tai raA?o tik kokiems penkiems A?monAi??ms. Ir visi jie Ai??jo savu keliu, liko prie savo iA? studijA? atsineA?tA? teorijA?. R. Ai??ilbajoris pradAi??jo nuo rusA? formalizmo ir perAi??jo iki Jurijaus Lotmano, nieko kito jis nebandAi??. I. MaziliauskienAi??s mokykla buvo naujoji kritika, vAi??liau feminizmas. Jos motina buvo labai stipri moteris. Jinai po metA? santuokos iA?siskyrAi?? su vyru, iA?tekAi??jo uA? kito. Tai vyko apie 1930-uosius, o tada tokiA? dalykA? niekas neiA?darinAi??jo. Ilonos motina tiesiog gyveno feministinA? gyvenimAi??. Mano mama irgi buvo tam tikru poA?iAi??riu feministAi??. Ji buvo feministAi?? su feminizmo fakto suvokimu, nes nuolat svarstydavo, kodAi??l moterA? gyvenimas yra toks, koks jis yra. Mudvi su Ilona laikAi??mAi??s gana primityvaus feminizmo lygmens, daugiausia analizuodavome moteris veikAi??jas, jokiA? prancAi??ziA?ko feminizmo mandrybiA?, kurias mAi??gome savo pokalbiuose aptarinAi??ti, straipsniuose nepritaikAi??m. Toliau Lietuvoj A?ia kryptimi eina Solveiga DaugirdaitAi??, Dalia LeinartAi?? MarcinkeviA?ienAi??, Viktorija DaujotytAi??.

A. J. Violeta, neabejotinai esate viena iA? A?ymiausiA? lietuviA? literatAi??ros tyrinAi??tojA?, daug A?domiA? straipsniA? paraA?iusi, daug teorijA? iA?mananti. Gal tos teorijos jau nereikalingas, praAi??jAi??s ir su XX amA?iumi numirAi??s reiA?kinys? Ar jos dar gali praversti A?iuolaikiniam literatAi??ros mokslininkui ir kritikui?

V. K. AA? manau, kad bAi??tina jas iA?manyti, jog galAi??tum pasirinkti, kada ir kuriAi?? norAi??si panaudoti. Po dekonstrukcijos atrodo, kad daugiau jau nieko nAi??ra, amA?inai pranaA?aujama ir teorijos, ir romano mirtis. TaA?iau tai jau gal slenka A? istorijAi??. O jaunas mokslininkas turAi??tA? A?inoti, kokia literatAi??ros tyrinAi??jimA? istorija buvo iki jo, plAi??sti savo akiratA?. TurAi??tA? bAi??ti daugiau kursA? lituanistui, ir ne tik jam, apie teorijA? istorijAi??.

A. J. DAi??koju uA? pokalbA?.